Žemės ūkio naujienos: 2026-06-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
NMA pristatė pažangias laukų stebėsenos galimybes viešojo sektoriaus institucijoms
Praeitą savaitę Vilniuje vykusiame Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupės kartu su Europos kosmoso agentūra (EKA) organizuotame renginyje Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pristatė savo patirtį naudojant pažangias žemės ūkio laukų stebėsenos technologijas – naujai sukurtus ALNSIS2 įrankius. Renginys buvo skirtas pristatyti ir aptarti Žemės stebėjimo duomenų, palydovinių technologijų, aerofotografavimo ir dirbtinio intelekto sprendimų taikymo galimybes viešajame sektoriuje. Jame dalyvavo EKA ekspertai, Lietuvos kosmoso ekosistemos įmonių, mokslo ir studijų institucijų bei viešojo sektoriaus organizacijų atstovai.
NMA jau ne vienerius metus nuosekliai plečia nuotolinės stebėsenos ir dirbtinio intelekto sprendimų taikymą. Naujai įdiegti ALNSIS2 įrankiai suteikia galimybę dar tiksliau analizuoti žemės ūkio naudmenų būklę, automatizuoti procesus ir efektyviau naudoti turimus duomenis.
Seminaro metu buvo aptariami institucijų poreikiai, jos dalinosi vertinga patirtimi išnaudojant Žemės stebėjimo teikiamus duomenis – konkrečius atvejus pristatė EKA ekspertai, taip pat Lietuvos kosmoso ekosistemos įmonės bei aukštojo mokslo institucijos, kurios šiuo metu vysto konkrečius inovatyvius sprendimus, taikomus kasdienėje veikloje.
Seminaro metu vykusios diskusijos parodė, kad Žemės stebėjimo technologijos tampa vis svarbesniu įrankiu viešajame sektoriuje. Institucijų, mokslo bendruomenės ir inovacijų kūrėjų bendradarbiavimas kuria pagrindą toliau ieškoti pažangių sprendimų, padedančių efektyviau valdyti duomenis, priimti pagrįstus sprendimus ir gerinti viešųjų paslaugų kokybę.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-06-02
Būtina patikrinti pievą prieš šienavimą – ten gali slėptis gyvūnų jaunikliai
Birželį Lietuvoje pradedamas šienavimo sezonas. Prieš atliekant šį darbą, svarbu patikrinti pievą – ten gali būti pasislėpusių gyvūnų jauniklių ir perinčių paukščių. Aplinkos ministerijos specialistai primena, kaip šiuo metų laiku atsakingai šienauti ir tvarkyti želdinius. Jei yra galimybė, rekomenduojama dalį pievos palikti nenušienautos, pavyzdžiui, pakraščiuose ar atskiromis juostomis. Tokios vietos gali suteikti prieglobstį daliai pievose gyvenančių gyvūnų.
Stirnų jaunikliai atvedami gegužės mėnesį ir keletą savaičių visiškai nejudėdami slepiasi vienoje vietoje, kur jų maitinti ateina mama. Dalis jų, pajutę pavojų, instinktyviai priglunda prie žemės ir gali nepasitraukti nuo artėjančios technikos. Pastebėjus jauniklį prieš šienavimą, reikėtų jį atsargiai perkelti į netoliese esančią nešienaujamą vietą. Radus paukščio lizdą ar jauniklius, rekomenduojama tą vietą laikinai apeiti ir palikti nešienautą“, – pataria Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Kirstukas.
Jei stirnos jauniklį būtina perkelti, rekomenduojama tai daryti atsargiai, naudojant pirštines, audinį arba žolę, kad ant jauniklio neliktų žmogaus kvapo, vengti bereikalingo gyvūno trikdymo. Perkelti jauniklį reikėtų prieš pat šienavimą, nes jis gali bandyti grįžti į buvusią vietą.
Šienaujant verta pasirinkti tokį darbo būdą, kuris paliktų gyvūnams galimybę pasitraukti iš pjaunamos teritorijos, pavyzdžiui, šienauti iš pievos centro į pakraščius, kad pievose esantys ir galintys pabėgti gyvūnai turėtų galimybę saugiai pasitraukti ir nebūtų atkirsti dirbančios technikos. Jei pieva ribojasi su keliu, rekomenduojama pradėti šienauti nuo kelio pusės ilgąja jo kryptimi, kad išbaidyti gyvūnai nepatektų į važiuojamąją dalį.
Kai kuriais atvejais naudojamos papildomos gyvūnų išbaidymo priemonės prieš šienavimo techniką – pritvirtintos velkamos virvės ar grandinės. Taip pat naudinga sumažinti šienavimo greitį – lėčiau judantis mechanizmas suteikia daugiau laiko gyvūnams pasitraukti.
Aplinkos ministerija taip pat primena, kad ne mažiau svarbu saugoti gyvūnų jauniklius ir atliekant aplinkos tvarkymo darbus. Prieš šalinant ar genint krūmus, gyvatvores, kitus želdinius reikia patikrinti, ar želdiniuose nėra paukščių lizdų ir gyvūnų jauniklių. Rekomenduojama darbus atidėti, kol jaunikliai paliks lizdą ar guolį.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2026-05-30
Šiaulių regione VMVT nustatė sukrečiančius gyvūnų nepriežiūros atvejus – pradėtos net trys teisenos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus inspektoriai, reaguodami į pranešimus, praeitą savaitę atliko kelis patikrinimus Akmenės ir Radviliškio rajonuose. Jų metu rasti itin prastos sveikatos būklės gyvūnai, o dėl galimo žiauraus elgesio su jais yra jau pradėtos administracinių nusižengimų teisenos.
Atlikus patikrinimą pas gyvūnų augintinių laikytojus Naujosios Akmenės seniūnijoje (Akmenės r. sav.), rasti du labai išsekę šunys. Vienas jų sunkiai judėjo, jam nustatytas išplitęs viso kūno skausmas. Veterinarijos gydytojui apžiūrėjus gyvūną konstatuota, kad sveikatos pakitimai yra negrįžtami, todėl, siekiant nutraukti gyvūno kančias, priimtas sprendimas jį humaniškai eutanazuoti.
Antrasis šuo buvo sulysęs, kaklo srityje rastas 10–15 cm dydžio pratrūkęs ir stipriai pūliuojantis darinys. Ant kaklo buvo uždėtas tramdomasis antkaklis su spygliais, kurie nuolat dirgino žaizdą ir kėlė didelį skausmą bei kančią. Taip pat nustatyta, kad šuns nagai buvo gerokai peraugę. Jam suteikta veterinarinė pagalba, gydymas tęsiamas.
Abu gyvūnai paimti iš laikytojo, kurio atžvilgiu pradėta teisena dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais.
Radviliškio rajone – išsekusi karvė, nedeklaruotos kiaulės ir apleisti ožiai
Radviliškio rajone patikrinimo metu ganykloje rasta virve pririšta gulinti karvė. Ji buvo kritiškai išsekusi: pasišiaušęs ir vietomis išplikęs kailis, įdubusios akys, buvo girdimas apsunkęs kvėpavimas. Užpakalinė kūno dalis gulėjo srutų klane, atsistoti ji negalėjo. Inspektoriai taip pat fiksavo, kad karvė ilgą laiką nebuvo girdyta.
Laikytoja aiškino, kad prieš keturias dienas buvo atvykęs veterinarijos gydytojas ir suleidęs vaistų, tačiau gyvūno būklei negerėjant jokių papildomų veiksmų nebuvo imtasi. Patikrinimo metu buvo iškviestas veterinarijos gydytojas, kuris įvertino karvės būklę ir priėmė sprendimą nutraukti galvijo kančias eutanazuojant. Pradėta teisena dėl galimo žiauraus elgesio.
Tame pačiame ūkyje rastos septynios nedeklaruotos kiaulės, iš kurių viena buvo nugaišusi. Apie ją (nors tai privaloma) VMVT nebuvo pranešta, ir biologinio saugumo reikalavimų nebuvo laikomasi. Paimti mėginiai afrikinio kiaulių maro tyrimams. Pradėta administracinė nusižengimų teisena.
Taip pat šiame ūkyje rastas ožys, ožkavedė ir keturių mėnesių ožiukas. Ožio priekinė koja sužalota, sąnariai deformuoti, nagai stipriai peraugę, o visą kūną padengusios pleiskanos. Gyvūnų laikymo aplinka buvo pavojinga – pilna medinių lentų, padangų, metalo konstrukcijų ir kitų daiktų, į kuriuos gyvūnai galėjo susižeisti. Visi trys gyvūnai iš laikytojos buvo paimti. Pradėta teisena dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais.
„Šie atvejai rodo akivaizdžius gyvūnų laikytojų atsakomybių nevykdymo pavyzdžius, kai gyvūnai patyrė dideles kančias. Labai apmaudu, kad tokių situacijų vis dar išaiškiname, o jų pasekmės būna itin skaudžios. Gavę pranešimus VMVT inspektoriai nedelsdami mobilizuojasi ir deda visas pastangas, kad gyvūnai būtų greičiau išgelbėti nuo kančios. Vis dėlto, pirmiausia, norėčiau akcentuoti pačių laikytojų atsakomybę – tinkamai rūpintis gyvūnais yra jų pareiga pagal įstatymą: gyvūnų gerovės užtikrinimas, tinkamos jų laikymo sąlygos ir nuolatinė priežiūra. Tokie nustatyti įstatymo pažeidimai, akivaizdu, neliks be pasekmių – už pažeidimus laikytojams bus taikoma įstatymu numatyta atsakomybė“, – atvejį komentuoja Daiva Kazlauskienė, VMVT Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus vedėja.
VMVT atstovės teigimu, šiuo metu visi paimti gyvūnai, bendradarbiaujant su Akmenės ir Radviliškio rajonų savivaldybių pareigūnais, jau yra perduoti laikiniems globėjams, kurie suteikė reikalingą priežiūrą.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2026-05-28
Pieno supirkėjai nepritaria ŽŪM siūlymui
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymas skirti papildomą dyzelino, skirto žemės ūkio produktų gamybai, kiekį pripažintiems kooperatyvams sulaukė kitų pieno supirkimo įmonių pastabų ir nepritarimo. Jų teigimu, toks reguliavimas sudarytų nevienodas konkurencijos sąlygas, todėl ragina atlikti poveikio konkurencijai ir antikorupcinį vertinimą. Pastabas ministerijai pateikė 17 pieno supirkimo veiklą vykdančių įmonių ir kooperatyvų. Jie nepritaria siūlymui lengvatą suteikti tik keliems pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams.
Pagal projektą, vienai tonai supirkto pieno būtų taikoma 8 litrų gazolio norma. Anot supirkėjų, teisė į lengvatą būtų siejama su pripažinto kooperatyvo statusu ir pienu, supirktu iš jo narių.
Be to, jų teigimu, valstybei ši priemonė kasmet kainuotų apie 2,9 mln. eurų.
Remdamiesi ŽŪM informacija pieno supirkėjai skelbia, kad lengvata mažintų surinkimo sąnaudas ir optimizuotų logistiką. Taip pat siekiama skatinti kooperaciją ir efektyvinti pieno surinkimą.
Anot jų, Žemės ūkio agentūros pripažintų kooperatyvų sąraše balandžio 30 d. buvo devyni pieno supirkimo veiklą vykdantys kooperatyvai, tarp jų „Eko Žemaitija“, „Eko tikslas“, „Pieno puta“, „Pamario pienas“, taip pat „Pienas LT“. Pasak pastabas pateikusių įmonių, lengvata būtų taikoma keliems kooperatyvams, nors rinkoje veikia apie 50 aktyvių pieno supirkėjų. Teigiama, kad visi jie patiria kuro sąnaudas ir konkuruoja tarpusavyje. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Lietuvoje per metus vidutiniškai superkama apie 1,4 mln. tonų pieno. Rinkos dalyvių skaičiavimais, iš šio kiekio pripažinti kooperatyvai superka ketvirtadalį (apie 0,36 mln. tonų) pieno.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-05-29
Diskusijos dėl AAP naudojimo – iki „bičių genocido“ ir politinio prieskonio
Kelią į gyvenimą skinasi Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių pakeitimai. Žemės ūkio ministro įsakymu keičiamas teisės aktas sukėlė bitininkų susirūpinimą. Diskusijos sujaudino ir plačiąją visuomenę, ir kai kuriuos politikus. Apie pavienius atvejus, kai dėl netinkamai panaudotų augalų apsaugos produktų (AAP) nukenčia kuris nors bitynas, kalbos pasklinda kone kasmet. Neatsakingas pesticidų naudojimas bitynui gresia ekonominiais nuostoliais.
2024–2025 metais VMVT pasiekė 13 tokių pranešimų. Visgi nė vienu atveju „nenustatyta veikla, dėl kurios galėjo žūti bitės“, patikina VMVT Priežiūros departamento vadovas Gediminas Gvazdaitis. Jo teigimu, įtarimai nepasitvirtino, kad bitės žuvo dėl pesticidų poveikio, nors dviem atvejais aptikta jų likučių meduje.
Lietuvoje neturime precedento kaip Vokietijoje. Frankfurto prie Oderio apygardos teismas 2022-aisiais po ilgų bylinėjimosi metų vienai žemės ūkio įmonei priteisė bitininkui atlyginti žalą – apie 14,5 tūkst. eurų. Tai pirmoji tokio pobūdžio teismo nutartis Vokietijoje, retenybė ir Europoje. Pergalę iškovoti bitininkui padėjo bites ir vabzdžius apdulkintojus ginanti nepelno organizacija (fondas „Aurelia“).
Istorijos esmė: žemės ūkio įmonė 2019 metų balandį herbicidu nupurškė žydinčias kiaulpienes. Bitės iš netoliese buvusio bityno tuo metu rinko nektarą. To bityno padalinio medų – iš viso apie 4 tonas – teko sunaikinti, jis netiko vartojimui: herbicido likučiai net 152 kartus viršijo leistiną ribą. Pasak vietos žiniasklaidos šaltinių, bitininkas prarado apie trečdalį bityno medaus derliaus, bitininkystės veikla buvo sužlugdyta.
Tyrimas: taršos esama
„Bičių patogenai ir pesticidai yra viena didžiausių grėsmių bičių šeimų sveikatai“, – „Valstiečių laikraščiui“ pavirtino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktoriaus pavaduotojas dr. Petras Mačiulskis.
Jam vadovaujant pernai institutas atliko mokslinį tyrimą „Bičių medaus ir žiedadulkių taršos pesticidais analizė Lietuvos bitynuose“. Tai projektas, kuriam institutas laimėjo paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano sektorinę intervencinę priemonę bitininkystės sektoriuje „Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje“.
Pernai liepos mėnesį pesticidų likučių tyrimams NMVRVI buvo pateikti 85 medaus ir 17 žiedadulkių mėginiai. Mėginius surinko VMVT. Buvo tiriami jungtiniai medaus mėginiai iš 37 savivaldybių, žiedadulkių – iš 17 savivaldybių. Kiekviename medaus ir žiedadulkių mėginyje buvo ištirtos 407 pesticidų analitės (medžiagos). Pesticidų likučių aptikta net 70,6 proc. medaus mėginių ir 58,8 proc. žiedadulkių mėginių.
Nerimą kelia didelė aptiktų teršalų likučių įvairovė. Užterštuose medaus mėginiuose vyravo acetamiprido likučiai (apie 61 proc.), daugiau nei penktadaliu atvejų viršyta didžiausia leistina taršos riba – 0,05 mg/kg. Nerimą kelia ir tai, kad kai kuriuose mėginiuose aptikta ES uždraustų naudoti pesticidų likučių.
Pasak tyrimo vadovo dr. P.Mačiulskio, tyrimas atskleidžia, kad bičių šeimos yra veikiamos paplitusios aplinkos taršos pesticidais, o tai gali turėti didelės įtakos tiek bičių sveikatai, tiek maisto saugai. Skirtingų pesticidų klasių aptikimas rodo, kad bičių šeimos yra veikiamos skirtingų pesticidų klasių neigiamo poveikio dėl galimai pesticidais apdorotų pasėlių, pesticidais užterštų laukų, dirvožemio ir vandens.
Tačiau projekto vykdytojai šiandien negali nei patvirtinti, nei paneigti, kaip kinta pesticidų užterštumo meduje situacija ilguoju periodu, ji gerėja ar blogėja. Norint atsakyti į šį klausimą, pesticidų paplitimo analizė turėtų būti atliekama kasmet, pabrėžia dr. P.Mačiulskis.
Taip pat lieka neaišku, kiek prie aplinkos taršos pesticidais prisideda profesionalieji AAP naudotojai, o kiek neprofesionalieji. Tyrimo vadovas „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino: „Negalime atsakyti, ar neprofesionalūs AAP naudotojai reikšmingai prisideda prie problemos, nes tam reikėtų atskiro tyrimo.“
Reikalavimai nepakankamai griežti?
NMVRVI atliktas tyrimas pastaruoju metu ne kartą buvo prisimintas, cituojami tyrimo duomenys. Pretekstas – pavasarį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtas įsakymo projektas dėl AAP saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių pakeitimų.
Sujudo bitininkų organizacijos. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) pradėjo parlamentinę kontrolę. Diskusijų objektą pernelyg nesigilindama į esmę pasigavo ir į parlamentą siekianti patekti Žaliųjų partija.
Priešais Vyriausybę surengta nedidelė akcija kaip „perspėjimas, kuo baigiasi politika, kai trumpalaikis patogumas ir intensyvios chemizuotos žemdirbystės interesai tampa svarbesni už gyvybę, aplinką ir visuomenės interesą“. Demonstruotos negyvos bitės (esą pražudytos pesticidų), ŽŪM kaltinta pesticidų kontrolės silpninimu – esą ministerija nori mažinti ūkininkų pareigą informuoti bitininkus apie planuojamus purškimus. Tikinta, jog ūkininkai pasėliuose išpurškia vis daugiau pesticidų, o vabzdžių apdulkintojų būklė dramatiška.
Gamtiškai politinė akcija buvo nedidelė, tačiau ji sudomino komercines televizijas. Pasipylė absurdiški gamtos būkle susirūpinusių piliečių komentarai, kaltinant ūkininkus „bičių genocidu“, besaikiu godumu. Panašių nuomonių sraute pasvertiems argumentams nelieka vietos.
Tokiose akcijose komercinės televizijos interviu iš ūkininkų niekas neima. Tačiau keliamas supriešinimas su bitininkais juos giliai žeidžia, nes realybė yra kitokia nei atrodo gamtos mylėtojui mieste.
Bendradarbiauja ir vargo nemato
Ūkininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje bičių šeimų skaičius ne mažėja, o nuosekliai didėja – per dešimtmetį jis išaugo daugiau nei dvigubai. Bičių tankumas mūsų kraštui jau kiek per didelis, įvertinus tai, kiek turime medingųjų augalų plotų.
„Jeigu Lietuvoje vyktų sisteminis bičių naikinimas pesticidais, matytume priešingą tendenciją – masinį nykimą. Tačiau statistika rodo priešingai: bitininkystė plečiasi, bičių šeimų daugėja, o medaus eksportas auga“, – socialiniuose tinkluose reagavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos lyderis Martynas Puidokas.
Kelmės rajono ūkininkų sąjungos lyderis Martynas Puidokas.
Taip pat jis atkreipia dėmesį, jog akcijos su politiniu pamušalu organizatoriai sąmoningai painioja sąvokas: visuomenė bauginama nutylint, kad pesticidų likučiai dažniausiai aptinkami mikrokiekiais – gerokai mažesniais nei leistinos normos, kas savaime nekelia grėsmės sveikatai.
„Šiuolaikinės laboratorijos randa net milijardines medžiagų dalis. Jei ieškosi, rasi beveik visur ir visko: dirvoje, ore, vaisiuose, net lietaus vandenyje“, – primena M.Puidokas.
Jam apmaudu, jog kuriamas konfliktas tarp ūkininkų ir bitininkų, nors dauguma jų sklandžiai bendradarbiauja. Kelmės rajono ūkininkas ir pats dažnai sulaukia kolegų bičiulių klausimo, kur šiemet ieškoti žydinčio rapso ir pupų, kur vežti avilius.
Tą patį akcentuoja ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas. Anot ūkininko, bendravimas ir bendradarbiavimas duoda nepalyginti daugiau naudos abiem pusėms, nei ieškojimas būdų, kaip apriboti kitos pusės veiklą.
Nori padėti abiem sektoriams
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis AAK komentavo, kaip atsirado Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių pakeitimų projektas. Diskusijos su bitininkais kilo po NMVRVI atlikto tyrimo paaiškėjus, kad nepaisant esamos gana griežtos tvarkos bičių produktuose aptinkama pesticidų likučių.
O Lietuvoje galiojanti tvarka viena griežčiausių ES: ne tik draudžiama bitėms pavojingus pesticidus purkšti dieną, bet ir būtina pranešti apie planuojamus purškimus per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Tuo metu ūkininkams tenka nemaža administracinė našta.
Rengiant Taisyklių pakeitimus siekta padėti abiem pusėms. Tačiau nepaisant pernai prasidėjusių diskusijų bitininkai rezultatu nepatenkinti.
Žemės ūkio ministras priminė, kad su bitininkais buvo aptarinėjami kiti galimi purškimų ribojimai: nustatyti, kad dieną apskritai joks purkštuvas žydinčiuose pasėliuose nevažinėtų ir niekam nekiltų įtarimų; trumpinti naktinį laiką purškimui, kad bitėms pradėjus skraidyti būtų kuo mažesnė taršos rizika. Siūlyta ir papildomai atlikti monitoringą ŽŪM lėšomis. Kompromisas taip ir nebuvo rastas.
Numato rašytinį sutikimą
Svarstoma, kad ginčų ir nesusipratimų tarp ūkininkų ir bitininkų sumažės numačius rašytinio sutikimo reikalavimą. Iki šiol bitininkui pakako žodinio leidimo atvežti bites prie medingųjų augalų. Įsigaliojus taisyklėms to nepakaks – reikės gauti rašytinį žemės valdytojo sutikimą.
Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) nuomone, kurią išsakė LBS valdybos narys Algirdas Žiūkas, šis reikalavimas perteklinis, juolab kad rašytinį sutikimą reikėtų atnaujinti kasmet.
„Civiliniame kodekse yra žodinis sutikimas, iki šiol galioja žodinis sutikimas, taip ir dirbome“, – parlamentiniame komitete kalbėjo A.Žiūkas, kartu svarstydamas – o ką reikės daryti su raštiškais leidimais, kai žemė valstybinė? Nekiltų tik klausimų, kai valstybinė žemė nuomojama. Nacionalinė žemės tarnyba iš dalies pritaria: nėra tokio teisės akto, kuriame būtų kalbama apie panašaus rašytinio leidimo bitininkui išdavimą.
Informacijai pateikti – 26 valandos
Pagal taisyklių projektą, kuris artimiausiu metu turėtų būti patvirtintas ir iškart įsigalios, lengvinama administracinė našta žemės naudotojui pranešti tik apie planuojamą žydinčių augalų purškimą produktais, kurie pavojingi bitėms.
Taip pat trumpinamas informacijos apie numatomą purškimą profesionaliajam naudojimui skirtais AAP pateikimo į PPIS terminas – vietoj dviejų kalendorinių dienų, nustatomos 26 valandos. Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) lieka pareiga pranešti bitininkui ne vėliau kaip per 2 val. apie numatomus žydinčių augalų purškimus produktais, kurie pripažinti pavojingais bitėms.
LBS su siūlomais pakeitimais kategoriškai nesutinka. Nelikus būtinybės pranešti apie purškimus produktais, kurie nėra pripažinti pavojingais bitėms, LBS tai vertina kaip gerai veikusios sistemos naikinimą.
Anot LBS atstovo A.Žiūko, sistema veikė 15 metų ir davė naudą. „Panaikinus pranešimų sistemą, netenkame galimybės įrodyti žalą, kodėl krito bitės… Pasitaiko kasmet. O kaltų nėra. Atsakomybė už bičių žūtį tenka bitininkams. AAP daro įtaką visai ekosistemai, bioįvairovei“, – piktinosi A.Žiūkas.
Įtraukia paklaidas ir dėl vėjo greičio
Į Taisykles įtraukiama ir daugiau AAP naudotojams aktualių reikalavimų: dėl beicuotos sėklos, purškimo atsižvelgiant į vėjo greitį, AAP žurnalo pildymo.
Profesionalieji AAP naudotojai įpareigojami laikytis produkto etiketėje nurodytų reikalavimų, purkšti žemės sklypus ar kitus plotus, kai vėjo greitis neviršija 4 m/s. Ūkyje naudojant pažangias tiksliojo purškimo technologijas, purkšti galima bus net kai vėjo greitis siekia 5 m/s.
Taip pat koreguojamas reikalavimas dėl AAP žurnalo pildymo. Po paskutinio Taisyklių pakeitimo prieš porą metų ūkininkai jį pildo kartą per metus, iki gruodžio 1 dienos. Įsigaliojus Taisyklių pataisoms, apie produkto panaudojimą AAP žurnale faktą reikės užfiksuoti per 30 kalendorinių dienų. Taigi taisyklių pakeitimai nėra apie pesticidų kontrolės mažinimą, kaip šaukiama gatvėje.
NMVRVI tyrimas rodo, kad iki šiol veikusios nuostatos nebuvo idealios. Daugelis ūkininkų ir bitininkų sutaria, vargo nemato. Deja, šaukštas deguto medaus statinę sugadina, o kaltųjų dėl to šaukštelio pasitaiko ir iš vienos, ir iš kitos pusės.
Šaltinis: valstietis.lt, Irma Dubovičienė, 2026-06-01
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
