Žemės ūkio naujienos: 2026-06-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Palionis apie 100 mln. eurų paramą ūkininkams per ILTE: 60 proc. – lengvatinėms paskoloms
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, jog ūkininkams skirta paramos priemonė per nacionalinį plėtros banką ILTE padidinta iki 100 mln. eurų – papildomi 60 proc. šių lėšų numatyta lengvatinėms paskoloms. Nuo gegužės 4 d. ūkininkai gali pretenduoti į 40 mln. eurų paramą, iš jos 25 mln. eurų numatyta su sunkumais susiduriantiems ūkininkams, o 15 mln. eurų – tiems, kuriems trūksta apyvartinių lėšų.
„Matydami paraiškų kiekį ir matydami, koks tas kiekis buvo per pirmas 2,5 savaites, su Finansų ministerija ir ILTE sutarėme tą sumą didinti iki 100 mln. eurų. 60 mln. eurų skirta lengvatinėms paskoloms, o 40 mln. eurų – apyvartinėms lėšoms“, – antradienį Seime per Vyriausybės valandą kalbėjo A. Palionis.
Tiesa, kaip teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas, institucija pinigų šiai priemonei finansuoti nėra numačiusi, todėl dabar lėšos tam skirtos iš kitos ministerijos fondo. Tiesa, kokia tai ministerija, A. Palionis nepatikslino.
„Ministerija šiaip neturi (tų lėšų – ELTA), mes jau ir šituos pinigus esame susiplanavę iš grįžtančių pinigų. Tos lėšos dabar bus skolinamos iš kitos ministerijos fondo, o ŽŪM tik prisiima įsipareigojimą, kad padengsime blogas paskolas, kurios gali negrįžti“, – aiškino ministras.
Pasak A. Palionio, ministerija, siekdama, kad ūkininkai bei kiti žemės ūkio subjektai galėtų kaip įmanoma efektyviau pasinaudoti priemone, su ILTE susitarė paspartinti paraiškų procesus ir palengvinti įpareigojimą įrodyti apyvartinių lėšų trūkumą.
„Šiai schemai mes su ILTE sutarėme, kad paraiškos būtų įvertinamos per 5 dienas, bet natūralu, kad kiekis yra labai didelis, tad tas laikas prasitempia. Matydami pagal dabartinę situaciją, ūkininkai, pateikdami savo finansines ataskaitas už 2025 m., ne visada įrodo, kad susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Todėl papildėme schemą, kad ūkininkai galėtų pateikti šių metų ketvirtinę ar pusmetinę ataskaitą, kad būtų įmanoma įrodyti, jog jiems trūksta lėšų“, – sakė ŽŪM vadovas.
Skelbta, kad 40 mln. eurų paramos lėšos gali būti naudojamos trumpalaikiam turtui įsigyti, elektros ir dujų sąnaudoms ūkio reikmėms finansuoti, gamybinio turto, žemės ar vandens telkinių nuomai apmokėti, darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams mokėti, biologiniam turtui įsigyti, palūkanoms padengti kitose finansų įstaigose.
Teigta, jog dėl finansavimo gali kreiptis ūkio subjektai, vykdantys pirminę žemės ūkio, žuvininkystės ar akvakultūros produktų gamybą, perdirbimą ar prekybą Lietuvoje.
Nuo stichinių meteorologinių reiškinių ar rinkos sutrikdymo nukentėjusiems klientams taikoma fiksuota 2 proc. metinė palūkanų norma, kai paskolos terminas siekia iki 12 mėnesių, ir 2,5 proc., kai paskolos terminas yra nuo 13 iki 36 mėnesių.
Kitais atvejais taikoma rinkos sąlygas atitinkanti kintamoji palūkanų norma.
Lietuvoje 2026 m. gegužės pabaigoje daugumos grūdų supirkimo kainos,
Palyginti su ankstesne savaite, nežymiai padidėjo, tačiau išliko mažesnės nei prieš metus. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2026 m. 22 savaitę (05 25–31), palyginti su ankstesne savaite (21 savaitė (05 18–24), kviečių supirkimo kaina padidėjo 1,27 proc. ir sudarė 196,05 EUR/t, tačiau buvo 10,06 proc. mažesnė nei prieš metus. Panaši tendencija stebėta ir pašarinių miežių (II klasės) rinkoje – jų kaina per savaitę padidėjo 2,80 proc. (iki 170,30 EUR/t), nors metinis pokytis išliko neigiamas (-10,42 proc.).
Kvietrugių kaina per savaitę sumažėjo 2,11 proc. (iki 177,09 EUR/t) ir buvo 3,74 proc. mažesnė nei prieš metus. Tuo tarpu žirnių kaina augo 4,96 proc. ir pasiekė 206,02 EUR/t, tačiau išliko 14,20 proc. žemesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m.
Rapsų rinkoje užfiksuotas nedidelis savaitinis kainos sumažėjimas (-0,79 proc.) – iki 507,81 EUR /t, tačiau metinis pokytis išliko teigiamas – kaina buvo 7,35 proc. didesnė nei prieš metus.
Apibendrinant galima teigti, kad 2026 m. 22 savaitę grūdų rinkoje vyravo nedideli savaitiniai svyravimai, o daugumos grūdų supirkimo kainos išliko žemesnės nei prieš metus. Išimtis buvo rapsai, kurių kaina išlaikė teigiamą metinį augimą.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-06-08 Nr. 6 (476)
Po septynis mėnesius trukusio kainų mažėjimo ES pieno sektoriuje – pokytis
Po ilgiau nei septynis mėnesius trukusio žalio pieno kainų mažėjimo Europos Sąjungos (ES) pieno sektoriuje ryškėja stabilizacijos požymiai. Europos Komisija (EK) prognozuoja nedidelį pieno gamybos augimą ūkiuose, o pagrindinis to veiksnys turėtų būti eksportas ir sūrių gamyba, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) žemės ūkio ir sodininkystės plėtros taryba (AHDB). Pasak AHDB analitikų, pieno produktų kainų dinamika rodo, kad rinka pasiekė žemiausią tašką, todėl tikėtina, jog ši tendencija pamažu persikels ir į žaliavinio pieno rinką.
Pieno rinkos stebėsenos centro (MMO) duomenimis, balandžio mėnesį vidutinė žaliavinio pieno kaina ES sumažėjo 0,3 proc. Kainos augo tik septyniose valstybėse narėse – Lietuvoje, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Austrijoje ir Lenkijoje.
Komisija prognozuoja, kad 2026 m. ES pieno gamyba padidės 0,2 proc. ir sieks 158,3 mln. tonų. Teigiama, kad pirmąjį metų pusmetį augimą turėtų palaikyti geri metų pradžios rezultatai, nors antroje metų pusėje kai kuriose šalyse numatomas gamybos mažėjimas.
Nepaisant augančios gamybos, pieninių karvių banda gali mažėti. Prognozuojama, kad šiais metais ji sumažės 0,9 proc. iki 18,6 mln. gyvulių, tačiau vidutinis primilžis iš vienos karvės turėtų padidėti 1,1 proc. ir pasiekti 8 359 kilogramus per metus. EK didesnį produktyvumą sieja su palankiomis oro sąlygomis, gera ganyklų būkle, aukštos kokybės pašarais bei atsigaunančiais reprodukcijos rodikliais po gyvūnų ligų protrūkių kai kuriose pagrindinėse pieno gamybos šalyse. Tuo metu AHDB pažymi, kad perdirbimo sektorius ir toliau orientuojasi į didesnės pridėtinės vertės produktus.
Numatoma, kad sūrių gamyba šiemet turėtų pasiekti 11,46 mln. tonų ir būti 1,9 proc. didesnė nei pernai, nugriebto pieno miltelių gamyba išaugs 4,3 proc. iki 1,55 mln. tonų, išrūgų ir sviesto gamybos apimtys turėtų išlikti stabilios, o nenugriebto pieno miltelių gamyba toliau mažės. AHDB teigimu, didžiausias augimas numatomas sūrių eksporte – jis turėtų padidėti 1,7 proc. ir siekti 1,42 mln. tonų.
Taip pat prognozuojamas išrūgų, sviesto ir nugriebto pieno miltelių eksporto augimas, o nenugriebto pieno miltelių eksportas toliau mažės. Vis dėlto EK nurodo, kad pieno sektoriaus perspektyvas gali paveikti geopolitiniai ir ekonominiai veiksniai, įskaitant konfliktus Artimuosiuose Rytuose, prekybos ginčus, darbo jėgos trūkumą bei gyvūnų ligų protrūkių riziką.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-06-08
NMA – už kokybišką jaunųjų ūkininkų veiklą
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) supranta, kad jaunųjų ūkininkų, kurie dar tik pradeda ūkininkauti, veiklos pradžiai teikiama Europos Sąjungos pagalba yra reikšmingai reikalinga. Vis dėlto paramos jauniesiems ūkininkams priemonė yra ir viena rizikingiausių. Kokios dominuojančios rizikos įgyvendinant projektus? NMA, siekdama suvaldyti jaunųjų ūkininkų vykdomų projektų rizikas ir taip padėti jiems kokybiškai įgyvendinti projektus, išanalizavo ir identifikavo pagrindinius rizikų tipus.
Remiantis pastarųjų metų analize, nustatyta, jog dažniausi rizikos tipai – veiklos nevykdymas, jos imitavimas, investicijų nenaudojimas arba dalinis naudojimas: kartojasi atvejai, kai, pavyzdžiui, už paramos lėšas įsigytos ne visos investicijos, kai faktiškai nevykdoma paraiškoje nurodyta žemės ūkio veikla, kai sudaromi fiktyvūs sandoriai dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, paskolų, agrarinių paslaugų suteikimo, žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai su tarpusavyje giminystės ryšiais susijusiais, bendrus ūkius valdančiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, – siekiant gautas paramos lėšas bei investicijas panaudoti ne projekte numatytai žemės ūkio veiklai vykdyti, arba kitų (dažniausiai stambesnių) ūkių naudai.
Kaip ir anksčiau didesnis dėmesys skiriamas naujai kuriamiems gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiams, jeigu jaunojo ūkininko tėvai vis dar ūkininkauja ir vykdo tą pačią veiklą.
Vis dėlto bendrame dominuojančių rizikų kontekste ryškėja gera tendencija – šiemet matomas dirbtinių sąlygų rizikos mažėjimas, t. y. atvejų, kai dirbtinai sukuriamos sąlygos gauti paramą, nustatyta mažiau nei ankstesniais metais.
Rizikingos veiklos ir investicijos
Kaip ir ankstesniais metais, labai rizikingomis laikomos šios jaunųjų ūkininkų veiklos:
-daržininkystė (ypač moliūgų, cukinijų, smidrų auginimas),
-uogininkystė (ypač šermukšnių, serbentų auginimas),
-sodininkystė (ypač lazdyno ar graikinių riešutų auginimas),
-bitininkystė ir iš šios veiklos gautos produkcijos perdirbimas bei grybų, sliekų ir sraigių auginimas.
Taip pat dažnai prie pagrindinės veiklos įtraukiama papildoma veikla (pvz., prie lazdyno riešutų auginimo įtraukiama ir grybų auginimo veikla), siekiant atitikti įgyvendinimo taisyklėse reikalaujamą valdos ekonominį dydį, tačiau papildoma veikla nėra realiai vykdoma, o tik imituojama, neretai klastojant ir produkcijos pardavimo sąskaitas-faktūras, atsiskaičius grynaisiais pinigais. Todėl jaunieji ūkininkai, vykdantys šią veiklą, laikomi rizikingais.
Didesnės rizikos investicijos:
-žemės sklypų, naudotų lengvųjų automobilių (dažniausiai – M1 klasės), statybos darbų, statinių (modulinių ir kilnojamųjų statinių, pastatų, turinčių gyvenamojo namo požymių, konteinerių), registruojamos bei neregistruojamos naudotos technikos arba padargų (keturračių, ekskavatorių, greiderių, buldozerių), vandens valymo įrenginių įsigijimas ar gręžinių įrengimas.
Dažnai tokios investicijos įsigyjamos aukštesne nei rinkos kaina, jų kiekis bei našumas sunkiai suderinami su veiklos ar verslo logika, o kartais – iš viso neatitinka nei esamos situacijos ūkyje, nei ūkio potencialo. Taip pat pasitaiko atvejų, kai patikrų metu užfiksuojami ūkinei veiklai skirti, tačiau faktiškai – gyvenamosios paskirties požymių turintys statiniai.
Svarbu paminėti, kad neigiamas projektų, kuriuose įsigyjamos minėtos rizikingos investicijos, vertinimas dažniausiai susijęs ne su pavienėmis investicijomis, o įvertinus jų faktinį panaudojimą, veiklos realumą ir įsipareigojimų vykdymą bei dokumentavimo trūkumus.
Vertinant projektų rizikingumą taip pat atsižvelgiama ne į pavienius rizikos kriterijus, bet į aplinkybių visumą, jų tarpusavio ryšius bei galimas pasekmes projektuose numatytų tikslų pasiekimui. Taigi, projektų rizikos vertinimas grindžiamas ne vienu konkrečiu aspektu, o kelių tarpusavyje susijusių veiksnių deriniu, kurie kartu gali lemti didesnę tikimybę, kad projektai nebus įgyvendinti taip, kaip numatyta.
Rizikingas projektas – ne nuosprendis
NMA akcentuoja, kad projekto rizikingumas – tai nėra nuosprendis, reiškiantis, kad NMA imsis priemonių prieš projekto vykdytojus, o projektas pasmerktas ir negalės būti įgyvendintas. Rizikingumo nustatymas projektui – tai identifikacija, padedanti išskirti, kuriems projektams būtina skirti daugiau dėmesio, siekiant, kad projektas būtų įgyvendintas kuo kokybiškiau. Projektui keliami papildomi reikalavimai ir priežiūra – tai priemonės, galinčios padėti ūkininkui geriau ir atsakingiau įvykdyti numatytą veiklą.
Be to, žinotina, kad projekto rizikingumas nėra nustatomas visam laikui – atsižvelgiant į NMA atliekamų patikrų rezultatus, rizikingumas gali būti panaikinamas. Apie rizikingumo nustatymą ir jo panaikinimą rašėme šiame NMA straipsnyje.
Svarbu realiai įvertinti galimybes
NMA ragina objektyviai įvertinti savo galimybes įgyvendinti projektą ir atsakingai pildyti paraiškas, nusimatant realiai pasiekiamus tikslus ir projekto rezultatus.
Remiantis praėjusių metų paraiškų pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ rezultatais, iš 442 vertintų paraiškų, buvo atmesta 71 paraiška, t. y. 16 proc. NMA, išanalizavusi paraiškų atmetimo priežastis, identifikavo, kad jaunųjų ūkininkų paraiškos buvo atmetamos dėl: verslo plano (veiklos) nepagrįstumo, dėl investicijų ir išlaidų būtinybės nepagrįstumo, dėl tinkamumo kriterijams neatitikimo (žemė ar pastatai nėra valdomi teisėtais pagrindais, VED potencialas neatitinka teisės akto reikalavimų, neatitinka Ekonominio gyvybingumo taisyklėse nurodytų reikšmių) bei kitų pavienių priežasčių, pvz., be NMA prašymo buvo keičiami paraiškos ir verslo plano duomenys, nepateiktas atsakymas į paklausimą, iki galo neužpildytas verslo planas ir kt.
Vis dėlto situacija, palyginus 2023–2025 m. pateiktų ir teigiamai įvertintų paraiškų statistiką, akivaizdžiai gerėja: 2023 m. pagal priemonę buvo pateiktos 1045 paraiškos, iš kurių buvo patvirtintos kaip tinkamos gauti paramą 108, t. y. 10 proc. pareiškėjų, 2024 m. buvo pateiktos 582, teigiamai įvertintos 259 paraiškos, o 2025 m. iš 495 pateiktų paraiškų teigiamai įvertintos 373 paraiškos. Taigi, nors paraiškų teikiama mažiau, paramą gauna vis daugiau pareiškėjų. Tikėtina, ūkininkai sąmoningiau įvertina savo galimybes ir atsakingiau planuoja projektus ir parama pasiekia realią veiklą vykdančius ir tikrai naudingai paramos lėšas panaudojančius ūkininkus. Bendrų pastangų dėka, NMA nuolat komunikuojant, tobulinant rizikos mechanizmą, o ūkininkams – įsiklausant ir bendradarbiaujant su NMA, daugiau orientuojamasi į vykdomų projektų kokybę ir sąžiningą, realią veiklą.
NMA atkreipia jaunųjų ūkininkų dėmesį, jog kreipdamasis dėl paramos (dotacijos arba dotacijos ir lengvatinės paskolos), jie privalo prisiimti įsipareigojimus – juos rasite čia.
NMA budri – ir toliau tramdys sukčiautojus
NMA papildomai atkreipia dėmesį, jog projekto rizikingumas vykdant rizikingas veiklas ar įsigyjant rizikingas investicijas – ne vienintelė priežastis, dėl kurios NMA priversta stiprinti kontrolės priemones. Atsižvelgus į pastarųjų metų praktiką, identifikuota, jog būtent jauniesiems ūkininkams skirta paramos priemonė pritraukia sukčiauti nusiteikusių asmenų.
NMA aktyviai ėmėsi ir imasi veiksmų, kurie galėtų užkardyti kelią tokiems nusikaltimams – nuo procedūrų, teisės aktų keitimų iniciavimo iki akylios šių projektų priežiūros ir kritiško individualios situacijos ir pareiškėjo aplinkos vertinimo. Visais atvejais, NMA, įtarusi nusikalstamą veiką, nedelsdama informaciją perduoda teisėsaugos institucijoms, vėliau toliau aktyviai su jomis bendradarbiauja.
Siekiant užkirsti kelią sukčiavimo atvejams, buvo imtasi papildomų kontrolės priemonių – nuo teisės aktų pakeitimo iniciavimo, papildomų reikalavimų taikymo, pvz., reikalavimų dėl pajamų dydžio, didesnio VED pasiekimo, iki privalomų patikrų vietoje bei ilgesnio projektų priežiūros laikotarpio nustatymo.
Deja, nepaisant papildomų kontrolės priemonių ir viešinimo apie tai bei gresiančias pasekmes (pasitvirtinus sukčiavimo atvejams, parama ne tik neskiriama (susigrąžinama), tačiau projekto vykdytojui gresia ir baudžiamoji atsakomybė), NMA atlikdama pateiktų paraiškų bei mokėjimo prašymų vertinimą kasmet įtaria atvejų, kai galimai bandoma neteisėtai gauti paramos lėšas, ir perduoda informaciją apie tokius bandymus piktnaudžiauti teisėsaugos institucijoms.
NMA ir toliau ieškos tikruosius ūkininkus palaikančių metodų – be jau minėtų būdų tramdyti sukčiautojus, bus dar labiau stiprinamas glaudus ir aktyvus bendradarbiavimas su jaunuosius ūkininkus vienijančioms organizacijomis, siekiant užtikrinti šio sektoriaus skaidrumą ir skatinant ūkininkauti sąžiningus jaunuosius ūkininkus.
Prie skaidraus ir tikslingo paramos lėšų naudojimo savo ruožtu kviečiami prisidėti ir gyventojai. Apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, galimus piktnaudžiavimo atvejus galima informuoti „Pasitikėjimo linijos“ telefonu +370 (5) 260 7901 ir kitais NMA svetainėje, skiltyje „Pasitikėjimo linija“ nurodytais būdais.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-06-08
Lietuva stiprina bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų žemės ūkio organizacijomis Romoje
Birželio 8–9 d. žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius dalyvavo 181-ojoje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Tarybos sesijoje (Roma) ir susitiko su FAO, Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD), Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių atstovais. Susitikimuose viceministras pristatė Lietuvos prioritetus, taip pat akcentavo būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį.
Pabrėžta, kad Lietuva sieks konstruktyviai prisidėti prie bendros ES pozicijų koordinacijos Romoje veikiančiose Jungtinių Tautų organizacijose, daugiausia dėmesio skiriant aprūpinimo maistu saugumui, inovacijoms, skaitmenizavimui, atsparumui krizėms ir taisyklėmis grindžiamam daugiašaliam bendradarbiavimui.
Susitikime su IFAD prezidentu Alvaro Lario aptartos Lietuvos ir IFAD bendradarbiavimo galimybės, ypatingą dėmesį skiriant paramai Ukrainos žemės ūkio sektoriaus atsparumui, kaimo vietovių atkūrimui ir smulkiųjų ūkininkų stiprinimui.
Viceministras taip pat susitiko su FAO vyriausiuoju mokslininku Charles Spillane bei pristatė Lietuvos patirtį žemės ūkio skaitmenizavimo, agrotechnologijų, inovacijų ir mokslo taikymo srityse. Aptartos galimybės plėtoti Lietuvos ir FAO bendradarbiavimą skaitmenizavimo srityje, įskaitant galimą partnerystės susitarimą. Taip pat aptartas galimas Lietuvos įsitraukimas į FAO inovacijų konkursą, skirtą startuoliams ir skaitmeniniams sprendimams žemės ūkyje.
Susitikime su Turkijos kandidatu į FAO generalinio direktoriaus pareigas Mehmet Mehdi Eker aptarta FAO ateities darbotvarkė, rinkimai, organizacijos veiklos efektyvumo, skaidrumo ir narių įtraukimo svarba, taip pat Lietuvos prioritetai aprūpinimo maistu saugumo, inovacijų ir taisyklėmis grindžiamo daugiašalio bendradarbiavimo srityse.
Antradienį viceministras susitiko su FAO nepriklausomu Tarybos pirmininku Mina Rizk, FAO generalinio direktoriaus pavaduotoju Maurizio Martina ir ES ambasadoriumi Martinu Selmayr. Aptarti FAO valdymo, reformų, ES koordinavimo ir Lietuvos vaidmens FAO Tarybos darbe klausimai.
„Lietuva vertina FAO ir IFAD darbą stiprinant pasaulinį aprūpinimą maistu, remiant tvarius agrarinės maisto sistemos pokyčius ir telkiant tarptautinę bendruomenę atsakui į krizes. Mūsų tikslas yra aktyviau prisidėti prie šių organizacijų darbo ne tik politiniu lygmeniu, bet ir konkrečia Lietuvos ekspertize, ypač skaitmenizavimo, agrotechnologijų ir inovacijų srityse“, – pažymėjo viceministras R. Taraškevičius.
Viceministras taip pat pasisakė FAO Taryboje, pabrėždamas Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį pasauliniam aprūpinimui maistu, prekybai ir logistikai, taip pat atkreipdamas dėmesį į kitas maisto krizes, kurias lemia konfliktai, klimato reiškiniai ir ekonominiai sukrėtimai. Lietuva, būdama aktyvi Romoje veikiančių Jungtinių Tautų organizacijų narė, nuosekliai siekia stiprinti bendradarbiavimą su FAO, IFAD ir kitais partneriais aprūpinimo maistu saugumo, inovacijų, atsparumo krizėms, skaitmenizacijos ir tvaraus žemės ūkio vystymosi srityse.
Pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu Lietuvai teks svarbus vaidmuo koordinuojant ES pozicijas FAO generalinio direktoriaus rinkimų procese, formuojant naująjį FAO biudžetą ir atstovaujant ES interesams FAO 183-iojoje Tarybos sesijoje bei FAO 45-ojoje Konferencijoje.
