Žemės ūkio naujienos: 2025-08-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ruginienė: nekalbame apie visišką GPM lengvatos ūkininkams panaikinimą
Socialdemokratų kandidatė į premjeres Inga Ruginienė sako, kad jos vadovaujama Vyriausybė siūlytų ne visiškai atšaukti kitąmet įsigaliojančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininkams, bet tik pakoreguoti jos taikymo apimtis. Seimas, pavasario sesijoje priėmęs mokesčių reformą, per paskutinį balsavimą pritarė GPM lengvatą taikyti visiems ūkininkams, turintiems šios veiklos pažymėjimą, tačiau pajamas nebūtinai gaunantiems iš žemės ūkio veiklos.
„Dėl GPM lengvatos – gal nevisiškai tiksliai buvo išsireikšta, bet iš tiesų, kai priėmėm mokesčių reformą, labai smarkiai praplėtėm GPM lengvatos ribas ūkininkams. Tai reiškia, kad į tą bendrą katilą pakliuvo net tie, kurie tiesiog ūkininko pažymėjimą turi ir galbūt net rimtu ūkiu neužsiima“, – Seimo demokratų frakcijos posėdyje pirmadienį sakė I. Ruginienė. „(Planuotume – ELTA) nebent tik peržiūrėti šituose rėmuose, bet tikrai visiškai apie lengvatos panaikinimą, matyt, nėra šnekos“, – tikino kandidatė į Vyriausybės vadovo postą. Seimas birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc. Tačiau ūkininkams, pagal Seimo priimtą sprendimą, bus taikomas lengvatinis tarifas.
Jų pajamos iš žemės ūkio veiklos nuo kitų metų bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų). Žemės ūkio ministerijai laikinai vadovaujantis Ignas Hofmanas taip pat laikėsi nuomonės, kad lengvatiniai GPM tarifai ūkininkams turi galioti tik tais atvejais, kai pajamas jie gauna iš žemės ūkio veiklos. Apie tai, kad Seimo priimtus sprendimus dėl lengvatos taikymo rudens sesijoje reikėtų koreguoti, kalbėjo ir Prezidentūra. Taip pat Seimas nusprendė pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai. Skaičiuojama, kad mokestiniai pakeitimai kitąmet atneštų apie 250 mln. eurų papildomų pajamų, 2027 m. – virš 600 mln. eurų.
Šaltinis: Ūla Klimaševska, delfi.lt, 2025-08-25
Raginame nepraleisti galimybės laikinai naudotis laisva valstybine žeme
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), siekdama užtikrinti racionalų valstybinės žemės naudojimą ir kuo geriau atliepti ūkininkų poreikį, primena apie galimybę pateikti prašymus gauti sutikimą iki 2027 m. laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Prašymai gauti sutikimą laikinai naudotis laisva valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti gali būti teikiami dėl savivaldybių ir NŽT valdomų žemės plotų, kurie laikinai naudotis buvo suteikti iki 2024 metų ir kuriuose nesuformuoti žemės sklypai.
Prašymus dėl valstybinės žemės plotų suteikimo naudotis laikinai, galima pateikti atvykus į NŽT padalinį, taip pat prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt), elektroniniu paštu nzt@nzt.lt ir pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu (.adoc, .pdf formatu) arba pateikus pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją .pdf formatu. Prie teikiamo prašymo reikia pridėti ją sudariusio asmens pasirašytą pageidaujamo naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės ploto su posūkio taškų koordinatėmis schemą.
Mokestis už laikinąjį žemės naudojimąsi bus tokio pačio dydžio, kaip ir už valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu.
Kada gali nutrūkti sutikimas?
Sutikimas naudotis laisva valstybine žeme gali nutrūkti atsiradus Žemės įstatyme numatytoms aplinkybėms. Pavyzdžiui, tokia žeme nebebus galima naudotis, jeigu bus priimtas sprendimas dėl žemės sklypų suformavimo ir asmenims perleidimo nuosavybėn, išnuomavimo.
NŽT pagal iš anksto sudarytą darbų grafiką nuolat inicijuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą, siekdama suformuoti žemės sklypus ir sudaryti sąlygas asmenims žemės sklypais naudotis nuomos, o ne laikinojo naudojimo pagrindais. Informacija apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus viešai skelbiama NŽT interneto svetainėje.
Suformuotus žemės sklypus galima išsinuomoti iki 25 metų su galimybe pratęsti nuomos terminą. Todėl žmonės, pageidaujantys naudoti valstybinę žemę kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės ūkio veiklai, kviečiami teikti prašymus NŽT dėl šios žemės nuomos ir aktyviai dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo procesuose.
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2025-08-11
Iki lapkričio 1 d. svarbu sutvarkyti juodąjį pūdymą
Finansinių sunkumų patirianti viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintojų „Auga Group“, pernai patyrusi 22,76 mln. eurų grynojo nuostolio, šiemet siūlo dividendų nemokėti. Taip pat „Auga Group“ akcininkai rugpjūčio pabaigoje rinks naujos kadencijos valdybą. Dėl to bendrovės akcininkai spręs rugpjūčio 29 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.
„Auga Group“ akcininkai spręs dėl 22,76 mln. eurų paskirstytino nuostolio, iš jo 606,5 tūkst. eurų – akcijų opcionų darbuotojams sąnaudos, 2,04 mln. eurų pervedimai iš privalomo rezervo dengti nuostolius, 6,7 mln. eurų – pervedimai iš akcijų priedų dengti nuostolius.
Nepaskirstytasis nuostolis metų pabaigoje, perkeliamas į kitus metus, siekia 10,6 mln. eurų.
„Auga Group“ pernai patyrė 32,4 mln. eurų audituoto grynojo nuostolio – beveik dukart daugiau nei 2023 metais (18,4 mln. eurų), jos pajamos augo 10,6 proc. iki 85,6 mln. eurų (77,4 mln. eurų).
„Auga Group“ kreditoriai praėjusią savaitę patvirtino bendrovės restruktūrizavimo plano projektą. Iki 2029 metų pabaigos „Auga Group“ tikisi visiškai padengti savo finansinius įsipareigojimus, sumažindama skolą nuo 83,4 mln. eurų iki nulio.
BNS anksčiau rašė, kad „Auga Group“ bendri kreditorių reikalavimai siekia 94 mln. eurų. Ginčijami reikalavimai daugiausiai susiję su bendrovės prievolėmis, pavyzdžiui, suteiktais laidavimais, garantijomis už kitas grupės bendroves, kurios taip pat restruktūrizuojamos.
„Auga Group“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
Taip pat bendrovės valdyba kandidatais siūlo Nyderlandų FMO banko privataus kapitalo direktorių Peterį Bryde`ą (Pyterį Braidą), „Piolos“ vadovą, Vilkyškių pieninės bei kitų įmonių valdybos narį Andrejų Cybą bei „Auga Grou“ kontroliuojančio „Baltic Champs group“ akcininką Kęstutį Juščių. Be to, bendrovės didžiausias kreditorius į valdybą siūlo „Audito naudos“ vadovę Ramutę Razmienę ir „Oksetos“ vadovą Aleksandrą Šutovičių.
Bendrovės akcininkas „Proksima zeta“ į valdybą siūlo „Axis Industries“ vadovą Giedrių Barcį, o akcininkai „Multi Asset Selection Fund“ ir „Willgrow“ į valdybą siūlo „Biglio“ vadovą, Vilkyškių pieninės, „East West Agro“ ir kitų įmonių valdybos narį Liną Strėlį.
„Swedbank“ suteikė 65 mln. eurų paskolą įmonei „Linas Agro“
Bankas „Swedbank“ suteikė 65 mln. eurų paskolą Baltijos žemės ūkio ir maisto gamybos investicinės bendrovės „Akola Group“ valdomai „Linas Agro“, antradienį pranešė Latvijos naujienų agentūra LETA. „Linas Agro“ generalinio direktoriaus Jono Bakšio teigimu, paskola suteikia įmonei tvirtą finansinį pagrindą, kuris užtikrina sėkmingą grūdų derliaus sezoną, leidžia supirkti derlių ir laiku atsiskaityti su pagrindiniais partneriais – ūkininkais.
Paskola bendrovei „Akola Group“ taip pat padės tęsti tikslines investicijas, kad ūkininkams būtų suteikti būtini ištekliai kitų metų sėjos sezonui, taip padidinant jų pasirengimą nuimti būsimą derlių.
„Akola Group“ finansų direktorius Mažvydas Šileika pažymėjo, kad įsigydama grūdų, sėklų, augalų apsaugos produktų ir trąšų prekybos bendrovę „Elagro Trade“ grupė atliko strateginį žingsnį, sustiprinusį jos turto bazę ir rinkos pozicijas Latvijoje.
„Dabar, turėdami daugiau nei 161 tūkst. tonų grūdų sandėliavimo pajėgumų, esame geriau pasirengę aptarnauti rinką“, – sakė M. Šileika.
Finansų direktorius pridūrė, kad 65 mln. eurų paskola suteiks tvirtą finansinį pagrindą sklandžiai veiklai ir nuolatiniam tvaraus pelno užtikrinimui.
„Linas Agro“ valdo devynias įmones Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei aprėpia visą šio sektoriaus veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų pirkimo.
Kaip pranešta anksčiau, šiais metais „Linas Agro“ už 25,5 mln. eurų įsigijo „Elagro Trade“.
Remiantis „Firmas.lv“ duomenimis, 2024 m. „Elagro Trade“ apyvarta siekė maždaug 162,9 mln. eurų, o pelnas – maždaug 1,3 mln. eurų.
Ankstesniais finansiniais metais (nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.) „Linas Agro“ apyvarta siekė maždaug 123,4 mln. eurų, o nuostoliai – 331,5 tūkst. eurų.
