Žemės ūkio naujienos: 2021-06-14

Šienavimo datos aktualios ūkininkams, siekiantiems tiesioginių išmokų bei paramos pagal šias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones: „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su NATURA 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Šienavimo darbų datos gerokai skiriasi pagal pastarosios priemonės atskiras veiklas.

Atkreipiame pareiškėjų dėmesį į skirtingus šienavimo įsipareigojimus, jų įvykdymo datas ir kartu kviečiame aktyviai naudotis NMA parengtu Ūkio darbų kalendoriumi, kuriame pažymėti svarbūs ne tik šienavimo, bet ir kitų įsipareigojimų terminai.

Rugpjūčio 1 d. – pagrindinė šienavimo darbų pabaigos data
(Tiesioginės išmokos, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Ekologinis ūkininkavimas“)

Deklaruojantys pievas (kodai: GPŽ, GPA, DGP) žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) ūkininkai turi nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. Nupjauta pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba žolė susmulkinta). Žinotina, kad žolę smulkinti leidžiama tik tam tikrais atvejais ir tam tikrame deklaruojamame plote. Išsamiau apie naujai įsigaliojusius reikalavimus dėl žolės smulkinimo NMA straipsnyje.

Tuo tarpu bitininkams, kurių laikomos bičių šeimos užregistruotos Ūkinių gyvūnų registre iki liepos 1 d., šienavimo terminas baigiasi rugsėjo 1 d.

Taip pat ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki rugpjūčio 1 d. reikia nušienauti sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai: OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, SMD, AKT, RŠT). Sodų ir uogynų tarpueiliuose leidžiama žolę smulkinti ir tolygiai ją paskleisti (mulčiuoti).

Pažymėtina, kad, gegužės pabaigoje pakeitus tiesioginių išmokų reikalavimus, ekologinių ūkių valdytojų laukams, deklaruojamiems sėklai ir įsėliui (požymiai ESĖ ir ĮS), netaikomi šienavimo reikalavimai.

Svarbu pradėti šienavimą ne anksčiau nustatyto termino
(„Su NATURA 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“)

Ne anksčiau kaip birželio 15 d. leidžiama pradėti šienauti pagal KPP priemonę „Su NATURA 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“. Deklaruoti plotus pagal šią priemonę galima pagal dvi veiklos sritis – parama „NATURA 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje ir parama „NATURA 2000“ miškuose.

Deklaruojantiems plotus pagal pirmąją veiklos sritį (žemės ūkio paskirties žemėje) nustatyti papildomi reikalavimai, ribojantys ūkinę veiklą tokiuose plotuose. Ganyklas ir pievas čia draudžiama ne tik suarti ar persėti kultūrinėmis žolėmis, bet ir jas lėkščiuoti. Jeigu laukas, kuriam taikomas minėtas apribojimas, bus deklaruotas kaip ariamoji žemė arba pažymėtas tiesioginių išmokų klasifikatoriaus kodais GPŽ, GPA, parama nebus teikiama.

Jeigu konkrečioje teritorijoje nėra nustatytų šienavimo ar ganymo terminų, šienauti pradedama ne anksčiau kaip birželio 15 d. ir užbaigiama iki spalio 30 d. Jei ganomi gyvuliai – ganiavos terminas nenustatomas.

Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko, supresuota, šienas sudėtas į kūgius) iki spalio 30 d. Nupjautą žolę smulkinti ir paskleisti (mulčiuoti) draudžiama.

Jei nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė 0,3 SG hektarui, deklaruojami laukai turi būti nuganyti, šių plotų nebūtina papildomai šienauti (būtini gyvulių buvimo lauke požymiai).

Tais atvejais, kai ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė mažiau nei 0,3 SG hektarui, likusi po ganymo žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti nušienauta ir sutvarkyta (išvežta iš lauko). Žolės likučius ganytuose plotuose smulkinti ir paskleisti (mulčiuoti) nėra draudžiama tik tuo atveju, kai pareiškėjų einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG hektarui.

Pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas deklaruojamuose plotuose, patenkančiuose į „Natura 2000“ teritorijas, pareiškėjas privalo laikytis priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų taisyklėse nurodytų šienavimo ir ganymo terminų.

Šienavimo darbų terminai vykdant priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas

Veikla „Dirvožemio apsauga“

Deklaruojantys pievas turi jas nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre įregistravusiems bičių šeimas, pievas privalu nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. įskaitytinai. Šis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus taikomas įgyvendinant veiklą (išskyrus tuos atvejus, kai apsėjama ankštinėmis kultūromis).

Veikla „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“

Sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) būtina periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva, reikia nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.

Veikla „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“

Nenuganytos žolės likučius reikia nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d. Nenuganytos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG.

Veikla „Specifinių pievų tvarkymas“

Jei pasirinktas pievų sutvarkymo būdas, kai ganomi gyvuliai, privaloma nenuganytos žolės likučius nušienauti iki spalio 15 d.
Jei pasirinktas pievų sutvarkymo būdas, kai šienaujama žolė, šienavimą pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d., o nušienautos žolės nesmulkinti ir nepaskleisti. Žolė iš lauko turi būti išvežta, nušienauta iki spalio 15 d.

Veikla „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“

Kasmet šienauti arba ganyti šlapynėse gyvulius (pareiškėjas gali laisvai nuspręsti, ar ganyti, ar šienauti). Jei pasirenkama šienauti, tai šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d. Jei pasirenkama ganyti, nenuganytos žolės likučius reikia nušienauti, pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos arba nušienautos žolės likučius iki kitų metų kovo 1 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Veikla „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“

Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai neradus meldinių nendrinukių buveinėse perinčių paukščių, pusę pagal šią veiklą deklaruoto ploto (50 proc.) pradėti šienauti ne anksčiau kaip liepos 1 d., žolę nupjauti iki liepos 30 d.

Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai radus meldinių nendrinukių buveinėse perinčių paukščių, pusę pagal šią veiklą deklaruoto ploto (50 proc.) pradėti šienauti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d.

Nuo rugpjūčio 1 d. nušienauti visą likusį pagal šią veiklą deklaruotą plotą (50 proc.) ir nušienautą žolę išvežti iš lauko iki spalio 1 d. (išskirtiniais atvejais dėl aukšto gruntinio vandens (kai negali įvažiuoti žolei išvežti reikalinga technika) lygio iki spalio 1 d. nušienauta žolė turi būti sukrauta į krūvas ir išvežta iš lauko iki kitų metų kovo 1 d.).

Kai nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė mažiau negu 0,3 SG hektarui, nenuganytos žolės likučius būtina nušienauti ir pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos arba nušienautos žolės likučius iki kitų metų kovo 1 d.

Tais atvejais, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudaro 0,3–1 SG hektarui, ir lauke yra aiškių ganymo požymių, šių plotų nebūtina papildomai šienauti. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Veikla „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“

Pradėti šienauti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d., sutvarkyti nupjautą žolę (pvz., sugrėbti, sudėti į rulonus, į krūvas ar kt. būdais) iki spalio 1 d. bei išvežti iki kitų metų kovo 1 d. Nepaskleisti nušienautos ar susmulkintos žolės.

Veikla „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“

Pareiškėjai gali prisiimti įsipareigojimus pagal veiklos sritis „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ ir (arba) „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“.

„Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“: birželio 1–30 d. nupjauti pusę ploto, rugsėjo 1–30 d. nupjauti visą likusį plotą, išvežti nupjautą žolę iki rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ir smulkinti draudžiama.

„Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“: antraisiais ir paskesniais metais po daugiamečių žolių pasėjimo šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d., visą nupjautą žolę iš lauko išvežti iki rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ir smulkinti draudžiama.

Veikla „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“

Šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 1 d. ir baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d., nušienautą ar susmulkintą žolę pašalinti iki rugsėjo 30 d. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ir smulkinti draudžiama.

Kai nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė mažiau negu 0,3 SG hektarui, nenuganytos žolės likučius būtina nušienauti ir pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos arba nušienautos žolės likučius iki kitų metų kovo 1 d.

Tais atvejais, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudaro 0,3–1 SG hektarui ir lauke yra aiškių ganymo požymių, šių plotų nebūtina papildomai šienauti. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Veikla „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“

Galima pasirinkti melioracijos griovių šlaitų priežiūros būdą.

Kai nušienauta žolė yra išvežama, šienauti pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d. Išvežti nušienautą žolę, iškirstus krūmus ir jų ataugas iki rugsėjo 30 d., išvežti nušienautą (nesusmulkintą arba susmulkintą) žolę.

Kai nušienauta žolė yra susmulkinama ir paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito, melioracijos griovio šlaitą ir 1 metro pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus (pradėti šienauti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.). Nušienautą žolę susmulkinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., nesusmulkintą žolę išvežti.

Veikla „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“

Antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir išvežti iki rugpjūčio 1 d. Antrą kartą žolę pjauti pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Antrosios pjūties žolę išvežti iki rugsėjo 30 d. Visais atvejais nušienautą žolę išvežti. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d.

Veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“

Neganyti gyvulių pagal veiklą deklaruotuose plotuose, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą.

Su svarbiausių ūkio darbų terminais bei įsipareigojimų aktualiomis datomis kviečiame susipažinti NMA interneto svetainės skiltyje „Atmintinės ir rekomendacijos“.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-11

– Šį antradienį Seimas svarstė, ar kreiptis parlamento vardu į Konstitucinį Teismą (KT) dėl išaiškinimo, kur yra ribos, kai žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams, nes išimtinių sąlygų sąrašas nuolat plečiamas. Balandžio 22 d. priimtos Žemės įstatymo pataisos, kurios įsigalios nuo lapkričio, be kita ko, numato, jog žemė gali būti paimama viešiesiems atskiriesiems želdynams tvarkyti. Seimo nutarimas nebuvo priimtas, tačiau Jūs plenarinių posėdžių salėje aktyviai palaikėte tokią iniciatyvą.

– Ne tik palaikiau, bet ir skatinau, kad pasitikrinimas būtų. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkei Aistei Gedvilienei siūliau inicijuoti kreipimąsi į KT, ar neperžengiame konstitucingumo ribų. Iniciatyvos ėmėsi Artūras Skardžius, jį palaikiau ir palaikysiu. Jeigu į KT būtų kreiptasi Seimo vardu (nutarimas nepriimtas pritrūkus kelių balsų), įstatymo atitiktis Konstitucijai būtų išaiškinta per mėnesį. Dabar bus kreipimasis Seimo narių vardu, bus nagrinėjamas bendra tvarka.

Neabejoju, kad neteisinga paimti žemę tam, kad joje būtų sodinamas parkas. Jei žemė reikalinga tokiam visuomenės poreikiui, valdžia (savivalda ar kas kitas) tą žemę turėtų nupirkti. Tai turėtų būtų derybų objektas. Čia ne geležinkelis, ne dujotiekis ar oro uostas, kai nėra kito sprendimo.

Apskritai nėra bloga iniciatyva nuolat pasitikrinti, kai abejojame įstatymų konstitucingumu.

– Karšta šios savaitės aktualija – aplinkos ministro Simono Gentvilo Seimui pateikta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė. Joje jau atnaujinti, aukštesni Lietuvos ilgalaikiai įsipareigojimai. Žemės ūkiui numatomas tikslas iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, palyginti su 2005-aisiais, sumažinti 11 proc. Žemdirbius vienijančios asociacijos su jiems numatoma darbotvarke nesutinka, argumentus išsakė Vyriausybei, bet į juos nebuvo atsižvelgta. Laukia karštas svarstymas KRK.

– Norėdami pasirengti svarstymui komitete Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkės klausimą atidėjome ateinančios savaitės posėdžiui. Labai svarbu gauti visų suinteresuotų pusių, taip pat ir žemdirbių organizacijų atsiliepimus. Kad tai nebūtų vienašališkas dokumentas, koks nors status quo, kai niekas nekeičiama. Sutarėme, kad visus tekstus, kurie susiję su kaimo reikalais ir žemės ūkiu, peržiūrėtų tie žmonės, kuriems tie tekstai ir skiriami. Neabejoju, kad kitą savaitę mes turėsime labai daug pasiūlymų. Dokumento svarstymas buvo numatytas tik AAK, mano prašymu kaip papildomas komitetas buvo įtrauktas KRK. Mes savo tikslus patikrinsime ir patikslinime tai, kas yra įmanoma.

Nenoriu iš anksto teigti ar neigti, bet manau, kad klimato kaitos švelninimo tikslus reikėtų siekti suderinti su darnia gamyba, o ne ją kaip nors gniuždyti ar stabdyti. Domėjausi, kiek žemės ūkio specialistų dalyvavo rengiant šią programą, jos žemės ūkio dalį, atsakymas buvo toks: dalyvavo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). O kiek joje žemės ūkio specialistų? Štai toks mūsų atstovavimo žemdirbiams politikos rezultatas, kai atstovauti imasi ne žemės ūkio mokslus išėję ir kaimo gyvenimą išmanantys žmonės, o tie, kuriems svarbiausia – direktyviniai dokumentai, ar kurie verčia mus galvoti kitaip, negu esame įpratę, kad žemės ūkio priedermė yra gaminti žemės ūkio produkciją, ne priešingai – jos negaminti.

Skatinimas negaminti yra naikinimas srities, kuri sukuria 17 proc. visos šalies eksporto ir 7 proc. BVP, kur vienam dirbančiajam tenka apie 30 darbo vietų kitose srityse. Kažkodėl žemės ūkį norima matyti ne kaip naudos nešėją, maitintoją, o formuojama nuomonė, kad tai nuolatinis teršėjas, keliantis nepasitenkinimą ekologinėje srityje.

Uždaviau klausimus, ir į juos turės būti atsakyta, neskubant. Kol kas tarša iš žemės ūkio yra tik nuomoninė – suformuota iš nuomonių. Teorinė. Nėra apskaityta. Paprašiau, kad būtų sukurta metodika, kokie realūs išsiplovimai, garavimai, išmetimai. Skaičiuojame, kad per metus iš hektaro išmetame 100 kg CO2, o pagal Jungtinių Tautų metodiką – 60 kg. Su tokiu skirtumu galima sutikti, bet vien teoriniai skaičiavimai gali kelti neviltį.

O CO2 išlakų apskaita ir suvaldymas (sumažinimas 11 proc.) priklausys nuo metodikų ir tikslių skaičiavimų, kiek ir ko mes išleidžiame į aplinką. Kita vertus, visada yra galiojantis pasiūlymas, kad galime į dirvožemį sudėti CO2, arba anglies, dešimtis kartų daugiau, nei jos iš žemės ūkio skleidžiame į aplinką: žemės ūkyje vystydami gyvulininkystę, gerindami dirvožemio kokybę ir ją užtikrindami ateičiai, didindami dirvožemio organinę dalį – humusingumą. Manau, tai diskusijų objektas, CO2 sumažinimas priklausys nuo metodikų, kaip jas sugebėsime parengti.

– Su Lietuvos žaliosiomis ambicijomis susijęs ir kitas, Vyriausybės lygio, dokumentas, sukėlęs audringą žemdirbių reakciją. Jos paskatintas parlamentinės kontrolės ėmėsi ir KRK. Kalbu apie Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimus. Daug pastangų ir laiko prireikė, kad dviejų ministrų tvirtinamų taisyklių naujos nuostatos būtų suderintos su žemdirbiais. Dokumentas iki šiol nepasirašytas. Dabar AM nesutinka su kai kuriomis nuolaidomis. Tarkime, dėl termino, iki kada galima taikyti ištaškymo technologijas tręšiant skystuoju mėšlu ir / ar srutomis. Sako, iki 2025 m. ir ne ilgiau. Kad ir kaip būtų, aplinkosauginių apribojimų vis daugiau. Tie, kurie jų nepajėgs vykdyti, yra pasmerkti pasitraukti ir žemės ūkio gamybos?

– Jau traukiasi iš gamybos. Žinome pavyzdžių, kai parduoda ištisas fermas. Iš tiesų yra daug perteklinių reikalavimų. Viename neformaliame pokalbyje su aplinkos ministru S. Gentvilu kalbėjome, kad turime ne tik šioje, bet ir kitose srityse „išgaudyti“ perteklinius reikalavimus, kad jie netrukdytų veikti. Dėl mėšlo tas pat.

Retoriškai kalbant jau penkis mėnesius braidome po mėšlą, neišbrendame iš mėšlo problemos. Reikia su tuo baigti. Pasiūliau: įrenkite tris skirtingus bandymus ir pamatuokite konkrečius išsiplovimus, išgaravimus. Patikrinkite realius skaičius. Remiatės nuomonėmis, o ne skaičiais. Pasiūliau pasitelkti mokslininkus, kurie su tuo dirba, išmano anglies sekvestraciją, išsiplovimus. Ministras, viceministrai suprato. Žemės ūkio klausimai negali būti sprendžiami be žemės ūkio specialistų.

– Šiandien, kai su Jumis kalbamės, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) posėdyje nagrinėja, ar Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪ) nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų, kai sausio mėnesį kreipėsi į žemės ūkio ir aplinkos ministrus prašydami keisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, dėl to paties klausimo kreipėsi ir į Jus, KRK pirmininką*. Remiantis ŽŪM pranešimais, svarstymo VTEK dėl galbūt neteisėtai vykdytos lobistinės veiklos laukia ir Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, kooperatinė bendrovė „BIO LEUA“… Ribos tarp socialinių partnerių ir lobistų kaip ir nebėra ,ar kažkas kažką ne taip interpretuoja?

– Kreipėsi į ŽŪM, į mane. O tai kur dar kreiptis? Taip ir parašykite. Po to kreipimosi buvo inicijuotas svarstymas Seimo komitete.

Vyriausybės programoje bendradarbiavimas su socialiniais partneriais įrašytas kaip prioritetas. Jei bendradarbiavimas vertinamas kaip lobizmas… Žinoma, galima rasti įstatymo raidę, vertinti kaip lobizmą, bet atstovavimas savo organizacijai yra kas kita. Tai bendradarbiavimas. Jis turi būti, privalome matyti ir girdėti visas organizacijas, kad galėtume spręsti problemas. Ne tam esame, kad uždėtume apyrankes ar apynasrius, o juos nuimtume, kad žemės ūkyje būtų galima dirbti. Žmonės nori dirbti, bet ne žiūrėti, ar koks nors naujas dokumentas neapsunkins darbo. Perteklinius reikalavimus turime išrankioti, o ne kurti dar didesnius.

– Kalbant apie žemės ūkio organizacijas savo poziciją esate išreiškęs aiškiai – Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) atitrūko nuo žemdirbių, naudojasi valstybės pinigais, o tuo pat metu Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), kuri vienija tuziną pagrindinių asociacijų, turi išsilaikyti pati. Įvardijote tris dabartines ŽŪR „ligas“: neaiški narystės sistema, veiklos finansavimo modelis, organizacijos struktūrinis funkcionalumas. KRK pasiūlė ŽŪM iki lapkričio 1-osios parengti naujos Žemės ūkio rūmų redakcijos įstatymo projektą. Gal jau yra tam tikrų vizijų?

– Yra valdžių atskyrimo principas. ŽŪM gavo pavedimą, sudarė darbo grupę, kuri ir rengs, o gal jau rengia pasitarimus. Mes ten nedalyvaujame. Gavę pasiūlymus, juos svarstysime.

Valdžių atskyrimo principas yra kaip saugiklis, kad nenutiktų taip, jog visi iš karto susitartų ir parengtų kažkokį įstatymą.

– Mūsų pokalbio pabaigoje – klausimas apie žemės ūkio specialistų rengimą, juolab kad prašymai studijuoti jau priimami. KRK rūpinasi, kad kaimo jaunimui būtų sudarytos palankesnės sąlygos siekti aukštojo mokslo. Tačiau tokia nuostata turi aršių priešininkų, taip pat ir parlamente. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas pasiūlė eiti kitu keliu, griežtinti priėmimą į aukštąsias mokyklas, įvesti papildomą egzaminą.

– Įstatymo projektui po pateikimo nebuvo pritarta. Aš taip pat balsavau prieš, nes tai nėra būdas užtikrinti specialistų poreikį Lietuvoje, veikiau užsidarymas kažkokiame burbule, o žemės ūkio specialistų rengimo problema būtų nukelta ateičiai. Tai turbūt dėl mūsų riboto gebėjimo įvertinti valstybės poreikius, kiek ir kokių reikės specialistų. Nieko vertos kalbos, esą blogos programos ar žmonės iš miesto jų nesirenka. Kaip netikintis žmogus nestoja į Kunigų seminariją, taip ir žemiškųjų profesijų nesirinks tas, kuris netiki ta veikla, kuriam svetimas toks gyvenimo būdas. Jei problemos neišspręs šitos kartos valdžia, ją turės spręsti kitos kartos valdžia.

Prisimenant istoriją, Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) kūrimu 1924 m. rūpinosi žemės ūkio ministras Mykolas Krupavičius. Programas pasirašė Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Žemės ūkio specialistų rengimą sureikšmino pati valstybė, suprato svarbą, kad specialistus sau turime rengti Lietuvoje, o ne Latvijoje, Vokietijoje ar Rusijoje (šiandien tą sąrašą galėtume pratęsti). Dabar žemės ūkio specialistai bene vieninteliai, kurie į kaimą nukeliaus turėdami aukštąjį išsilavinimą.

– Turėdamas darbo Aleksandro Stulginskio universitete (ŽŪA) ir politiko patirtį, ar matote dar kokių arimų savo veiklai?

– Tris penktadienius iš eilės turiu susitikimus su atskirų rajonų žemdirbiais. Manau, kad tai yra auditorija kalbėtis apie mokslą, jo turinio suvokimą, jo būtinybę ateičiai. Apie tai, kad įgytos profesijos suteikia galimybę oriai gyventi. Dažniausiai susirenka buvę absolventai. Agronomijos fakultete, kuriam vadovavau aštuonerius metus, buvo žmonių, kurių agronomai buvo ne tik tėvai, bet ir seneliai! Gera girdėti žmogų tai sakant su pasididžiavimu. Viename paskutinių susitikimų su žemdirbiais paprašiau pakelti rankas, kas yra baigę žemės ūkio mokslus. Iš didelio būrio, gal apie 80 žmonių, rankas pakėlė du trečdaliai. Manau, kad Lietuvoje atsiras žmonių, motyvuotų studijuoti žemės ūkio mokslus, ir jie kurs Lietuvos ateitį.

*Rengiant straipsnį spaudai VTEK sprendimas nebuvo paskelbtas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-06-12

Šoko neišvengsime

Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ričardas Žebrauskas vadovauja ganėtinai stambiam augalininkystės ūkiui. Jis įsitikinęs, kad bet koks energetikos kainų šuolis pakenks visiems ekonomikos rezultatams, taip pat ir ūkininkams.

„Manau, brangimas buvo neišvengiamas, visi to laukėme, nes visos energetikos žaliavos brangsta, bet išlaidos energetikos ištekliams sudaro didelę išlaidų dalį ypač tiems ūkiams, kurie turi džiovyklas, sandėlius. Jiems tai bus tikrai neprognozuotai didelės papildomos sąnaudos, – įspūdžiais su „Ūkininko patarėju“ apie paskelbtą elektros ir dujų kainų brangimą dalijosi Jonavos r. ūkininkų lyderis. – Visi tikėjomės, kad brangs, bet kad taip drastiškai, buvo sunku ir įsivaizduoti, ypač dujos.“

Jo teigimu, kiek galėtų padidėti žemės ūkio produkcijos savikaina, dar nėra bent preliminariai apskaičiavusi nei Lietuvos žemės ūkio taryba, nei Lietuvos ūkininkų sąjunga, juolab kad VERT sprendimas buvo staigus ir visiškai netikėtas. „Kita vertus, daug priklauso ir nuo to, kokia bus vasara: jeigu ji bus lietinga, bus vienos sąnaudos, bet jeigu tokia, kokia buvo pastaruosius keletą metų, išlaidas energetikai šiek tiek sumažins gamtos sąlygos. Tačiau faktas, kad žemės ūkio produktų savikaina nuo liepos tikrai augs“, – jau net nesvarstė R. Žebrauskas. Jis, kaip ūkininkų organizacijos vadovas, teigia, kad energijos brangimą neabejotinai pajus ir gyvulininkystės ūkiai, kuriems elektra reikalinga kiekvieną dieną melžimo, mėšlo šalinimo įrangai, vėliau, šaltesniu metų laikotarpiu, – ir fermoms apšviesti, šildyti. „Jų produkcijos savikaina tikrai augs, o žinant, kokios yra pieno kainos ES ir Lietuvoje, ši šaka atrodys dar mažiau perspektyvi“, – liūdnai konstatavo Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

R. Žebrauskas vadovauja augalininkystės ūkiui, o pats gyvena mieste. Jo būstas šildomas gamtinėmis dujomis, nes dar neseniai tai buvo gerokai pigiau negu naudotis centralizuotu šildymu. „Vien perskaitęs pranešimą, kad gamtinės dujos nuo dabartinių 28 brangs iki 41 cento, supratau, kad po šildymo sezono pradžios patirsiu šoką, nes tai velniškai didelis brangimas. Vasarą žmonės mažiau naudoja ir elektros, ir dujų, todėl iš pradžių brangimo gal ir nepajus, tačiau spalį–lapkritį didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, gavusių sąskaitas už šildymą ir dujas, bus didelis stresas“, – neabejojo pašnekovas.

Smulkieji dar palauks

Gudelių kaimo (Šiaulių r.) ūkininkas Darius Sankauskis savęs tikru ūkininku nelaiko, nes grūdų neužsiaugina, tik naminę ruginę duoną ir pyragus kepa. Duonai kepti jo įmonė naudoja tik malkas, nes turi Tautinio kulinarinio paveldo produkto sertifikatą, kuriame nurodyta kepti tik malkomis kūrenamoje krosnyje. Jeigu keptų elektrinėse arba dujinėse krosnyse, būtų iš karto „suvalgyti“. Bet elektrą, dujas kaimo įmonė naudoja vandeniui pašildyti, tešlai išmaišyti ir pakildinti. „Pakilus energijos kainoms, duonos savikaina, be abejo, padidės“, – neabejojo įmonės savininkas.

Namų ūkyje jis naudojasi ir elektra, ir dujomis, o šiomis – daugiausia patalpoms šildyti. Taigi, asmeniškai išlaidos pastebimai padidės per šildymo sezoną, o vasarą – ir prireikus boilerį pakaitinti. Anot D. Sankauskio, kaimo žmones piktina, kad vėl elektra ir dujos pabrangs, nes jų pajamos mažutės, dauguma gyvena vien iš pensijos, o ne ką mažesnė dalis – tik iš ne ką sotesnių Užimtumo tarnybos skirtų išmokų. Duoną kaimo verslininkas parduoda vietoje, tiekia mažesnėms parduotuvėms, veža į turgus. „Prekybos centrams netiekiame, nes jų sąlygos mums nepriimtinos – reikalauja, kad susigrąžintume neparduotą. Su jais nepakovosi, be to, kainas jie siūlo tokias, kad mums niekaip neatsipirktų nei darbo, nei energijos ar transportavimo išlaidos, juo labiau kad nesame pramoninė kepykla, o jie dar reikalauja per mėnesį patiekti maždaug 9 tonas duonos ir pyrago gaminių.“

Kalveliškiuose (Prienų r.) nedidelį (20 ha) mišrų ūkį valdanti Danutė Gucevičienė „Ūkininko patarėjui“ teigė dujas perkanti balionais, bet ir jos brangsta, nors skirstomoji dujų trasa eina už kelių kilometrų. Elektros energiją ji naudoja ir buičiai, ir augalus, galvijus augindama, ir melždama kelias dešimtis karvių. „Pamažu naikinu ūkelį, nes vis tiek nieko neuždirbsiu, kai pieno supirkimo kainos tokios menkos. Parduotuvėje pieno, jo produktų jau galima nusipirkti beveik pigiau, negu supirkėjai moka, bet savo produktų kokybe neabejoju. Šeimai užteks tiek, kiek ūkio pasilieku. Mažinu gyvulių skaičių ir iš viso traukiuosi iš ūkininkavimo veiklos. Su 20 ha nieko nenuveiksi, o karves išlaikyti reikia. Juk ir pašarai, ir įranga, jos atnaujinimas, elektriniai piemenys, ir naudojama energija – viskas brangsta pašėlusiai, o pieno kainos smulkiems ir vidutiniams pieno ūkiams nesikeičia, jei ne menksta. Teks eiti į pensiją“, – atviravo pašnekovė.

Ji teigia apsisprendusi mesti ūkininkavimą, todėl jau labai daug ko neskaičiuojanti. „Nerimauja ir žmonės dėl energijos brangimo, bet nieko juk negalime pakeisti. Kai energija brangsta, savo išlaidas ir supirkėjai, perdirbėjai skaičiuoja, todėl beviltiška tikėtis, kad jie solidariai su ūkininkais ims daugiau mokėti už pieną ar daržoves. Kai nieko neverta auginti, nieko neveiksime ir gyvensime iš pašalpų. Taip bus ir lengviau, ir ne ką brangiau. Kiek reikės papildomai maisto savo šeimai, užsiauginsime patys“, – guodėsi D. Gecevičienė, ūkį perėmusi iš tėvų ir ūkininkauti pradėjusi lygiai prieš 20 metų, ES paramos lėšomis įsigijusi melžimo aparatų, šaldytuvų ir kitos technikos.

Neleido nė pasiruošti

Tvirbių kaimo (Šiaulių r.) daržininkystės ūkio savininkė Roma Baliutavičienė „Ūkininko patarėjui“ teigė girdėjusi, kad brangs energija, tačiau kokių nors skaičiavimų, kiek pabrangs jos auginamos daržovės, nėra dariusi, nors ir nedidelio kaimo žmonės apie tai mažai girdėję ar šnekėję – nėra kada, reikia dirbti ir užsidirbti. „Be abejo, savikaina tikrai didės, atsiliepia ir tai, kad per karantiną pagrindiniai mūsų klientai neveikia: mokyklos, vaikų darželiai, kavinės uždarytos. Mažai vilčių, kad už bulves, morkas, burokėlius, svogūnus brangiau mokės ir supirkėjai“, – svarstė ji.

Anot ūkininkės, apmaudu, kad būsimam drastiškam energijos brangimui valstybė neleido pasiruošti net maisto gamintojams. „Mes prie to įpratę, nes valstybė vis tiek pasielgs taip, kaip jai geriau, o ne ją maitinantiems ūkininkams“, – apgailestavo ŪP pašnekovė.

Nuo dešimtadalio iki pusės

VERT nusprendė, kad buitiniams vartotojams, per metus sunaudojantiems mažiau kaip 5 tūkst. kWh elektros energijos ir nepasirinkusiems nepriklausomo elektros tiekėjo, elektros energijos kainos padidės 7,8–9,9 proc. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas padidės nuo 11 ct/kWh iki 15,2 ct/kWh (su PVM), dviejų laiko zonų – nuo 16 ct/kWh iki 17,7 ct/kWh (dienos) ir nuo 6 ct/kWh iki 10,6 ct/kWh (nakties ir savaitgalio). VERT aiškina, kad elektros energijos kainos pokytį šių metų II pusmetį lėmė žaliavų kainų pokyčiai tarptautinėse rinkose.

Gamtinių dujų tarifo kintamoji dalis susideda iš gamtinių dujų produkto kainos, gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos, gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos, saugumo dedamosios. Remiantis VERT pranešimu, vertinant prognozuojamas gamtinių dujų pirkimo pagal gamtinių dujų ateities sandorių kainas TTF biržoje, II pusmečiui prognozuojama gamtinių dujų pirkimo kaina yra 20,639 Eur/MWh. Į šių metų I pusmečio dujų tarifus buitiniams vartotojams buvo įskaičiuota 14,01 Eur/MWh dujų produkto kaina, todėl jų kaina buitiniams vartotojams nuo liepos 1 d. padidės 47,31 proc.

Šaltinis: valstietis.lt, Kazimieras ŠLIUŽAS, 2021-06-11

VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos fakultete magistrinį darbą ką tik sėkmingai apsigynęs Ignas Koženiauskas skaičiuoja, kad per šešerius jo studijų metus – ketverius agronomijos bakalauro ir dvejus inžinerijos ir vadybos magistrantūros – mūsų žemės ūkis septynmyliais žingsniais nužingsniavo toli į priekį inovacijomis, technologijomis ir nauju požiūriu į tvarumą.

Savo vaizdo įrašuose Ignas ne tik atskleidžia šalies laukuose dirbančios šiuolaikiškos žemės ūkio technikos galimybes, bet ir, pavyzdžiui, ražienose ieško modernia sėjamąja į dirvą įterptų sėklų. Ir tai vyksta ne todėl, kad ūkininkas tiesiai į ražienas sėklas subėrė neapgalvotai. Igno teigimu, tai – labai nauja, tiksliau tariant, istorijos spirale vėl sugrįžusi ir patobulinta sena lietuviška technologija! Jaunasis ūkininkas sekėjams kalba ir apie tai, kokia privilegija 21 a. žmogui nuolat būti gamtoje, neturėti kitų vadovų, išskyrus, Dangų, matyti laukuose šokančias gerves (tai Vakarų Europos gyventojui šiandien prilygtų stebuklui) ir niekada darbe nejausti monotonijos.

Universitetinės žinios tampa būtinybe

Įprasta, kad paklausias studijų programas VDU ŽŪA pasirinkę studentai jau antrame kurse yra išgraibstomi darbdavių. Ignas pasakoja, kad jis savo „darbovietėje“ net ir užaugo, nes tai jo tėčio Gražvydo Koženiausko 370 ha augalininkystės ūkis Kauno r., kuriame pastaraisiais metais stengiamasi sujungti praktinę tėčio patirtį ir naujausias Igno akademines žinias. „Dabartinis ūkininkas yra tarsi žmogus-orkestras, nes jis kasdien privalo operatyviai priimti keliolika visiškai skirtingų sričių sprendimų. Seniai žinojau, kad savo ateitį siesiu su veikla agroversle, reikiamų žinių bagažą, manau, susikomplektavau sėkmingai.

Agronomijos dalykų mokiausi tam, kad pats išmanyčiau augalų fiziologijos dėsnius, dirvožemyje vykstančius procesus, nes priešingu atveju tektų pasikliauti tik kitų žmonių kompetencija, o studijuodamas inžinerijos magistrantūroje tapau ir tyrėju, gebančiu ekonomiškai pagrįsti priimamus vienokius ar kitokius technologinius sprendimus“, – būtinybę ūkininkui įgyti universitetinį išsilavinimą argumentuoja pašnekovas, pastebėdamas, kad jo studijos ir atliktas tyrimas baigiamajam magistro darbui anksčiau šeimos ūkyje taikytas technologijas verčia iš pamatų.

Inovacijos įprastą ūkininkavimą verčia iš pamatų

Pasak I. Koženiausko, vyresnioji mūsų ūkininkų karta buvo įpratusi daug ir sunkiai dirbti. Ją perkalbėti sudėtinga, nes esą „ariau ir arsiu“. Jaunimas nori turėti laisvalaikio ir jį turiningai leisti, o ne skęsti vien darbuose, o ir mokslas šiuo metu jau siūlo gerokai pažangesnių sprendimų. Tradiciškai dirbant dirvą pirmiausia turi būti suarta plūgu, paskui vieną du kartus kultivuojama, ir tik tada vyksta sėja, t. y. atliekamos keturios skirtingos operacijos. Perėjus prie supaprastinto žemės dirbimo dirva be reikalo nejudinama ir nevartoma, taip saugant jos tvarumą, sutaupant laiko ir kaštų.

Porą sezonų Koženiauskai taikė juostinio žemės dirbimo technologiją, o šiuo metu ūkyje pereita prie tiesioginės sėjos, kai sėjama tiesiai į ražienas.
palankiausiame gylyje: rapsams – 1–2 cm, kviečiams – 3 cm, pupoms – 8 cm. Vieną hektarą įdirbti tradiciniu būdu (paruošti dirvą ir pasėti) užtrukdavo apie 2 val. Dabar tam pakanka 30 min. Paradoksas – mažiau dirbdami iš kiekvieno hektaro dar ir sutaupome 100 Eur, nes sumažėjo kaštai degalams, darbuotojų atlyginimams ir technikos amortizacija“, – supaprastinto žemės dirbimo privalumus vardija pašnekovas, neabejojantis, kad norėdamas būti konkurencingas ir žingsniu priekyje, privalai išmokti kokybišką derlių išauginti kuo mažesniais kaštais.

Žalia šviesa karjerai visiems, ką „veža“ pokyčiai

Paklaustas, ar intensyvi žemės ūkio gamyba, kurioje naudojami cheminiai preparatai, suderinama su Europos žaliuoju kursu, Ignas teigia, jog tikrai taip, jei ūkininkas dirba atsakingai ir supranta gyvosios gamtos dėsnius. Pasak jaunojo ūkininko, toks žmogus savo pasėlių niekada nepurkš dieną, kai laukuose skraido bitės, labai atsargiai naudos glifosatus. Tačiau Ignas teigia pats netgi nepažįstantis nė vieno jauno amžiaus ūkininko, kuris elgtųsi priešingai. Siekį 25 proc. šalies žemės ūkio naudmenų artimu laikotarpiu paversti ekologiškai dirbamais plotais I. Koženiauskas vertina rezervuotai.

Pasak jo, tai įgyvendinti įmanoma, tačiau produkcijos kaina eiliniam vartotojui taptų sunkiai įkandama, nes ekologiniame ūkyje derliai gerokai mažesni, o mechaninio žemės dirbimo operacijų daug daugiau. Pasak Igno, yra daug įvairių kitų būdų, kaip ūkininkas gali prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo ir ekosistemų išsaugojimo. Paprasčiausi jų – preciziškas cheminių preparatų naudojimas, kad šie nepatektų į vandens telkinius, bei tam tikrų tarpinių pasėlių, purinančių ir gerinančių dirvožemį, auginimas.

„Žemės ūkio krypties studijas raginčiau rinktis ne tik tiems jauniems žmonėms, kurių tėvai yra ūkininkai. Sukdamasis agroversle pastebiu, kad praktiškai visose šalies įmonėse trūksta kompetentingų, naujausias technologijas išmanančių specialistų. Karjerą agrosektoriuje tikrai gali padaryti kiekvienas, kurį „veža“ naujovės“, – neabejoja I. Koženiauskas, prisipažįstantis, kad jį labai džiugina pastaruoju metu suaktyvėjęs žmonių noras keltis gyventi į kaimą.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-14

Startuojant Skaidrumo akademijos projektui ministerija ir dar keturios ministerijos valdymo sričiai priklausančios įmonės – UAB „Pieno tyrimai“, UAB „Šilutės polderiai“, VĮ Valstybės žemės fondas ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras – yra tarp pirmųjų 21 šio projekto dalyvių, pasiryžusių imtis realių veiksmų.

Tik veikdami kartu būsime dar skaidresni ir atviresni.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-11