Gyvūnų laikytojai turėtų nuolat tikrinti, ar veikia ventiliacijos ir apie gedimus perspėjančių signalų sistemos, stengtis patalpose palaikyti vėsesnę temperatūrą ir mažesnę oro drėgmę. Esant ekstremaliom sąlygom, galima numatyti galimybę mažinti pastatuose laikomų gyvūnų skaičių.
Karščiausiu dienos metu reiktų pasirūpinti ir lauke laikomais gyvūnais, kad jie nebūtų laikomi saulės atokaitoje, o galėtų pasislėpti medžių paunksnėse, pavėsyje. Turint galimybę, vidudienį gyvulius galima parginti į tvartus, aplaistyti vandeniu. Per karščius reikėtų atidžiau sekti gyvūnų elgesį. Pastebėjus šiluminiam perkaitimui ar saulės smūgiui būdingus jų būsenos pakitimus – dažną, negilų kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius, sutrikusius judesius, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytojus.
„Per karščius gyvūnai netenka daugiau skysčių. Dėl to gali sutrikti kraujotakos, kvėpavimo, nervinės ir kitų organų sistemų veikla. Tad labai svarbu ganyklose ganomus ar patalpose laikomus gyvūnus nuolat girdyti, ypač jei jie neturi galimybės būti prie vandens šaltinių ir atsigerti bet kuriuo metu“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis.
Ūkininkams rekomenduojama nepamiršti ir kitos gyvūnų rykštės – kraujasiurbių vabzdžių, kurie šiltuoju metų laiku puola aktyviau. Nuo šių parazitų specialistai pataria gintis įvairiomis apsaugos priemonėmis, kurias įsigijus veterinarijos vaistinėse, reikėtų naudoti nuolat. Nuo vabzdžių antplūdžių kasmet nukenčia nemažai gyvūnų, kaip rodo statistikos duomenys, pasitaiko net gaišimo atvejų.
Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos infomaciją
