Žemės ūkio naujienos: 2025-10-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Premjerė ir žemės ūkio ministras aptarė ūkininkams svarbius klausimus su Žemės ūkio taryba
Pirmadienį Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis susitiko su Žemės ūkio tarybos atstovais. Premjerės iniciatyva įvykusiame susitikime aptarti aktualūs sektoriaus klausimai ir XX-osios Vyriausybės žemės ūkio ir regionų politikos prioritetai.
„Žemės ūkis yra vienas valstybės ramsčių – nuo jo priklauso regionų gyvybingumas, maisto saugumas ir žmonių gerovė. Todėl mūsų pareiga yra užtikrinti, kad Lietuvos ūkininkai turėtų lygias konkurencines sąlygas visoje Europos Sąjungoje. Tik bendradarbiaudami, kalbėdamiesi ir veikdami kartu galime pasiekti, kad šis sektorius išliktų tvirtas, modernus ir socialiai teisingas“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė.
Susitikime aptarti ūkininkams svarbūs probleminiai klausimai: mėlynojo liežuvio ligos keliami iššūkiai, gyvulių skerdimo kainos, padėtis pienininkystės sektoriuje, kompensaciniai mechanizmai dėl ūkininkų patirtų nuostolių bei konkurencinės sąlygos Europos Sąjungos rinkoje.
Taip pat kalbėta apie augalininkystės sektoriaus aktualijas ir tarptautinius susitarimus, galinčius turėti įtakos Lietuvos ūkininkų veiklai.
Tęsdama diskusijas su ūkininkų bendruomene, Ministrė Pirmininkė artimiausiu metu taip pat susitiks su Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovais. Reguliarius susitikimus su ūkininkų bendruomene planuojama tęsti ir ateityje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-13
Ūkininkai kviečiami dalyvauti bearimių technologijų lauko dienoje
Spalio 29 d. ūkininko Gyčio Narbuto ūkyje Šeduvoje, Radviliškio rajone, vyks renginys, skirtas dalytis gerąja patirtimi bearimio ūkininkavimo technologijų srityje. LIFE integruotojo projekto ,,Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva organizuojame renginyje ūkininkai turės progą susipažinti su tvaresniais ir efektyvesniais augalininkystės metodais, jų nauda dirvožemio kokybei ir ūkiui bei teikiama investicine ir skatinamąja parama.
Ūkininkas G. Narbutas, taikantis tiesioginę sėją nederlingose Šeduvos žemėse, pasidalins patirtimi bandant įvairias sėjomainas ir atsisakant cheminių produktų. UAB „ESTEP Vilnius“ atstovė Ieva Kriščiūnaitė–Kačiuškienė pristatys mokslinių studijų apie sąsajas tarp veiksnių, darančių įtaką degalų kainai, ir degalų suvartojimo žemės ūkyje rezultatus. Vytauto Didžiojo universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė dr. Jūratė Aleinikovienė pasidalins mokslinėmis įžvalgomis apie dirvožemio kokybę ir bearimių technologijų tarpusavio sąsajas. Andrius Venckus, Aplinkos projektų valdymo agentūros Modernizavimo fondo projektų grupės projektų atstovas, supažindins su kompensacinės paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias priemonės rezultatais ir pasitaikančiomis klaidomis paraiškose. Dalyviai taip pat turės galimybę apžiūrėti techniką, naudojamą bearimiam ūkininkavimui.
Renginys vyks 9.30 -14 val.
Dalyvavimas yra nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija.
Daugiau informacijos suteiks: Žemės ūkio ministerijos LIFE IP EnerLIT projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ koordinatorius Aleksas Bukinas, tel. +370 664 87477, el. p. aleksas.bukinas@zum.lt
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-14
ES laboratorijai patvirtinus mėlynojo liežuvio ligą, VMVT įveda papildomas kontrolės priemones
Europos Sąjungos referentinė laboratorija patvirtino Lietuvoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įtartus mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejus galvijų ūkiuose. Tyrimais nustatyta, kad protrūkio sukėlėjas priskiriamas 3-iojo MLL viruso serotipui. Siekiant užkirsti kelią MLL viruso plitimui, VMVT direktorės įsakymu nuo spalio 13 dienos šalyje paskelbtos šešios protrūkio vietos: galvijų ūkiai Marijampolės, Pagėgių savivaldybėse, Prienų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose.
Gyvūnų judėjimo apribojimai protrūkių vietose:
-Uždrausta perkelti MLL imlius gyvūnus į kitas laikymo vietas bei gabenti jų genetinės medžiagos produktus (spermą, oocitus, embrionus). Išimtis taikoma tik gyvūnams, vežamiems skerdimui, gavus VMVT leidimą.
-Draudimas bus panaikintas tik gavus neigiamus PGR tyrimų rezultatus (paėmus valstybinius mėginius po 21 dienos), patvirtinančius, kad ligos sukėlėjo protrūkio vietoje nebėra aptinkama.
Reikalavimai ūkininkams ir prevencinės priemonės protrūkių vietose:
-MLL užkrėstus gyvūnus laikyti uždarytus patalpose, kol VMVT nepanaikins draudimo;
-naudoti apsaugos priemones nuo mašalų (tinklelius, repelentus). Rekomenduojamos cheminės medžiagos ūkiui skelbiamos vmvt.lrv.lt.
-MLL imlių gyvūnų laikymo patalpose užtikrinti ventiliavimą;
-atidžiai stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir apie bet kokius pokyčius ar galvijų gaišimus nedelsiant pranešti VMVT;
-mašalų aktyvumo laikotarpiu šalinti jų veisimosi vietas, kad būtų sumažinta ligos plitimo rizika.
„Mėlynojo liežuvio ligos situacija Lietuvoje yra valdoma. Nuolat bendradarbiaujame su kolegomis iš kitų šalių, kurios susidūrė su analogiškais protrūkiais, kad Lietuvoje galėtume pritaikyti tinkamiausius sprendimus. Užkrečiamųjų ligų situacija visame pasaulyje išlieka dinamiška ir reikalauja nuolatinės stebėsenos, juolab, kad šalyje pasireiškę MLL ligos atvejai galvijų bandose buvo besimptomiai. Raginame ūkininkus būti budrius, atsakingai įsigyti ir į ūkius įsivežti tik sveikus gyvūnus, stebėti jų sveikatą, turint net menkiausių įtarimų reaguoti laiku ir konsultuotis su veterinarijos gydytojais ir VMVT“, – teigia vyriausiasis šalies veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Dėl galvijų išvežimo į kitas ES valstybes nares ir ne ES šalis
Siekiant išvežti galvijus į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ar į ne ES šalis tolimesniam auginimui, būtina atitikti priimančios šalies nustatytus MLL kontrolės reikalavimus ir papildomai atlikti bei gauti neigiamus MLL tyrimų rezultatus (PGR metodu). Mėginius MLL ištyrimui iš gyvūnų kraujo atrenka privatus veterinarijos gydytojas, tyrimai atliekami gyvūnų laikytojų lėšomis Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute Vilniuje. Mėginiai turi būti atrinkti gyvūnų laikymo vietose ir kol nebus gauti MLL tyrimų rezultatai, negali būti išvežti į kanopinių gyvūnų surinkimo centrus.
Gyvulius vežant skersti į kitas ES šalis, prieš 48 val. siunčiantis ūkio subjektas turi informuoti paskirties vietos atsakingą subjektą.
Galvijus Lietuvos teritorijoje galima vežti be papildomų apribojimų. Draudimas taikomas tik MLL užkrėstiems ūkiams.
VMVT primena, kad mėlynojo liežuvio liga yra virusinė liga, kuri nepavojinga žmonėms. Dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, bet sunkiausiai serga būtent užsikrėtusios avys. Nors galvijai užsikrečia dažniau, jiems ne visada pasireiškia ligos požymiai. Ekonominiai nuostoliai susidaro dėl gyvulių gaišimo, užsikrėtusių gyvulių sumažėjusio primilžio, priesvorių, sumažėjusios produkcijos, dėl reprodukcinių nuostolių bei ilgo gydymo.
VMVT, bendradarbiaudama su Europos Komisija ir nacionaliniais partneriais, tęsia epidemiologinę priežiūrą ir įgyvendina papildomas kontrolės priemones siekdama užkirsti kelią ligai plisti.
Šį trečiadienį, spalio 15 d., 9 val. VMVT organizuos nuotolinę konsultaciją vežėjams ir socialiniams partneriams. Prisijungimo nuoroda bus skelbiama VMVT tinklalapyje.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2025-10-13
2025 m. sausio–gegužės mėn. sumažėjo sviesto ir nenugriebto pieno miltelių (toliau – NPM) eksportas iš ES valstybių į trečiąsias šalis
Europos Komisijos (toliau – EK) duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėn. ES valstybės į trečiąsias šalis eksportavo 97,19 tūkst. t sviesto – 3,0 proc. mažiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia sviesto buvo eksportuota į JAV (iš viso 24,09 tūkst. t). Tarp ES valstybių daugiausia sviesto eksportavo Airija (iš viso 39,35 tūkst. t).
Analizuojamu laikotarpiu Lietuva į trečiąsias šalis eksportavo 0,81 tūkst. t sviesto – 36,2 proc. mažiau nei 2024 m. sausio–gegužės mėn. Didžiausia Lietuvos sviesto eksporto rinka yra Saudo Arabija, į kurią Lietuva analizuojamu laikotarpiu eksportavo 0,62 tūkst. t sviesto. Nors šiais metais ES sviesto kainos yra mažesnės nei 2024 m., tačiau vis dar išsilaiko aukštame lygyje, o tai turi neigiamos įtakos ES sviesto konkurencingumui pasaulinėje rinkoje. EK prognozuoja, kad šiais metais ES sviesto eksportas į trečiąsias šalis turėtų sumažėti apie 2,0 proc.
Šaltinis: Agro Rinka, 2025-10-13
Elektriniai autobusai ir ekologiniai ūkiai: Tauragė siekia tapti klimatui neutraliu miestu
Nors vis daugiau kalbama apie klimato kaitą ir jos padarinius, automobilių srautai tik auga, aplinkai draugiškos infrastruktūros trūksta. Pasak ekspertų, savivaldybių vaidmuo kuriant gamtai draugišką aplinką galėtų būti didesnis. Pavyzdžiu bando būti Tauragė, per kelerius metus siekianti tapti klimatui neutraliu miestu.
Tauragė – vienas labiausiai tvarumu besirūpinančių šalies miestų. Tauragiškiai vieni pirmųjų šalyje pradėjo važinėti elektriniais autobusais, naudotis ant viešųjų pastatų įrengtomis saulės elektrinėmis.
„Daug visokių naujovių turim. Ir elektriniai autobusai, ir apskritai miestas labai pasikeitęs, žalias, gražus“, – džiaugiasi LRT TELEVIZIJOS kalbinta tauragiškė.
„Šiaip Tauragė yra žaliasis regionas – Europos Sąjungoj jau pripažintas. Pritrauks jaunų šeimų, vaikų, manau. Labai svarbu“, – antrina kita miestietė.
„Tarpmiestiniai autobusai mūsų elektriniai visi yra, tai labai malonu, kad Tauragė šitaip susitvarkius yra“, – neslepia tauragiškė.
Vienas iš pagrindinių Tauragės rajono strateginių tikslų – tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, žaliųjų erdvių didinimas arba jų dizainas, miesto urbanistinis planavimas, atliekų tvarkymas, viešojo transporto naudojimas, žmonių skatinimas daugiau vaikščioti ir padaryti, kad būtų įdomu vaikščioti. Kad būtų infrastruktūra“, – siekius vardija rajono meras Dovydas Kaminskas.
Prie tvarumo ir gamtos saugojimo prisideda ir vietos ūkiai. Tauragės rajono Aukštupių kaime kelis šimtus hektarų žemės valdantis Jonas Dragūnas įkūrė ekologinį biodinaminį ūkį, tai yra, nenaudoja jokios chemijos derliui gauti. Augina javus, pievas, laiko galvijų.
„Ekologiniam ūky galima tręšt su mėšlu, o biodinaminiam net su mėšlais negalima tręšt, tik su kompostu, su perpuvusiu mėšlu. tai yra daug tvaresnė žemdirbystė ir tą biodinaminį maistą, kai valgai, net saiką jauti“, – pabrėžia ūkininkas.
Tačiau bandant kurti klimatui neutralius miestus, susiduriama su daugybe iššūkių. Pasak ekspertų, per pastarąjį dešimtmetį automobilių padaugėjo trečdaliu. Jų skaičius kasmet auga.
„Darom daug priemonių, darom jas nuo pat žaliojo kurso paskelbimo, tačiau rezultatai, kaip bebūtų, eina į priešingą pusę, automobilių daugėja, benzino ir dyzelino suvartojimas didėja. Darom nepakankamai priemonių arba dar nepadarom papildomų priemonių, kurios yra būtinos. Viena iš būtinųjų priemonių yra mokestis automobilių turėtojams ir kuris būtų susijęs su jų tarša, tas yra Pietų Europos šalyse, Skandinavijos šalyse. Nori turėti 3 litrų benzininį ar dyzelinį automobilį, prašau, susimokėk kelis tūkstančius į metus – susimokėk ir važinėk“, – sako „Smart Continent Management Institute“ vadovas dr. Andrius Jaržemskis.
Siekiant klimato neutralumo, didžiausia problema – finansavimas.
„Kalbame ne tik apie finansavimo savivaldybės masteliu, savivaldybės viduje neturėjimą, tačiau ir nacionaliniu mastu. Mums reikėtų daugiau pagalbos iš Aplinkos, Susisiekimo, Žemės ūkio ir kitų ministerijų, be abejo, padėtų ir ES finansavimas didesnis“, – akcentuoja „Neutralus klimatui Vilnius“ miestų misijos koordinatorė Aušrinė Vitkutė.
Tauragė ir Vilnius priklauso šimtui Europos miestų, kurie per penkerius ateinančius metus siekia tapti neutraliais klimatui. Vilnius dėl tokio įsipareigojimo šiemet paskelbtas žaliąją Europos sostine, mažinančia teršalų kiekį, naudojančia vis daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių. Ekspertų teigimu, Lietuvoje daugiausia rūpesčių kelia transporto ir energetikos sektoriai, todėl itin svarbu mažinti jų keliamą taršą.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-10-13
