Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-04

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Po auditorių išvadų Žemės ūkio ministerija spręs dėl nuostolingų veislininkystės įmonių perspektyvų

Trijų veislininkystės įmonių, kurių pagrindinis akcininkas yra valstybė, žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pavedimu atliktas vidaus auditas atskleidė, kad šių įmonių veikla nėra finansiškai tvari ir stabili, o jų vadovai neturi planų dėl investicijų ir veiklos gerinimo. Todėl kyla klausimų dėl jų veiklos tęstinumo ir perspektyvų.

Auditoriai pateikė bendrovių „Panevėžio veislininkystė“, „Šilutės veislininkystė“ bei „Kiaulių veislininkystė“ vidinio audito išvadas. Be to, veislininkystės įmonės šį mėnesį taip pat atsidūrė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri jose nustatė šiurkščių apskaitos ir higienos pažeidimų, akiratyje.

„Valstybė, kaip pagrindinis akcininkas, turi atsakingai vertinti jai priklausančių įmonių veiklą, jų rezultatus ir tikslus. Šių įmonių finansinė situacija, vadovų sprendimai, priežiūros tarnybų pastabos kelia rimtų abejonių, ar tokia veikla atitinka Žemės ūkio ministerijos ir valstybės tikslus.

Po tokių audito išvadų turėsime spręsti dėl bendrovių perspektyvų ir veiklos tęstinumo. Taip, kaip buvo iki šiol, tęstis nebegali“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Bendrovė „Panevėžio veislininkystė”, įsikūrusi Algirdiškio kaime Panevėžio rajone, dividendų valstybei nemoka, nes jos finansinė padėtis nėra stabili ir gautu pelnu dengiami ankstesnių metų nuostoliai, o privalomasis rezervas – nesudarytas.

Auditorių ataskaitoje teigiama, jog įmonės bendrosios ir administravimo sąnaudos auga, tačiau pasiūlymų spręsti problemą – nėra. Bendrovė investicijų neplanuoja, turtas dėvisi, o veikla – nuostolinga. Be to, „Panevėžio veislininkystė” neturi specialių įpareigojimų ir neįgyvendina jokių valstybės pavestų funkcijų, o rinkoje yra apie 12 tokią pačią ar panašią veiklą vykdančių įmonių.

„Šilutės veislininkystės“ veikla taip pat yra nuostolinga. Bendrovės įstatinio ir nuosavo kapitalo santykis artėja prie kritinės 50 proc. ribos, kuomet valdyba ar visuotinis akcininkų susirinkimas turės priimti atitinkamus sprendimus, teigia auditoriai.

Bendrovės galvijų pardavimo sąnaudos nuolat viršija pardavimo pajamas. Bendrovės atliekamo galvijų vertinimo veiklos apimtys tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos. Kadangi asociacija turi teisę nesinaudoti „Šilutės veislininkystės“ teikiamomis galvijų vertinimo paslaugomis, bendrovės veiklos perspektyva nėra užtikrinta.

Baisogalos seniūnijoje Radviliškio rajone įsikūrusi bendrovė „Kiaulių veislininkystė“ pernai uždirbo pelno, tačiau pirmąjį šių metų pusmetį veikla buvo nuostolinga, be to, ženkliai išaugo bendrovės įsiskolinimai.

Auditoriai nustatė, kad įmonė nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir, pirkdama grūdus bei kiaules, neatliko viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, įžvelgta interesų konfliktų ir kitų pažeidimų, pavyzdžiui, bendrovės išsinuomota valstybinė žemė perduota naudoti ūkininkui neatlygintinai be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo.

Dėl nuostolingos veiklos raginama spręsti klausimą dėl tolimesnės bendrovės veiklos perspektyvų ir veiklos tęstinumo.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-01

Gera žinia jauniesiems ūkininkams

Jaunieji ūkininkai, šių metų birželio 1 d. – liepos 30 d. teikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, sulaukė gerų žinių – pareiškėjams, surinkusiems 51 atrankos balų skaičių ir jų projektams pilnai įgyvendinti nepakakus lėšų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skyrė papildomų lėšų.

Primintina, jog sudarius paraiškų pirmumo eilę, kurioje atsidūrė 560 paraiškų, paramos lėšų pilnai pakako 80–51,5 balo surinkusioms paraiškoms – jų susidarė 401. Tuo tarpu 77 pareiškėjams, surinkusiems 51 balą, paramos lėšų pakako iš dalies – šie pareiškėjai sprendimo dėl trūkstamų lėšų skyrimo ar neskyrimo jų projektams įgyvendinti turėjo sulaukti ŽŪM sprendimo.

ŽŪM jauniesiems ūkininkams papildomai skyrė 2 095 076 Eur papildomų paramos lėšų.

Toliau bus vertinamas šių paraiškų tinkamumas gauti paramą. Įvertinus tinkamumo skirti paramą vertinimą, t. y. nustačius, ar paramos gavėjas atitinka sąlygas ir reikalavimus paramai gauti, ar projektas atitinka priemonės prioritetus, tikslines sritis ir kompleksinius tikslus ir t. t., bus priimtas galutinis sprendimas dėl paramos skyrimo ar neskyrimo. Nacionalinei mokėjimo agentūrai priėmus sprendimą skirti paramą, pareiškėjas iš karto tampa paramos gavėju – paramos sutartis nesudaroma. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas bus informuotas paraiškoje nurodytu būdu.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-01

Atsitiesti nuo rūpesčių neleidžia ir įnoringas ruduo

Ne tik pavasaris, vasara, bet ir šiemetis ruduo žemdirbiams pateikė nemažai išbandymų. Nuolatiniai lietūs ir drėgmės perteklius stabdė rudens sėją ne viename ūkyje. Tad sėti žiemkenčius ūkininkai baigs vėliau nei įprastai. Kalesninkų kaime (Alytaus r.) aukštos reprodukcijos sėklų sėklininkystės ūkį puoselėjantis dr. Alfonsas Peckus atvirai sakė, kad jo ūkyje baigti sėti žieminius kviečius rugsėjo mėnesį beveik nėra šansų. „Kodėl? Šlapia, vanduo dirvos paviršiuje tyvuliuoja, ežeriukai laukuose“, – aiškino ūkininkas.

Pasak A.Peckaus, tik iš pažiūros atrodytų, kad Dzūkijoje kalnuotesnės vietovės ir daugiau „smėliuko“, bet jo ūkis kaip tik toje Nemuno pusėje, kur plyti ne smėlynai, o molynai. „Pas mus kokia 30 metrų sudaro raudonas molis. Čia labai gerai auga trys kultūros – liucernos, raudonieji dobilai ir labai aukštos kokybės ąžuolai. Molis derlingas, jame yra daug geležies“, – akcentavo jis.

Kada sės kviečius, rugsėjo 24 dieną ūkininkas dar negalėjo prognozuoti ir dėl to nepyko, o bandė pajuokauti. „Tikriausiai kitais metais, net nežinau. Kitą savaitę lyg turėtų prašviesėti, bet kas iš to, kad dangus prasigiedrys ir kiek nusišvies? Jau buvo truputį nubrinkę, bet šniokštelėjo naktį lietus ir vėl ramu. Įvažiuoti į laukus tai įvažiuojame, bet išvažiuoti iš jų negalime. Tai kaip sėsi? Įvažiuosi ir liksi“, – ramiai kalbėjo Dzūkijos krašto ūkininkas.

Belaukdamas, kol laukai pradžius, jis dar papokštavo: „Ieškau, kur ryžių gauti. Reikėtų ryžius sėti, su kitomis kultūromis jau nieko neišeis, – kalbėjo ūkininkas. – Jeigu būtų pavasaris, tai jau rimtai, gal pavasarį ryžius sėja, nežinau. Bet sąlygos tam mūsų krašte geros.“

Tačiau grįžęs mintimis prie nepasėtų kviečių, A.Peckus tikino, jog jų sėjai nors ir yra terminai, tačiau daug kas priklauso dar ir nuo to, koks ruduo. „Jei iki Kalėdų nepasėjai, tai tais metais tikrai reikia ir nesėti“, – šypsodamasis pamokė jis.

Anot ūkininko, kai lauko darbai neįmanomi, tai ir tinginiauja. „Nepasėsim, nereikės kulti. Įsivaizduojat, kiek pinigų sutaupysime. Viskas brangu, aišku grūdų kaina kyla, bet ne tiek, kiek trąšos brango, tai dabar sėsim, jeigu ką, be trąšų“, – porino dzūkas.

A.Peckus šį rudenį kviečiams pasilikęs daugiau kaip 200 ha, o iš jų rugsėjo 24 dieną tebuvo apsėjęs kokius 14 ha. Jau svarstė ir tokį variantą, kad žemę pasiliksiąs, jeigu ką, pavasariui. „Nesudėtingas ruduo, nes nieko negali daryt. Jeigu dar kažką dirbtum, tai sakytum, vargstu, o čia viskas ramu. Kuo dabar užsiimame, tai, kai truputį nubrinksta, imamės melioracijos. Irgi gerai, nėra laiko nusiminti“, – VL tikino A.Peckus.

Jis patarė ir kitiems bendro likimo ūkininkams nenusiminti nei dėl brangstančių trąšų, nei dėl blogo rudens. „Mano supratimu, dar kol kas viskas gerai. Svarbiausia, nepulti į paniką. Čia žemės ūkis, čia visaip gali būti. Ir nereikia norėti būti milijonieriumi – tada bus viskas gerai“, – dėstė mintis Dzūkijos ūkio savininkas A.Peckus.

Zanavykai laukia, kol nubrinks

Panašiomis nuotaikomis sakė gyvenąs ir kitas pašnekovas – Voniškių ŽŪB (Šakių r.) vadovas Henrikas Braškys. Jo teigimu, kiekvieni metai žemdirbiui yra ypatingi žemės ūkyje, nes laukai neturi stogo, skėčio jiems pridengti irgi nepaimsi ir nepalaikysi. „Mes visada sakome, jeigu Dievulis padeda ir valdžia netrukdo, mūsų gyvenimas būna neblogas, o jeigu orai nepadeda ir valdžia dar trukdo, tai iš viso būna blogai. Mūsų zonoje iki šiol mes sėjome, bet rugsėjo 23 dieną apie 17 val. dėl lietaus sėja nutrūko. Neaišku, kuriam laikui“, – svarstė H.Braškys.

H.Braškio praktikoje yra pasitaikę bent du atvejai, kada sėjo spalio 22–25 d. ir, rizikuodami, laimėjo. Esą, vienais metais rudenį tokiu laiku pasėti žiemkenčiai net buvo davę patį didžiausią derlių.

Voniškių ŽŪB rudens sėja įsibėgėjusi. Jau buvo pasėta apie 400 ha žieminių rapsų, tačiau H.Braškio pastebėjimu, kai kur jie užplakti. „Yra plotų, kur, ko gero, beviltiškai. Dabar sunku pasakyti, bet, greičiausiai, dalį rapsų reikės pavasarį atsėti. Dabar paliksime, kaip yra“, – minėjo jis.

Ši ŽŪB taip pat 128 ha pasėjusi pašarams skirtų kvietrugių. Be to, rudenį sėja ne mažiau kaip 500 ha kviečių. „Dalį jų jau pasėjome labai tvarkingai, gerai sekėsi. Ne taip ir blogomis sąlygomis. Dar liko pasėti 300 ha kviečių“, – rugsėjo 24 dieną sakė H.Braškys. Jis paprognozavo, kad jeigu seksis gerai, iki spalio pradžios gal užbaigs rudens sėją, bet dar galvoja, ką sėti po kukurūzų. Tad jei iki spalio 10 dienos nepavyks pasėti, nebus blogai. Pasak H.Braškio, jo praktikoje yra pasitaikę bent du atvejai, kada sėjo spalio 22–25 d. ir, rizikuodami, laimėjo. Esą, vienais metais rudenį tokiu laiku pasėti žiemkenčiai net davė patį didžiausią derlių.

„Bet čia, žinoma, loterija. Panašiai, kaip perkant loterijos bilietą. Jeigu žiema bus palanki, laimėsi, bus nepalanki – reikės atsėti. Bet, žinoma, labiausiai nukentėję esame 2017 metų rudenį, kada pasėjome ir visos sėklos žemėje supuvo, tad 2018 metai buvo tragiški. Tuomet lijo iki sėjos, o susidarius palankių orų tarpeliui pasėjome į drėgną dirvą. Bet po to dar dvi savaites lijo ir situacija tapo beviltiška. Visa sėkla tiesiog žemėje supuvo. Tai buvo baisus nuostolis. Šiemet kol kas esame dar nepametę galvos, viskas turėtų būti gerai. Kvietrugiai jau sudygę, pirmosios sėjos kviečiai irgi sėkmingai dygsta, taigi situacija dar pusė bėdos“, – pasakojo ŽŪB „Voniškiai“ pirmininkas.

Ir vasara, ir ruduo – sudėtingi

Šiemet sėja sekasi sunkiai, nes didelis kritulių kiekis. Jis stabdo sėjos darbus. Aišku, javams nėra dar labai vėlu, iki spalio 1 dienos dar yra optimalūs terminai, bet yra tikimybė, kad tie, kurie turime didesnius plotus, sėsime ir po spalio 1 dienos. Augalams sudygti reikia drėgmės, bet kai dirvožemyje yra vandens perteklius, kai jo yra per daug, tuomet „drėgmė“ dusina sėklas, jos dygsta sunkiai, nes negauna oro. Marijampolės krašte šiuo metu (rugsėjo 24 d.) yra drėgmės perteklius. Tad vėliau sėti žieminiai rapsai labai sunkiai dygsta. O kviečių, kvietrugių sėti negalim – neįmanoma tinkamai išdirbti dirvos, nes per šlapia.

Kaip vasara, taip ir šis ruduo – abu metrų laikai buvo sudėtingi. Aišku, kas sėja naudodami modernesnes technologijas, praktikuoja juostinę beariminio dirbimo sėją, tiems šiek tiek lengviau – jie gali nelaukti, kol dirvos pradžiūsta, bet ne visi turi tokią šiuolaikišką techniką. Tokias sėjamąsias turi tiktai mažuma žemdirbių. Suvalkijos lygumose dar didesnė problema – nėra kur iš laukų nubėgti vandeniui. Dzūkijoje gal dar gali atrankiniu būdu pasirinkti, kur galima sėti, o lygumose palijus vanduo telkšo dirvos paviršiuje.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2021-10-04

NMA darbuotojai svečiuose pas paramos gavėjus

Visą rugsėjo mėnesį Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai aktyviai vyko į vizitus pas paramos gavėjus. Šie vizitai – NMA jau tradicija tapusio renginių ciklo „NMA darbuotojai – arčiau paramos gavėjų” dalis. Gyvas bendravimas, pažintis su paramos objektais – tai ne tik naudinga patirtis ir NMA darbuotojų kompetencijų auginimas, bet ir NMA komunikacijos gerinimas su paramos gavėjais, esamais ir būsimais pareiškėjais.

Rugsėjo pradžioje buvo aplankyta Lukšių žemės ūkio bendrovė – vienas pažangiausių ūkių šalyje.

Bendrovės vadovas supažindino su ūkio veikla, kuri yra vystoma dviem kryptimis – augalininkystės ir gyvulininkystės. Kadangi NMA darbuotojams aktualiausia buvo susipažinti su pieninių galvijų auginimo veikla, daugiausia laiko buvo skirta susipažinti su būtent šios veiklos specifika.

Kitas vizitas vyko rugsėjo viduryje – atvykta į Alytaus rajono savivaldybėje gyvuojantį ūkininkės Daivos Kvedaraitės ekologinį šaltalankių ūkį. Ūkio šeimininkai aprodė skirtingais metais sodintų šaltalankių laukus, papasakojo apie derliaus nuėmimą, produkcijos gamybos technologiją. Buvo aptarti ir su paramos administravimu susiję klausimai. Paramos gavėja pasidžiaugė, kad, palyginus su ankstesniais metais, kai dauguma produkcijos buvo eksportuojama į užsienį, paskutiniais metais visa produkcija buvo realizuota Lietuvoje.

Rugsėjo antroje pusėje NMA darbuotojai lankėsi paramos gavėjui Martynui Laukaičiui priklausančiame mišriame daržovių ūkyje, įsikūrusį Šakių rajono savivaldybėje.

Daržovių ūkyje auginami burokėliai, bulvės, moliūgai, kurie eksportuojami į daugelį Europos Sąjungos (ES) šalių, taip pat produkcija realizuojama bendradarbiaujant su vienu didžiausiu Lietuvoje prekybos tinklu.

Ūkyje taikomos inovatyvios technologijos: modernios laistymo sistemos, nauji kombainai, tręšimo sistema, derliaus plovimo, rūšiavimo, fasavimo transporteriai, sandėliavimo patalpose įdiegta moderni specialią temperatūrą ir drėgmę reguliuojanti sistema. Visa tai padeda efektyviau prižiūrėti didelius daržovių laukus tiek daržovių auginant, tiek nuimant derlių. Tai palengvina darbą ir sumažina laiko bei finansines sąnaudas, taip pat užtikrina aukštą produkcijos kokybę. Iš NMA gauta parama leidžia tobulinti bei plėsti ūkio veiklą, diegti modernias technologijas. Ūkio šeimininkas M. Laukaitis teigė, kad turi dar daug planų ūkio plėtrai ir tikisi juos sėkmingai įgyvendinti.

NMA darbuotojai turėjo daug klausimų, į kuriuos ūkininkai labai išsamiai atsakė bei dalijosi gerąja ūkininkavimo patirtimi. Visų šių vizitų metu gauta daug naudingos praktinės informacijos ir įžvalgų, padėsiančių sėkmingiau ir efektyviau administruoti ES paramą.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-01

Ankstesnės žemės ūkio naujienos