Žemės ūkio naujienos: 2026-05-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
ŽŪDC: balandį Lietuvoje augo pieno kaina ir supirkimo apimtys
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje balandį, palyginti su kovo mėnesiu, padidėjo 0,85 proc. – iki 374,08 euro už toną, o bazinių rodiklių kaina augo 1,41 proc. iki 286,70 euro už toną, praneša Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Nurodoma, kad dar sparčiau augo pieno supirkimo kaina stambiesiems ūkiams. Jiems mokama kaina balandį siekė 403,73 euro už toną – 1,76 proc. daugiau nei kovą.
„Šio segmento reikšmė bendrame pieno supirkime išlieka stabili – stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis balandžio mėn. sudarė 73,44 proc. viso supirkto natūralaus pieno“, – teigiama ŽŪDC pranešime.
Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centro išankstiniais duomenimis, balandį vidutinė pieno supirkimo kaina Europos Sąjungoje sudarė 429,1 euro už toną – 0,4 proc. mažiau nei kovą.
ŽŪDC duomenimis, balandžio mėnesį Lietuvoje buvo supirkta 112,82 tūkst. tonų pieno – 0,07 proc. daugiau nei kovą ir 1,9 proc. daugiau nei prieš metus.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-05-20
Ūkininkams – iki 100 mln. eurų paskolų investicijoms į žalesnį ūkininkavimą
Į gamybos žalinimą ir modernizavimą investuojantiems ūkiams bus paskirstyta iki 100 mln. eurų lengvatinių paskolų. Europos Komisija (EK) patvirtino tokios apimties lengvatinių paskolų schemą – ūkininkai ir žemės ūkio įmonės iki 10 metų galės pasiskolinti iki 2 mln. eurų, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
„Šia priemone siekiame sudaryti geresnes sąlygas ūkiams atsinaujinti, mažinti sąnaudas, didinti atsparumą bei prisitaikyti prie kintančių klimato ir rinkos sąlygų“, – pranešime sakė viceministras Rolandas Taraškevičius.
Paskolos bus suteikiamos investicijoms į tikslaus ūkininkavimo technologijas, dirvožemio kokybę gerinantį ir kaupti anglį padedantį ūkininkavimą, technologijas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aukštesnių nei privalomi gyvūnų gerovės standartų įgyvendinimą.
70 proc. paskolų bus finansuojama iš biudžeto, likusi dalis – nacionalinio plėtros banko ILTE atrinktų finansų tarpininkų lėšų. Valstybės remiamai daliai palūkanos nebus taikomos.
Pirmosios paskolos ūkininkus pasieks rudenį ir bus teikiamos iki 2029-ųjų.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-05-20
Ministras: lėšų ILTE paskoloms ūkininkams bus daugiau
Nacionaliniam plėtros bankui ILTE nuo gegužės pradėjus teikti lengvatines paskolas sunkumų patiriantiems ūkininkams, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad finansavimo prašo ir nenukentėję žemdirbiai, kuriems ši priemonė neskirta. Pasak ministro, lėšų ateityje bus ir tiems ūkiams, kurie sunkumų dabar nepatiria, bet su jais galbūt susidurs vėliau.
„Yra šiek tiek bėgama į tą priemonę ir vertinimo metu nustatoma, kad kreipiasi ir tie ūkininkai, kurie galbūt šiuo metu dar nesusiduria su tais sunkumais“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Vaitiekūnas.
„Galbūt jie mano, kad tie sunkumai gali atsirasti netrukus, ir taip norėtų galbūt šiek tiek iš anksto paimti“, – pridūrė jis.
Ūkininkai, patyrę sunkumų dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, nuo gegužės 4 dienos gali kreiptis dėl 40 mln. eurų apyvartinių paskolų iš ILTE su 2–2,5 proc. palūkanomis.
ILTE vadovo Dainiaus Vilčinsko teigimu, paraiškų šiam finansavimui yra daugiau, nei numatyta suma, o ūkininkai „skuba užsiimti vietą eilėje“.
„Kadangi vienas iš dokumentų, kurį reikia pateikti, yra finansinės ataskaitos už praėjusius metus arba pirmą ketvirtį, ne visais atvejais matosi iš finansinių ataskaitų nukentėjimo lygis, o tas nukentėjimo matymas yra vienas iš kriterijų gauti paskolą lengvatinėmis sąlygomis“, – žurnalistams teigė D. Vilčinskas.
K. Vaitiekūno teigimu, finansavimo šioms paskoloms, ILTE oficialiai tapus plėtros banku ir pradėjus skolinti iš nuosavo kapitalo, bus daugiau.
„Turėdami plėtros banką, kuris veikia pagal bankinius principus, tą sumą galime didinti, multiplikuoti ir tikrai tą padarysime. Nereikia ūkininkams skubėti šiandien, jei nėra sunkumų su apyvartinėmis lėšomis. Tikrai jie galės kreiptis ir rytoj, ir poryt, ši priemonė bus“, – pabrėžė ministras.
„Ūkininkai tikrai ras tą priemonę, jei jie susidurs su sunkumais vasaros viduryje ar vasaros pabaigoje. Tikrai ta priemonė bus ir bus pinigų, nereikia iš anksto bandyti užsirezervuoti tą vietą“, – pridūrė jis.
Pasak K. Vaitiekūno, dabar sunkumų nepatiriantys ūkininkai apyvartinėms lėšoms gana geromis sąlygomis gali skolintis komercinėje rinkoje.
ILTE lengvatinės paskolos galės būti naudojamos trumpalaikiam turtui įsigyti, elektros ir dujų sąnaudoms ūkio reikmėms finansuoti, nuomai apmokėti, atlyginimams mokėti, biologiniam turtui įsigyti, taip pat palūkanoms pagal įsipareigojimus kitose finansų įstaigose dengti.
Minimali paskolos suma siekia 10 tūkst. eurų. Ūkio subjektams, pateikusiems finansų įstaigos atsisakymą finansuoti, gali būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskola, o nuo meteorologinių reiškinių ar rinkos sutrikdymo nukentėjusiems – iki 250 tūkst. eurų.
Paskolos gali būti teikiamos ne ilgiau kaip trejiems metams. Taip pat gali būti taikomas paskolos grąžinimo atidėjimas nuo 6 iki 12 mėnesių bei iki 6 mėnesių palūkanų mokėjimo atidėjimas.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-05-20
Lietuvos žemės ūkiui – 100 mln. eurų tvaresnėms investicijoms
Europos Komisija patvirtino 100 mln. eurų vertės Lietuvos valstybės pagalbos schemą, skirtą remti ūkius ir žemės ūkio veiklą vykdančias įmones, investuojančias į tvaresnę ir modernesnę gamybą. Finansavimas bus teikiamas paskolų forma.
„Šios lėšos padės ūkiams lengviau investuoti į modernesnes, tvaresnes ir efektyvesnes technologijas. Didelė dalis ūkininkų kaip pagrindines kliūtis tokioms investicijoms įvardija per dideles išlaidas ir ilgą atsipirkimo laikotarpį. Todėl šia priemone siekiame sudaryti geresnes sąlygas ūkiams atsinaujinti, mažinti sąnaudas, didinti atsparumą bei prisitaikyti prie kintančių klimato ir rinkos sąlygų“, – teigia žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.
Pagal šią schemą bus remiamos investicijos į:
• tikslaus ūkininkavimo technologijų diegimą;
• dirvožemio kokybę gerinančias ir anglį kaupiančias ūkininkavimo praktikas;
• technologijų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako emisijas bei gerinančių oro kokybę, diegimą ūkiuose;
• aukštesnių nei privaloma gyvūnų gerovės standartų įgyvendinimą.
Didžiausia paskolos suma sieks 2 mln. eurų, o paskolos trukmė – iki 10 metų.
Paskolos bus finansuojamos iš viešųjų lėšų (70 proc.) ir finansų tarpininkų privačių lėšų (30 proc.). Valstybės lėšomis finansuojamai paskolos daliai palūkanos nebus taikomos. Finansų tarpininkų daliai bus taikoma rinkos sąlygas atitinkanti palūkanų norma, kai finansų tarpininko marža negalės viršyti 5 proc. + EURIBOR.
Finansų tarpininkus paskoloms teikti atrinks Lietuvos Respublikos Nacionalinis plėtros bankas (ILTE). Pirmąsias paskolas ūkininkai turėtų galėti gauti jau šių metų rudenį.
Paskolos pagal šią schemą bus teikiamos iki 2028 m. pabaigos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-20
Gyvūnų gerovės „ABC“ kiekviename ūkyje
Gali pasirodyti, kad gyvūnų gerovė ūkyje reiškia „atitikimą reikalavimams“, patikrinimus ir dokumentus, tačiau iš tiesų gyvūnų gerovė yra kasdienės ūkininko veiklos rezultatas. Kiekvieną dieną priimami sprendimai daro tiesioginę įtaką gyvūnų savijautai, todėl svarbu suvokti, kad gyvūnai – gyvi organizmai, kurie jautriai reaguoja į aplinką ir žmogaus elgesį. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžia, kad gyvūnų gerovė neapsiriboja vien pagrindinių poreikių užtikrinimu – svarbu suprasti gyvūnų elgseną, atpažinti streso požymius ir užtikrinti sąlygas, kurios leistų jiems jaustis saugiai ir patogiai.
VMVT kasmet fiksuoja ne tik gerovės sąlygų pažeidimus ar nepakankamą priežiūrą, bet ir žiauraus elgesio atvejus tiek su augintiniais, tiek su ūkiniais gyvūnais. Lyginant su ankstesniais metais, tokių atvejų mažėja, tačiau problema išlieka vis dar aktuali.
2025 metais iš keturių laikytojų dėl nustatyto žiauraus elgesio buvo konfiskuoti penki ūkiniai gyvūnai: du galvijai, du arkliai ir asilas, kai 2024 metais iš viso buvo konfiskuota 15 ūkinių gyvūnų. Taigi VMVT specialistai primena, kad gyvūnų gerovė prasideda nuo elementarių, tačiau itin svarbių kasdienių principų. Jei jų nesilaikoma, VMVT inspektoriams tenka imtis kraštutinių priemonių.
Kasdienis dėmesys
Gyvūnų gerovės pagrindas – kasdienis dėmesys gyvūnui, jo stebėjimas ir greita reakcija į pokyčius. Vieni svarbiausių dalykų – kokybiškas pašaras ir vanduo. Gyvūnai privalo turėti nuolatinę prieigą prie švaraus vandens ir visaverčio pašaro. Taip pat būtinos ir tinkamos laikymo sąlygos: pakankama erdvė judėti, atsigulti, atsistoti ir elgtis natūraliai. Per didelis gyvūnų susigrūdimas didina ligų riziką ir sukelia stresą.
Ne mažiau svarbi ir aplinkos kokybė. Tvartuose turi būti palaikomas tinkamas mikroklimatas – pakankamai šviežio oro, optimali temperatūra ir kuo mažesnis drėgmės lygis. Drėgmė, amoniako kvapas ar triukšmas jau rodo, kad sąlygas būtina kuo greičiau gerinti.
Naudinga ir ūkiui
„Atsakingas žmogaus elgesys yra neatsiejama gyvūnų gerovės dalis: ramus ir nuoseklus darbas su gyvūnais mažina jų patiriamą stresą, didina pasitikėjimą žmogumi ir padeda užtikrinti geresnę jų savijautą. Pakankama gyvūnų gerovė naudinga ne tik patiems gyvūnams, bet ir ūkiui – sveiki gyvūnai yra produktyvesni ir reikalauja mažiau išlaidų“, – pabrėžia VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Henrika Norvilytė.
Gyvūnų gerovė yra nuolatinis procesas, paremtas kasdieniais sprendimais, stebėjimu ir atsakomybe. Nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, gali grėsti, priklausomai nuo aplinkybių, ne tik piniginės baudos, bet ir gyvūnų konfiskavimas bei draudimas laikyti gyvūnus nuo 2 iki 10 metų.
