Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-07

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią ženkliai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams.

„Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms, negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys.

Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021 – 2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą (KPP) ženkliai didesnė parama investicijoms bus skirta tikslingai tiems sektoriams, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir anksčiau buvo finansuojami nepakankamai ir kuriuos strategiškai siekiame plėtoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Per šiuos dvejus metus pagal KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus paskirstyta iš viso 227,6 mln. eurų paramos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus bus paskirstyta beveik dvigubai daugiau paramos investicijoms negu iki šiol.

Norėdami gauti paramą patys ūkininkai turės investuoti ne mažiau kaip pusę visų investicijoms reikalingų lėšų. Šiuos pinigus reikės išleisti iki 2025 metų birželio, tad tikimasi, kad į naują įrangą, ūkinius statinius, gamybos plėtrą, geresnes sąlygas gyvūnams, taršos mažinimą iš viso bus investuota iki 0,5 milijardo eurų.

Numatoma 45 proc. visos paramos lėšų skirti pienininkystei. Palyginti, iki šiol šiam sektoriui teko apie trečdalį visos paramos investicijoms. Šio sektoriaus plėtra svarbi dėl stiprių Lietuvos perdirbėjų, kuriems trūksta vietinės žaliavos pieno produktams pagaminti.

Ženkliai išaugs parama sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei, kuriai atseikėta 18 proc. paramos, bei investicijoms į šiltnamius (8 proc.).

Beveik ketvirtadalis visos paramos investicijoms per pusę atiteks kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, kuriuos pastaraisiais metais kamuoja globalūs iššūkiai.

Žemės ūkio ministerija įvardija ir prioritetus, kurie bus svarbūs vertinant paraiškas paramai investicijoms gauti. Prioritetai bus teikiami skatinti gamybą, kooperacijai, aukštesnės kokybės ir pridėtinės vertės kūrimui, skaitmeninėms technologijoms. Taip pat skatinamos investicijos į ekologinį ūkininkavimą, trąšų ir pesticidų naudojimo mažinimą, mažesnes amoniako ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

„Per pastaruosius du dešimtmečius investicijoms į žemės ūkio valdas buvo skirta daugiau kaip milijardas eurų ir apie 40 proc. šios sumos nukeliavo grūdų sektoriui. Dabar per dvejus metus paskirstysime ketvirtį milijardo eurų tiems sektoriams, kurių plėtra šalyje nėra pakankama ir kurie kuria didesnę pridėtinę vertę bei atitinka valstybės tikslus bei gyventojų lūkesčius – valgyti sveikus lietuviškus produktus, pagamintus tausojant aplinką“, – sako K. Navickas.

Šiuo metu Lietuva pati pilnai neapsirūpina ir importuoja maždaug pusę vaisių, daržovių bei kiaulienos. Tačiau Lietuvoje pagaminama maždaug tris kartus daugiau nei reikia grūdų, galvijienos bei avienos. Šalies perdirbėjams vietos rinkoje taip pat stinga pieno.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-06

COVID-19 sunkumams įveikti – beveik pusė milijardo eurų išmokų avansų

Siekdama sumažinti dėl COVID-19 pandemijos ūkininkų patiriamus ekonominius ir finansinius sunkumus, Žemės ūkio ministerija nuo spalio vidurio pradeda mokėti tiesioginių ir kompensacinių išmokų avansus už šiemet deklaruotus žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotus. Taip iki gruodžio ūkininkus pasieks beveik 443 mln. Eur paramos.

„Išmokėdami didžiausius galimus avansus, siekiame sumažinti dėl COVID-19 pandemijos ūkininkų patiriamus ekonominius ir finansinius sunkumus“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc., o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Tiesioginių išmokų avansų numatoma išmokėti beveik 369 mln. Eur, o kompensacinių išmokų pagal KPP priemones – 74 mln. Eur.

Likusi išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas bus pervedama nuo gruodžio 1 d. Iš viso už 2021 metus į ūkininkų banko sąskaitas įplauks beveik 570 mln. Eur tiesioginių išmokų.

2021 m. paraiškas gauti išmokas už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pateikė daugiau kaip 119 tūkst. pareiškėjų. Paramos pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ kreipėsi 52,7 tūkst., o pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ – 2,5 tūkst. ūkininkų.

Avansinių išmokų dydžiai

Tiesioginės pagrindinės išmokos avansas už 2021 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius reikalavimus, yra 52,30 Eur už ha, o žalinimo išmokos avansą sudaro 42,10 Eur už ha.

Avansinės išmokos jauniesiems ūkininkams yra 59 Eur už ha; už pirmuosius hektarus – 49,70 Eur už ha; susietosios išmokos už baltyminius augalus – 42 Eur už ha; susietosios išmokos už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus – 9,80 Eur už ha; susietosios išmokos už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, – 81 Eur už ha, susietosios išmokos už vaisius ir uogas – 217 Eur už ha, susietosios išmokos už daržoves, auginamas atvirajame grunte, – 204 Eur už ha.

Šiemet atitikusieji susietosios paramos už pienines karves reikalavimus gaus dalį paramos – 125 Eur už pieninę karvę.

Ūkininkaujantieji nederlingose žemėse pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ gaus dalį paramos už vietoves, kuriose esama didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių: iki 100 ha imtinai plotas remiamas 52 Eur už ha; plotas, didesnis nei 100 ha iki 500 ha imtinai, – 36 Eur už ha; plotas, didesnis nei 500 ha, – 21 Eur už ha.

Už vietoves, kuriose esama mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių: iki 100 ha imtinai plotas remiamas 42 Eur už ha; plotas, didesnis nei 100 ha iki 500 ha imtinai, – 29 Eur už ha; plotas, didesnis nei 500 ha, – 21 Eur už ha.

Už vietoves, kurios neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, patvirtinus naująsias vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, ribas, bus išmokėta 21 Eur už ha; už vietoves, esančias intensyvaus karsto zonoje – 21 Eur už ha; už vietoves, esančias potvynių užliejamose teritorijose, – 21 Eur už ha.

Pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ nustatytos tokio dydžio avansinės išmokos už hektarą: už javus – 183 Eur; javus pašarams – 194 Eur; už javus, daugiametes žoles sėklai – 229 Eur; už daugiamečių žolių įsėlį – 49 Eur; už daugiametes žoles – 147 Eur; už daržoves, bulves – 441 Eur; už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 409 Eur; už uogynus ir sodus – 435 Eur.

Pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ nustatytos tokio dydžio avansinės išmokos už hektarą: už javus – 200 Eur; už javus pašarams – 205 Eur; už javus, daugiametes žoles sėklai – 250 Eur; už daugiamečių žolių įsėlį – 49 Eur; už daugiametes žoles – 151 Eur; už daržoves, bulves – 441 Eur; už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 433 Eur; už uogynus ir sodus – 450 Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-06

Planuojama peržiūrėti Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąrašą

Žemės ūkio ministerija planuoja peržiūrėti Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąrašą ir kartu su mokslininkais nuspręsti, kokios senosios lietuviškos veislės turėtų būti saugomos remiant ūkininkus, o kokios – valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, lankydamasis įvairiuose Lietuvos ūkiuose, ne sykį susidūrė su klausimais, kodėl vienos gyvūnų veislės yra įtraukiamos į šį sąrašą, o kitos – ne. Šią problemą ministras iškėlė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės institute (Radviliškio r.) vykusioje diskusijoje „Ūkinių gyvūnų genofondo išsaugojimo klausimai“.

Anot ministro, yra ir daugiau svarbių, spręstinų klausimų: genetinių išteklių išsaugojimas ir valdymas; kas nusprendžia, kodėl vienos rūšys įtraukiamos, o kitos ne; kas tai kontroliuoja ir kodėl.

„Ūkinių gyvūnų genofondo išsaugojimo tema yra daugialypė, bet dėmesį telkiame į valdymo tobulinimą. Taip pat manau, kad veislininkystės politika neturi būti veikiama privačių interesų. Viso proceso kontrolė ir valdymas turi būti patikimas bei skaidrus, kad niekam nebekiltų klausimų, kodėl vienos veislės yra sąraše, o kitos – ne, kodėl vienos jų remiamos, kitos – ne“, – teigia žemės ūkio ministras.

Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo taryba artimiausiu metu turėtų peržiūrėti minėtą sąrašą ir pateikti siūlymą ministerijai, kokias senąsias veisles išlaikyti remiant privačius laikytojus, o kokias (esančias ant išnykimo ribos) – saugoti griežtai prižiūrint mokslininkams.

Viena tokių itin retų veislių – vietinė bitė (Apis mellifera mellifera), po mokslinių paieškų atrasta vos prieš kelerius metus.

Klausimų kelia ir senųjų veislių rėmimo prioritetai

Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąraše saugoma 14 veislių, tačiau yra veislių, kurių populiacija sustiprėjusi ir ženkliai išaugusi, pavyzdžiui, Lietuvos juodgalvių avių ar Lietuvos sunkiųjų veislės arklių. Tuo tarpu yra veislių, kurios, nors ir yra sąraše, kol kas neremiamos, pavyzdžiui, Lietuvos vietinės bitės, Lietuvos skalikai.

„Kiekvienais metais derantis dėl biudžeto šie klausimai vis iškyla. Tad norėtųsi turėti tvirtų argumentų ginant vieną ar kitą biudžeto eilutę. Peržiūrėsime ir kompensacijų už laikomus saugomų veislių gyvūnus taisykles, papildomą dėmesį skirdami prie išnykimo ribos priartėjusioms veislėms“, – teigia K. Navickas.

Aiškesnės funkcijos – našesnė veikla

Diskusijoje buvo iškeltas klausimas, ar LSMU Gyvulininkystės institutas turėtų pats ūkininkauti, o gal labiau turėtų ar norėtų būti tik koordinacinis centras. Anot ministro, turėtų būti nubrėžtos tikslesnės ribos tarp mokslinių genetinių tyrimų, gyvūnų auginimo, finansavimo skyrimo ir kontrolės.

„Kalbėdami apie genetinius išteklius, kalbame apie paveldą. Genetiniai branduoliai turi likti valstybės ištekliuose, dėl to, manau, visi sutaria. Klausimas kyla tik dėl senųjų veislių populiacijos populiarinimo, gyvybingumo užtikrinimo. Institutas atlieka dar daug kitų darbų, kas galbūt nėra visiškai mokslinės institucijos funkcijos. Tai – didelis pieno ūkis, žemės ūkio bendrovė, laboratorijos, kur atliekami moksliniai tyrimai. Reikėtų kartu su instituto vadovybe peržvelgti, kaip pasiskirsto finansai“, – sako žemės ūkio ministras.

Lietuvos ūkiniai gyvūnai – tai naminiai gyvūnai, kurių išskirtiniai paveldimi požymiai yra susiformavę Lietuvoje, turi selekcinę, ekonominę, mokslinę, ekologinę, kultūrinę, istorinę svarbą Lietuvai ir yra reikšminga pasaulinės žemės ūkio ir visos biologinės įvairovės dalis. Kai kurios senosios Lietuvos gyvulių ir paukščių veislės jau išnykusios, kitos – žemaitukų veislės arkliai, vietinės kiaulės, šėmi, baltnugariai galvijai, vietinės avys, vištinės žąsys – atsidūrusios prie išnykimo ribos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-06

Rekordinės avansinės išmokos – per pirmąsias mokėjimo dienas

Nuo spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradeda mokėti tiesioginių išmokų avansinę dalį – ji pasieks beveik visus pareiškėjus. Taip pat avansinių išmokų sulauks pareiškėjai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse bei ekologinių ūkių valdytojai. Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc. skirtos paramos sumos. 2021 m. iš viso avansu pareiškėjams bus išmokėta 443 mln. Eur paramos.

Planuojama, kad 369 mln. Eur tiesioginių išmokų avansas pasieks iki 98 proc. pareiškėjų. Taip pat iki 98 proc. ūkininkaujančių nederlingose žemėse pasieks 36 mln. Eur avansas pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Planuojama, kad ekologinių ūkių valdytojams bus išmokėta 38 mln. Eur paramos ir ji pasieks iki 76 proc. pareiškėjų.

Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares avanso išmokas mokėti nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d., tačiau NMA daugumą avansinių išmokų (net 430 mln. Eur) planuoja išmokėti jau spalį per pirmąsias mokėjimo dienas. Avansinių išmokų sulauks ūkininkai, kurių pateiktose paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų ar jie buvo išspręsti.

Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjų sąskaitos bus papildytos likusia minėtų išmokų dalimi. Galutinis išmokų mokėjimo terminas – kitų metų birželio 30 d., tačiau kasmet NMA mokėjimus atlieka vis greičiau. 99 proc. pareiškėjų tiesiogines išmokas (išskyrus išmokas už mėsinius galvijus, mokamas nuo kitų metų kovo 1 d.) už 2020 metus gavo iki gruodžio 31 d.

Informacija apie avansų išmokėjimo laikotarpius ir sumas

Primename, kad pareiškėjai savo pateiktų paraiškų administracinę būseną gali stebėti informaciniame portale. Prisijungę prie informacinio portalo ir paspaudę 2021 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą, ūkininkai jau gali matyti ir jiems planuojamus avansų išmokėjimo laikotarpius.

Taip pat apie išmokų avanso mokėjimo terminus galima sužinoti NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paskambinus spausti „1“). Robotas skambinančiajam pateiks aiškią ir tikslią informaciją, jei tik pareiškėjas skambins iš paraiškoje nurodyto telefono numerio.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-07

Parama didės pienininkams, mažės – grūdininkams

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje turėtų siekti pusę milijardo eurų, o vien šiemet ir kitąmet – 227,6 mln. eurų. Parama augs vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams ir pienininkams, tačiau mažės grūdininkams.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę. Norėdami gauti paramą, ūkininkai patys turės investuoti bent pusę visų investicijoms reikalingų lėšų. Šiuos pinigus reikės išleisti iki 2025 metų birželio.

Numatoma 45 proc. visos paramos lėšų skirti pienininkystei. Iki šiol šiam sektoriui teko apie trečdalį visos paramos investicijoms.

Parama sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei augs iki 18 proc., o investicijoms į šiltnamius – iki 8 procentų. Dar ketvirtadalis paramos atiteks kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams.

Pasak ministerijos, prioritetai gauti paramą bus teikiami skatinti gamybą, kooperaciją, aukštesnės kokybės ir pridėtinės vertės kūrimui, skaitmeninėms technologijoms, ekologiniam ūkininkavimui. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus bus paskirstyta beveik dvigubai daugiau investicinės paramos nei iki šiol.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-10-06

Nustekentam kaimui piešiamos naujos gaivinimo vizijos

Stipresnės ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 metų – toks Europos Komisijos (EK) komunikatas dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos buvo aptartas Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK). Ūkininkų organizacijų atstovai pastebėjo, kad dokumente yra daug skambių šūkių, bet esminės kaimo nykimo problemos nutylimos.

Parlamentarai įgėlė Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), kad jie lengva ranka nukirto vieną iš kaimo finansavimo šaltinių – ekonomikos gaivinimo lėšas, kurių Lietuvai skirta 2,2 mlrd. eurų. Iš jų žemės ūkiui neliko nieko, skirta tik pelkių atkūrimui.

Nėra darbo ir pajamų

EK komunikatą dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos iki 2040 m. pristačiusi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė teigė, kad vizija parengta gerai įvertinus esamą padėtį, padarius apžvalgą ir atlikus viešąsias konsultacijas. Ji pabrėžė, kad įvardintos kaimiškų vietovių problemos visose ES narėse valstybėse yra gana panašios: didesnis vidutinis kaimo gyventojų amžius, mažėja darbingo amžiaus žmonių, mažesnis bendrasis vidaus produktas gyventojui, didesnė skurdo ir atskirties rizika bei kt. O juk ES kaimo vietovėse gyvena apie 30 proc. visų ES gyventojų – apie 137 mln. žmonių, teritorija sudaro net 83 proc. viso ES ploto.

Šių metų balandį buvo atlikta „Eurobarometro“ apklausa, siekiant įvertinti ilgalaikės kaimo vietovių vizijos prioritetus. Ji parodė, kad 79 proc. ES piliečių pritarė tam, jog ES, priimdama sprendimus dėl viešųjų išlaidų, turėtų atsižvelgti į kaimo vietoves; 65 proc. visų ES piliečių manymu, vietovė arba provincija turėtų gauti galimybę nuspręsti, kaip panaudoti ES investicijas į kaimo vietoves; 44 proc. respondentų nurodė, kad transporto infrastruktūra ir susisiekimas yra pagrindinis kaimo vietovių poreikis.

L.Pilukaitė paminėjo, kas krito į akį lietuvių apklausoje. Ji nusistebėjo, kad kalbant apie skaitmeninę infrastruktūrą kaimiškose vietovėse Lietuvos gyventojai kažkodėl mano, jog tai nėra labai svarbus dalykas. Taip pat ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kaimo vietovėse apklausti tautiečiai per daug nesureikšmino. Užtat jie aiškiai nurodė, kad kaime svarbiausia yra darbo vietos ir užimtumas. Kitaip tariant, gyventojai sako, jog pirmiausia jiems reikalingos pajamos, o jų užsidirbti kaime tampa vis sudėtingiau. Tai yra esminė ašis, be kurios bet kokia klestėjimo vizija pavirsta niekais.

Lietuva jau pavyzdinė

EK pabrėžia, kad kaimo vietovės turėtų būti stiprios. Tai apima įvairias kokybiškas paslaugas, tarp jų gerai išplėtotą ir prieinamą viešąjį transportą, be to, komunikate daug dėmesio skiriama įvairioms inovacijoms, veiklų, nesusijusių su žemės ūkiu, įvairovei, itin akcentuojamas skaitmeninės infrastruktūros plėtojimas. Pabrėžiama, kad šios svarbą išryškino pandemija, kai visi buvo uždaryti namuose ir vyko nuotolinis darbas, bendravimas.

L.Pilukaitė atkreipė dėmesį, kad kaimui numatytas svarbus vaidmuo įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Kaimas turi tapti viena svarbiausių šio proceso ašių. Ji paminėjo ir pavyzdines iniciatyvas, kaip kaimas įsilieja į Žaliąjį kursą, viena tokių – pelkių ir kitų gamtos išteklių atkūrimas bei išsaugojimas. Šiuo atžvilgiu Lietuva jau pretenduoja į pavyzdines valstybes – pelkių atkūrimui skirta 16 mln. eurų iš Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės gautų 2,2 mlrd. eurų.

EK atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė paminėjo dar vieną iš EK siūlomų esminių dalykų – tai, kad kiekviena teisėkūros iniciatyva ir siūlomas teisės aktas būtų įvertintas kaimo vietovių plėtros požiūriu.

EK dėl ilgalaikės kaimo vietovių vizijos ketina iki 2023 m. vidurio pateikti ataskaitą, kokie ES ir jos valstybių narių finansuojami veiksmai buvo padaryti ir planuojami įgyvendinti kaimo vietovėse. Viešoje ataskaitoje, kuri bus paskelbta 2024 m. pradžioje, bus nustatytos sritys, kurioms reikia didesnės paramos ir finansavimo. Į diskusijas dėl ataskaitos bus atsižvelgta rengiant 2028–2034 m. programavimo laikotarpio pasiūlymus.

Gaivina garsiais šūkiais

Nuotoliniu būdu vykstančius KRK posėdžius išklauso nemažai ūkininkų, kaimo bendruomenių atstovų. Kai kurie iš jų savo pastebėjimais ir įspūdžiais noriai pasidalija su VL. Po pastarojo posėdžio vienas garbaus amžiaus ūkininkas išsakė įdomią mintį: „Kuo kaimas vis labiau nustekenamas, tuo garsesniais šūkiais ir utopiškesniais planais jis gaivinamas.“

Apie skelbiamus EK pakilius siekius, atitrūkusius nuo lietuviškos realybės, KRK posėdyje kalbėjo ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. „Dideliais šūkiais kaime darbo vietų ir pajamų nesukursi. Pirmiausia mūsų kaime nelieka žmonių, kurie gali dirbti. Politikai to dar nemato, bet situacija yra tokia, kad kaimo žmonės yra prasiskolinę antstoliams. Tad juos įdarbinti gana sunku. Visi prašo pašalpų ar nori pabėgti į užsienį. Reikia gaivinti kaimą, o ne pelkes atkūrinėti“, – kalbėjo ekologinių ūkių atstovas.

Jis į paviršių ištraukė dar vieną problemą: „Verslas kaime gali užsiimti žaliąja energetika, o ūkininkai, kaimo gyventojai – ne. Miesto verslininkai atvažiuoja į kaimą, išsinuomoja žemės ūkio paskirties žemę, stato saulės jėgaines, kitaip tariant, atima kąsnį iš kaimo gyventojų, nors šie patys galėtų užsidirbti papildomų pajamų. Kodėl įmonėms toks verslas leidžiamas, o užsiimantiems individualia veikla žaliąją energiją galima gaminti tik savo reikmėms?“

Kad neįstumtų į duobę

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius pasidžiaugė, kad EK komunikatas kalba apie stiprias kaimo vietoves, ir išskyrė skatinamą teisėkūros principą, pagal kurį visi teisės aktai turėtų būti įvertinami, kaip jie paveiks kaimo vietoves.

„Mūsų Vyriausybė tam tikras pastangas tikriausiai nukreipia kaimo gyvenimui gerinti, bet kokį turime realų rezultatą ir tendencijas? Mieste atlyginimai auga greičiau nei kaime, tai reiškia, kad didėja ir socialinė atskirtis, nors Vyriausybės programoje išryškinta, jog atskirtis turės mažėti. Kaime bet kokį verslą, ne tik žemės ūkio, vystyti labai sudėtinga, nes demografinė padėtis tik blogėja. Stinga ne tik kvalifikuotų darbuotojų, bet ir apskritai dirbančiųjų“, – tas pačias problemas dar kartą išklojo Šiaulių rajono ūkininkas.

Jis užsiminė, kad EK labai susikoncentravusi į informacinių technologijų plėtrą, 5G ryšio įdiegimą. „Bet ar tokie planai neprasilenkia su pačių vartotojų sugebėjimais ir poreikiu pasinaudoti tomis technologijomis? Be to, žinome, kad netrukus Elono Musko sukurtas palydovinis internetas bus prieinamas praktiškai bet kokiame miške, jau ir dabar internetas ten veikia. Ateityje tai nebus jokia problema“, – taikliai pastebėjo R.Juknevičius.

LŪS vadovas siūlo susikoncentruoti į Lietuvoje reikalingus konkrečius dalykus, kad permainų vėjai kaimo neįstumtų į duobę. Tai galėtų būti atitinkama mokestinė politika ir kitos politinės priemonės.

ES kaimai labai skiriasi

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas atkreipė dėmesį, kad Vokietijos, Danijos, Nyderlandų kaimų nereikėtų lyginti su Lietuvos kaimiškomis vietovėmis. „Jų kaimai apkrauti žemės ūkiu, ten vystoma intensyvi gamyba, o mūsų kaimai panašūs į parkus. Dėl nutiestų kelių ar gero interneto čia gyventi neprikviesi, žmonėms reikia pajamų. Susidaro situacija, kai vienose šalyse vyksta intensyvi ir perteklinė gamyba, o mes kaime prarandame gamybą ir darbo vietas. Reikėtų kalbėti apie gamybos subalansavimą, pajamų išlyginimą, valstybių galimybes pačioms apsirūpinti maisto produktais. Tokiu atveju išsilygintų ir apkrova gamtai“, – samprotavo ŽŪR atstovas.

Nugnybta finansų arterija

KRK narys Kęstutis Mažeika pabaksnojo ŽŪM, kad tame kontekste, kai EK skatina verslų įvairovę kaime, Lietuvos kaimo plėtros programoje neliko paramos ne su žemės ūkiu susijusiems verslams kurtis kaime. „Tam anksčiau buvo skiriama 15 tūkst. ar 40 tūkst. eurų. Tas priemones buvo galima tobulinti, bet šiemet jų iš viso neliko. Tai jau politinė atsakomybė“, – kritikos strėles į žemės ūkio ministrą nukreipė parlamentaras.

Jis priminė ir didelio atgarsio sulaukusį sprendimą dėl pelkių atkūrimo rėmimo iš ekonomikai po COVID-19 atsigauti skirtų 2,2 mlrd. eurų. „Komunikate aiškiai pasakyta, kad vienas iš kaimo finansavimo šaltinių yra atsigavimo fondo pinigai, bene penkiuose komiteto posėdžiuose apie tai kalbėjome, bet tiek žemės ūkio ministras, tiek Vyriausybė žegnojosi, kad negali jų skirti žemės ūkiui. Todėl kaimui buvo nugnybta viena labai didelė finansų arterija“, – apgailestavo K.Mažeika.

Žaliasis kursas – ne panacėja

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad komunikate numatyta patraukli nuostata – sukurti geresnes sąlygas kaimo vietovių gyventojams aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Anot jo, dabar miestiečiai dažnai nusprendžia už kaimo žmones, nes sprendimus nulemia dauguma miesto gyventojų balsų.

Jis taip pat suabejojo, ar priekaištai dėl prasto interneto kaime yra pagrįsti. „Manau, kad dėl interneto nėra taip blogai, kaip kartais norime pavaizduoti. Juk kiekviena nauja žemės ūkio technika dirba su GPS įranga. Taip pat džiaugdavausi, kai kur nors atokiame krašte, pavyzdžiui, Šiaurės Lietuvoje, prie pat sienos su Latvija, pamatydavau šviesolaidį. Taigi, interneto galimybės yra. Geriau turėtume pasirūpinti kaimo keliais, pasiekti, kad į kiekvieną kaimą vestų bent vienas asfaltuotas kelias“, – komentavo V.Pranckietis.

Jis dar tarstelėjo, kad atliekami vis nauji tyrimai dėl Žaliojo kurso poveikio ekonomikai, kurie atskleidžia, jog tai nėra panacėja. Iš tikrųjų KRK pirmininko minėtų tyrimų rezultatai yra labai nepatogūs Žaliojo kurso strategams. Gauti duomenys gana skandalingi. Štai neseniai ES skėtinė žemdirbių organizacija COPA-COGECA išplatino pranešimą, kuriame informuojama apie dar vieną naujai atliktą tyrimą dėl galimų strategijos „Nuo lauko iki stalo“ įgyvendinimo pasekmių ES maisto gamybai, ūkiams ir kaimo vietovių sanglaudai. Vokietijos Kylio universiteto tyrimo ataskaitoje daroma išvada, kad minėtos strategijos įgyvendinimas gali ženkliai sumažinti gamybą. Tyrimo autorių nuomone, gamybos mažėjimas ES svyruotų nuo 20 proc. jautienos, 6,3 proc. pieno iki 21,4 proc. javų ir 20 proc. aliejinių augalų sektoriaus. Sumažėjus gamybai ES, ji atitinkamai padidėtų kitose šalyse, taigi įtaka klimato kaitos suvaldymui būtų menka.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-10-06

Ankstesnės žemės ūkio naujienos