Naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-11-19

Neįvardytas galimas ŽŪM ministras: šalia Starkevičiaus – dar viena nauja pavardė. Pristatant kandidatų į Vyriausybę sąrašą teigta, kad teikiamas kandidatas žemės ūkio srityje bus pristatytas viešai artimiausiu metu. Anksčiau užkulisiuose buvo minimos dvi pavardės, tai Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Kazys Starkevičius ir Liberalų Sąjūdžio Viktoras Pranckietis. Dabar aiškėja, kad svarstoma ir visai kita kandidatūra. Seimo narys nepaneigė, kad kuluaruose įvardinamas kitas kandidatas yra Rolandas Taraškevičius. LR žemės ūkio atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje. Plačiau

Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau auga. Per sausio-spalio mėnesius Lietuvos gamintojai eksportavo daugiau kaip 19 tūkst. gyvūninės kilmės lietuviškų maisto produktų ir kitų siuntų – tai 14 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, teigia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Be žuvų ir jų gaminių, pieno produktų pardavimų, kurie pastaraisiais mėnesiais sudarė didžiąją maisto sektoriaus eksporto dalį, mūsų šalies įmonės užsienio rinkose aktyviai parduoda ir šviežią mėsą, ypač jautieną, paukštieną, taip pat įvairius subproduktus, kulinarinius gaminius, populiarus ir ėdalas augintiniams. Tai, kad, nepaisant koronaviruso sukeltos krizės, lietuviškos produkcijos eksporto rezultatai auga visus tris šių metų ketvirčius, tik patvirtina, kad mūsų šalies įmonės puikiai įsitvirtinusios tarptautinėse rinkose ir gali sėkmingai konkuruoti net ir tokių iššūkių metu“, – pranešime sako VMVT direktorius Darius Remeika. Plačiau

Didžiausias ūkio turtas – ne technika, o nuosava žemė. Gimtojo Trilaukio kaimo pakraštyje, Vilkaviškio rajone, ant plyno lauko kurti ūkio bazę Marijus Janušauskas pradėjo maždaug prieš trylika metų, nors patį ūkį įregistravo keleriais metais anksčiau. Visą laiką svarbiausias jo prioritetas buvo žemės įsigijimas. Žemės ūkio veikla Marijui niekada nebuvo svetima – dar studijuodamas žemės ūkio technikos inžineriją Marijampolės kolegijoje nuolat grįždavo padėti tėvams, kurie turėjo 30 ha žemės ir 6 melžiamas karves. Baigęs studijas, įsidarbino vokiečio valdomoje Šakių įmonėje (ją vadina pirmąja vokiška mokykla), vėliau perėjo dirbti į didesnę įmonę Jurbarke, prekiaujančią iš Vokietijos atvežta naudota technika. Plačiau

Patvirtinti nacionalinės paramos už gyvulius, baltyminius augalus dydžiai. Žemės ūkio ministerija patvirtino 2020 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir ūkinius gyvūnus išmokų dydžius. Šią paramą numatoma pradėti mokėti gruodžio mėnesį. Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos specialioji išmoka už bulius – 212 Eur už vnt., išmoka už karves žindenes ir telyčias – 111 Eur už vnt., išmoka už ėriavedes – 3,1 Eur už vnt. Speciali išmoka augalininkystės sektoriui skirta baltyminių augalų augintojams. Atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmoka už baltyminius augalus yra 23,40 Eur už ha. Plačiau

Ūkininkai nesutinka įsirengti purkštuvų plovyklų. Daug metų niekas nekontroliavo, kaip šio reikalavimo laikomasi, bet kone prieš pusmetį susigriebta ir pagrasinta, kad nuo kitų metų pradžios ūkininkai bus baudžiami, jei neturės įsirengę purkštuvų plovimo aikštelių. „Jeigu ES atsiranda koks nors ribojimas, Lietuva lyg koks flagmanas tarp kitų valstybių iškelia vėliavą ir skuba pirma jį įgyvendinti pačiu griežčiausiu būdu. Taip nutiko ir su reikalavimu įsirengti purkštuvų plovimo aikšteles. Tai tikrai nelogiškas ir perteklinis reikalavimas, nes dauguma purkštuvų yra pritaikyti sistemą išplauti, o nuoplovas išpurkšti tiesiog lauke neviršijant purškimo normų“, – VL tvirtino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Ignas Jankauskas. Plačiau

Rapsų pasėliai šį rudenį gerai pasirengę žiemojimui. Po šiltos 2019-2020 m. žiemos šiemet žieminių rapsų derlius Lietuvoje buvo nukultas nuo rekordinio ploto – net 274 tūkst. hektarų. Nesiskundė ūkininkai ir derlingumu – šalies mastu jis buvo vidutiniškai siekė 3,5–4 t/ha. Tikslios statistikos, kiek žieminių rapsų pasėta 2020 m. rudenį, kol kas nėra. VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius profesorius Rimantas Velička sako, kad pagal ekspedicinius duomenis ir pagrindinių rapsų augintojų pateiktą informaciją galima teigti, kad šiemet jų pasėta kiek mažiau negu pernai – apie 230 tūkst. ha. Kitų šaltinių nuomone, žieminių rapsų pasėlių gali būti šiek tiek daugiau, tačiau bet kuriuo atveju tikėtina, kad jų plotas 10–15 tūkst. ha mažesnis negu pernai. Plačiau

Šį sezoną azoto dirvožemyje yra daugiau negu pernai. Tyrimai parodė, kad mineralinio azoto kiekis šalies žemės ūkio naudmenose šį rudenį svyravo – nuo labai mažo iki labai didelio. Mineralinio azoto vidutiniškai šalyje nustatyta 50,26 kg/ha, o tai 19,6 kg/ha daugiau negu pavasarį ir 3,4 kg/ha daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad rudenį vidutiniai mineralinio azoto kiekiai atskirais metais svyruoja nuo 35,6 iki 64,3 kg/ha. Ilgamečiai mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti augalams lengvai įsavinamo azoto atsargas, likusias po vasaros sezono, ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai. Jeigu mineralinio azoto atsargos dirvožemyje rudenį mažos, tai jų ir nepadidės, o jeigu didesnės – per žiemą gali mažėti. Plačiau

Vaizdas Kėdainių rajone privertė ūkininką pratrūkti: taip gali elgtis tik beždžionės, o ne žmonės. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Karolis Šmigelskis pirmadienį savo laukuose rado suverstą krūvą naudotų ir niekam nereikalingų padangų. Ūkininkas neslėpė pykčio ir, paviešinęs išvystus vaizdus, nevyniojo žodžių į vatą: „Taip gali elgtis tik beždžionės, o ne žmonės“. „Rinkos aikštės“ žurnalistui ūkininkas K. Šmigelskis pasakojo, kad padangas rado ne kokioje nuošalioje vietoje, o iškart už Keleriškių kaimo ribos. „Radau šias padangas šįryt savo valdose. Net nežinau, kaip čia reikės elgtis, bet manau, kad pats jas turėsiu ir sutvarkyti. Nežinau, ar apsimoka ieškoti, kas čia išmetė, vis tiek niekas nieko nepasakys“, – nusivylimo neslėpė ūkininkas. Plačiau

Lietuviški maisto produktai parduotuvių lentynose išlieka konkurencingi. Spalio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, lietuviškos kilmės produkcijos pasirinkimo galimybės prekybos centruose išliko stabilios. Tai įrodo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas „Produkto grupės procentinė dalis pagal kilmę prekybos tinklų parduotuvėse“, apėmęs penkis didžiuosius Lietuvos prekybos centrus. Buvo tirtos 24 prekių grupės. Tyrimas atskleidė, kad šių metų spalio mėn. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., lietuviškos kilmės produktų procentinė dalis didėjo vienuolikoje prekių grupių, mažėjo dešimtyje, o dar trijose išliko nepakitusi. Plačiau

Emigrantai grįžo ir nusipirko sodybą, bet liko be kelio ir elektros. Pravažiavus sunkiajai technikai, keliukas lengviesiems automobiliams tapo nebeįveikiamas. Rima ir Arūnas Bartkai, Ramuldavos kaime gyvenantys be elektros, dabar nebegali ir išvažiuoti iš namų. Pernai Debeikių seniūnijoje, Romuldavos kaime, sodybą įsigiję menininkai Rima ir Arūnas Bartkai manė, jog didžiausia jų problema bus atstatyti apgriuvusį namą. Tačiau paaiškėjo, jog bėdų yra daug daugiau – atkurti elektros tiekimą ilgai negyventai sodybai kainuos tūkstančius, o žmoniško privažiavimo iki jos taip pat nėra. Pastarosiomis dienomis lauko keliukas visiškai suniokotas ir Bartkai atkirsti nuo pasaulio. Plačiau

Kanapių augintojas laukia konsultantų. Ir dideliame, ir mažame ūkyje neišsiverčiama be konsultantų, kurie suteikia naujų žinių ir padeda šiuolaikiškai ūkininkauti, pagalbos. Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus, miško valdytojus ir kaimo vietovėse veikiančias įmonės pasinaudoti specialistų konsultacijoms teikiama parama ir teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Plačiau