Žemės ūkio naujienos: 2023-03-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Navickas su pieno gamintojais ir perdirbėjais aptars paramą, Pieno įstatymą
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį Pieno taryboje aptars paramos taisykles pieno gamintojams bei planuojamus Pieno įstatymo pakeitimus. Ministerija BNS informavo, jog Pieno taryboje, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai, bus aptariamos paramos taisyklės ūkininkams, taip pat ministerijos inicijuojami Pieno įstatymo pokyčiai.
Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, ministerija pienininkams pažadėjo iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves. Tačiau ūkininkai reikalauja bent 40 mln. eurų.
K. Navickas anksčiau pranešė, kad Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams Europos Komisijos (EK) prašo skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. Tačiau tokiai paramai reikia visų ES šalių narių ministrų pritarimo, o jo laukti teks apie dvi savaites.
Ministerija taip pat inicijuoja įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pagerinti ūkininkų padėtį ir derybines pozicijas su supirkėjais, lanksčiau nustatyti kainas, įvesti derybose daugiau skaidrumo.
Prezidentūra teigia, jog ministerijos pažadėta 8 mln. eurų parama pieno gamintojams nėra adekvati sprendžiant kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų krizę. Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad problemą išspręsti galima didinant ūkininkų derybines galias jiems kooperuojantis.
Ketvirtadienį vyko pienininkų protesto akcija prie Seimo.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-03-24
Jauniesiems ūkininkams – dotacijos ir lengvatinės paskolos
Žemės ūkio ministerija parengė taisyklių projektą, kaip bus remiami jaunieji ūkininkai, planuojantys užsiimti žemės ūkio verslu. Paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ priėmimas numatytas šių metų gegužės–birželio mėnesiais. Pagal šią priemonę bus remiama žemės ūkio produktų pirminė gamyba, taip pat žemės ūkio valdoje pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą.
Parama teikiama jaunajam ūkininkui (fiziniam ar juridiniam asmeniui), kuris pirmą kartą steigiasi ūkyje ar žemės ūkio valdoje kaip jų valdytojas. Pareiškėjo ūkis ar valda turės būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paraiškos pateikimo.
Pareiškėjas galės teikti paramos paraišką ir gauti:
tik dotaciją (vienkartinę išmoką);
dotaciją ir lengvatinę paskolą;
tik lengvatinę paskolą.
Šios lengvatinės paskolos bus teikiamos palankesnėmis sąlygomis nei siūloma komercinėje paskolų rinkoje. Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.
Parama skiriama verslo planui įgyvendinti. Didžiausias dotacijos dydis – 60 tūkst. Eur. Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negalės viršyti 100 tūkst. Eur. Bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos suma taip pat negalės viršyti 100 tūkst. Eur.
Ministerija numato, kad projektų atrankos metu pirmenybė bus teikiama kuriantiems ekologinius ūkius, ketinantiems vykdyti gamybą pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos reikalavimus, perdirbantiems savo ūkyje užaugintą produkciją, prisidedantiems prie prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo, aplinkos taršos mažinimo, investuojantiems į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas ir kt.
Intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklių projekas jau patalpintas Teisės aktų informacinėje sistemoje, kad su jomis susipažintų visuomenė.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-23
Patvirtintos laukinių paukščių apsaugos įgyvendinimo taisyklės
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) intervencinės priemonės „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ (Priemonė) įgyvendinimo taisyklės. Pagal Priemonę remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės geros apsaugos būklės užtikrinimu, nustatant ir pritaikant ūkinės veiklos galimybes ir ūkininkavimo būdą taip, kad jis nekeltų pavojaus atskirų laukinių paukščių rūšių paplitimo arealams.
Parama skiriama kasmet už pievų plotą, esantį už „Natura 2000“ teritorijos ribų, siekiant paramos gavėjams kompensuoti dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Kompensacinės išmokos dydis –74 Eur už vieną hektarą pievų.
Deklaruotas bendras tinkamas paramai naudmenų plotas (kodai: DGI, DGP, DGA arba EPT, SPT, 5PT-2, 5PT-3, MNP, MNŠ, MNN, kai paramos prašoma pagal Priemonę ir tęstinę Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“), patenkantis į paukščių apsaugos teritorijų už „Natura 2000“ ribų sluoksnį, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų.
Norintys gauti paramą pareiškėjai privalo būti aktyvūs ūkininkai, kurie atitinka bendruosius reikalavimus, nustatytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Tiesioginių išmokų taisyklės) II skyriuje, ir kurių valda ar jos dalis patenka į paukščių teritorijos už „Natura 2000“ ribų sluoksnį.
Įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 5 metai. Įsipareigojimų laikytis privaloma nuo einamųjų metų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos pateikimo dienos iki paraiškų teikimo pradžios, einančios po paskutinių įsipareigojimų metų pabaigos.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai, pretenduojantys į paramą pagal Priemonę, už tą patį plotą gali pretenduoti į paramą ir pagal tęstines KPP priemones „Ekologinis ūkininkavimas“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ar kitas Strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones, atsižvelgdami į intervencinių priemonių suderinamumą, kuris pateikiamas Tiesioginių išmokų taisyklių 2 priede „Paramos suderinamumo matricoje“, jei laikosi savanoriškai prisiimtų įsipareigojimų pagal intervencines priemones.
Paraiškos teikiamos vadovaujantis paraiškos teikimo metu galiojančiomis Tiesioginių išmokų taisyklių nuostatomis. Pareiškėjas elektroniniu būdu turi įbraižyti laukus, esančius tik paukščių apsaugos teritorijų už „Natura 2000“ ribų sluoksnio ribose, ir paraiškos 2 lapo 1 lentelės 10 stulpelyje pasirinkti sutartinį kodą LP.
Šaltinis: nma.lt, 2023-03-24
Prezidentūra: 8 mln. eurų parama pieno gamintojams nėra adekvati
Prezidentūra teigia, jog Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pažadėta 8 mln. eurų parama pieno gamintojams nėra adekvati sprendžiant kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų krizę. Ji pabrėžia, kad žemės ūkis yra strateginis Lietuvos ekonomikos sektorius, todėl valstybės parama krizės ištiktiems pieno gamintojams turi būti adekvati ir taikli.
„Valstybė į pieno ūkius per eilę metų yra investavusi šimtus milijonų eurų, šių investicijų negalima sau leisti prarasti. Dabar Žemės ūkio ministerijos pažadėta 8 mln. eurų parama nėra adekvati pienininkus ištikusiai krizei“, – ketvirtadienį BNS perduotame komentare nurodė prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupė.
Šalies vadovo patarėjai ketvirtadienį susitiko su protestuojančių pienininkų atstovais.
„Negalima tikėtis, kad visas problemas išspręs Europos Komisija. Juo labiau, kad pirmieji signalai iš Briuselio dėl išskirtinės finansinės paramos iš ES žemės ūkio sektoriaus rezervo buvo neigiami“, – teigiama komentare.
Pabrėžiama, jog Vyriausybė šios krizės akivaizdoje turėtų veikti greitai, nes kiekviena krizės diena didina grėsmę dėl konkrečių ūkių bankrotų ir didėjančios regioninės atskirties.
Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija pienininkams pažadėjo iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves. Tačiau ūkininkai reikalauja bent 40 mln. eurų.
K. Navickas pirmadienį pranešė, kad Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams Europos Komisijos (EK) prašo skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. Tačiau tokiai paramai reikia visų ES šalių narių ministrų pritarimo, o jo laukti teks apie dvi savaites.
Žemės ūkio ministerija taip pat pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pagerinti ūkininkų padėtį ir derybines pozicijas su supirkėjais, lanksčiau nustatyti kainas, įvesti derybose daugiau skaidrumo.
Ketvirtadienį vyko pienininkų protesto akcija prie Seimo.
Pranckietis: skirti paramą pieno ūkiams galimybė buvo ir anksčiau
Ketvirtadienį prie Seimo tęsiantis ūkininkų protestui, su jų atstovais susitikęs parlamento Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parama nukentėjusiems pieno gamintojams vėluoja. Anot jo, būtina rasti priemones, kurios padėtų ūkininkams išsilaikyti tol, kol šiuo metu stipriai nukritusios pieno supirkimo kainos stabilizuotųsi.
„Per pandemiją visada matydavome visus verslus, kurie negali išsilaikyti, apie paramos reikalingumą nediskutuodavome. Šįkart reikia, diskutuoti apie tai, kad ūkiai galėtų išsilaikyti tol, kol pergyvens šitą kainų krizę“, – ketvirtadienį po ūkininkų ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasitarimo Eltai teigė V. Pranckietis.
ŽŪM yra pasiūliusi iš valstybės biudžeto numatyti 8 mln. eurų išmokoms už laikomas karves skirti, tuo metu pieno gamintojai prašo 40 mln. eurų trumpalaikės paramos.
Pasak V. Pranckiečio, protestuojantiems ūkininkams nebūtų reikėję atvykti piketuoti prie Seimo, jei ŽŪM „būtų ėmusis konkrečių veiksmų dar sausio mėnesį“.
„Tų dabar surastų 8 mln. eurų jie nesurado iš kažkur. Reiškia, tokia galimybė buvo ir anksčiau, reikėjo kalbėtis“, – sakė KRK vadovas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ketvirtadienį antrino antradienį premjerės išsakytai pozicijai, jog pieno ūkininkų prašomų 40 mln. eurų paramos biudžete nėra. Jis teigia, jog 8 mln. eurų yra ta suma, kurią valstybė yra pajėgi skirti šiuo metu.
V. Pranckietis savo ruožtu siūlė paskaičiuoti, kiek nukentėjusių ūkių turėtų nutraukti veiklą bei kiek dėl to valstybė praras biudžeto pajamų.
„Reikėtų skaičiuoti atvirkščiai – kiek tų verslų sužlugs ir kokių mokesčių neteks valstybė. Tada būtų galima aiškintis, ar turime surasti tuos pinigus, kurie vėliau per mokesčius grįžta į biudžetą – kokių netekimų turėsime, jei ūkiai žlugs“, – kalbėjo V. Pranckietis.
„O žlugs tikrai daug ūkių – vien dėl to, kad tiesiog ekonomiškai nepaveš ir tiesiog nebegali primokėti už tai, kad jie parduoda pieną. Nuostolis nesukuria ateities“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Vilniuje, šalia Seimo, prasidėjo didelė ūkininkų protesto akcija. Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui dėl stipriai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei ŽŪM ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.
Vilniaus miesto savivaldybė leido į piketą susirinkti 2,5 tūkst. asmenų, jį tęsti nuo 11 iki 15 val.
Piketą organizuoja Lietuvos pienininkų asociacija, o palaikymą pieno gamintojams antradienį išreiškė ir kitų žemės ūkio šakų atstovai, taip pat dalyvausiantys proteste.
ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės.
Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų. Dar anksčiau ŽŪM pristatė ilgalaikių priemonių paketą, kuris taip pat sulaukė kritikos.
Savaitės pradžioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje dalyvavo K. Navickas. Kur, kartu su Latvijos ministru Didziu Šmitu, prašė už žemės ūkį atsakingo komisaro Januszo Wojciechowskio iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos poziciją palaiko dalis kitų šalių.
Kaip antradienį parlamentarams aiškino I. Šimonytė, vadinamoji „pieno krizė“ kilo, nes po labai aukštų kainų 2022 m., dalis pasaulinių maisto kainų staigiai sumažėjo. Tuo metu Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, todėl pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino supirkimo kainas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia.
Pieno supirkimo kainos pastaruoju metu krenta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Išankstiniais Europos Komisijos duomenimis, sausį ir vasarį vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje mažėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 2,7 proc., nusileisdama žemiau 55 centų už kilogramą ribos.
Šaltinis: Lukas Juozapaitis, ELTA, 2023-03-23
Seimo vadovė: yra prielaidų tikėtis, kas sprendimai dėl pieno sektoriaus krizės bus rasti
Žemės ūkio ministerijos inicijuojami Pieno įstatymo pakeitimai Seime tikriausiai nebus svarstomi skubos tvarka, sako Seimo pirmininkė. Tačiau Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad sprendimai, kaip pieno gamintojams išeiti iš krizės, bus surasti. „Seime jį (Pieno įstatymo projektą – BNS) reikės svarstyti labai labai nuodugniai“, – Seime žurnalistams teigė ji po susitikimo su pieno gamintojais.
„Kaip Seimo pirmininkė, galbūt, neinicijuosiu (skubos – BNS)“, – pridūrė Seimo vadovė.
Pasak jos, parengti kokybiškas pataisas yra Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto reikalas, tačiau ji pabrėžė matanti galimybių dėl sprendimų, kurie padėtų pieno gamintojams įveikti krizę.
„Yra prielaidos tikėtis, kas sprendimai bus surasti“, – pareiškė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo tarpu Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis pripažįsta, kad žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atstatydinimas Seime gali nepasisekti, nes pritrūktų balsų, todėl jis palaikymo ieško valdančiųjų stovykloje.
Pieno gamintojų asociacijos vadovas Seimo pirmininkės ir Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio prašo per interpeliaciją balsuoti už ministro pašalinimą iš pareigų.
„Šiandien opozicija yra tokia, kad, jeigu bus paruošta opozicijos interpeliacija (ministrui – BNS), gali pritrūktų balsų. Tai prašiau Kaimo reikalų komiteto pirmininko ir Seimo pirmininkės, nes gali trūkti to balso, kad prabalsuotų, kad tą ministrą patrauktų“, – po susitikimo su Seimo vadove teigė J. Vilionis.
Pasak jo, nauju žemės ūkio ministru galėtų tapti ne vienas Seimo narys.
„Ministru gali būti ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas (V. Pranckietis – BNS), ir Starkevičius (Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius – BNS) ir kiti. Šiandien reikia žmogaus, kuris supratų žemės ūkį, kuris eitų nebijodamas“, – pareiškė J. Vilionis.
„Mes nenustosime, kad būtų pasiektas rezultatas. Mums ar būti, ar nebūti yra šiandien klausimas“, – pridūrė jis.
Prie Seimo ketvirtadienį maždaug tūkstantis ūkininkų, auginančių karves ir tiekiančių pieną perdirbėjams, surengė protesto akciją ir reikalavo didesnės valstybės paramos bei K. Navicko atsistatydinimo.
K. Navickas praėjusių metų birželį Seime jau atlaikė opozicijos inicijuotą interpeliaciją.
Žemės ūkio ministerija rengia pataisas, kurios sustiprintų pieno pardavėjų derybines galias, būtų atsisakoma jų grupavimo pagal kasdien parduodamo pieno kiekį.
Pieno įstatymo pakeitimais, kuriuos šią savaitę ketinama aptarti su sektoriaus atstovais, siekiama iš esmės išspręsti problemas, kurias dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų patiria pieno pardavėjai.
Anot ministerijos, įstatymo projektą su išplėstine Pieno taryba ketinama aptarti šį penktadienį.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis sako, kad Vyriausybės skirta 8 mln. eurų parama yra per maža, o kad ūkininkai galėtų išgyventi bent penkis mėnesius, jiems reikėtų bent 40 mln. eurų.
Lietuvoje 2023 m. kovo mėnesio pradžioje labiausiai sumažėjo rapsų supirkimo kaina
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2023 m. 9 savaitę (02 27–03 05) rapsai buvo superkami vidutiniškai po 501,01 EUR/t – 17,03 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę (8 savaitę (02 20– 26) buvusia kaina bei 24,79 proc. mažesne kaina negu prieš metus (2022 m. 9 savaitę (02 28–03 06). Analizuojamu laikotarpiu kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 283,46 EUR/t – 1,37 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę, bet 1,95 proc. didesne kaina negu prieš metus.
Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 9 savaitę sudarė 300,72 EUR/t – buvo panaši kaip ir praėjusią savaitę, bet 13,99 proc. didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina. Pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 251,31 EUR/t – 4,44 proc. didesne kaina, palyginti su vasario pabaigoje buvusia kaina bei 8,68 proc. brangiau negu prieš metus.
