Žemės ūkio naujienos: 2025-09-25

Pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ remiamos dvi veiklos: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja deklaruoti:

-javus, javų mišinius (klasifikatoriaus I ir II grupės) pasirenkant sutartinį kodą JE;
-jei deklaruojami javai, javų mišiniai sėklai, pasirenkant sutartinį kodą JS (į mišinio deklaruojamo klasifikatoriaus kodais: BMI, AKM, sudėtį turi įeiti vikiai arba žirniai);
-daugiametes žoles (klasifikatoriaus I grupės kodai: FAC, NMI, klasifikatoriaus II grupės kodas BMI, klasifikatoriaus III grupė, klasifikatoriaus IV grupės kodas GPŽ, klasifikatoriaus VI grupės kodai: DGP, AGP, DKP, EKP, AKP), pasirenkant sutartinį kodą ŽE;
-daugiametes žoles sėklai (klasifikatoriaus I grupės kodai: FAC, NMI, klasifikatoriaus III grupė, klasifikatoriaus IV grupės kodas GPŽ, klasifikatoriaus VI grupės kodai: DGP, AGP, DKP, EKP, AKP) pasirenkant sutartinį kodą JS.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą už miglines (varpines) žoles, auginamas sėklai, Paraiškoje tokius laukus turi deklaruoti Klasifikatoriaus kodu GPŽ, pasirinkdami sutartinį kodą JS;
-daržoves, mišrias daržoves, išskyrus bulvines saulėgrąžas ir krapus (klasifikatoriaus I grupė, išskyrus kodus TOP, KRA), uogynus, mišrius uogynus, išskyrus mėlynes (klasifikatoriaus V grupė, išskyrus kodą MĖU), sodus, mišrius sodus, išskyrus šermukšnius, riešutmedžius, kitus sodus ir daugiamečius uogynus (klasifikatoriaus V grupė išskyrus kodus: ŠRM, RŠT, KTS), vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus (klasifikatoriaus I grupės kodai: BAZ, RAD, PET, KLA, AMP), pasirenkant sutartinį kodą EŪ;ekologinio ploto išlaikymą, pasirenkant sutartinį kodą EI (už šį plotą kompensacinės išmokos pagal Intervencinės priemonės veiklas nemokamos).

Atkreipiame dėmesį, jog bendras, sertifikuotas pagal ekologinės gamybos reikalavimus tinkamas paramai naudmenų plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, susidedantis iš laukų, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,1 ha.

Kas gali kreiptis paramos?

Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus ūkininko reikalavimus, nustatytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Tiesioginių išmokų taisyklės) II skyriuje.

Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei:

-pareiškėjas, kaip valdos valdytojas, savo vardu yra įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje (Valdų registre);
-pareiškėjas taiko ekologinės gamybos metodus, apibrėžtus Reglamente (ES) 2018/848, ir turi kontrolės institucijos išduotą ekologinės gamybos sertifikatą;
-pareiškėjui (juridiniam ar fiziniam asmeniui) neiškelta byla dėl bankroto arba jo įmonė ar veikla nėra likviduojama.

Kiek laiko reikia laikytis įsipareigojimų?

Ūkininkai privalo laikytis įsipareigojimų pagal priemonę nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimų metų gruodžio 31 d.:

-Veikloje „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ būtina dalyvauti 2 arba 3 metus (jei deklaruojamame plote auginami vienmečiai žemės ūkio augalai arba daugiametės žolės, didžiausias galimas pereinamojo laikotarpio baigties terminas yra 2 metai, o jei deklaruojamame plote auginami daugiamečiai žemės ūkio augalai – 3 metai);
-Veikloje „Ekologinis ūkininkavimas“ būtina dalyvauti 5 metus – šis įsipareigojimų laikotarpis apima pagal veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir 2023 m. pagal ekologines sistemas „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ įvykdytus tęstinius ir išlaikymo įsipareigojimus.

Paraiškų teikimo tvarka

Ūkininkas, siekdamas gauti paramą už deklaruotą plotą pagal priemonę, turi pateikti paraišką vadovaudamasis Tiesioginių išmokų taisyklių nuostatomis. Paraiškų teikimo laikotarpis nustatomas kiekvienais metais atskiru žemės ūkio ministro įsakymu. Kvietimą teikti paraiškas pagal šią priemonę bus galima rasti NMA svetainėje – kviečiame sekti naujienas!

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-23

Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 11 191 312 Eur, iš jų Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 1 845 534 Eur, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams – ne daugiau kaip 10 345 778 Eur.

Remiama veikla:

-vykdomaVVG ir VVG partnerės veikla, susijusi su sumanaus kaimo strategijos vystymo, valdymo ir koordinavimo, administravimo, projektų vykdytojų įtraukimo ir aktyvinimo, skatinimo bendradarbiauti veiklomis;
-projektų vykdytojų projektai: verslo (įskaitant žemės ūkio verslą), socialinio ir (ar) bendruomeninio verslo, viešųjų paslaugų prieinamumo didinimo, viešųjų paslaugų perdavimo projektai.

VVG rengiamos strategijos – tai dokumentų visuma, kuriuose turi būti numatyta, kaip kaimo vietovėse bus skatinamas užimtumas, augimas, lyčių lygybė, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinė įtrauktis ir vietos plėtra kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę. Strategijomis turi būti siekiama modernizuoti žemės ūkį bei kaimo vietoves puoselėjant žinias, inovacijas bei skaitmenizavimo galimybes ir dalijantis jomis žemės ūkio sektoriuje bei kaimo vietovėse, ir skatinant ūkininkus jomis naudotis, sudarant geresnes galimybes naudotis moksliniais tyrimais, inovacijomis, žinių mainais ir mokymu.

Strategija įgyvendinama kaip skėtinis projektas, kurį sudaro bendra strategija ir atskiri, vienos arba skirtingų veiklos pobūdžių projektai – strategija be projektų negalima, t. y. projektų vykdytojai, kurie savarankiškai rengia ir teikia VVG projektus, ir sudaro bendrą strategiją, tuo tarpu VVG koordinuoja strategijos rengimą ir įgyvendinimą.

Galimos pareiškėjos – VVG ir joms keliami reikalavimai

Dėl paramos į NMA gali kreiptis VVG ir VVG partnerės, turinčios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją (VPS) pagal SP intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“, jos turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, numatytus sumanių kaimų strategijoje.

Paraiškos pagal SP intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“ NMA buvo priimamos 2023 m. kovo–gegužės mėnesiais. ŽŪM buvo patvirtintos 49 VVG pateiktos vietos plėtros strategijos – tad dėl paramos strategijoms įgyvendinti kviečiamos kreiptis visos 49 VVG. Per pirmąjį šiais metais (kovo 3 d. – balandžio 30 d.) vykusį paraiškų pagal SP intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“ teikimo laikotarpį NMA gautos 5 vietos plėtros strategijos.

VVG ir VVG partnerė turi turėti strategijos administravimo, metodinių ir finansų valdymo gebėjimų įgyvendinti strategiją ir administruoti viešąsias lėšas. VVG turi suformuoti atskirą strategijos administravimo darbuotojų komandą, atitinkančią sąlygas, nurodytas Fiksuotosios normos Sumaniųjų kaimų strategijų administravimo išlaidoms apmokėti nustatymo ir taikymo tvarkos apraše (Įgyvendinimo taisyklių 3 priedas), arba aiškiai paskirstyti strategijos administravimo funkcijas turimiems darbuotojams, išskirdama darbuotojo darbo su strategija laiką, funkcijas, užduotis ir užtikrindama apskaitą.

Atitinkamai tinkamais pareiškėjais vietos veiklos grupėms projektus teikiantys projektų vykdytojai (bei jų partneriai) laikomi:

-fiziniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus;

-fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, savo vardu įregistravęs ūkininko ūkį ir valdą; viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat ir užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara bei atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme,savivaldybių administracijos, savivaldybių tarybų įsteigti juridiniai asmenys, mokslo ir mokymo įstaigos.

Visi jie turi atitikti Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Kokios strategijos remiamos

Strategija turi būti įgyvendinama aiškiai apibrėžtoje, vientisoje VVG ir VVG partnerės (kai taikoma) atstovaujamoje teritorijoje. VVG bendradarbiavimui su kita (-omis) VVG gali būti pasirinkta teritorija, susijusi funkciniais ryšiais – ekonominiais ar socialiniais ryšiais ir (ar) bendrai naudojama infrastruktūra, ir (ar) paslaugų tinklą turinti teritorija (VVG bendradarbiavimo atveju, VVG ir VVG partnerės strategijos įgyvendinimo teritorija gali nesiriboti).

Strategija (projekto įgyvendinimo vieta) gali apimti kelias kaimo vietoves, vienos ar kelių savivaldybių teritorijose (VVG bendradarbiavimo atveju).

Projektai turi būti įgyvendinami kaimo vietovėje – viensėdyje, kaime, miestelyje, mieste ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.

Projektas – teikiamos strategijos sudėtinė dalis. VVG turės savarankiškai atrinkti projektus, atitinkančius strategijos tikslus ir prisidedančius prie jų įgyvendinimo. Tinkamumo sąlygos, taikomos projektams, aprašytos Įgyvendinimo taisyklėse.

Paramos dydis

Paramos dydis skiriasi priklausomai nuo strategijas teikiančių VVG skaičiaus bei VVG veiklos teritorijos gyventojų skaičiaus:

-kai paraišką strategijai įgyvendinti teikia viena VVG, galima paramos suma – iki 500 000 Eur;
-kai paraišką strategijai įgyvendinti bendradarbiavimo principu teikia 2 VVG – iki 600 000 Eur;
-kai 3 ir daugiau VVG – iki 700 000 Eur;
-kai neįtraukiant strategijos vykdytojos partnerių paraišką teikiančios VVG veiklos teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 000 gyventojų – iki 700 000 Eur.

Strategijos administravimo išlaidos finansuojamos iki 100 proc., kurioms taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas taikant fiksuotąją normą, neviršijant 12 proc. tinkamų finansuoti strategijos išlaidų ribos.

Atrankos kriterijai

Vertinant strategijos pridėtinę vertę (kokybę) taikomi atrankos kriterijai, o už atitiktį jiems suteikiamas atitinkamas balų skaičius. Nurodome strategijos atrankos kriterijus:

-Paslaugų skaitmeniniais sprendiniais grįsta strategija. Strategijos projektuose numatyta diegti paslaugų skaitmeninimo sprendimus (techninius (išskyrus kompiuterius, serverius, maršrutizatorius, išmaniuosius telefonus), programinius įrankius ar jų apdorojimo priemones), kurie bus naudojami siekiant pagerinti konkrečių paslaugų prieinamumą, kokybę ar efektyvumą, tenkinant tikslinės auditorijos (gyventojų, verslo, institucijų) poreikius – suteikiama 15 balų.
-Inovatyvi strategija. Bent viename strategijos projekte diegiamos paslaugų inovacijos, atitinkančios naujumo kriterijų pagal Inovatyvumo vertinimo metodikos 1 priedą – suteikiama 15 balų.
-Išteklius pritraukianti strategija. Strategijai ir (arba) projektui įgyvendinti pasitelkiami papildomi ekonominiai ištekliai (fizinio arba juridinio asmens (išskyrus biudžetines įstaigas) piniginės lėšos, pastatai, įrenginiai, transporto priemonės ir pan.) – suteikiama 10 balų.
-Mokslu ir kompetencijomis grįsta strategija. Strategijoje ir (arba) projekte dalyvauja ir (arba) ketina dalyvauti kaip paslaugos teikėjas mokslo ir (arba) mokymo įstaiga, kuri turimomis mokslo žiniomis ir kompetencijomis prisideda prie strategijos ir (arba) projekto veiklos ir pasiūlo konkrečius, praktinius problemų, iššūkių sprendimo modelius ar būdus ir nuosekliai visą strategijos ir (arba) projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpį vykdo veiklas ir praktinio įgyvendinimo stebėseną – suteikiama 10 balų.
-Jaunimo strategija. Strategija, skirta jaunimui, arba įgyvendinant Strategiją dalyvauja jaunas(-i) žmogus (-ės) iki 29 metų (įskaitytinai):

*visų strategijos projektų veiklos ir investicijos skirtos jaunimui iki 29 metų (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;
*bent vieno strategijos projekto veiklos ir investicijos skirtos jaunimui iki 29 metų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų;
*bent vienas projekto vykdytojas Strategijos pateikimo dieną yra jaunas žmogus iki 29 metų (įskaitytinai) – suteikiama 5 balai.

-Paslaugų plėtros strategija. Visuose strategijos projektuose kuriamos ir (arba) plėtojamos paslaugos, išskyrus biudžetinių įstaigų teikiamas paslaugas – suteikiama 20 balų.
_Aplinkosaugos strategija. Strategijoje numatytų projektų veiklos ir investicijos skirtos aplinkosaugai ir (ar) klimato kaitos švelninimui ir yra pagrįstos teigiamu poveikiu:

*strategijos projektai atitinka bent 4 Inovatyvumo metodikos požymius – suteikiama 20 balų;
*strategijos projektai atitinka bent 3 Inovatyvumo metodikos požymius – suteikiama 15 balų;
*strategijos projektai atitinka bent 2 Inovatyvumo metodikos požymius suteikiama 10 balų.

Didžiausia galima balų suma – 100. Privalomasis mažiausias strategijos pridėtinės vertės (kokybės) atrankos balų skaičius – 40 balų. Jeigu strategijos pridėtinės vertės (kokybės) vertinimo metu nustatoma, kad strategija nesurinko privalomojo mažiausio 40 balų skaičiaus, strategija atmetama.

Strategijų NMA teikimas

VVG ir VVG partnerė (kai taikoma) pagal projektų vykdytojų pateiktus projektus parengia strategiją, sukomplektuoja projektų vykdytojų pateiktus projektus ir teikia juos NMA.

Strategijos paraiška su kitais reikalaujamais priedais NMA teikiama pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinnės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“). Kitu būdu paraiškos, strategija su integruotais projektų vykdytojų projektais ir kiti reikalaujami dokumentai nepriimami. Strategija ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti strategijas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-24

Kvietimui rinktis mažiau taršų (ne dyzelinį) automobilį ar elektromobilį iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Nuo šio kvietimo starto praėjusių metų pradžioje, APVA jau sulaukė 3,8 tūkst. gyventojų paraiškų už 3,8 mln. eurų.

Gyventojas, norintis sulaukti 1 000 eurų kompensacijos, turėtų sunaikinti M1 klasės automobilį, kurio savininku ar (ir) valdytoju buvo ne trumpiau kaip 12 mėn. iki 2023 m. birželio 1 d. Sunaikinus automobilį turi būti išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas, o pati transporto priemonė išregistruota iš LR kelių transporto priemonių registro. Transporto priemonės techninė apžiūra turi galioti ne trumpiau kaip iki 2023 m. lapkričio 18 d.

Kompensacija už automobilį su tuo pačiu identifikavimo numeriu (VIN) gali būti išmokama tik vieną kartą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek seno, tiek naujojo automobilio savininkas būtų tas pats asmuo.

Senam, sunaikinimui atiduodamam automobiliui modelio, metų, kuro rūšies ar CO2 emisijos reikalavimų nėra, o štai įsigyjamam naujam tam tikri reikalavimai taikomi. Norint sulaukti 1 000 eurų kompensacijos reikėtų įsigyti M1 klasės automobilį, varomą benzinu, dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu arba elektra. Vienintelė netinkama kuro rūšis – dyzelinas.

Taip pat, įsigyto mažiau taršaus automobilio pirmosios registracijos data ES turi būti ne ankstesnė kaip 2014 m. sausio 1 d., o bendras išmetamas CO₂ kiekis – ne didesnis kaip 130 g/km. Ši informacija turi būti matoma transporto priemonės registracijos liudijime. Šie kriterijai netaikomi elektromobiliams.

Paraiškos 1 000 eurų kompensacijai gauti priimamos APVIS svetainėje kol pakanka kvietimui numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. pabaigos.

APVA primena, kad gyventojai, planuojantys įsigyti grynąjį elektromobilį gali sulaukti net didesnės kompensacijos. Teikiant paraišką kitam APVA paskelbtam kvietimui, už naują elektromobilį skiriama 5 tūkst. eurų parama, už naudotą (ne senesnį kaip 4 m.) – 2,5 tūkst. eurų. Teikiant paraišką šiam kvietimui sunaikinti seno automobilio nereikia. Tačiau nereikėtų suklysti, pasinaudoti dviem kompensacijų šaltiniais vienam elektromobiliui nepavyks.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-09-23

Ką jos valgo ir iš ko perka, priklauso nuo nuostatų. Juk kiekvienas įsigytas ekologiškas maisto produktas nėra tik parama ekologiškai ūkininkaujantiems žmonėms. Nei medikai, nei aplinkosaugininkai, nei patys žemdirbiai neabejoja, kad ekologinė gamyba yra palanki gamtai, o ekologiški produktai – žmonių sveikatai.

Dar nėra konkurencijos

„Neįstengiame paruošti tokio kiekio ekologinių rugių bei avižų, speltos miltų ar avižinių dribsnių, koks yra jų poreikis. Žmonės viską išperka. Kadangi visus darbus ūkyje nudirbame patys – neturime samdomų darbuotojų, tad nesuspėjame patenkinti poreikio. Nepaisant to, kad vis daugiau ūkininkų įsigyja malūnus, produktų iš ekologinių grūdų paklausa vis dar yra didesnė už pasiūlą“, – patikino Dzūkijoje, Lazdijų rajone Šventežerio kaime esančio ekologinio ūkio savininkė Agnė Juknevičienė.

Ekologiniame ūkyje, kuriame ji darbuojasi su vyru Aliumi, yra šeimininkės vardu pavadintas „Agnės malūnas“, kurio girnomis primalama ruginių miltų, paruošiama traiškytų rugių grūdų bei avižinių dribsnių. „Tuo nė neabejoju, – paklausus, ar ekologinis ūkininkavimas sukuria didesnė pridėtinę vertę, atsakė kalbėjo A.Juknevičienė. – Pati užaugau senelio – garsaus Dzūkijos ekologo Edmundo Henriko Jastramsko ūkyje. Mačiau jo pastangas – jo tikėjimą tuo, kad ekologiškai ūkininkauti yra labai svarbu, nes tai palanku ir gamtai, ir žmonėms.

Dar besimokydama mokykloje žinojau, ką veiksiu ją baigusi – kad ūkininkausiu ir kad mano ūkis bus būtent ekologinis. Taip ir buvo – grūdininkystės ūkį įkūriau 2006-ųjų pradžioje, tebestudijuodama agronomiją Žemės ūkio akademijoje, o po studijų pradėjau savarankiškai ūkininkauti“, – pasakojo Agnė. Didžiausias A. ir A. Juknevičių ekologinio ūkio plotas buvo pasiekęs 120 hektarų, o šiuo metu jis yra sumažintas kone perpus. Maždaug 70-yje hektarų žemės sėjama tai, kas turi paklausą rinkoje – ekologiniai rugiai, avižos, spelta kviečiai. „Dirvožemiui pagerinti yra ruošiami pūdymai, sėjamas posėlis. Sėjomainai auginame žieminius žirnius, taip pat dobilus bei liucerną“, – paaiškino A.Juknevičienė.

Derlius ir išmokos

Šie metai ir Dzūkijos ūkininkams nebuvo dosnūs. „Tame pačiame dirbamos žemės plote yra ir kalvų, ir klonių, tad vienais metais dalis javų išmirksta žemumose, kitais – nudžiūsta aukštumoje. Šie metai įspūdingo derliaus irgi neužaugino. Pavasaris buvo šaltas, ir tos kultūros, kurios peržiemojo, nušalo pavasarį, pavyzdžiui, žieminiai žirniai.

Kietieji kviečiai, kurie paprastai gerai ištveria sausrą, šiemet kažkodėl derėjo prastai. Taigi ekologiniame žemės ūkyje yra visokių iššūkių“, – sakė ūkininkė. Pasak jos, didelė paspirtis ekologiniams ūkiams būtent yra kompensacinės išmokos, kurios mokamos už javų hektarą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Už ekologinių javų hektarą išmoka sudaro 275 eurus.

Ūkis – saugomoje teritorijoje

Vilma Živatkauskienė – biologijos mokytoja, o kartu – ir ekologinio galvijininkystės ūkio savininkė, kuriame auginami aubrakų veislės galvijai. Kėdainių rajone, Nevėžio upės slėnyje ji maždaug porą dešimtmečių užsiima gamtai palankia gyvulininkyste. Ūkis turi apie 50 hektarų žemės, kurio didžiąją dalį sudaro natūralios pievos, – jos patenka į saugomą „Natura 2000“ teritoriją. „Lietuvoje nemažai mėsinės galvijininkystės ūkių ūkininkauja ekologiškai.

Mūsų išskirtinumas yra tai, kad ūkininkaujame saugomoje teritorijoje, o tai įpareigoja saugoti ir biologines vertybes – augalus. Nevėžio slėnyje pievos yra natūralios. Nevalia jų nei arti, nei atsėti, nes tuomet būtų sunaikinta šimtmečiais susiformavusi augmenija. Esu kilusi iš šio krašto, ir, kiek pamenu, visada šiose Nevėžio slėnio pievose buvo ganomi gyvuliai“, – paaiškino V.Živatkauskienė. Ūkyje yra ir ariamos žemės, bet ir joje ūkininkaujama ekologiškai. Anot pašnekovės, ji su vyru yra bendraminčiai – nenori naudoti nei cheminių trąšų, nei augalų apsaugos priemonių.

„Mūsų ekologinis ūkis visada buvo gyvulininkystės, tik tiek, kad iš pradžių laikėme pienines karves. Mėsinė galvijininkystė yra santykinai jauna ūkio šaka. Pradėjau ja domėtis, nes norėjosi palengvinti ūkininkavimą – turėti galimybę nors trumpam atsitraukti nuo ūkio. Šiuo metu pieninių karvių nebelaikome. Iš viso su prieaugliu turime apie 70 aubrakų veislės galvijų, ir visi jie ganosi būtent natūraliose pievose“, – sakė V.Živatkauskienė.

Ekologiškai ūkininkaudama ji gauna kompensacines išmokas. Pagal SP intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklą „Ekologinis ūkininkavimas“ išmoka už daugiamečių žolių hektarą sudaro 229 eurus. Saugomoje teritorijoje esantį ūkį parama pasiekia ir pagal SP intervencinę priemonę „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“. Žemės savininkams ir valdytojams, besilaikantiems „Natura 2000“ teritorijoje nustatytų minimalių draudimų, kasmet už naudmenų plotą mokama kompensacinė 61 euro išmoka už ariamos žemės hektarą ir 76 eurų išmoka – už hektarą natūralių ir pusiau natūralių pievų.

Plotai pamažu didėja

Ekologiniai ūkiai pamažu atsitiesia, – po nuosmukio, įvykusio 2023-siais, pernai ekologinės gamybos apimtys atsitiesė – viešoji įstaiga „Ekoagros“ sertifikavo didžiausias nuo 2007-ųjų ekologinės gamybos apimtis. Kasmetinės patikros dar nėra pasibaigusios, tad skaičiai dar negalutiniai – tikslius duomenis „Ekoagros“ pateiks metų pabaigoje. „Plotai – didėja, bet dauguma mūsų šalyje užauginamos ekologinės produkcijos vis dar eksportuojama kaip žaliava į užsienį ir nepasiekia galutinio vartotojo Lietuvoje. Deja, vis dar esame ekologiškos žaliavos gamintojų šalis“, – sakė „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

Taigi prognozuojama, kad ekologiškų augalininkystės ir gyvulininkystės produktų auginime šiemet augimas, tikėtina, sudarys apie 14 proc. – tiek pačių ūkių, tiek jų dirbamos žemės. „Tai būtų rekordiniai skaičiai nuo pat Lietuvos įstojimo į ES“, – užsiminė T.Demikis. Pasak jo, ekologiniams ūkiams yra labai reikalinga finansinė parama ir paskata, todėl ekologinės išmokos 2024 m. buvo padidintos 15–16 proc. „Akivaizdu, kad padarė įtaką teigiamiems pokyčiams, – teigė T.Demikis. – Be to, šiais metais ekologiniame ūkininkavime pastebėjome tendenciją – ūkiai jaunėja. Viena iš įtaką tam darančių priežasčių taip pat yra finansinė paskata. Regime, kad dalis naujų ekologinių ūkių į rinką ateina turėdami nedidelius plotus ir dalyvauja SP investicinėje priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Lyderiauja augalininkystė

Pasak T.Demikio, ekologinėje gamyboje didžiausią dalį sudaro ūkiai, užsiimantys augalininkystės produkcijos auginimu. 2024-aisias buvo sertifikuotas 2801 pirminės gamybos augalininkystės ir gyvulininkystės ūkis. Iš jų 1243 ūkiai sertifikavo gyvūnus, o tai reiškia, kad iš bendro ekologinių ūkių kiekio 44 proc. sertifikavo augalininkystę ir gyvulininkystę, 56 proc. – tik augalininkystę.

„Dalis ūkių iš karto sertifikuoja dvi ar net tris veiklas, pavyzdžiui, ekologiškai augina augalininkystės produkciją, o kartu dar sertifikuoja ir ekologinę bitininkystę, perdirba produktus ar renka laukinius augalus – vaistažoles“, – sakė T.Demikis. Pasak jo, ekologiškų žemės ūkio kultūrų auginimo tendencijos išliko nepakitusios – pernai, kaip ir ankstesniais metais, dominavo varpiniai ir ankštiniai javai. Daržovių plotas sudarė apie 1805 hektratus žemės ir sudarė 0,7 proc. nuo visų ekologiškų žemės ūkio augalų.

Ekologijos nauda – neabejotina

„Ekologinio ūkininkavimo nauda gamtai bei mūsų gyvenamajai aplinkai yra neabejotina ir ypač reikšminga. Vandeniui, dirvožemiui, gyvūnams, augalams, bioįvairovei ekologinė gamyba skiria išskirtinį dėmesį“, – teigė T.Demikis. Pasak jo, ekologinis ūkininkavimas yra tvarus ir atsakingas gamybos metodas bei vienas iš efektyvių būdų kovoti su klimato kaita.

„Ekologinis ūkininkavimas skatina atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius, išsaugoti biologinę įvairovę, palaikyti regionų ekologinę pusiausvyrą, didinti dirvožemio derlingumą, palaikyti vandens kokybę. Tai pat ekologinio ūkininkavimo taisyklėmis skatinama laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, tarptautinė organizacija „IFOAM Organics Europe“ buvo užsakiusi tyrimus, kurių metu buvo tirtas ekologinio žemės ūkio poveikis aplinkai. Tyrimo faktai – iškalbingi. Nauda bioįvairovei – tai trečdaliu daugiau gyvūnų rūšių, maždaug 50 proc. daugiau gyvų organizmų, kone dvigubai daugiau augalų rūšių, ketvirtadaliu daugiau vabzdžių rūšių, 30 proc. daugiau vabzdžių apdulkintojų. „Nauda vandeniui – tai mažesnis trąšų išsiplovimas iš dirvožemio, vadinasi, vandens telkiniai yra apsaugomi nuo teršalų. Ekologinis ūkininkavimas pagerinama dirvožemio kokybę, derlingumą, jo struktūrą, jame sukaupiamas didesnis humuso kiekis.

Tai pat dirvožemis tampa daug atsparumas erozijai, ypač smarkiai padidėja vandens prasiskverbimo į jį greitis“, – tyrimo duomenis komentavo T.Demikis. Kadangi ekologai nenaudoja sintetinių trąšų, bendras jų poreikis yra mažesnis, vadinasi, jas gaminat mažiau išmetama į aplinką teršalų – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), taip pat mažesnė yra priklausomybė nuo iškastiniam kurui imlių išorės išteklių.

„Apskritai ekologinės gamybos tikslas – gaminti saugų ir kokybišką produktą žmogui, taip pat saugoti aplinką ir taupiai naudoti išteklius. Rinkdamiesi ekologiškus produktus ne tik valgome neužterštą maistą, bet kartu prisidedame ir prie biologinės įvairovės išsaugojimo, gražaus kraštovaizdžio, švarios gyvenamosios aplinkos, kaimo socialinės gerovės. Tai – įvairiapusė nauda“, – patikino T.Demikis.

Parama ekologams – išmokos

Ekologiniai ūkiai remiami pagal SP intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklas „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“. Parama 2023–2027 m. laikotarpiui sudaro virš 315 mln. eurų. Pradedantiems ūkininkauti ekologiškai kompensacinės išmokos mokamos pagal veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir skiriamos: už javus, daugiametės žolės sėklai – 322 Eur/ha, daugiametes žoles – 238 Eur/ha, daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 750 Eur/ha. Jau ne vienerius metus ekologiškai ūkininkaujantys turi galimybę dalyvauti veikloje „Ekologinis ūkininkavimas“ bei gauti kompensacines išmokas už javus, daugiametės žolės sėklai – 275 Eur/ha, daugiametes žoles – 229 Eur/ha, daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 644 Eur/ha. Taip pat ekologiniai ūkiai gali pretenduoti į kompensacines išmokas už tą patį plotą ir pagal SP kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybines veiklas („Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“) bei ekologines sistemas „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis – jų išlaikymas ir priežiūra“. Saugomose teritorijose esantys ekologiniai ūkiai gali dalyvauti SP intervencinėse priemonėse „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ arba „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“.

Šaltinis: lrytas.lt, Audrė Srėbalienė, 2025-09-23

Dauguma nuomininkų – fiziniai asmenys, dominuoja žemės ūkis Kaip informavo Kėdainių raj. savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Audronė Naujalienė, 2024 m. Kėdainių raj. valstybinę žemę iš viso nuomojosi 2 tūkst. 677 asmenys. Iš jų absoliuti dauguma – 2,5 tūkst. – buvo fiziniai asmenys, o likę 177 – juridiniai asmenys (įmonės, organizacijos). Pagal nuomojamos žemės paskirtį neabejotinai dominuoja žemės ūkis, kuris sudaro net 80,9 proc. visos išnuomotos valstybinės žemės ploto. Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės nuomojamas plotas siekia 10,8 proc., gyvenamųjų teritorijų (namų valdų) žemė – 5,9 proc., o komercinės paskirties žemė – vos 2,4 proc.

Nuomos įkainiai priklauso nuo paskirties ir ploto

Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai nustatyti Kėdainių raj. savivaldybės tarybos sprendimu ir priklauso nuo žemės rinkos vertės. Tarifai skiriasi pagal žemės paskirtį ir dydį. Žemės ūkio paskirties žemei ūkininkams, turintiems iki 10 ha, taikomas 0,7 proc. tarifas nuo vidutinės rinkos vertės, o turintiems daugiau nei 10 ha – 2,5 proc. tarifas. Specializuotiems ūkiams (sodininkystės, gėlininkystės, medelynų ir kt.) taikomas 1,5 proc. tarifas. Gyvenamųjų teritorijų (namų valdų) ir garažų bendrijų žemei taikomas 0,7 proc. mokesčio tarifas, komercinės paskirties ir naudingų iškasenų teritorijų žemei – 1,7 proc., o pramonės ir sandėliavimo žemei – 1,9 proc. Griežčiausiai apmokestinama apleista žemė – už nenaudojamus sklypus taikomas 4 proc. tarifas, taip skatinant savininkus prižiūrėti savo valdas.

Pajamos iš nuomos ir pardavimo

Tuo tarpu Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Jolanta Sakavičienė atskleidė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį iš valstybinės žemės nuomos surinktų mokesčių yra mažiau, nei pernai ir užpernai, tačiau šiemet pavyko įvykdyti pelningus valstybinės žemės pardavimo sandorius. Valstybinės žemės administravimas yra stabilus, nors ir kintantis pajamų šaltinis savivaldybės biudžetui. Štai jei per pirmąjį šių metų pusmetį, iki birželio 30 dienos, savivaldybė iš valstybinės žemės nuomos gavo 38,8 tūkst. eurų, tai pernai ši suma siekė 46,3 tūkst. eurų. Palyginimui, per tą patį laikotarpį 2023 metais ši suma siekė 42,3 tūkst. eurų. Iš valstybinės žemės pardavimo pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė net 308,6 tūkst. eurų. Tai – didžiausia injekcija į savivaldybės biudžetą iš žemės pardavimo per paskutinius kelerius metus, mat pernai žemės buvo parduota tik už 32,7 tūkst. eurų. Tuo tarpu užpernai žemės pardavimo sandoriai taip pat buvo našesni ir savivaldybės biudžetą papildė 106,7 tūkst. eurų suma.

Šaltinis: lrytas.lt, Eglė Kuktienė, 2025-09-23