Žemės ūkio naujienos: 2026-05-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Mokslininkai: dirbtinis intelektas padės anksčiau aptikti gyvūnų ligas
Ar įmanoma pastebėti, kad gyvūnas serga dar prieš pasireiškiant akivaizdiems simptomams? Mokslininkai įsitikinę, kad taip – tam tereikia išmanios sistemos ir duomenų. Daiktų interneto sprendimais grįsta duomenų valdymo platforma, analizuojanti gyvūnų elgseną ir fiziologinius rodiklius, atveria galimybes ne tik anksčiau nustatyti esančias sveikatos problemas, bet ir tokiu būdu užtikrinti kokybiškesnį maistą vartotojams.
Daugiau nei 60 proc. Europos vartotojų teigia, kad jiems svarbu, kaip buvo auginami gyvūnai, o beveik pusė apklaustųjų nurodo, kad gyvūnų gerovė tiesiogiai lemia jų pasirinkimą parduotuvėje. Visgi užtikrinti skaidrią ir patikimą informaciją apie gyvūnų sveikatą bei priežiūrą – šiandien vis dar iššūkis.
Tačiau mokslininkai visame pasaulyje ieško sprendimų. Viena iš galimybių – dirbtinio intelekto (DI) ir pažangių kompiuterinės regos technikų integravimas ūkiuose. Tai labai perspektyvi mokslinė kryptis neinvaziniam gyvūnų sveikatos vertinimui.
„Viena iš pagrindinių naujovių rinkoje – DI grįstas gyvūnų elgsenos anomalijų atpažinimas kartu integruojant neinvazinius jutiklius, leidžiančius anksti suprasti, kada gyvūnas patiria stresą, identifikuoti jo elgsenos pokyčius, sekti sveikatos būklės rodiklius“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Dirbtinio intelekto kompetencijų centro vadovė prof. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Kuriama išmani gyvūnų stebėjimo sistema
Tarptautinė mokslininkų komanda kuria DI sistemas, leidžiančias realiu laiku stebėti gyvūnų savijautą ir tokiu būdu užtikrinti aukštesnę maisto kokybę. Ūkiuose mokslininkai kurs ir diegs itin tikslius ir bekontakčius jutiklius, kurie suteiks vertingos informacijos apie gyvūnų fiziologiją ir jų elgesį.
A. Paulauskaitė-Tarasevičienė sako, kad bus vystoma daiktų interneto sprendimais grįsta duomenų valdymo platforma, skirta surinkti bei apdoroti didelius ir multimodalinius gyvūnų fiziologijos (širdies ritmo, temperatūros ir kt.), elgesio (judėjimo, maitinimosi modelių) ir aplinkos veiksnių (pvz., temperatūros, drėgmės) duomenų rinkinius.
„Šie duomenys bus panaudoti DI modelių apmokymui – tai leis realiu laiku stebėti gyvūnų būklės pokyčius, aptikti anomalijas ir užtikrinti, kad būtų greitai sprendžiami su jų mityba ir sveikata susiję klausimai“, – tikina KTU profesorė.
Projekto „NUTRIFEEDS“ metu sukurta išmani stebėsenos ir analizės platforma taps pagrindu naujos kartos sprendimams, leidžiantiems ne tik optimizuoti pašarų sudėtį bei šėrimo procesus, bet ir užtikrinti ilgalaikį tvarumą per gyvūnų gerovę, mažinant išteklių sąnaudas bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Didins konkurencines galimybes pasaulyje
Lietuvoje gyvulininkystės sritis šiuo metu vystoma remiantis naujomis ir moderniomis technologijomis, didėja pramoninės gyvulininkystės gamyba. Todėl, kai fermose yra daug gyvūnų, labai svarbu užtikrinti jų gerovę, subalansuotą mitybą, aukštą produktyvumą ir efektyvų pašarų panaudojimą.
Be to, svarbu pagaminti aukštos maistinės vertės produktus, tokius kaip pienas, kiauliena, paukštiena, kiaušiniai ir patiekti gyventojams platų kokybiškų maisto produktų asortimentą.
„Lietuvoje užauginta paukštiena, pagaminti pieno produktai yra eksportuojami į daugelį pasaulio šalių, pvz. paukštiena parduodama daugiau nei 40 šalių. Todėl naujų ir modernių technologijų taikymas gyvulininkystėje didins šios šakos konkurencines galimybes“, – pastebi KTU Dirbtinio intelekto kompetencijų centro vadovė.
Tikimasi, kad projekto metu mokslininkų gautų rezultatų panaudojimas taps svariu indėliu gerinant gyvulininkystės vystymąsi. Mokslininkų planuose – ir nauji gyvūnų elgsenos, sveikatingumo vertinimo rodikliai.
„Naujasis mitybos sveikatos indeksas integruotų elgesio, fiziologinius ir medžiagų apykaitos duomenis. Jis leistų įvertinti pašarų poveikį sveikatai“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Nuolat renkant duomenis ir teikiant individualizuotas įžvalgas per mašininio mokymosi (ML) algoritmus, ūkininkai galės priimti proaktyvius, duomenimis pagrįstus sprendimus, leidžiančius optimizuoti gyvūnų sveikatą ir jų gerovę.
Matuoja skirtingus parametrus
Šiuo metu KTU mokslininkai jau yra sukaupę panašios patirties vykdydami nacionalinius projektus, susijusius su gyvūnų (karvių, vištų, kiaulių) stebėjimu.
„Stebėjimai realiuose ūkiuose yra daug sudėtingesni nei laboratorinė aplinka: čia didesnis triukšmas, labiau kintantis apšvietimas, daugiau dulkių, praktinių apribojimų jutiklių išdėstymui. Todėl šie eksperimentai – būtini, norint suprasti, kas iš tikrųjų veikia praktiškai“, – tikina A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Infraraudonųjų spindulių termografija ir kamerų sistemos ūkiuose gali fiksuoti gyvūnų kūno temperatūrą ir jų tarpusavio sąveiką, suteikdamos gilesnių įžvalgų apie gyvūnų sveikatą, patiriamą stresą.
„Terminis vaizdavimas leidžia stebėti temperatūras, nustatyti galimą šiluminį stresą, įvertinti šilumos pasiskirstymą pulke ir potencialiai pastebėti neįprastai karštas arba šaltas zonas, susijusias su gerovės problemomis“, – teigia KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė.
Paršelių fermose mokslininkai taip pat naudojo mikrofonus. Jie lygino garso įrašus iš naujagimių ir suaugusių paršelių tvartų.
„Įrašų modeliai skiriasi, tad tai parodo, kad akustinis stebėjimas taip pat gali būti informatyvus rodiklis, atspindintis gyvūnų gerovę ir vystymąsi. Tokie duomenys atveria kelią DI pagrįstai garso analizei, siekiant identifikuoti skirtingas būsenas ir potencialiai aptikti stresuojančius gyvūnus ar su sveikata susijusius pokyčius“, – sako KTU profesorė.
Lemia ne tik gyvūnų sveikatą
Gyvūnų ligų kontrolė – ypač svarbi gyvūnų sveikatai, tačiau tai yra ir esminė visuomenės sveikatos bei maisto saugos dalis.
Statistika rodo, kad gyvūnų ligų daromas poveikis žmonėms – itin didelis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 60 proc. žmonių infekcinių ligų yra susijusios su gyvūnais, o kasmet pasaulyje jomis suserga apie 1 mlrd. žmonių.
Europoje taip pat kasmet užfiksuojama dešimtys tūkstančių susirgimų, susijusių su užkrėstu maistu, pavyzdžiui, salmonelioze ar kitomis bakterinėmis infekcijomis.
„Be to, kai kurios gyvūnų ligos gali būti labai pavojingos patiems gyvūnams: pvz., afrikinis kiaulių maras dažnai baigiasi visų užsikrėtusių kiaulių žūtimi. Todėl labai svarbu laiku pastebėti ligas, jas kontroliuoti ir užkirsti kelią jų plitimui. Tokiu būdu galima užtikrinti ne tik gyvūnų gerovę, bet ir žmonių sveikatą“, – tikina KTU Dirbtinio intelekto kompetencijų centro vadovė A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-05-26
Galvijų ganymas atšilus orams: kaip užtikrinti gerą gyvūnų savijautą?
Atšilus orams prasideda galvijų ganymo sezonas ganyklose. Galimybė būti lauke, laisvai judėti ir ganytis yra esminė gyvūnų gerovės dalis. Ganyklose galvijai gali daugiau vaikščioti, ilsėtis minkštesnėje aplinkoje, bendrauti tarpusavyje bei elgtis jiems įprastu būdu. Tokios sąlygos gerina gyvūnų fizinę bei elgsenos būklę ir sumažina sveikatos problemų riziką.
Tačiau gyvulių laikymas lauke reikalauja nuolatinės priežiūros. Svarbu užtikrinti, kad ganyklos aplinka būtų saugi ir pritaikyta visiems gyvūnų poreikiams.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Nuolatinis priėjimas prie vandens
Šiltuoju metų laiku galvijai sunaudoja daugiau vandens, todėl ganyklose būtina užtikrinti nuolatinį priėjimą prie švaraus ir šviežio vandens. Reikėtų reguliariai tikrinti girdyklų švarą bei įsitikinti, kad visi gyvuliai gali lengvai prie jų prieiti.
Pavėsis ir apsauga nuo karščio
Karštomis dienomis gyvūnams kyla perkaitimo pavojus, todėl labai svarbu, kad ganyklose būtų pavėsį ir užuovėją suteikiančių vietų: medžių, stoginių ir kt. Neturėdami galimybės pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių ir kaitros, gyvūnai gali perkaisti, o tai gali kelti rimtą pavojų jų sveikatai ir gerovei. Karštomis dienomis rekomenduojama gyvulius į ganyklas išleisti ankstyvą rytą arba vakare, kai oro temperatūra būna žemesnė.
Saugi ir tvarkinga aplinka
Prieš išleidžiant gyvulius rekomenduojama apžiūrėti aptvarus, tvoras bei pačią ganyklą. Jose neturėtų būti aštrių daiktų, vielų, gilių duobių ar kitų objektų, galinčių sukelti traumas. Taip pat svarbu stebėti pačių ganyklų būklę – pernelyg pažliugusios, užterštos ar stipriai nuganytos vietos gali turėti neigiamos įtakos gyvūnų sveikatai ir gerovei. Taip pat rekomenduojama reguliariai keisti ganymo plotus.
Požymiai, rodantys galimus sveikatos ar gerovės sutrikimus
Ganomi gyvuliai turėtų būti stebimi kasdien. Apie galimus sveikatos ar gerovės sutrikimus gali signalizuoti tokie požymiai:
-vangumas ar apatija,
-nenoras judėti,
-sumažėjęs apetitas,
-dažnas ar apsunkęs kvėpavimas,
-gausus seilėtekis,
-šlubavimas,
-viduriavimas,
-neįprastas elgesys ar neramumas.
Karštuoju laikotarpiu ypatingą dėmesį svarbu skirti perkaitimo požymiams. Jei gyvūnai intensyviai kvėpuoja, ieško pavėsio, vangiai juda ar stovi nuleidę galvas, rekomenduojama kuo greičiau užtikrinti papildomą pavėsį, pakankamą vandens kiekį arba, esant poreikiui, gyvūnus parvesti į patalpas. Jei gyvūnų būklė negerėja arba pastebimi sunkesni sveikatos sutrikimų požymiai, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Svarbu nepamiršti, kad pirmieji negalavimo požymiai dažnai būna lengvai pastebimi, todėl reagavimas laiku gali padėti išvengti rimtesnių sveikatos problemų.
Taip pat svarbu stebėti gyvūnų kūno būklę. Jei gyvuliai liesėja, prastai ėda ar tampa mažiau aktyvūs, tai gali rodyti, kad ganyklose nepakanka kokybiško pašaro arba ganykla yra pernelyg nuganyta. Tokiais atvejais rekomenduojama įvertinti poreikį keisti ganymo vietą ir užtikrinti papildomą šėrimą.
Kada rekomenduojama gyvulius parvesti į patalpas?
Gyvūnų laikytojas turėtų nuolat vertinti oro sąlygas bei galimas rizikas. Gyvulius rekomenduojama parvesti į patalpas arba užtikrinti papildomą apsaugą, kai:
-prognozuojama stipri perkūnija ar audra,
-vyrauja labai aukšta oro temperatūra arba staigūs temperatūros pokyčiai,
-ilgą laiką tęsiasi stiprios liūtys,
-ganyklose susidaro dideli purvynai,
-kyla pavojus dėl plėšrūnų,
-pastebimi galimų ligų požymiai.
Svarbu prisiminti, kad gyvūnų gerovė – tai ne tik minimalių reikalavimų laikymasis, bet ir kasdienis atsakingas rūpinimasis gyvūnų poreikiais. Tinkamai organizuotas ganymas bei galimybė galvijams judėti atviroje erdvėje gali reikšmingai prisidėti prie geresnės jų savijautos, sveikatos ir bendros gerovės.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2026-05-26
ES mokėjimo agentūrų direktorių konferencijoje – dėmesys BŽŪP įgyvendinimui, skaidrumui ir inovacijoms
Gegužės 25–27 d. Kipre vyko 59-oji Europos Sąjungos (ES) mokėjimo agentūrų direktorių konferencija, suburianti ES valstybių narių žemės ūkio mokėjimo agentūrų vadovus. Konferencijoje dalyvavo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Fortunatas Dirginčius su kolegomis. Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skirta Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų įgyvendinimui, kontrolės ir užtikrinimo modelių tobulinimui, sukčiavimo prevencijai bei skaitmeninių sprendimų taikymui administruojant paramą žemės ūkiui.
Vienas svarbiausių konferencijos klausimų – kaip užtikrinti efektyvų ir skaidrų BŽŪP lėšų administravimą bei stiprinti pasitikėjimą ES paramos sistema. Diskusijose aptartos iki šiol įgyvendintų BŽŪP strateginių planų pamokos, kontrolės mechanizmų efektyvumas, išlaidų priežiūra bei nauji požiūriai į veiklos rezultatų vertinimą.
Svarbi konferencijos tema – sukčiavimo ir pažeidimų prevencija. OLAF ekspertai pristatė priemones, skirtas apsaugoti BŽŪP finansavimą nuo neteisėto lėšų panaudojimo, aptarė rizikų analizės bei sankcijų taikymo mechanizmus. Taip pat nagrinėti klausimai dėl kontrolės vietoje sistemos stiprinimo.
Konferencijoje nemažas dėmesys buvo skirtas ir inovacijoms bei skaitmenizavimui. Pristatytos Europos žemės stebėjimo sistemos galimybės, integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IACS) sprendimai bei papildomos paslaugos ūkininkams, padedančios efektyviau valdyti rizikas ir užtikrinti tikslesnį paramos administravimą.
Renginio metu vyko ir praktinės darbo grupės, kuriose ekspertai aptarė žemės valdymo klausimus, sukčiavimo prevenciją bei patikrų vietoje organizavimą.
Pasidalinta geroji ES valstybių narių patirtis bei bendrų sprendimų paieškos valdant administruojamų projektų rizikas ir efektyvinant kontrolės mechanizmą, atliepė ir patirtį bei iššūkius, su kuriais susiduria ir Lietuva. Toks ES valstybių bendradarbiavimas, keitimasis praktine patirtimi ir sprendimų paieškos NMA padės užtikrinti dar efektyvesnį, skaidresnį ir pažangesnį ES paramos Lietuvos ūkininkams administravimą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-06-28
Lietuvos kaimo tinklo narių paraiškos – nuo rugpjūčio 17 d.
Pakeistas Paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2026 metais tvarkaraštis – dar kartą nukeltas kvietimas teikti paraiškas pagal intervencinę priemonę Techninė pagalba „Parama Lietuvos kaimo tinklo narių projektams įgyvendinti“. Žemės ūkio ministro įsakymą dėl tvarkaraščio pakeitimo galima rasti čia.
Pagal pakeistą tvarkaraštį paraiškas bus galima teikti nuo rugpjūčio 17 d. iki rugsėjo 18 d. Anksčiau buvo planuojama paraiškas priimti nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d.
Sprendimas nukelti kvietimą priimtas siekiant kokybiškai užbaigti priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimų derinimo procesą. Taip sudaromos sąlygos nuodugniai įvertinti gautas pastabas ir pasiūlymus bei užtikrinti, kad pareiškėjai turėtų pakankamai laiko susipažinti su atnaujintomis nuostatomis ir deramai pasirengti paraiškų teikimui.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-27
NŽT stiprina savivaldybių pasirengimą valstybinės žemės valdymo pokyčiams
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) surengtame seminare valstybinės žemės patikėtiniams aptarti aktualūs Žemės įstatymo pakeitimai, susiję su kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuoma. Nuotoliniame seminare dalyvavo daugiau kaip 260 savivaldybių, verslo ir kitų institucijų atstovų. Seminaro skaidres galima rasti čia.
Pasak NŽT Žemės patikėtinių valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos Vilijos Gritėnienės, Tarnybos, kaip priežiūros institucijos, nuolat teikiamų konsultacijų ir organizuojamų seminarų pagrindinis tikslas yra padėti savivaldybėms tinkamai administruoti jų valdomą valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose bei pasirengti būsimiems pokyčiams, kai nuo 2027 m. sausio 1 d. savivaldybėms bus perduotas valstybinės žemės valdymas ir kaimo teritorijose.
„Šio seminaro temą pasirinkome neatsitiktinai. Nuo gegužės 1 d. valstybinės žemės nuomos aukcionų organizavimas miestuose ir miesteliuose perduotas savivaldybėms. Nuo kitų metų savivaldybės organizuos valstybinės žemės nuomą ir kaimiškose teritorijose. Todėl siekiame kuo labiau padėti savivaldybėms formuoti vienodą teisės aktų taikymo praktiką valdant valstybinę žemę bei padėti specialistams išvengti pasikartojančių klaidų“, – sako V. Gritėnienė.
Seminaro dalyviams pristatyti svarbiausi teisinio reguliavimo pokyčiai, kuriais privalu vadovautis sudarant valstybinės žemės nuomos sandorius ar valstybinę žemę perduodant neatlygintinai naudotis. Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ir kriterijai, kuriems esant teikiama NŽT išvada dėl sandorio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams.
Seminaro metu pabrėžta, kad valstybinės žemės sklypų nuomos sąlygos turi būti orientuotos į racionalų žemės naudojimą bei atitikti galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus ir nustatytą žemės naudojimo paskirtį.
Taip pat akcentuota, kad sprendimus dėl savivaldybių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomos ir jos perdavimo neatlygintinai naudotis priima savivaldybių merai, o informacija apie priimtus sprendimus turi būti skelbiama viešai.
Seminare pristatytos naujos sąlygos dėl galimybės statyti ar rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje, aptartos atlyginimo už tokią galimybę taikymo išimtys bei praktiniai aspektai, aktualūs tiek savivaldybėms, tiek žemės naudotojams.
Daug dėmesio skirta ir praktiniams valstybinės žemės nuomos sutarčių rengimo klausimams – aptarti nuomos terminų nustatymo principai, nuomojamo žemės sklypo dydžio pagrindimo reikalavimai bei dažniausiai pasitaikančios klaidos.
NŽT specialistai taip pat pristatė po Žemės įstatymo pakeitimų atnaujintą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Aptartos dažniausiai pasitaikančios sistemos naudojimo klaidos, galinčios turėti įtakos rengiamų sutarčių projektų kokybei ir jų atitikčiai teisės aktų reikalavimams.
Pasak V. Gritėnienės, bendri savivaldybių veiklos rezultatai gerėja. Administruojant valstybinę žemę ir sudarant sandorius ar priimant administracinius sprendimus nustatoma vis mažiau pažeidimų ir trūkumų, o likusių neatitikimų būtų galima išvengti nuosekliai ir atidžiai taikant teisės aktų reikalavimus.
Išsamius NŽT vykdomos valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės statistinius duomenis galima rasti viešoje interaktyvioje švieslentėje.
Švieslentėje skelbiama nuo 2025 m. kaupiama informacija apie NŽT atliktas valstybinės žemės sandorių patikras ir priimtų išvadų tipus. Ji leidžia stebėti bendrą situaciją, palyginti skirtingų savivaldybių rezultatus bei vertinti pokyčius laikui bėgant. Šie duomenys svarbūs ne tik vykdant valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą, bet ir padeda pačioms savivaldybėms tobulinti darbo praktiką bei užtikrinti skaidresnį valstybinės žemės administravimą.
