Žemės ūkio naujienos: 2022-02-14

Projektams, skirtiems viešosioms erdvėms tvarkyti, didžiausia galima paramos suma galės siekti 5 500 Eur. Iki 3 500 Eur galės gauti bendruomenės, siekiančios stiprinti savo materialinę bazę. Valstybės biudžeto lėšomis kompensuojama iki 95 proc. tinkamų finansuoti šių projektų išlaidų, taigi prie projektų įgyvendinimo bus būtina prisidėti piniginėmis lėšomis.

Projektams, skirtiems renginiams organizuoti, didžiausia galima paramos suma skirstoma pagal kelis lygmenis. Visiems jiems valstybės biudžeto lėšomis kompensuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projektų išlaidų.

Kaimo bendruomenės projektui bus galima gauti iki 2 tūkst. Eur, rajono lygmeniu kaimo bendruomenes vienijančios organizacijos projektui – iki 3 500 Eur. Didžiausia suma – iki 7 tūkst. Eur vienam projektui – gali tekti nacionaliniu lygmeniu kaimo bendruomenes vienijančios organizacijos projektui.

Pakeistos galimų renginių sąlygos. Šiemet pagal šią veiklą gali būti finansuojami mokomieji vizitai, tradiciniai renginiai, taip pat renginiai, skirti Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, bei renginiai Lietuvos Respublikos Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti, organizuoti.

Kur ir kaip teikti paraiškas?

Paraiškas, pasirašytas kvalifikuotu el. parašu, bendruomenės kviečiamos teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos el. paštu dokumentai@nma.lt. Galimiems pareiškėjams bus organizuojami nuotoliniai seminarai, parengtos pasirašymo el. parašu instrukcijos, vaizdo medžiaga, tai pat bus teikiama konsultacinė pagalba.

Nuotoliniai informaciniai renginiai (seminarai) „Nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai 2022 m.“ vyks vasario 22 d. 10 val. ir vasario 28 d. 15 val. TEAMS platformoje.

Kokios bendruomenės gali kreiptis paramos?

Pretenduoti į paramą gali tik tos kaimo bendruomenės, kuriose yra bent 30 narių, priimtų iki 2021 m. sausio 1 d., ir kurios per paskutinius dvejus metus (2020 m. ir 2021 m.) iš Žemės ūkio ministerijos negavo valstybės biudžeto lėšų materialinei bazei stiprinti arba viešosioms erdvėms sutvarkyti.

Paramos renginiams organizuoti gali kreiptis kaimo bendruomenės, rajono ar nacionalinių lygmeniu veikiančios ir kaimo bendruomenės vienijančios organizacijos.

Parama neteikiama, jei kaimo bendruomenė yra padariusi pažeidimų, susijusių su šios paramos naudojimu.

Kaimo bendruomenės turi būti įtrauktos į VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (KVIRPA) administruojamą Kaimo bendruomeninių organizacijų sąvadą, skelbiamą www.litfood.lt, tad tuo būtina pasirūpinti iš anksto.

Papildomą informaciją ir konsultacijas teikia KVIRPA Socialinio bendradarbiavimo skatinimo skyriaus specialistė Virginija Kvedarienė, tel. +370 685 54097, el. p. v.kvedariene@litfood.lt.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos tel. +370 5 252 6999 arba 1841, el. p. info@nma.lt.

Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Pancerovaitė, tel. +370 5 239 1124, el. p. Agne.Pancerovaite@zum.lt.

Nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai teikiama pagal 2022 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-92 ,,Dėl 2022 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisyklių patvirtinimo“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-11

Šiam rinkimo etapui skirtos paramos sumos:

5 000 000 Eur – pienine galvijininkyste užsiimantiems smulkiesiems ūkininkams;
15 663 346 Eur – kita žemės ūkio veikla užsiimantiems smulkiesiems ūkininkams.

Praeitą savaitę žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakeistos priemonės įgyvendinimo taisyklės – pakoreguotos nuostatos, kurios svarbios ir paraiškas teikiantiems ūkininkams.

Smulkūs ūkininkai, kuriems parama gali būti suteikta

Pagal KPP veiklos sritį dėl paramos kviečiami kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, kurie iki paraiškos pateikimo dienos yra įregistravę savo vardu valdą ir ūkininko ūkį bei kurie bent paskutiniais metais prieš paraiškos pateikimo metus deklaruoja pasėlius ir (arba) registruoja ūkinius gyvūnus, taip pat atitinka mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus.

Pareiškėjo numatoma vykdyti veikla turi būti žemės ūkio produktų gamyba bei pagamintų (išaugintų) valdoje žemės ūkio produktų perdirbimas ir tiekimas rinkai. Tiek gaminamas žemės ūkio produktas, tiek perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Teikiantys paraiškas ūkininkai turi atkreipti dėmesį į pernai įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintas sąlygas ir reikalavimus, taip pat skirtingus atrankos kriterijus, taikomus tik pienininkams arba tik kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujantiems pareiškėjams.

Reikalavimai pienininkams, kai jų pateiktame verslo plane planuojama investuoti į pieninės galvijininkystės sektorių:

valdoje pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius turi būti nuo 3 iki 9;
produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (VED) struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro VED.

Reikalavimai kitų žemės ūkio sektorių ūkininkams:

įregistruotos valdos dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos pateikimo dieną turi būti nuo 4 000 iki 7 999 Eur;
produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, turi sudaryti mažiau kaip 50 proc. bendro VED.

Vidutinis metinis karvių skaičius ir VED tik pagal pieninių veislių melžiamas karves, VED dydis ir pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, VED struktūroje bus nustatomi pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) portale 2022 m. sausio 1 d. pateiktus duomenis, nurodytus Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo sąraše (Sąrašas).

Svarbus įgyvendinimo taisyklių pakeitimas kuriantiems mišrųjį ūkį, kuris nuo šiol apibūdinamas kaip ūkis, kurio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos nė iš vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų (anksčiau buvo numatyta, jog ūkio pajamos gali nesudaryti daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų iš kurio nors vieno žemės ūkio sektoriaus).

Žinotini įsipareigojimai

Tiek pienininkai, tiek kitų žemės ūkio sektorių atstovai aukščiau nurodytus reikalavimus iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos turi išlaikyti arba padidinti (gali būti daugiau nei 7 999 Eur VED arba daugiau nei 9 karvės).

Svarbu atkreipti dėmesį, jog gali būti nuspręsta neteikti paramos ir paraiškos vertinimo metu, jei būtų nustatytas VED ir karvių skaičiaus neatitikimas.

Visi rodikliai, t. y. skaičiai, kurie tikrinami ŽŪIKVC portale skelbiamame Sąraše, nėra apvalinami iki sveikojo skaičiaus.

Atkreiptinas dėmesys, jog įgyvendinimo taisyklėse numatytas naujas įsipareigojimas dėl investicijų registravimo ir naudojimo, – nuo šiol būtina visas verslo plane numatytas investicijas ne tik visiškai apmokėti, pristatyti į ūkį, bet ir įregistruoti viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma) bei naudoti verslo plane numatytai veiklai vykdyti.

Svarbu žinoti, jog už įsipareigojimo nevykdymą gali būti taikomos sankcijos. Taigi, laikoma, kad verslo planas yra tinkamai įgyvendintas tuomet, kai atliktos (apmokėtos, pristatytos į ūkį, įregistruotos viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma)) bei naudojamos verslo plane numatytai veiklai vykdyti visos verslo plane numatytos investicijos, produkcijos standartine verte išreikštas valdos ekonominis dydis padidintas ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, vykdoma pelninga veikla.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į patikslintus reikalavimus išlaidoms – numatyta, kad investicijos turi būti naudojamos, bei nurodyta, kad jei investuojama į kitus sektorius (ne į pieninę galvijininkystę), investicijos privalo būti susijusios su kitu (ne pieninės galvijininkystės) žemės ūkio sektoriumi.

Primintina, jog su paraiška pateiktą verslo planą būtina pradėti įgyvendinti per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Išmoka – iki 15 000 Eur

Išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 000 Eur.

Išmoka mokama 2 dalimis: 80 proc. dalis mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, ir 20 proc. – tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai. Netinkamai įgyvendinus verslo planą, likusi išmokos dalis nemokama, o išmokėta išmokos dalis susigrąžinama.

Atrankos kriterijai

Surinktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams:

Taikoma pieninės galvijininkystės paraiškoms

Verslo planas prisideda prie ūkio darbo procesų efektyvumo didinimo: verslo plane numatytos investicijos į melžimo įrangą. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta įsigyti specializuotą melžimo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami), – skiriama 15 balų.

Verslo planas prisideda prie pieno kokybės gerinimo: verslo plane numatytos investicijos į pieno šaldymo įrangą. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta įsigyti specializuotą pieno šaldymo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami), – skiriama 20 balų.

Verslo planas prisideda prie aplinkos išsaugojimo ir tvarios plėtros: jei verslo plane numatytos investicijos į betonines mėšlides ar srutų kauptuvus. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta statyti sandarias betonines mėšlides ar srutų kauptuvus. Įgyvendinus verslo planą, turi būti pastatyta ir naudojama betoninė mėšlidė ar srutų kauptuvas – skiriama 20 balų.

Taikoma kitų žemės ūkio sektorių paraiškoms

Kuriamas specializuotas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrusis ūkis, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų (atitiktis patikrinama pagal Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, parengtą vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika (Metodika); nustatant pajamų iš minėtų sektorių dalį, į pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamas neįskaičiuojamos pajamos, gautos už paslaugas, o įgyvendinus programas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (tiesioginės išmokos, kita parama, išskyrus investicinę paramą), gautos lėšos turi būti išskaidytos į / iš gyvulininkystės ar sodininkystės, ar uogininkystės, ar daržininkystės, ar augalininkystės veiklos gautas lėšas). Tikrinama įgyvendinus verslo planą – skiriama 15 balų.

Paramos paraiškos pateikimo metu ūkio produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis:

nuo 4 000 iki 4 999 Eur – skiriama 20 balų;
nuo 5 000 iki 5 999 Eur – skiriama 15 balų;
nuo 6 000 iki 6 999 Eur – skiriama 10 balų;
nuo 7 000 iki 7 999 Eur – skiriami 5 balai.

Įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo prognozuojamas produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra bent 21 proc. didesnis nei teikiant paramos paraišką, tikrinama įgyvendinus verslo planą:

jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 51 proc. ir daugiau, skiriama 20 balų;
jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 21 iki 50 proc. imtinai, skiriama 15 balų.

Taikoma visoms (tiek pienininkystės, tiek kitų žemės ūkio sektorių) paraiškoms

Pareiškėjams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra iki 40 metų imtinai, skiriama 10 balų.

Pareiškėjo narystė kooperatyve, kuris iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu (su paraiška pateikiami dokumentai, kuriais patvirtinama narystė pripažintame žemės ūkio kooperatyve):

jei daugiau negu 2 metus yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 15 balų;
jei iki 2 metų imtinai yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 10 balų.

Jei verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto yra tokiose vietovėse, vadovaujantis KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis), skiriama 10 balų. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemės ūkio paskirties žemės plotas turi būti deklaruotas ir nustatomas pagal paskutinįjį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą.

Jei pareiškėjas nėra gavęs paramos (t. y. dėl jo nėra priimtas sprendimas skirti paramą) pagal priemonės veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, skiriama 10 balų.

Norint gauti paramą, privaloma surinkti mažiausiai 25 atrankos balus – nesurinkusios šio balų skaičiaus paraiškos bus atmestos. Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, bus sudaromos atskiros pieninės galvijininkystės paraiškų ir kitų žemės ūkio sektorių paraiškų pirmumo eilės.

Paraiškos – tik elektroniniu būdu

Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) turi būti teikiamos elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai nuskenuoti PDF formatu.

Visais atvejais paraiška ir prašomi dokumentai gali būti teikiami ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Svarbu! Pildant paraiškas būtina nurodyti, ar paramos kreipiamasi dėl pieninės galvijininkystės, ar ne.

Taip pat visi teikiantieji paraiškas smulkieji ūkininkai, kurių pajamos už paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau nei 1 750 Eur, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 55 punkte, turi pateikti ir metinę pajamų deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį.

Apie tai, kaip pildyti paramos smulkiesiems ūkiams paraišką, ją teikti NMA bei kitą pareiškėjams svarbią informaciją bus galima sužinoti NMA organizuojamoje tiesioginėje transliacijoje, apie kurią artėjant paraiškų rinkimui bus pranešta NMA svetainės skiltyje „Naujienos“.

Šaltinis: nma.lt, 2022-02-11

Palyginti su 2020 m. sausio–gruodžio mėn., pieno supirkimas sumažėjo 1,0 proc., arba 13,2 tūkst. t. Per 2021 m. gruodžio mėn. buvo supirkta 105,3 tūkst. t pieno arba 2,3 proc. daugiau nei 2020 m. gruodžio mėn.

ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2021 m. gruodžio mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) (toliau – faktinė bazinių rodiklių kaina), palyginus su 2020 m. gruodžio mėn., padidėjo 35,2 proc. ir sudarė 427,15 Eur/t. Palyginus su 2021 m. lapkričio mėn. faktine bazinių rodiklių kaina, ji buvo 6,7 proc. mažesnė.

ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2021 m. gruodžio mėn. vidutinė natūralaus (4,44 proc. riebumo ir 3,54 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su šių metų lapkričio mėn., padidėjo 6,7 proc. ir siekė 427,15 Eur, o, palyginti su 2020 m. gruodžio mėn., ji buvo 35,2 proc. didesnė. Šių metų gruodžio mėnesio gamintojams mokėta vidutinė natūralaus riebumo pieno kaina yra didžiausia per visą 2020 m. gruodžio–2021 m. gruodžio mėn. laikotarpį.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2021 m. gruodžio mėnesį už natūralų pieną (4,40 proc. riebumo ir 3,62 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 466,62 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 4,9 proc. (2021 m. lapkričio mėn. ji buvo 444,64 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2021 m. gruodžio mėn. padidėjo daugiau kaip 5 proc. ir buvo 347,43 Eur už t (2021 m. lapkričio mėn. – 329,70 Eur už t).

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išankstiniais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2021 m. gruodžio mėn. mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 407,0 Eur/t ir, palyginti su 2020 m. gruodžio mėn., buvo 15,0 proc. didesnė. Analizuojamu laikotarpiu vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Latvijoje siekė 375,2 Eur/t, Lenkijoje – 389,9 Eur/t, Estijoje – 350,0 Eur/t, ir, palyginus su 2020 m. gruodžio mėn., Latvijoje kaina padidėjo 27,0 proc., Lenkijoje padidėjo 12,4 proc., Estijoje padidėjo 18,2 proc.

ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2021 m. sausio–gruodžio mėn. dešimt daugiausia pieno superkančių įmonių supirko 1075,17 tūkst. t natūralaus riebumo pieno, arba 80,6 proc. viso iš Lietuvos pieno gamintojų supirkto pieno. Palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, pieno supirkimas padidėjo 6,42 tūkst. t, arba 0,6 proc. Kitose įmonėse iš pieno gamintojų supirkto pieno kiekis sudarė 257,99 tūkst. t ir, palyginti su pieno kiekiu, supirktu 2020 m. sausio–gruodžio mėn., sumažėjo 22,73 tūkst. t, arba 8,1 proc.

ŽŪIKVC PAIS 2022 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiau kaip trečdalis pieno – 31,3 proc. – buvo supirkta iš įmonių, kita dalis – iš pieno gamintojų. Iš visų pieno gamintojų jaunųjų pieno gamintojų, kurių amžius nesiekia 40 metų, dalis sudarė 7,6 proc. Didžiausią dalį pieno – 42,0 proc. – supirkėjams parduoda pieno gamintojai, kurių amžius nuo 41 iki 60 metų, o 19,3 proc. sudaro pieno gamintojai, kurių amžius viršija 60 metų. Daugiausia karvių – 45,4 proc. – laiko pieno gamintojai, kurių amžius yra 41–60 metų. Pieno gamintojai, vyresni nei 60 m., laiko 20,6 proc. karvių. Jaunieji pieno gamintojai, kurių amžius iki 40 m., laiko 9,3 proc. karvių. Daugiau kaip penktadalis karvių – 24,7 proc. – laikomos žemės ūkio įmonėse.

ŽŪIKVC PAIS duomenimis, karvių skaičius 2021 m. sausio–gruodžio mėn., palyginus su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, sumažėjo 3,3 proc., gamintojų skaičius – 9,9 proc., pieno pardavimas – 1,0 proc. Analizuojant pieno pardavimus pagal ūkius ir juose laikomų karvių skaičių matyti, kad pieno supirkimas labiausiai mažėjo iš ūkių, kurie laiko 1–5 ir 6–14 karvių. Supirkto pieno kiekis iš ūkių, laikančių 1–5 karves, 2021 m. sausio–gruodžio mėn. sumažėjo 13,4 proc., o 6–14 karvių laikančių laikytojų parduodamo pieno kiekis sumažėjo 2,0 proc. Ūkių, kuriuose laikoma 15 ir daugiau karvių, parduodamo pieno kiekis padidėjo 0,8 proc. – nuo 1 063,86 tūkst. t (2020 m. sausio–gruodžio mėn.) iki 1 072,47 tūkst. t (2021 m. sausio–gruodžio mėn.).

Šaltinis: vic.lt, 2022-02-11

Kiek kainuoja prastova?

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė prisimena, kad kelias į Kinijos rinką užtruko ne vienus metus – darbai dėl rinkos atvėrimo pradėti jau nuo 2014 metų, tačiau leidimas eksportui buvo gautas tik 2019-aisiais. Pradžia, prisimena D. Ruščiauskienė, buvo daug žadanti – į Kiniją buvo išsiųsti keli apie 100 mln. eurų vertės kviečių kroviniai. Be grūdų, į Kiniją taip pat buvo eksportuojami sausi pusryčiai, grikių lukštai (tekstilės gaminiams) ir nedidelėmis apimtimis – kiti produktai. Tačiau Lietuvos eksportuotojų šypsenos gana greitai išblėso – jau pernai ką tik pradėjusi veikti grandinė sutrūko.

„Atitinkamų Kinijos tarnybų sprendimai“, – nedaugžodžiauja D.Ruščiauskienė, komentuodama, dėl kokių, jos nuomone, priežasčių baigėsi nemažai žadantis Lietuvoje užaugintų kviečių tiekimas į didžiulį potencialą turinčios šalies rinką.

Situacija susiklostė gana paini – tuo metu, kai Lietuvos ir Kinijos santykiai perkaito, kinų partneriams parduotas kai kurių asociacijai priklausančių įmonių lietuviškų produktų krovinys jau buvo išplaukęs praėjusių metų pabaigoje, lapkričio mėnesį, pasiekė Kinijos uostą ir iki šiol jame stovi. Kinų verslininkai atplukdytų prekių negali išmuitinti ir išsikrauti.

„Teisiškai kinai gali pareikalauti grąžinti pinigus už negautą prekę. Kiekviena prastovos uoste diena vienam konteineriui kainuoja 110 dolerių. Šiuo metu Kinijos uoste stovi 15 neišmuitintų konteinerių, pakeliui yra dar 10 konteinerių, kurie tikriausiai taip pat bus neišmuitinami. Klaipėdos uoste stovi 10 konteinerių, kurie, greičiausiai, nebus plukdomi dėl tų pačių priežasčių. Grąžinti iš Kinijos atitinkamo uosto į Lietuvą šių prekių finansiškai neapsimoka, kad būtų galima sunaikinti krovinį Kinijoje, irgi reikalingi tam tikri terminai. Buvo bandyta perparduoti šią prekę Taivanui, tačiau nepavyko. Susidarę kaštai dėl prekės laikymo jau keletą kartų viršijo pačios prekės vertę ir kol kas situacija yra aklavietėje“, – pasakoja D.Ruščiauskienė. Labiau pasisekė toms įmonėms, kurios, matydamos tiesioginius eksporto trukdžius, savo produkciją siuntė per kitas valstybes ir galimai tiesioginių nuostolių, susijusių su prekių neišmuitinimu ir prastovomis Kinijos uostuose, išvengė.

Du lazdos galai ir abu problemiški

Tačiau sustojęs grūdų eksportas – tai tik vienas lazdos galas. Kitas – irgi problemiškas. Mat importas iš Kinijos lietuviškam grūdų sektoriui ne mažiau svarbus nei eksportas. „Grūdų sektoriui bendradarbiavimas su Kinija yra ypač svarbus dėl atitinkamų žaliavų importo iš šios šalies. Mūsų įmonės iš Kinijos dideliais kiekiais perka priedus pašarų gamybai – amino rūgštis, vitaminus, mikro- ir makroelementus. Juos naudoja savo įmonių pašarų gamyboje, parduoda visiems stambiausiems Lietuvos paukštynams ir didžiajai daliai Lietuvos kiaulių augintojų. Šiuos priedus įmonės reeksportuoja į kitas Europos šalis – ten iš jų pagaminama apie 0,5 mln. tonų pašarų per mėnesį“, – tokį vaizdą nupiešė LGPPA direktorė.

Pasak D.Ruščiauskienės, dar praėjusių metų lapkričio pabaigoje viena didžiausių Kinijos konteinerinių linijų pradėjo nebetvirtinti prekių transportavimo į Klaipėdą, todėl prekių tiekėjai pakeitė dalies konteinerių pristatymo vietą į kitus uostus.

„Vėliau Lietuvos įmonės buvo informuotos, kad Kinijos valdžios nurodymu nuo 2022 m. sausio kinų tiekėjų produkcija nebegali būti eksportuojama į Lietuvą ir visi prekių pristatymai į Klaipėdą yra stabdomi. Prekių nukreipimas į kitus uostus – Odesą, Antverpeną ar kitus, – reikalauja didžiulių papildomų išlaidų. Logistikos kaštai padidėja iki trijų kartų ir įmonės tampa nekonkurencingos“, – sako D.Ruščiauskienė.

Taivaną vertina atsargiai

Tačiau galbūt grūdų įmonės, ne savo valia patekusios į keblią situaciją, neliko vienišos šiame įkaitusių valstybinių santykių lauke? „Valdžios institucijos normalių pagalbos veiksmų, tokių kaip bent dalinis patirtų nuostolių, kurie siekia ne vieną milijoną eurų, atlyginimas, kol kas nežada. Yra siūlomos lengvatinės paskolos tiems verslams, kurie negali gauti paskolų iš kitų finansinių šaltinių, tačiau tokia pagalba nėra tai, kas bent dalinai kompensuotų finansinius praradimus,“ – teigia pašnekovė.

O Taivanas, kurio rinka nors ir gerokai mažesnė, tačiau Lietuvos vardas (tiesa, jis nepadėjo įpiršti Kinijos uoste įstrigusio krovinio) čia gerai žinomas ir labai pozityviai vertinamas? Juo labiau kad ir eksporto leidimų išdavimai į šią šalį labai spartinami.

„Mūsų sektoriaus įmonės jau kelerius metus nedidelėmis apimtimis dirba ir su Taivanu – eksportuoja pašarus naminiams gyvūnams bei sausus pusryčius. Bandome ieškoti partnerių tokiems grūdų produktams, kurie yra vartotini jų rinkoje. Tai galėtų būti įvairūs dribsniai, greitai paruošiami grūdų produktai, makaronai. Iš Taivano fitosanitarinių institucijų, atsakingų už importą, gavome leidimus įvežti į šalį kviečius, miežius, avižas ir žirnius, tad šiuo metu bandome pateikti kviečių pavyzdžius galimiems Taivano partneriams vertinimui. Potencialas šioje rinkoje yra matomas, bet ar eksportas realiai vyks, lems ir konkurencinė aplinka, ir susitarimai dėl kokybinių parametrų, ir kitos sąlygos, – gana atsargiai Lietuvos grūdų sektoriaus perspektyvas Taivano rinkoje vertina pašnekovė. – Eksportuodami prekes mes nedirbame su viena rinka, rinkos yra diversifikuotos. Išskyrus kai kurias importo situacijas – šiuo atveju pašarų priedus, kai pagrindinės jų gamybos apimtys yra koncentruotos Kinijoje. Kitos šalys gamina juos labai nedideliais kiekiais ir tik savo poreikiams. Todėl nupirkti šias prekes galima tik tiesiogiai iš Kinijos – kas ir buvo daroma eilę metų. Arba pirkti per tarpininkus už žymiai didesnę kainą – kitų alternatyvų tiesiog nėra. Aišku, tai atsilieps mūsų įmonių konkurencijai ir galutinei produkto kainai.“

Pienininkai renkasi tylą

Į Kiniją savo produktus eksportavę Lietuvos pieno pramonės gigantai dar visai neseniai noriai dalijosi patirtimi ir įžvalgomis. Dabar gi situacija pasikeitė. „Nekomentuosime“, – trumpai atsakė Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis, išgirdęs, kad „Valstiečių laikraštis“ norėtų pasikalbėti apie situaciją, nutikusią su Kinijos prekybiniais ryšiais.

Jis patikino, kad tokia yra visų asociacijos narių (apie kurių vėliavą yra susibūrę šalies pieno pramonės milžinai – „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“ bei „Vilkyškių pieninė“) pozicija. „Valstiečių laikraštis“ nusiuntė užklausas kelioms pieno pramonės įmonėms, savo produktus eksportavusių į Kiniją, tačiau atsakymų taip ir negavo.

Iki proveržio buvo likę nedaug

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas Egidijus Mackevičius sako, kad iki ryškesnio lietuviškos užšaldytos jautienos, o vėliau – ir jautienos subproduktų proveržio į Kinijos rinką buvo likę visai nedaug. „Tiesiogiai su Kinijos rinka dirbo tik „Krekenavos agrofirma“, kitos dvi bendrovės („Biovela“ ir „Agaras“) turėjo gauti leidimus eksportui praėjusių metų rudenį arba šiais metais – buvo likusios tik techninės detalės“, – pasakojo E.Mackevičius, pabrėžęs, kad ypač daug vilčių buvo siejama su jautienos subproduktais, puikiai vertinamais Azijos šalyse.

Pasak pašnekovo, jautienos eksportas „dėliojosi į labai neblogas vėžes“ – jei prie į Amerikos rinką nutaikytų jautienos gaminių būtų prisidėję į Kiniją eksportuojami jautienos subproduktai, „būtų susikomplektavusi labai gera galvijo kaina“. Schema paprasta – kuo labiau skerdyklose išpjaustoma skerdena, tuo didesnė jos pridėtinė vertė. E.Mackevičius pateikia lenkų pavyzdį. Lenkai „tą galvijuką išparceliuoja taip, kad už jo dalis surinktų pačią geriausią kainą“.

E.Mackevičius tiesiai šviesiai konstatuoja, kad Kinijos rinkos praradimas atneš ekonominių nuostolių. Tačiau kokio dydžio jie gali būti – įvardyti sunku, nes daug informacijos nėra viešinama, prisidengiant komercinėmis paslaptimis. Verslo užkulisiuose klaidžioja įvairūs skaičiai – tarkim, kad tarp Kinijos uostuose užstrigusių konteinerių – šeši su užšaldyta jautiena. „Krekenavos agrofirma“ į „Valstiečių laikraščio“ užklausas nesureagavo, o E.Mackevičius atsakė, kad šis skaičius gali būti arti tiesos.

Nei pirmyn, nei atgal

„Jei nėra spendimų – atsiranda tiesioginiai nuostoliai“, – įsitikinęs LMPA vadovas E.Mackevičius.

Kokie gi tie sprendimai galėtų būti? Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kalbos apie lengvatines paskolas E.Mackevičiui išspaudžia tik kreivą šypseną.

Pašnekovas prisimena, kad per praėjusią Rusijos krizę A.Butkevičiaus vyriausybė skyrė pinigų naujų rinkų paieškai. „Buvo 2015–2016 metai, buvo duoti „krepšeliai“, visi stengėsi, darė, ieškojo. Praėjo tie metai, tos paieškos jau turėjo duoti rezultatų. O dabar – imkite paskolas. O gal dar nebūsite tinkami pareiškėjai. Nieko neduodančios priemonės, jos niekam negali padėti. Valstybė sukėlė problemą, o tu dar turi susimokėti, – svarsto E.Mackevičius. – Toks požiūris stebina. Galbūt reikėtų kalbėti apie tiesioginių nuostolių kompensavimą – už prastovas, už krovinių susigrąžinimą. O dabar – nei pirmyn, nei atgal. Jei valstybėje neatsiras paramos tiesioginiams nuostoliams kompensuoti, bus dar didesnis smūgis. Tai ne mūsų, ne verslo kaltė.“

LMPA vadovas neslepia apmaudo dėl, jo nuomone, gerai nepasverto, neapgalvoto žingsnio. „Mes renkame valdžią, kad ji pagalvotų, o jei nežino – pasitartų. Bet pasitarti nereikėjo, buvo nepagalvota ir padaryta, – sako E.Mackevičius. – Būtų tikrai nesąžininga, jei už kažkieno nepagalvojimą didžiausią galvos skausmą turėtų patirti maisto pramonė. Kažkas vežė, kažkas investavo, ir toks nubraukimas yra drastiškas bei demoralizuojantis.“

Ministerija siūlo skolintis

Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos „Valstiečių laikraščiui“ atsiųstas komentaras nepradžiugintų prekybiniuose santykiuose su Kinija pirštus nudegusių verslininkų, vienų garsiau, kitų tyliau besitikinčių bent dalinio nuostolių kompensavimo.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tikslas – kad spartesnio atsigavimo siekiančios įmonės, tarp jų ir nuo Kinijos spaudimo nukentėjusios šalies bendrovės, galėtų pasinaudoti šiuo metu tikslinama „Tiesioginių COVID–19 paskolų“ schema.

Pagal ją verslo įmonėms planuojama sudaryti galimybę 3 metams gauti lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms arba iki 8 metų trukmės lengvatines paskolas investiciniams projektams įgyvendinti. Šioms paskoloms iš viso numatoma skirti iki 435 mln. eurų, iš pradžių numatant skirti iki 100 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir 100 mln. eurų investiciniams projektams, vėliau poreikį persvarstant. Tikimės, kad šia priemone verslas galės naudotis artimiausiu metu, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare. – Ši priemonė bus finansuojama iš „Invegos“ fonde esančių lėšų. Planuojama, kad priemonei papildomai lėšų iš biudžeto nereikės. Šiuo metu priemonės schema pakartotinai derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.“

ES duoda duonai, Kinija – dar ir sviestui

Kalbas apie Taivaną kaip alternatyvią rinką pašnekovas vadina griebimusi už šiaudo: „Šiandien (sausio 31-ąją – red.) supratome, kad niekas ten greitai neįvyks. Yra strigimai iš Taivano pusės – jie nori daryti fizinius auditus. Įsivaizduokite, ką reiškia pandemijos situacijoje atvažiuoti daryti fizinį auditą, daryti vertinimo procedūrą – tai yra labai ilgas procesas. Tad tos alternatyvos nebus greit. Ir didysis klausimas – koks bus tęstinumas. Esame girdėję, kad ir Taivano politika gali pasikeisti, o gal ir su Kinija situacija susitvarkys. Nuo 2015-ų metų, kai pradėjome ieškoti didesnių alternatyvų, jau tada buvo aišku iš Kinijos pusės – jei norite dirbti su Kinija, negalite dirbti su Taivanu. Visiems tai buvo aišku ir visiems tai buvo žinoma.“

Dar vienas dalykas, kuris, užsidarius durims į Kinijos rinką, sujudino Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojus – marža. Eksporto apimtys į Kiniją nebuvo didelės, tačiau duodavo didelę ekonominę naudą. „Eksportuoti į Europos Sąjungą (ES) – nėra tas kelias, kur daug uždirbi, marža ten yra gerokai mažesnė. Pardavinėti Lietuvoje? Marža irgi žymiai mažesnė dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų dalykų konkuruojant su lenkiška produkcija, – sako E.Mackevičius. – Kinijoje marža daug didesnė. Dėl to visos ES šalys ir veržiasi į Kiniją, nes prekyba su ja yra naudinga ekonomiškai. Yra toks palyginimas – jei prekiaudamas Lietuvoje ar ES gali uždirbti duonai, tai jei eksportuodamas į trečiąsias šalis uždirbsi ir sviestui.“ Pašnekovas pabrėžė, kad uždirbusios ir sviestui, įmonės gali investuoti į atsinaujinimus, matyti perspektyvas ir plėsti akiratį, taip atrasdamos naujus produkcijos realizavimo būdus. „Tai naudinga ne tik įmonėms, tai naudinga visiems. Naudinga valstybei, nes ateina pinigai“, – sako LMPA vadovas.

Prarado didelį klientą

Luknės kaime (Skuodo r.) įsikūrusios bendrovės „My Land LT“, garsėjančios savo šienainiu, ėjimas į Kinijos rinką užtruko penkerius metus. Ten surastas klientas – stambus žirgynas – buvo ypač vertingas. Bendrovės vadovui Justinui Baltuškai apmaudu, kad ne vienus metus trukę darbai buvo nubraukti lengva ranka, tačiau ašaroti jis nelinkęs.

J.Baltuška prisimena, kad gauti leidimą eksportuoti šienainį užtruko ilgai – galima numanyti, kad kinų valdžia taip ir nepamiršo dar 2013 metais įvykusio tuometinės Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės privataus susitikimo su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama, kurio politinės veiklos Kinijos valdžia nepripažįsta.

„Jie bandė vilkinti, tačiau galų gale atskrido delegacija iš Kinijos. Aprodėme savo laukus, gamybą, jie vos ne su pincetais išžiūrinėjo, kas yra žolėje, ar nėra kokių užkratų. Tada jų karantino institucija pateikė mums klausimyną, atsakėme į jį ir po ilgų metų gavome leidimą įvežti savo šienainį – vieninteliai iš visos Europos“, – penkerius metus užtrukusį kelią į Kinijos rinką prisimena J.Baltuška.

Didžiuliam kinų žirgynui būtent tokios aukštos kokybės produkcijos, kokią siūlė lietuvių įmonė, ir reikėjo – kad per karantiną žirgus galėtų gerai pašerti, atstatyti jų būklę.

„Mūsų klientas mokėjo nesukeldamas problemų, užsakymai buvo pakankamai dideli“, – sako J.Baltuška. Bendrovė kiekvieną mėnesį į Kinijos uostus išplukdydavo 4–5 konteinerius šienainio.

„My Land LT“ vadovas pasakoja, kad Lietuvos valdžia dar nebuvo plačiau paskleidusi žinios apie Taivaniečių atstovybės atidarymą, o lietuvių įmonė jau gavo signalą, kad išsiųsti konteineriai nebus priimti Tiandzino uoste, mat jo muitinė nebeišduos kvotos leidimo tam tikram šienainio kiekiui įvežti. Konteineriai buvo nukreipti į Šanchajaus uostą, kur galiojo sena kvota. Pristatyti krovinį pavyko, tačiau tuo viskas ir baigėsi.

„Pusę metų jau neeksportuojame, – atsidūsta J.Baltuška. – Nors ir yra išduota nauja kvota, bet bijome, kad konteineriai neįstrigtų. Kiek bandau jiems rašyti, kinai sako, jog nieko negali padaryti.“ Reeksporto galimybė taip pat atpuola, nes nėra kitos Europos valstybės, kuri turėtų tokį eksporto leidimą, kokį turi lietuviai.

„Mums labai skaudu. Jų dėka galėjome dirbti dviem pamainom ir pilnai aprūpinti gamybą. Dabar jie dingo, turime dairytis kitur: Taivanas, kitos šalys, bet vėl reikia įdirbio, – sako „My Land LT“ vadovas. Jo nuomone, šienainis iš Luknės kaimo į Taivaną galėtų pajudėti geriausiu atveju po pusmečio. O gal tik po metų ar dvejų – užtrunka kliento paieškos, produkto įvedimas į rinką.

„My Land LT“ savo produktus eksportuoja į daugelį šalių, tačiau prarasta Kinijos dalis eksporto „pyrage“ buvo didžiulė – ji sudarė 30 procentų.

J.Baltuška pažymi, kad iš Kinijos rinkos buvo „išeita palyginus dar gerai“ – lietuviai neturėjo metinio susitarimo, kiekvienam užsakymui sudarydavo sutartį, nereikia laužyti galvos dėl užstrigusių konteinerių.

Kaip įmonei atsilieps tokia greita prekybos su Kinija istorijos pabaiga?„Greičiausiai turėsime mažinti antros pamainos darbą – negalime jos pilnai aprūpinti. Įmonei nėra blogai, bet visada gali būti geriau”, – sako J.Baltuška.

Valstybė negali prisiimti rizikos

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus situacijos nedramatizuoja. Anot jo, dabar didžiausia problema – kur nukreipti, kaip išgelbėti Kinijos uostose užstrigusius 23 konteinerius su grūdų produktais, užšaldyta jautiena ir pieno gaminiais – štai, pavyzdžiui, bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ produkcija buvo sėkmingai nukreipta į Taivaną, dirbama gelbstint ir kitus krovinius, tačiau paviešinti informacijos, į kokias šalis bus bandoma juos nukreipti, A.Venckus nesutiko.

Kalbėdamas apie Kinijos rinką, į kurią buvo keliaujama ilgai, bet pasitraukta greitai, A.Venckus remiasi skaičiais. 2020 metais Kinija net nepateko į dvidešimties valstybių, į kurias Lietuva žemės ūkio ir maisto produktų eksportuoja daugiausia, sąrašą. Pasak pašnekovo, kasmet Lietuva į užsienio valstybes eksportuoja žemės ūkio ir maisto produkcijos už 6 milijardus eurų, Kinijos dalis šiame „pyrage“ atrodė labai kukliai – 93,4 mln. eurų.

„Pasakyti, kad buvo blogai – negalima. Pasakyti, kad buvo tai, ko tikėjomės – irgi negalima. Nes atkreipiant dėmesį į rinkos potencialą, dydį – per penkerius metus pasiekti tą 20 milijonų eurų eksporto apyvartą (be kviečių) – nėra didžiulis pasiekimas. Tačiau yra didžiulis „bet“ – praėjusių metų pirmą pusmetį labai padidėjo kiekiai, įdirbis pradėjo duoti rezultatų. Įmonės kryptingai dirbo – kas dvejus, kas trejus, kas penkerius metus. Per tą laiką rado importuotoją, partnerius, užsitarnavo pasitikėjimą, atrado savo vartotoją, vykdė marketingo programas. Ir tada užsakymų pradėjo daugėti. Kinija nebuvo svarbiausia dabarties rinka, bet neabejotinai tai būtų buvusi ateities rinka – atmetus visą politiką. Pasaulis ėjo ir eis į Kiniją – ten yra sparčiausiai auganti maisto produktų vartojimo rinka“, – sako A.Venckus.

Valdininkas mano, kad per savo eksporto į Kiniją istoriją, nuostolių nepatyrė nė viena žemės ūkio ir maisto sektoriaus įmonė, nepamiršęs pridėti žodelio „turbūt“. Tačiau dabar didžiausias rūpestis – muitinėje užstrigusių krovinių likimas. „Bet ateityje niekas nieko neplanuoja su Kinija. Maisto pramonės eksportuotojai nėra labiausiai nuskriausti šiame kontekste – yra lazeriai, yra tekstilės įmonės, yra automobilių dalių gamintojai. Iš tikrųjų jie labiausia nukentės, nes jie yra pasaulinės tiekimo grandinės dalis – kinai spaudžia tarptautines korporacijas. O tokių tiesioginių pasakymų, kad jei „bus kažkas iš lietuviško pieno pagaminta – to nevešim“ – bent jau aš negirdėjau“, – sako A.Venckus.

Lietuvos eksportuotojams vis labiau atsiveriančią Taivano rinką ŽŪM valdininkas vertina optimistiškai. „Palaikymas tikrai yra ant bangos ir svarbu, kad mūsų įmonės maksimaliai pasinaudotų atsivėrusiomis galimybėmis. Ir iš anksto nenuleistų rinkų, nepabandžiusios įsitvirtinti joje, – pataria A.Venckus. – Taip, gali būti mados reikalas vartoti lietuviškus produktus – tad pasinaudokime, įtvirtinkime Lietuvos vardą skaniais kokybiškais produktais, kurie gali atrasti vietą tarp vartotojų taivaniečių.“

Leidimų eksportuoti produkciją į Kiniją bendrovėms neretai reikėdavo laukti ne vienus metus, Taivane gi reikalai turėtų pajudėti kur kas greičiau. „Yra didžiulis Taivano palaikymas politiniu lygiu, didžiulis ir visuomenės palaikymas ir noras. Mums reikia užpildyti trūkstamą grandį – Taivane rasti partnerius, importuotojus, platintojus. Tą mes ir planuojame – maisto produktų pristatymo kampanijas tikrai vykdysime, – gana šviesią ateitį mato A.Venckus. – Taivanas yra vienas didžiausių maisto produktų importuotų pasaulyje, viena iš pagrindinių maisto eksporto rinkų Amerikai. Tai 25 milijonų gyventojų rinka. Yra ir kitas privalumas – tai yra nuspėjama atvira rinka, o atvira rinka – didžiausias masalas mūsų eksportuotojams. Visi žinojo tas rizikas, kai eini į Rusijos, Baltarusijos, Kinijos rinkas. Valstybė negali prisiimti visos rizikos, jei kas nepasiseka. Šiuo atveju valstybė suinteresuota, kad vyktų prekyba su išsivysčiusiomis, augančiomis, aukštos perkamosios galios valstybėmis. Taivanas tikrai yra viena iš jų.“

Kas toliau?

Prekybiniai ryšiai su Kinija, panašu, įšalo neprognozuojamam laikui. Kas toliau? Kur bus metami rinkų paieškų tinklai? A.Venckus turi ką papasakoti – štai, kovo mėnesį žemės ūkio ministras žada lankytis Japonijoje – Tokijuje rengiamoje didelėje parodoje.

„Buvau susitikęs su Naujosios Zelandijos ambasadore – ten vyksta derybos dėl laisvos prekybos susitarimo ir jei iki metų pabaigos jis bus baigtas – vėlgi atsivers naujos galimybės Lietuvos eksportui. Jau nekalbant apie Singapūrą, kur žadama atidaryti ambasadą, „dengsiančią“ Indoneziją, Malaiziją, Vietnamą, kur, pavyzdžiui, mūsų pieno produktams yra didžiulis potencialas. Artimiausiu metu tikimės atstatyti rinką Amerikoje“, – gana šviesią žemės ūkio ir maisto produktų eksporto ateitį nupiešė pašnekovas.

Šaltinis: valstietis.lt, Julius Baliutavičius, 2022-02-12

Lietuvoje sukuriama žemės ūkio produkcija, nekeičiant pačios specializacijos ir produktų sudėties, turi palyginti ribotas didėjimo galimybes, nes dirbamos žemės plotai nebegali smarkiai didėti, taip pat yra auginamų kultūrų derlingumo ribos – iš vieno hektaro sudėtinga užauginti gerokai daugiau kviečių ar rapsų. Kadangi kiti ekonomikos sektoriai, ypač eksportuojantys, neturi tokių ribų, žemės ūkio santykinis svoris mažėja.

Siekiant produkcijos didėjimo ilguoju laikotarpiu, būtina didinti sukuriamą pridėtinę vertę ir plėsti kitų produktų, kultūrų gamybą, kad produkcijos apimtis taip nepriklausytų nuo dirbamos žemės plotų. Būtina didinti daržovių, vaisių, grybų auginimą, šiltnamių ūkį, gyvulininkystę, vietinės produkcijos perdirbimą eksportuojant kuo didesnės vertės produktus, o ne pirmines žaliavas. Iššūkių Lietuvos ūkininkams kelia ne tik orai, globalizacija ir tarptautinė konkurencija, bet ir nūdienos aplinkybių dažnai neatitinkantis veiklos modelis ar žaliavų ir produkcijos kainų svyravimai rinkose.

Pasaulio, ypač Europos, ryžtas kovoti su klimato kaita taip pat gali turėti didelę įtaką ūkininkų veiklai ir konkurencingumui. Ką žaliasis kursas reiškia šalies žemės ūkio sektoriui ir kaip pastarasis privalės keistis, kad liktų konkurencinga Lietuvos ekonomikos dalis?

Laukia milžiniškos investicijos

Skaičiuojama, kad šiuo metu žemės ūkis atsakingas už maždaug 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europos Sąjungoje. Norėdama įveikti grėsmę, kurią kelia klimato šilimas, Europa ėmėsi žaliojo kurso – priemonių, kuriomis siekiama iki šio amžiaus vidurio pereiti prie klimatui poveikio nedarančios ekonomikos.

Per artimiausius kelerius metus Europos Sąjunga ketina parengti ir pradės įgyvendinti bendrąją žemės ūkio politiką, kuri bus sutelkta į tvarią plėtrą ir socialinių, aplinkos apsaugos bei ekonominių tikslų siekį. Kokie tvarumo reikalavimai bus keliami žemės ūkiui, kol kas tebėra neaišku: šis sektorius vis dar neįtrauktas į Europos Sąjungai taikomą aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos klasifikavimo sistemą – taksonomiją, tikimasi, kad tai įvyks antroje šių metų pusėje.

Vis dėlto tvirtai galime konstatuoti du dalykus. Pirma, žemės ūkis privalės keistis, modernėti ir pereiti prie tvarios veiklos. Antra, šis pokytis bus skatinamas ne tik teisinėmis, bet ir finansinėmis priemonėmis. Bendrajai žemės ūkio politikai 2023–2027 metais finansuoti Europos Bendrija ketina skirti 395 mlrd. eurų, iš kurių 11 milijardų turėtų tekti Baltijos šalims. Tai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkiui turėtų suteikti puikias paskatas tobulėti, augti ir keistis.

Didesnių ir našesnių žemės ūkio įmonių link

Pokyčiai turėtų vykti keliomis kryptimis. Pirmiausia, Europos Sąjungos žaliasis kursas skatina pereiti nuo tradicinių žemės ūkio metodų prie pažangesnės, našesnės ir mažiau taršios veiklos. Turint omenyje, kad Baltijos šalių, ypač Lietuvos, žemės ūkyje vis dar vyrauja maži ūkiai, paprastai valdomi ir prižiūrimi vyresnio amžiaus žmonių, tikėtina, kad naujovės sektoriuje kurį laiką sunkiai skinsis kelią, neretai netgi patirdamos pasipriešinimą. Be to, mažesniems ūkiams kur kas sudėtingiau pritraukti investicijų į pažangias technologijas, reikalingas tvariai veiklai užtikrinti. Todėl artimiausiais metais turėtume matyti tolesnę Lietuvos žemės ūkio konsolidaciją.

Ją iš dalies skatins ir kartų kaita: paveldėtojai dažnai nutaria nesekti tėvų pėdomis ir trauktis iš žemės ūkio veiklos, ūkius parduoti, o tai taip pat sudarys prielaidas didesnėms žemės ūkio bendrovėms telkti dirbamos žemės plotus. Tikėtina, kad toks telkimasis ir sektoriuje veikiančių įmonių stambėjimas sudarys prielaidas keistis ir žemės ūkio gamybos struktūrai. Lietuva ir Baltijos šalims Europoje būdingas itin didelis dėmesys augalininkystei: javai sudaro apie 49 proc. Lietuvos žemės ūkio produkcijos, ir šis rodiklis gerokai pranoksta Europos Sąjungos vidurkį – 16 procentų. Vis dėlto javų auginimas paprastai sukuria mažesnę pridėtinę vertę negu kitos žemės ūkio šakos, tokios kaip gyvulininkystė.

Todėl, atsižvelgdami į tarptautinės konkurencijos keliamus iššūkius, tokius kaip gerokai pigesni javai iš Rytų Europos šalių, ir pasinaudodami Europos Sąjungos parama, dalis ūkių pereis prie pelningesnės veiklos, galbūt net ir naujoviškų, alternatyvių maisto šaltinių auginimo taikydami pažangias technologijas, juolab kad gyvulininkystei būdingos itin didelės šiltnamio efektą sukuriančių dujų emisijos. Greičiausiai stebėsime ir tolesnę kooperatyvų plėtrą bei žemės ūkio bendrovių, norinčių gaminti maisto produktus, skirtus galutiniams vartotojams, integraciją. Taip žalieji Europos pokyčiai ir kartų kaita sudarys prielaidas konkurencingesniam, didesnę pridėtinę vertę kuriančiam žemės ūkiui Lietuvoje formuotis.

Tikimasi daugiau skaidrumo

Smulkiuosius ūkius ir ūkininkus pamažu keičiant didesnėms bendrovėms, sektoriuje atsiras daugiau skaidrumo. Šiuo metu, kol žemės ūkyje dominuoja privatūs asmenys, iš kurių nereikalaujama skelbti finansinės veiklos ataskaitų, sudėtinga įvertinti finansinę sektoriaus raidą. Be to, daugeliui rinkos dalyvių šiuo metu nėra privalomas išorės auditas. Dėl šių priežasčių dažnai trūksta objektyvių duomenų apie ūkininkų ir ūkių veiklos finansinius rezultatus.

Savo ruožtu tai lemia didesnę skolinimo riziką, taigi ir mažesnį ūkių patrauklumą finansų įstaigoms ir investuotojams. Prognozuojame, kad tvarios plėtros paskatinti pokyčiai žemės ūkyje didins jame veikiančių įmonių atskaitomybę, o tai padės į sektorių pritraukti ne tik Europos Sąjungos, bet ir privataus kapitalo lėšų ir investicijų. Pastarosios padės toliau modernizuoti žemės ūkį, didinti jo efektyvumą ir konkurencingumą. Lietuvai būdingos gilios žemės ūkio tradicijos, taip pat žemės, tinkamos daugeliui ūkio veiklų ir įvairioms maistinėms kultūroms auginti. Vis dėlto sektoriaus raida ir perėjimas nuo nedidelių ūkių prie didesnių bendrovių tebevyksta gana lėtai.

Europos siekis kurti klimatui neutralią ekonomiką skatins žemės ūkio pokyčius. Tai ilgainiui turės teigiamą įtaką ir sektoriui, ir Lietuvos ekonomikai. Kad taip ir įvyktų, valstybei nepaprastai svarbu turėti aiškią ilgalaikės žemės ūkio raidos strategiją ir skirti Europos Sąjungos bei šalies išteklius šiai strategijai įgyvendinti.

Suprantama, sektoriaus pokyčiams įgyvendinti būtinos lėšos bus pritraukiamos ir iš kitų šaltinių: kaip investicijos, paskolos, leidžiant vertybinius popierius. Kaip ir iki šiol, SEB bankas tvirtai pasiryžęs būti ne tik Lietuvos žemės ūkio tvarios raidos stebėtojas, bet ir aktyvus dalyvis bei partneris.

Šaltinis: 15min.lt, Eglė Dovbyšienė, 2022-02-14,