Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-09

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Kitą savaitę baigiamas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas

Šiais metais deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus galima iki birželio 14 d., prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per Elektroninius valdžios vartus ar atvykti į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūnijas. Pavėluotai paraiškos dar bus priimamos iki liepos 8 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma mažinama 1 procentu.

Ūkininkai, kurie gauna tiesiogines išmokas, paramos gali prašyti ir už šias su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones: „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, taip pat susietosios paramos už mėsinius ir pieninius galvijus. Taip pat jau antrus metus tiesioginių išmokų paraiškoje galima prašyti paramos ir pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. Miškininkai įsipareigojimų laikotarpiu turėtų neužmiršti tiesioginių išmokų paraiškoje deklaruoti įveisto miško plotą.

Primename, kad pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurių plotai patenka į „valstybinės žemės“ ar „laisvos valstybinės žemės“ sluoksnius, tos žemės naudojimo ir valdymo teisės patvirtinimo dokumentus turi įregistruoti Valdų registre iki paraiškos patvirtinimo ar keitimo dienos. Kitu atveju nebus galima įbraižyti šių valstybinės žemės plotų. Įbraižant valstybinės žemės plotus bus taikoma 10 proc., bet ne daugiau nei 1 ha paklaida laukui.

Nors paraiškos priimamos iki birželio 14 d., tačiau kaip ir ankstesniais metais ūkininkai paraiškas gali teikti pavėluotai. Pateikus paraišką nuo birželio 15 d. iki liepos 8 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma mažinama 1 procentu. Po liepos 8 d. paraiškos nepriimamos, išskyrus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės.

Atkreipiame dėmesį, kad prašymai keisti paraiškos duomenis laikotarpiu nuo birželio 15 d. iki liepos 8 d. laikomi pavėluotai pateiktais ir už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginės išmokos už visą lauką (jei yra įbraižomas naujas laukas) arba didinamą lauką (jei yra didinamas jau įbraižytas laukas) mažinamos 1 proc. Tačiau išmokos nėra mažinamos, jei keičiamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ar kito ploto pasėlio kodas, o keitimas nedaro įtakos žalinimo reikalavimų įgyvendinimui, taip pat, jei taisoma įbraižytų laukų konfigūracija ir taisymas galimas be paraiškos 2 lapo lentelės duomenų keitimo.

Iki paramos gavimo datos pareiškėjas dar gali atsisakyti paramos pagal visą paraišką arba jos dalį. Sankcijos pareiškėjui netaikomos, jei iki paramos už atskirus laukus arba paramos pagal visą paraišką atsiskaitymo dienos jis nebuvo informuotas jo pasirinktu informavimo būdu apie NMA planuojamą patikrą vietoje arba paraiškoje aptiktas klaidas.

Nuo paraiškos pateikimo dienos iki paramos gavimo dienos pareiškėjas gali keisti pateiktos pirmojo lapo duomenis – banko sąskaitos numerį arba kontaktinius duomenis (adresą, telefoną, el. pašto adresą). Tai galima padaryti ir prisijungus prie NMA informacinio portalo.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-07

Trumpųjų tiekimo grandinių dalyviams – didesnė paramos suma

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklės, kuriose padidinti įkainiai ir paramos sumos.   Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistose taisyklėse 30 tūkst. Eur padidinta didžiausia paramos suma vienam projektui, kuri dabar siekia 150 tūkst. Eur be PVM (anksčiau buvo 120 tūkst. Eur be PVM).

Taip pat padidintos kitos paramos sumos:

jei projekte numatytos investicijos regioninio lygmens logistikos centrui kurti, vykdant statinio statybą, rekonstravimą ar statinio kapitalinį remontą didžiausia galima paramos suma projektui yra 1,5 mln. Eur;
700 000 Eur be PVM skiriama, kai esamos logistikos infrastruktūra naudojama ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu;
jei projekte numatytos investicijos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu į realizavimo vietas, vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 50 tūkst. Eur, paramos suma vienam projektui negali viršyti 250 tūkst. Eur be PVM (anksčiau buvo 200 tūkst. Eur be PVM).

Padidinti fiksuotieji įkainiai parduotuvės pardavėjams, interneto svetainės bei internetinės parduotuvės kūrimui ir išlaikymui: parduotuvės pardavėjo ir profesinių grupių, apimančių kioskų ir turgaviečių pardavėjus bei maisto produktų gatvės pardavėjus, fiksuotasis valandinis darbo užmokesčio įkainis – 4,47 Eur/val. (anksčiau buvo 3,93 Eur/val.), interneto svetainės sukūrimo ir palaikymo išlaidų fiksuotasis įkainis – 13,00 Eur/mėn. (anksčiau – 10,5 Eur/mėn.) ir internetinės parduotuvės sukūrimo ir palaikymo išlaidų fiksuotasis įkainis – 36,39 Eur/mėn. (anksčiau – 25 Eur/mėn.).

Atkreipiame dėmesį, jog pakeisti pareiškėjų ir paramos gavėjų įsipareigojimai:

Asmenys, kurie steigia regioninio lygmens logistikos centrą, įsipareigoja nuomos ar kito teisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartį sudaryti tik su valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto valdytoju.
Pareiškėjai įsipareigoja, kad, įsteigus prekybos arba realizavimo vietą, pirmaisiais metais visų projekto grandinės dalyvių užaugintos ar pagamintos produkcijos realizuojamas kiekis bus ne mažesnis kaip 5 000 kg, kuris įsteigus prekybos vietą kiekvienais paskesniais metais bus laipsniškai didinamas po 1 000 kg per metus, o įsteigus realizavimo vietą – po 2 000 per metus. Įsteigus regioninio lygmens logistikos centrą – pirmuosius metus nuo regioninio lygmens logistikos centro įkūrimo pagamintos produkcijos realizuojamas kiekis bus ne mažesnis kaip 15 000 kg, kuris kiekvienais paskesniais metais laipsniškai didinamas po 7 200 kg.
Projekto kontrolės laikotarpiu projekto metinėse ataskaitose pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) turi teikti informaciją apie pasirašytas produkcijos tiekimo sutartis su viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis ar įmonėmis, kuriose turi būti nurodomas pirkėjo pavadinimas, įmonės kodas, sutarties objektas, produkcijos vidutiniai metiniai ar metiniai kiekiai, kuriuos įsipareigojama tiekti, sutarties galiojimo laikas ir suma.

Svarbu, jog paramos paraiška ir prašomi dokumentai būtų pateikti KPP Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-08

Jei sunaudoji daugiau kaip 10 kub. m per parą paviršinio vandens – teks registruotis

Iš upių ir ežerų daugiau kaip 10 kub. m vandens per parą išsiurbiantys naudotojai turės registruotis specialiame sąraše. Tai numato Vandens įstatymo pataisos, kurioms trečiadienį po pateikimo pritarė Seimas. Projektą pateikusio Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, pataisomis siūloma požeminio ir paviršinio reglamentavimą padaryti vienodą.

„Sudaromos vienodos sąlygos, kad nebūtų didesnės motyvacijos naudoti upių ir ežerų vandenį laistymui. […] Tai yra viešas interesas, kad jų nenusausintume sausiausiu periodu gamtoje“, – pateikdamas pataisas sakė S. Gentvilas.

Jis atkreipė dėmesį, kad registruotis nereikės sunaudojantiems mažiau kaip 10 kub. m paviršinio vandens per parą ir nuosavame sklype ar sodų bendrijose telkšantiems privačių tvenkinių savininkams. „Leidimai bus reikalingi ne buitinėms reikmėms, o labiau komercijai“, – pabrėžė S. Gentvilas.

Jeigu subjektai, pavyzdžiui, ūkininkai, išsiurbs daugiau kaip 100 kub. m per parą vandens iš vieno paviršinio telkinio, jiems pagal pateiktą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisą už sunaudotus gamtos išteklius būtų taikomas nedidelis 0,003 Eur/m3 mokestis.

Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams, tokia tvarka įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d. Pataisos parlamente bus svarstomos šioje sesijoje birželio 23 d.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šalyje du trečdaliai upių ir ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-06-08

Ukraina sako neišminuosianti Odesos uosto grūdams eksportuoti

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad neišminuos teritorinių vandenų aplink Juodosios jūros Odesos uostą, kad būtų galima eksportuoti grūdus, motyvuodama Rusijos atakų prieš miestą grėsme. „Kai tik išvalysime nuo minų prieigą prie Odesos uosto, Rusijos laivynas bus ten“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime sakė Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Jis sakė, kad Rusija „svajoja nuleisti parašiutais karius“ į šį uostamiestį ir kas Maskvos kariuomenė „nori pulti“ Odesą. Trečiadienį Rusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai susitiko Ankaroje aptarti pastangų atverti saugų jūrinį koridorių grūdų, ypač kviečių, išvežimui iš Ukrainos per šiuo metu blokuojamus karo draskomos šalies uostus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva pasirengusi garantuoti iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų su ukrainietiškais grūdais saugumą.

S.Bratčukas prieš šį S.Lavrovo pareiškimą sakė, kad visus iš Odesos išplaukiančius laivus su bet kokia eksportuojama ukrainietiška produkcija turėtų lydėti NATO valstybių laivai. Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų.

Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas sudarė 50 proc. pasaulinės rinkos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę įspėjo, kad grūdų, kurių Ukraina negali eksportuoti dėl Rusijos blokados, kiekis iki rudens gali išaugti mažiausiai tris kartus.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-06-08

Rusijos ir Turkijos derybose dėl Ukrainos grūdų eksporto pažangos nėra

Rusija ir Turkija trečiadienį nepasistūmėjo derybose, kuriomis siekiama užtikrinti saugų Ukrainos grūdų eksportą, pasigirdus naujų perspėjimų dėl gresiančio bado, Rusijos pajėgoms tęsiant uostų blokadą. Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas sudarė 50 proc. pasaulinės rinkos. Tačiau Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą jos grūdų eksportas yra blokuojamas, o pasaulyje kyla maisto kainos.

Artimųjų Rytų ir Afrikos šalys yra labai priklausomos nuo Ukrainos eksporto, todėl kyla nerimas dėl kai kurioms šalims gresiančio bado. Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant minų. Kai kurios jų buvo aptiktos netoli Turkijos krantų.

„Esame pasirengę užtikrinti iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų saugumą“, – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė per spaudos konferenciją po susitikimo su Mevlutu Cavusoglu Ankaroje. Derybose Turkijoje nedalyvavusi Ukraina sako, kad yra pasirengusi sukurti saugius koridorius eksporto iš jos uostų atnaujinimui, tačiau siekia saugumo garantijų, kad Rusija neatakuos jos uostų.

Vis tik Rusijos diplomatijos vadovas dėl susidariusios padėties apkaltino Ukrainą. „Grūdai gali būti laisvai transportuojami, Rusija nedaro jokių kliūčių“, – kalbėjo S.Lavrovas.

Kalbėdamas apie Ukrainos prezidentą jis sakė, kad „reikia, kad ponas (Volodymyras) Zelenskis duotų įsakymą, jei jis ten dar kažkam vadovauja, leisti užsienio ir Ukrainos laivams įplaukti į Juodąją jūrą“. S.Lavrovas taip pat sakė, kad Rusija yra pasirengusi suteikti garantijų, kad nerengs jokių atakų, jeigu Ukraina išminuos savo uostus. „Esame pasirengę tai daryti bendradarbiaudami su mūsų Turkijos kolegomis“, – pridūrė S.Lavrovas.

„Milijonai pasmerkti mirčiai“

Pasak M.Cavusoglu, JT planas yra „protingas“ ir „įgyvendinamas“, todėl jis pasiūlė surengti susitikimą Stambule jo detalėms aptarti. „Esame pasirengę planuoti maisto koridorius“, – sakė turkų diplomatinis šaltinis. „Pristatėme tai (planą) Rusijai, bet, kaip matėme per spaudos konferenciją, Rusija pasiuntė kamuolį į Ukrainos aikštelę“, – pridūrė šaltinis, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

V.Zelenskis šią savaitę sakė, kad dėl karo iš Ukrainos neeksportuotų grūdų kiekis per keletą mėnesių gali patrigubėti. Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio trečiadienį kitose derybose dėl pasaulinės maisto krizės perspėjo, kad milijonai žmonių gali mirti iš bado, jei Rusija neatblokuos Ukrainos uostų, „Kelios kitos savaitės bus labai svarbios siekiant išspręsti šią situaciją“, – sakė jis po virtualaus susitikimo, kuriame dalyvavo ir Didžiajam septynetui (G-7) pirmininkaujančios Vokietijos, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Turkijos ir Libano atstovai. „Noriu pasakyti aiškiai, kad tikimės aiškių ir konkrečių signalų iš Rusijos, nes grūdų eksporto blokavimas reiškia, kad milijonai vaikų, moterų ir vyrų yra laikomi įkaitais ir pasmerkti mirčiai“, – kalbėjo jis.

Rusijos eksportas

Turkija stengiasi užimti neutralaus tarpininko poziciją santykiuose su Kyjivu ir Maskva. Kovą ji surengė Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybas karui užbaigti. Spaudos konferencijoje M.Cavusoglu pabrėžė, kad Rusijos prekių eksportas yra ne mažiau svarbus nei Ukrainos, „teisėtais“ pavadindamas Maskvos reikalavimus atšaukti jai taikomas sankcijas, kad grūdai galėtų pasiekti pasaulio rinką. „Jei reikia atverti tarptautinę rinką Ukrainos grūdams, kliūčių, trukdančių Rusijos eksportui, pašalinimą laikome teisėtu reikalavimu“, – sakė jis. Vašingtono instituto bendradarbis Soneris Cagaptay nurodė, kad JT vadovaujamas planas, kuris leistų Rusijai prekiauti su išoriniu pasauliu, „galėtų suveikti“.

„Nes galiausiai tai yra susiję su maisto saugumu. Taip, žmonės nenori, kad Rusija užsidirbtų pinigų, bet tuo pat metu niekas nenori bado“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. Rusija ir Ukraina gamina 30 proc. visos pasaulinės kviečių produkcijos. Pasak S.Cagaptay, ateityje tam tikra pažanga galėtų būti pasiekta, tačiau tam gali prireikti Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano susitikimo su Rusijos kolega Vladimiru Putinu Rusijos pietvakariniame Sočio mieste, „kur niekas negalėtų jų (pokalbio) pasiklausyti“.

Šaltinis: 15min.lt, BMS, 2022-06-08

Seimui teikiami planai skatinti Lietuvos ūkininkų bendradarbiavimą

Ketvirtadienį Seimui teikiamos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pataisos, kuriomis siekiama stiprinti ūkininkų derybines galias ir didinti konkurencingumą, skatinant žemės ūkio kooperatyvų steigimąsi ir plėtrą. Parlamentui bus siūloma mažinti administracinę naštą žemės ūkio kooperatyvinėms bendrovėms, suteikti daugiau sprendimų laisvės jų nariams sprendžiant kooperatyvų veiklos ir valdymo klausimus.

„Kooperacija žemės ūkyje yra ypač svarbi smulkiųjų ūkininkų išlikimui ir jų veiklos konkurencingumo stiprinimui. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje žemės ūkio kooperatyvų vaidmuo nuosekliai augo, į kooperatyvų veiklą įsitraukia jau ne tik smulkieji, bet ir vidutiniai bei stambieji ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, stebimas poreikis tobulinti įstatymų nuostatas, kurios leistų toliau stiprinti kooperatyvus“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Pataisomis numatoma kooperatyvų nariams leisti perleisti balsavimo teisę, užpildžius balsavimo biuletenį balsuoti raštu, sudaryti galimybes posėdžiuose dalyvauti ir balsuoti nuotoliniu būdu. Taip pat siūloma leisti kooperatyvams skirti daugiau nei 10 proc. grynojo pelno dividendams išmokėti.

Dar įstatymo projekte norima numatyti, kad kooperatyvo valdybos nariai ir pirmininkas kooperatyvo narių susirinkime būtų renkami ne ilgesnei nei 4 metų kadencijai.
Iniciatyvą palaiko Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga. Kaip teigiama bendrame organizacijų laiške Seimo nariams, parlamentui pristatomi pakeitimai yra reikalingi, skatinant vangų Lietuvos ūkininkų bendradarbiavimą, o panašių pokyčių prašyta ne vienerius metus.

Šaltinis: lrt.lt, ELTA, 2022-06-09

Ankstesnės žemės ūkio naujienos