Žemės ūkio naujienos: 2021-08-17

„Tai (finansavimas – BNS) yra tas amortizatorius, kuris leistų mums (…) nors kažkiek pristabdyti tą kritimą“, – Seimo Kaimų reikalų komitete praėjusią savaitę sakė viceministras Paulius Lukševičius.

Dalinant papildomą pereinamojo laikotarpio Europos Sąjungos (ES) ir valstybės paramą žemės ūkui, 2021-2022 metais pienininkystei numatyta 69,9 mln. eurų.

„Daug kas gali klausti – jeigu mes pienu apsirūpiname 130 proc., kodėl dar investuojame į tą pieną vidaus apsirūpinimui. Jeigu neinvestuosime, po penkmečio ar dar šiek tiek neturėsime ir to 100 proc. ir turėsime kritinę situaciją“, – įsitikinęs viceministras.

P. Lukševičiaus duomenimis, be papildomo finansavimo primelžto pieno nuo 2022 metais prognozuojamų 1,498 mln. tonų 2027 metais sumažėtų iki 1,376 mln. tonų, o investicijos leistų kitąmet primelžti jau 1,505 mln. tonų.

Tačiau ministerija, be kita ko, nurodo, kad ir papildomai į pienininkystę investavus beveik 70 mln. eurų, primilžis kasmet mažėtų ir 2027-aisiais siektų iki 1,419 mln. tonų.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovės Jurgitos Stakėnienės teigimu, į paramą galės pretenduoti ūkininkai, auginantys ne mažiau kaip 10 melžiamų karvių. Jie įsipareigotų pieno gamybą padidinti bent 15 proc. Jos skaičiavimais, su parama pieno gamybos kritimas būtų pristabdytas apie 3 proc.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė, turinti beveik 30 karvių ūkį, abejoja, ar į paramą galės pretenduoti smulkiausi ūkininkai.

„Natūroje paimti paramą ir pasinaudoti ja mažiausiai nuo 30 karvių įveiktų ūkis. (…) Apie kokias paramas ir investicijas su savo 10-11 karvių ir 10-12 centų už litrą pieno galiu galvoti? Negaliu galvoti apie investicijas, turiu galvoti apie išgyvenimą. Su savo 26 karvėmis turėčiau užsidėti labai didelį akmenį po kaklu norėdama pasiimti paramą“, – BNS sakė ūkininkė.

ŽŪM atstovė J. Stakėnienė sako, kad skatinti gamybos didinimą reikia, nes Lietuvoje yra pakankami pajėgumai perdirbti pieną. „Turime pakankamai perdirbimo pajėgumų, turime gamyklų, kurios gali gaminti daugiau tų produktų, galėtume didinti eksportą, valstybė gautų naudą“, – BNS teigė ministerijos atstovė.

J. Stakėnienė sako, kad papildoma parama paskatintų daugiau smulkių ir vidutinių ūkininkų pasiekti ekonomiškai gyvybingų ūkių stadiją, nes dabar jie sunkiai verčiasi.

„Vieni gali įsigyti daugiau gyvulių, pasistatę tvartus, kiti gali keisti veisles, daugiau dėmesio skirti šėrimui, pašarams ir taip padidinti primilžius iš vienos karvės, nes dabar pas mus jie labai nedideli“, – sakė J. Stakėnienė.

Pasak jos, dėl papildomo pienininkystės sektoriaus rėmimo bus apsispręsta per rugsėjį. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina birželį buvo 301,1 euro už toną – 3,5 proc. mažesnė nei gegužę, bet 21,8 proc. didesnė nei prieš metus. Pirmąjį šių metų pusmetį supirkta 632 tūkst. tonų pieno – 1,8 proc. mažiau nei pernai sausį-birželį.

Šiemet prognozuojamas primilžis – apie 1,48 mln. tonų. Pernai primelžta 1,49 mln. tonų pieno – 3,8 proc. mažiau negu užpernai, o supirkta 1,35 mln. tonų, arba 0,1 proc. daugiau.

Šaltinis: www.delfi.lt, BNS, Sniegė Balčiūnaitė, 2021-08-16

„Veterinarijos gydytojai aktyviai domisi šia sistema, tačiau kol kas registruojasi vangokai, nes naudojimasis sistema – savanoriškas, tačiau skatiname veterinarijos gydytojus jungtis į sistemą, kad galėtų kuo anksčiau susipažinti su ja, išbandyti, kaip ji veikia, kol e. receptas taps privalomu visiems.

Šiuo metu akcentuojame, kad kuo daugiau veterinarijos gydytojų ir veterinarijos farmacijos specialistų išbandytų, suprastų ir adaptuotų e. receptą savo kasdieniame darbe ir perėjimas prie sistemos būtų kuo sklandesnis“, – sako VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Vadovas praneša, kad šiuo metu Lietuvoje įpusėjo savanoriško naudojimosi VVAIS etapas. Visuotinis privalomas naudojimasis numatytas nuo 2022 metų sausio mėnesio. Sistema naudosis daugiau kaip 780 veterinarijos paslaugų teikėjų ir 190 veterinarijos farmacijos įmonių.

Veterinarijos gydytojai gyvūnams gydyti galės išrašyti elektroninius veterinarinius receptus ir veterinarinių vaistų paraiškas, tačiau šiuo metu yra vos kiek daugiau nei 100 šios sistemos naudotojų.

E. recepto sistema nėra naujovė ir jau yra naudojama kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse – Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Švedijoje ir kt. Siekiant įgyvendinti Europos reglamentą, visos ES šalys privalės turėti daugiau ar mažiau panašias e. recepto sistemas, todėl kiekvienoje ES šalyje tam yra skiriamas didelis dėmesys.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6) šalys narės įpareigotos rinkti duomenis apie antimikrobinių vaistų, skirtų gyvūnams, pardavimo apimtį ir jų naudojimą.

„Naudojantis VVAIS sistema, ne tik renkami duomenys apie veterinarinių vaistų išrašymą, tačiau palengvės ir veterinarinių vaistų išrašymo bei įsigijimo procedūra, kartu sumažės klaidų tikimybė. Be to, bus galima atlikti veterinarinio vaisto paiešką pagal jo pavadinimą, taip pat pildyti gydomų gyvūnų augintinių žurnalą“, – priduria VMVT vadovas M. Staškevičius.

Pasak M. Staškevičiaus, svarbu pažymėti, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikia e. recepto, yra bakterinis atsparumas. Tuos duomenis šalių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turi apibendrinti bei kasmet pateikti Europos vaistų agentūrai, kad būtų galima įvertinti, kiek tokių vaistų sunaudojama ūkiniams gyvūnams ir mažinti visuotinį antimikrobinių medžiagų naudojimą.

Šaltinis: www.vmvt.lt, 2021-08-16

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Šiam paraiškų rinkimo laikotarpiui skirta 2,1 mln Eur paramos lėšų. Tai antras šiais metais paraiškų priėmimo etapas, paraiškas kviečiami teikti ūkininkai, norintys gauti kompensacijas už pasėlių nuo iššalimo ir (ar) sausros draudimą.

Kas gali kreiptis dėl kompensacijos

Paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo ir (ar) sausros draudimo įmokos. Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Fiziniai asmenys turi būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, juridiniai asmenys – įregistravę savo vardu valdą.

Pareiškėjo sudaromoje draudimo sutartyje turi būti numatoma padengti nuostolius, kai dėl iššalimo ir (ar) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų produkcijos. Apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamą vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro.

Kompensuojama draudimo įmokos suma negali viršyti nustatytų draudimo įkainių

Pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus, kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Tačiau kompensuojama suma negali viršyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.

Draudimo sutarties (įskaitant jos pakeitimus) laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri vegetaciniai metai. Tinkamomis teikti pasėlių ir augalų draudimo paslaugas pripažįstamos draudimo įmonės ar kitų ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialai, turintys teisę vykdyti turto draudimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą.

Dėl draudimo paslaugų pirkimo pareiškėjai gali kreiptis į šias draudimo įmones: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, UĮF „Vereinigte Hagelversicherung VVaG” filialas „VH Lietuva” bei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Draudimo paslaugos pirkimo būdai

Pareiškėjai, jei jie nėra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme:

– kai perkamų pasėlių ir (arba) augalų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 tūkst. Eur, tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti, kartu su paramos paraiška turi būti pateikti ne mažiau kaip trys skirtingų tiekėjų komerciniai pasiūlymai (su lygiaverčiais išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais), kuriais grindžiama visa prašoma paramos suma;
– kai perkamų pasėlių ir (arba) augalų draudimo paslaugų vertė lygi arba viršija 58 tūkst. Eur, vadovaujantis Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.

Pareiškėjai, jei jie yra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, pasėlių ir augalų draudimo paslaugų pirkimus organizuoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Draudimo sutartis – prieš pateikiant paraišką

Prieš teikdamas paraišką ūkininkas turi pasirašyti su draudimo bendrove draudimo sutartis / draudimo paraišką ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui ir jose / joje turi būti nurodyta:

– duomenys apie draudimo įmonę ir subjektą, kuriam nuosavybės teise priklauso draudžiama produkcija;
– kiekviena augalų rūšis bei plotas;
– kiekvienos augalų rūšies draudimo įmokos suma;
– kiekvienos augalų rūšies draudimo suma, draudimo laikotarpis, apdraustų augalų plotai pagal augalų rūšis ir rizikos, nuo kurių draudžiamasi, bei 20 proc. kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija.

Visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką pareiškėjas turi sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.

Mokama dalinė kompensacija

Paramos gavėjas turi teisę kreiptis dėl dalinės kompensacijos, kuri siekia 70 proc. apskaičiuotos preliminarios paramos sumos, atsižvelgiant į sumokėtą draudimo įmokos sumą. Tokiu atveju, gavęs pranešimą apie sprendimą skirti paramą ir sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas, paramos gavėjas iki einamųjų metų balandžio 30 d. savivaldybei pateikia:

– draudimo sutartį bei visų jos pakeitimų (tuo atveju, jei draudimo sutartis per jos galiojimo laikotarpį buvo tikslinama ar buvo nutraukta) kopijas;
– visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimo patvirtinimo dokumentų kopijas.

Parama mokama neatsižvelgiant į draudžiamojo įvykio faktą

Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas bei einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. savivaldybei turi pateikti šiuos dokumentus:

– draudimo sutartį bei visų draudimo sutarties pakeitimų (tuo atveju, jei draudimo sutartis per jos galiojimo laikotarpį buvo tikslinama ar buvo nutraukta) kopijas;
– visų įvykusių draudiminių įvykių (jei jų buvo) žalų pranešimų originalus arba kopijas bei paaiškinimus dėl žalą patyrusių pasėlių atsėjimo;
– visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas.

Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.

Paraiškų teikimas

Paraiškos teikiamos prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu. Turi būti pateikiamas vienas originalus paramos paraiškos egzempliorius ir susijusių dokumentų originalai arba kopijos. Kiekvienas paramos paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Šaltinis: www.nma.lt, 2021-08-16

Pašarinių miežių kaina per savaitę augo 4,2 proc. iki 174,7 euro ir buvo 25 proc. didesnė nei pernai rugpjūčio pradžioje. Rugiai supirkti vidutiniškai po 132,3 euro – atitinkamai 2,6 proc. ir 22,41 proc. brangiau, kvietrugiai supirkti po 163,1 euro – atitinkamai 1,7 proc. ir 28,5 proc. brangiau.

Naujo derliaus rapsų vidutinė supirkimo kaina siekė 464,4 euro ir buvo 1,9 proc. mažesnė negu prieš savaitę, bet 34,5 proc. didesnė negu prieš metus.

Šaltinis: www.valstietis.lt, 2021-08-16

„Siekiame priartinti vietos gamintojus prie vartotojų – laimi ir gamintojas, ir vartotojas, kuris gauna vietinę, kokybišką produkciją. Logistikos centrų steigimui šiame kvietime teikti paraiškas numatyta 3 mln. eurų. O savivaldos vaidmuo kuriant šiuos centrus yra didelis privalumas. Logistikos centrų galimybėmis jau intensyviai domisi Klaipėdos rajono savivaldybė“, – teigia žemės ūkio ministras.

Kauno merą V. Matijošaitį domino, koks numatomas savivaldybės indėlis steigiant logistikos centrą.

Anot K. Navicko, galimi įvairūs modeliai, savivaldybės taip pat galėtų būti tarp šių centrų steigėjų. Šiame projekte savivaldybėms numatomas svarbus vaidmuo. „Savivaldybei pasakius – taip, mums įdomu, raginsime darželius taip įsigyti vietos gamintojų produkciją – jau turime iniciatyvų steigti logistikos centrus. Reikalingas savivaldybės įsitraukimas, tuomet daugiau garantijų centrų steigėjams“, – teigė ministras.

Trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelio skatinimas steigiant regioninius logistikos centrus, jau veikia kitose šalyse – Lenkijoje, Italijoje, Čekijoje.

Logistikos centrai – kam, kiek ir kaip?

Pretenduoti kurti logistikos centrus gali ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantys ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba bei perdirbimu. Paraiškos paramai užsiimti šia veikla teikiamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d. Parama numatoma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Žemės ūkio ministerija, skatindama tokių logistikos centrų įkūrimą, iškėlė du pagrindinius tikslus. Vienas jų – bendradarbiavimo ir kooperacijos skatinimas. Kitas tikslas – kad vietoje užauginti produktai būtų tiekiami to rajono ar regiono vartotojams, ypač švietimo įstaigoms, ligoninėms.

Paramos dydis priklausys nuo steigiamo logistikos centro dydžio. Maksimali paramos suma vienam projektui – 700 tūkst. Eur be PVM. Tokia didžiausia parama numatyta regioninių logistikos centrų prie Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus steigimui. Mažesnių, vietos ar rajoninio lygmens, logistikos centrų kūrimui būtų skiriama iki 120 tūkst. Eur ar 200 tūkst. Eur.

Regioninio lygmens logistikos centrams statyti ar nuomotis jau esamas patalpas paramos intensyvumas siekia 60 proc. Logistikos centrų darbuotojams darbo užmokesčiui – 100 procentų. Tokiu pačiu intensyvumu – 100 proc. – būtų kompensuojama ir už logistikos centrų komunalines išlaidas.

Prioritetas bus teikiamas turintiems patirties trumpųjų maisto tiekimo grandinių veikloje. Parama teikiama tuo atveju, jei logistikos centrai bus steigiami savivaldybėse, kurios ribojasi su miestais, turinčiais ne mažiau kaip149 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Centruose būtų privalomas pagrindinių produktų grupių (grūdų produktų, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų, pieno produktų, mėsos ir kiaušinių) asortimentas, kuris gali būti plečiamas laipsniškai.

Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2021-08-16