Žemės ūkio naujienos: 2021-07-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Siekiama pertvarkyti pasaulio maisto sistemas
Jungtinių Tautų Organizacija ruošiasi rugsėjį įvyksiančiam šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui, skirtam maisto sistemoms. Šią savaitę Romoje įvyko pasirengimas šiam labai svarbiam renginiui, kurio tikslas – padėti iki 2030 metų įgyvendinti organizacijos užsibrėžtus darnaus vystymosi tikslus. Pasirengimo renginyje virtualiai dalyvavo ir pranešimą skaitė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Organizacijos generalinio sekretoriaus António Guterreso inicijuotas renginys buvo skirtas pasaulio bendruomenei, kviečiant ją atsiliepti į iššūkius, su kuriais susiduria maisto sistemos. Renginyje dalyvavo žmonės iš viso pasaulio: jaunimas, ūkininkai, mokslininkai, privataus sektoriaus ir pilietinė visuomenės atstovai, taip pat žemės ūkio, aplinkos, sveikatos, užsienio reikalų politikos lyderiai.
Jungtinių Tautų Organizacija ragina visuomenę imtis ryžtingų veiksmų – pertvarkyti maisto gamybos bei vartojimo būdus, taip užtikrinant ilgalaikius pajėgumus, aprūpinančius žmones saugiu ir įperkamu maistu, taip pat sudarant jiems sąlygas sveikai maitintis.
Renginyje buvo pristatyti JTO įkurtos mokslininkų grupės atlikto darbo rezultatai, pasidalyta patirtimi ir aptartos šalių pastangos pereinant prie tvarių maisto sistemų, tokiu būdu prisidedant prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Žemės ūkio ministras K. Navickas pabrėžė, kad Lietuva kaip vieną iš tvarios gamybos sistemos prioritetinių veiksmų mato ekologinio ūkininkavimo gamybos plėtrą. „Strateginėse ministerijos veiklos gairėse esame suformavę siekiamybę iki 2030 metų ekologiškos gamybos plotus padvigubinti. Kryptingas šios gamybos sistemos vystymas prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, maisto saugos užtikrinimo, leidžia minimalizuoti išorinių išteklių naudojimą“, – sakė ministras.
Siekdama užtikrinti tvarų visos maisto gamybos grandinės funkcionavimą, Žemės ūkio ministerija taiko priemones, orientuotas į platesnį vietinių rinkų atvėrimą ūkininkams, kurie tiesiogiai parduoda vartotojams savo užaugintą ekologišką produkciją. Jau keleri metai įgyvendinama ir Ekologiškų bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose programa, remiama nacionalinio biudžeto lėšomis. Tokiu būdu prisidedama prie taupesnio logistikos, finansinių bei gamtinių išteklių naudojimo, sutrumpinama maisto transportavimo trukmė, o šalies piliečius, ypač mažuosius, pasiekia šviežesni ir maistingesni produktai.
„Pokyčiai siekiant užtikrinti tvarias ir atsparias maisto sistemas turi būti grindžiami mokslu. Dėl to ateityje ypatingą dėmesį skirsime investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skatinant pažangių ir aplinkai draugiškų gamybos technologijų plėtojimą“, – pabrėžė žemės ūkio ministras.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis ir partneriais aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos projekto FIT4FOOD 2030 veikloje. Jis siekia sujungti mokslą ir inovacijas, didinti visuomenės įsitraukimą į tvarios maisto sistemos plėtrą, paskatinti privačias investicijas į kokybiškų maisto produktų ir draugiškų gamtai technologijų kūrimą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-29
Sudaryta paraiškų žemės ūkio valdoms modernizuoti pirmumo eilė
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai atliko šiais metais pateiktų paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ prioritetinį vertinimą ir sudarė pirmumo eilę.
Dėl paramos modernizuoti savo ūkius ūkininkai galėjo kreiptis nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. Žemės ūkio produktų gamintojai, perdirbėjai galėjo pretenduoti ne tik į ES investicinę paramą, bet ir į lengvatinę paskolą. Investicinei paramai buvo skirta 57 mln. Eur paramos lėšų, lengvatinėms paskoloms 8 mln. Eur. Dėl investicinės paramos pateiktos 632 paraiškas, bendra prašoma suma sudaro beveik 81 mln. Eur. Lengvatinių paskolų paprašė 139 pareiškėjai, bendra prašoma suma siekia daugiau kaip 16 mln. Eur.
Jei prašoma lengvatinės paskolos, projektų atranka nėra vykdoma. Tačiau pareiškėjams, kurių paraiškoms finansuoti nepakanka investicinei paramai skirtų lėšų arba kurių paraiškos nesurinko mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, lengvatinė paskola negali būti suteikta.
Vertinimas pagal 7 atrankos kriterijus
Veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatyti 7 paraiškų atrankos kriterijai, už atitiktį kiekvienam iš jų suteikiamas tam tikras balų skaičius. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius yra 35 privalomi balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 35 balų skaičiaus, paraiška atmetama. Projektų atrankos kriterijai išsamiai aprašyti veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.
Didžiausia surinkta atrankos balų suma – 85 balai
Daugiausiai net 85 atrankos balus surinko 11 paraiškų, 81 balą – 2 paraiškos, 80 balų – 96 paraiškos, 77 balus – 4 paraiškos, 76 balus – 9 paraiškos, 75 balus – 54 paraiškos, 74 balus – 3 paraiškos, 73 balus – 5 paraiškos, 72 balus – 21 paraiška, 71 balą – 63 paraiškos, 70 balų – 145 paraiškos, 68 balus – 2 paraiškos. Šioms paraiškoms skirtos paramos sumos užteko. Tuo tarpu 4 paraiškoms, surinkusioms vienodą 67 balų skaičių, skirtos paramos pakako tik iš dalies. Žemiau brūkšnio liko 213 paraiškų, kurioms skirtos paramos neužteko (jos surinko nuo 66 iki 35 atrankos balų).
Jei įvertinus paraiškas pagal atitiktį atrankos kriterijams paramos užtenka tik daliai vienodą balų skaičių surinkusių paraiškų, NMA kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) dėl papildomų lėšų skyrimo. Sprendimą dėl šių paraiškų finansavimo priima Programos valdymo komitetas. Taigi dėl 4 paraiškų, surinkusių vienodą balų skaičių, finansavimo sprendimą priims ŽŪM.
Netrukus bus pradėtas paraiškų, kurioms pakako lėšų, tinkamumo skirti paramą vertinimas. Vertinant paraiškų tinkamumą nustatoma, ar pareiškėjas atitinka įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus gauti paramą, ar prisiima įgyvendinimo taisyklėse nustatytus įsipareigojimus bei ar visos numatytos išlaidos yra tinkamos finansuoti, būtinos projektui įgyvendinti. Su paramos skyrimo reikalavimus atitikusiais pareiškėjais bus sudaromos paramos sutartys. Sutarties įsigaliojimo dieną pareiškėjas tampa paramos gavėju.
Šaltinis: nma.lt, 2021-07-29
Ūkininkai doroja derlių, bet sviesto ant pyrago teps ploniau
Laukuose ūžiantys kombainai nutyla tik sutemus – žemdirbiai doroja derlių. Į aruodus pirmiausia pradėjo byrėti žieminių rapsų sėklos, o paskui ir žieminiai kviečiai. Pavasarį sklandžiusias pakilias nuotaikas dėl prognozuojamo gausaus derliaus aptemdė sausra, kurios pasekmės – smulkios ir išdžiūvusios sėklos. Netgi kainų ūkininkai nespėja sužiūrėti, nes svarbiausia – nuimti derlių, o tada – paskaičiuoti.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas skambina biržiečiui agronomui Algirdui Butėnui ir klausia: „Ar matei, ką skelbia spauda – šiemet derliai rekordiniai. Kaip ten, Biržuose, ar tikrai daug ūkininkai kulia, nes visoje šalyje derliai vidutiniai“. A. Butėnas kiekvieną dieną pradeda ir pabaigia vizitais pas ūkininkus, todėl puikiai žino realią situaciją – išties, šiemet Biržų krašte žemdirbiai rekordinių derlių nematys. „Sausra atėmė dalį grūdų ir pajamų“,- patikina A. Butėnas.
Jam pritaria ir augalininkystės ūkio, esančio Kirkilų kaime, Širvėnos seniūnijoje, savininkas Laimontas Griciūnas – rapsai išdžiūvę, kviečiai taip pat sausi it parakas, todėl nuostoliai neišvengiami. „Atrodo, kad rapsų turėtų byrėti bent po 6 tonas iš hektaro, bet išgliaudai – grūdeliai sulig aguonos dydžio. Penktadienį važiavome pabandyti kulti rapsų, tai drėgnumas buvo 11,5 procento, todėl nusprendėme neskubėti. Po kelių dienų pabandėme vėl kulti – likę tik 6 procentai drėgnumo. Bet antradienį kulti vėl negalėjome, nes palijo“,- kalbėjo ūkininkas L. Griciūnas. Jis dalį rapsų pardavė pagal išankstinę sutartį ir… šiek tiek pralošė, nes dabar šios sėklos kaina superkama brangiau. „Nėra gera situacija – sėkla lengva, sausa ir dar teks parduoti pigiau. Svarbiausia – įvykdyti susitarimus“,- kalbėjo pašnekovas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-29
Gamtos stichijų padariniai: už dviejų savaičių žalą išmokės beveik pusę metų išmokų
Per dvi savaites nuo liepos 12 dienos pasėlių savidraudos fondas užfiksavo trečdalį visų šių metų pranešimų apie žalas ir išmokės beveik pusę visų šių metų draudimo išmokų. Tai lėmė nuo liepos 12 dienos Lietuvoje kasdien ūžusios audros, škvalas, kruša, lokalios liūtys, o pastarosiomis dienomis prisidėjo ir gaisrų pasėliams sukeltos žalos, rašoma pranešime spaudai.
Nuo liepos 12 dienos pasėlių savidraudos fondas užregistravo 575 pranešimus apie patirtas pasėlių žalas: 261 atvejis užfiksuotas javų laukuose, 247 – rapsų, 60 – ankštinių augalų laukuose. Pažeistas plotas apima 26 tūkst. hektarų, jo draudimo suma siekia 34 mln. eurų. Per dvi liepos savaites apskaičiuota ir bus išmokėta virš 3,2 mln. eurų draudimo išmokų – tai yra beveik pusė visų 2021 metų pasėlių draudimo išmokų.
„Šiais metais pažeistos visos draudžiamos augalų grupės: javai, aliejiniai ir ankštiniai augalai, bulvės, daržovės, kukurūzai, pluoštiniai augalai, kurių draudimo suma siekia 88 mln. eurų. Pažeistas plotas apima 74 tūkstančius hektarų. Nuo metų pradžios iki liepos 28 dienos skaičiuojame virš 7 mln. eurų draudimo išmokų ir jau matome, kad šie metai bus ne mažiau nuostolingi, nei pernai, kai išmokėjome 8,5 mln. eurų draudimo išmokų, nors iki liepos 12 dienos atrodė atvirkščiai“, – situaciją vertina apsidraudusius ūkininkus vienijančio pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ administracijos vadovas Martynas Rusteika.
Iš viso nuo 2021 metų sausio 1 dienos pasėlių savidraudos fondas užregistravo 1661 pranešimą apie pasėliams sukeltą žalą: 942 – javų, 546 – rapsų, 134 pranešimai – ankštinių augalų laukuose. „Rapsai jau nukulti ir matome, kad šiais metais už rapsus išmokėta daugiau žalų kompensacijų. Džiugu, kad turime mažiau javų išgulimo, dėl to ūkininkai patyrė mažiau nuostolių javuose. Pernai, atvirkščiai, už javų laukuose patirtas žalas buvo išmokėta dvigubai daugiau draudimo išmokų negu šiemet“, – komentuoja M. Rusteika.
Šie metai išsiskiria didesniais ir dažnesniais meteorologiniais ekstremumais: gausiai snieguota žiema, pavasarinės liūtys, daugiau kaip mėnesį trunkantis aukštų temperatūrų laikotarpis, nebūdingas Lietuvos geografinei platumai. „Pasėliams padarytos žalos dydis priklauso ne vien nuo meteorologinio reiškinio, bet ir nuo to tarpsnio, kuriame yra augalai. Skaudžiausiai ūkininkus paliečia žalos, kai augalai jau subrendę, tada net ir nedidelė kruša padaro didžiulę žalą.
Dėl to nuo liepos 12 dienos ir užfiksuoti dideli nuostoliai, nes dauguma augalų jau baigia sunokti“, – sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė. Pasak jos, ilgai sekęs aukštų temperatūrų laikotarpis sutrikdė augalus, sutrumpino augalų vegetacijos periodą ir dėl to Lietuvoje javų, rapsų derlius šiemet imamas anksčiau nei Vokietijoje, nors paprastai Vokietijoje derlius nuimamas 2 savaitėmis anksčiau nei Lietuvoje.
„Gal šiuos metus prisiminsime tuo, kad nereikės laukti nė rugpjūčio – visą derlių nuimsime anksčiau“, – komentuoja O. Auškalnienė. Mokslininkė priduria, kad sutrumpėjęs augalų vegetacijos periodas šiemet lems ir mažesnį derlių. „Pavyzdžiui, rapsams šiemet buvo puikios žiemojimo sąlygos, rapsų pasėliai išaugo vešlūs, pavasaris kėlė didelius lūkesčius – ūkininkai tikėjosi prikulti net po 5 tonas iš hektaro. Vis tik liepos viduryje tie lūkesčiai stipriai sumažėjo – ilgalaikė aukšta temperatūra sukėlė stresą augalams. Dar kas įvyko – padžiuvus augalams, pirmiausia dalį jų išlaužė stiprūs lietūs su vėju, po to dar kruša nukūlė augalus dalyje laukų. Dėl to didelių derlių nematysime“, – situaciją apžvelgia O. Auškalnienė.
Pasak pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ ekspertų, kita žalų banga gali kilti atėjus metui rinkti bulvių ir daržovių derlių. Daržovių draudimo apsauga pasėlių savidraudos fondo nariams šiemet pradėta teikti pirmus metus.
Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-29
Pirmą kartą Lietuvoje: Nemuno deltoje vyks Nacionalinis šienpjovių čempionatas
Pasauliui sutelkus dėmesį į svarbiausią sporto renginį – olimpines žaidynes, Lietuvoje, Nemuno deltoje, šį savaitgalį rinksis neįprasto sporto propaguotojai – pjovimo dalgiais entuziastai. Liepos 31 d., šeštadienį, Rupkalvių kaimo pievose, Šyšos polderyje (Šilutės raj.) įvyks pirmasis Nacionalinis šienpjovių čempionatas.
Čempionate dalyvauti jau užsiregistravo keliolika dalyvių iš visos Lietuvos. Registracija dar galima iki pat šeštadienio, o norintys galės prisijungti ir renginio metu. Tiesa, dalyviams būtina turėti savo dalgį.
Varžytuvių tvarka
Varžytuvių tvarka Dalyvauti čempionato varžytuvėse kviečiami visi norintys. Čempionate dalyvaus komandos, kiekvienoje jų – po du šienpjovius. Jei registruojamasi po vieną, komandos bus suskirstytos organizatorių. Kiekviena komanda turės nušienauti 3 metrų pločio (2 pradalgės) ir 100 metrų ilgio plotą. Komandos varžysis greičio ir kokybės atžvilgiu. Nugalėtoja bus skelbiama komanda, greičiausiai nušienavusi savo pradalges, o taip pat ir komanda šį darbą atlikusi kokybiškiausiai. Greičiausiai savo pradalges įveikę šienpjoviai bus kviečiami dalyvauti ir antrame ture – individualiose šienpjovių varžytuvėse.
Laukiami žiūrovai
Labai laukiami ir čempionato stebėtojai – atvykite ir palaikykite besivaržančius. Stebėti besidarbuojančius dalgiais ir tarpusavyje rungtyniaujančius – unikalus reginys. Visi apsilankę čempionate taip pat turės galimybę dalyvauti edukacinėse dirbtuvėse, kuriose bus supažindinama su dalgiais, jų plakimu, suteikiama galimybė pasimokyti pjauti.
Visi čempionato dalyviai ir žiūrovai taip pat bus kviečiami neformaliai pabendrauti, paragauti gardžios vietinės žuvienės bei rūkytos žuvies. Nacionalinį šienpjovių čempionatą Lietuvoje organizuoja nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas, jau daugelį metų užsiimanti rečiausio Europoje giesmininko – meldinės nendrinukės apsauga.
Čempionato metu bus šienaujama meldinės nendrinukės perimviečių teritorijose. Registruotis į čempionatą galite užpildydami registracijos anketą arba paskambinę telefonu Nr. 8 614 12 911
