Žemės ūkio naujienos: 2023-11-17

EK patvirtinti pakeitimai padės ne tik spręsti pieno krizę, labiau skatinti ūkininkų kooperaciją, bet ir užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, ilgalaikį sektoriaus atsparumą. Dėl šio pakeitimo paramos sąlygos ūkininkams taps palankesnės, lankstesnės, labiau suprantamos.

Į Strateginį planą (SP) Lietuva įtraukė papildomų priemonių ekonominių tikslų srityje, peržiūrėtas susietosios pajamų paramos teikimas pieninių veislių karvių ir baltyminių augalų augintojams. „Pagrindinis šių pakeitimų tikslas – užtikrinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, reaguojant į kylančius naujus rinkos iššūkius, pieno krizę ir skatinant ūkininkų kooperaciją.

Pakeitimai palietė ne tik tiesiogines išmokas, GAAB reikalavimus, bet ir kaimo plėtros intervencines priemones“, – pažymi ŽŪM Europos sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėja Žaneta Jucaitytė.

Sudaromos palankesnės paramos sąlygos ūkininkams, mažinama administracinė našta

„Daugiausiai pakeitimų buvo atlikta intervencinių priemonių apimtyje, siekiant palengvinti sąlygas paramai gauti. Jose keitėsi tinkamumo sąlygos, patikslintos tinkamos finansuoti išlaidos. Strateginio plano pakeitimais supaprastinti tam tikri reguliaciniai procesai, pagerintos paramos teikimo sąlygos, kad paramos gavėjams būtų sumažinta administracinė našta, pritaikyti supaprastinti išlaidų apmokėjimo būdai“, – apie SP pasikeitimus aiškina Žaneta Jucaitytė.

Kaip pažymi Ž. Jucaitytė, paramos veiksmingumas priklauso nuo tinkamo konkrečiam tikslui skirtų priemonių derinio, todėl siūlomais kaimo plėtros intervencinių priemoni ,,Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ , ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“, ,,Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ pakeitimais buvo siekiama užtikrinti didesnį įvairių intervencinių priemonių nuoseklumą, supaprastinti tam tikrus procesus, suvienodinti bendras paramos teikimo sąlygas.

Intervencinėse priemonėse ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“, ,,Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ netinkamų finansuoti išlaidų sąraše patikslinta transporto priemonės apibrėžtis ir nustatyta, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamas transporto priemonių, išskyrus žemės ūkio techniką ir transporto priemones žemės ūkio produktų gabenimui, įsigijimas. Be to, intervencinėje priemonėje „Labai smulkių ūkių plėtra“ atsisakyta reikalavimo pateikti verslo planą kaip atskirą dokumentą – jis bus integruojamas į paramos paraiškos formą.

Pakeitimai intervencinėse priemonėse ,,Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ ir ,,Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ mažina administracinę naštą pareiškėjams ir administruojančioms institucijoms, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus. Tuo pačiu tai padės efektyviau įgyvendinti ir pačias intervencines priemones. Siekiant mažinti administracinę naštą ir atliepiant socialinių partnerių pastabas SP intervencinėse priemonėse, pagal kurias skiriama parama už ūkinius gyvūnus, harmonizuojami SG koeficientai laikantis vieningo teisės šaltinio. Intervencinėje priemonėje ,,Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ – pakeisti ūkinių gyvūnų perskaičiavimo koeficientai ir atitinkamai perskaičiuotos išmokos.

Karvių augintojams – susietosios paramos priedai

Vienas svarbiausių strateginio plano pakeitimų palies pienininkyste užsiimančius ir kooperatyvams priklausančius ūkius. Tokiems ūkiams intervencinėje priemonėje „Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams (laikytojams)“ numatyta galimybė skirti nustatyto dydžio susietosios paramos išmokos priedą už pieninę karvę (apie 30 Eur), bet ne daugiau kaip už 150 pieninių karvių.

Kaip rodo statistika, Lietuvoje vidutinis pieno ūkis vienas mažiausių ES. Maži ūkiai susiduria su didesnėmis gamybos sąnaudomis, surinkimo kaštais bei mažomis supirkimo kainomis. Be to, maži pienininkystės ūkiai yra mažiau efektyvūs, vidutinis jų produktyvumas – vienas mažiausių ES, siekiantis tik 85 proc. ES vidurkio.

Kaip pažymi Ž. Jucaitytė, pripažintų kooperatinių bendrovių nariams mokamas priedas už jų laikomas pienines karves turėtų paskatinti ūkius sparčiau jungtis į kooperatines bendroves, nes tai leistų padidinti ne tik darbo našumą, bet ir pieno kokybę, sumažinti gamybos sąnaudas, surinkimo kaštus ir užsitikrinti palankesnes supirkimo kainas.

Šiuo metu pripažintų kooperatyvų narių ūkiuose laikomos pieninės karvės sudaro 16 proc. visų šalyje auginamų pieninių karvių. Tikimasi, kad papildoma išmoka jungtis į kooperatyvus paskatins daugiau šalies pienininkystės ūkių. Prognozuojama, kad kooperacijos lygis Lietuvoje pieno sektoriuje iki 2027 m. išaugs iki 25 proc., o bendro karvių skaičiaus mažėjimo tempai stabiliai mažės.

Nuo 2024 m. susietoji parama bus mokama ir sojos augintojams

Strateginio plano pakeitime į baltyminių augalų sąrašą buvo įtraukta soja, todėl nuo 2024 metų šis svarbus pašarinis pasėlis, tampa tinkamu susietajai paramai gauti. Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis, o soja pašarų gamyboje – vienas iš pagrindinių baltyminių augalų.

„Šiuo metu rinkoje stebimas žymus apsirūpinimo augaliniais baltymais deficitas tiek šalies, tiek ES lygiu. Todėl paramos teikimas paskatintų konkurencingesnės nacionalinės žaliavų bazės, skirtos pašarų gamybai, kūrimą ir taip padėtų sumažinti netikrumą dėl apsirūpinimo augaliniais baltymais. ES kasmet importuoja apie 17 mln. tonų žalių baltymų, iš kurių 13 mln. tonų yra baltymai iš sojų. Lietuvos sojų pupelių bei miltų ir rupinių iš sojų importas taip pat turi didėjimo tendenciją, didelė dalis sojos į Lietuvą atkeliaudavo iš Ukrainos, tačiau dėl tebesitęsiančio karo, šios žaliavos tiekimą sunku užtikrinti“, – pažymi Ž. Jucaitytė.

Be to, kaip pabrėžia Ž. Jucaitytė patarėja, sojos pasėliai naudingi ir dirvožemiui, ir aplinkosaugai, todėl ją auginančių ūkininkų rėmimas prisidėtų siekiant su aplinka ir klimatu susijusių tikslų.

Tikslinami aktyvaus ūkininko ir ariamosios žemės ir kiti apibrėžimai

SP pakeitime keičiamas „aktyvaus ūkininko“ sąvokos taikymas. Nuo 2024 m. visi ūkio subjektai, kurie už 2023 m. gavo ne daugiau kaip 2 tūkst. Eur tiesioginių išmokų, bus automatiškai laikomi „aktyviais ūkininkais“. Tokią išimtį smulkesniems ūkiams numato ES reglamentas. Gavusieji daugiau kaip 2 tūkst. Eur tiesioginių išmokų turės atitikti

Strateginiame plane nurodytus „aktyvaus ūkininko“ kriterijus (bent 1 iš 7 kriterijų). Iš apibrėžimo ,,ariamoji žemė“ išbraukiami pievas apibūdinantys kodai (GPŽ, GPA) (kurie yra kintantys ir tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu). Tikslinamas žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus, kad ir bearimės žemės dirbimo technologijas taikantys ūkininkai galėtų įvykdyti keliamus reikalavimus, t. y. sutvarkyti žaliojo pūdymo plotus jų pasirinktu būdu, t. y. voluojant, smulkinant, skutant. Tikslinant ,,Trumpos rotacijos želdiniai“ apibrėžimą – numatyta galimybė taikyti nacionalinių teisės aktų nuostatas, nustatančias kitokį atstumą tarp medžių bei jų kirtimo laikotarpį, nei nustatytą maksimalų 5 m atstumą tarp medžių ir ne retesnį kaip 8 m. kirtimo laikotarpį.

SP pakeitimai klimato ir aplinkosaugos srityse

Kaip pažymi Ž. Jucaitytė, dalis Strateginio plano pakeitimų yra susiję su BŽŪP klimato ir aplinkos apsaugos srities tikslų įgyvendinimu. Patikslintos geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų (GAAB) įgyvendinimo sąlygos, ekologinių sistemų, aplinkosaugos ir klimato srities kaimo plėtros intervencinių priemonių aprašymai, numatant tam tikrus palengvinimus, palankesnes sąlygas ūkininkaujantiems.

Pavyzdžiui, dalyvaujantiems veikloje „Tarpiniai pasėliai“ ir pasirinkusiems auginti tarpinius pasėlius per žiemą, nustatyti palankesni sėjos ir tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo terminai (pasėti ne iki rugsėjo 1 d., bet iki rugsėjo 15 d., išlaikyti dirvoje ne iki kitų metų kovo 1 d., bet iki kovo 15 d.), sudarytos galimybės nustatyti platesnį šių augalų sąrašą.

Dalyvaujantiems veikloje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ bei dalyvaujantiems ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ nustatyti palankesni šienavimo terminai, kurie suvienodinti su šienavimo terminais tiesioginėms išmokoms gauti (iš rugpjūčio 1 d. keičiama į rugsėjo 1 d.).

Svarbu ir tai, kad dalyvaujantys veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir pasirinkę šienavimą kaip pievų (šlapynių) priežiūros būdą, neprivalės turėti ūkinių gyvūnų. Ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ veikloje „Parama už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą penimoms kiaulėms“ patikslintos nuostatos dėl minimalaus ploto, suderinant jas su 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB ir

galiojančiu nacionaliniu reguliavimu (išskiriant keturias grupes: 30-50 kg, 50-85 kg, 85-110 kg ir virš 110 kg). Dalyvaujantys intervencinėje priemonėje „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ galės pretenduoti į kompensacines išmokas ne tik už daugiametes pievas, bet ir už pievas iki 5 metų.

Siūlomu keitimu numatoma keisti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų įgyvendinimo sąlygas

Strateginiame plane numatyta paramos sistema užtikrinama, kad vykdoma žemės ūkio veikla atitiktų esminius aplinkos apsaugos reikalavimus ir sumažintų jos daromą neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui.

Siekiant tinkamai pasiruošti naujojo GAAB 1 „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“ įgyvendinimui ir kuo tiksliau nustatyti referencinį 2018 m. rodiklį, buvo atlikta pakartotinė daugiamečių pievų nustatymo analizė, pasitelkiant naujausius duomenis ir įrankius.

„Kadangi EK patvirtino šį keitimą, buvo patikslintas faktinis bendras daugiamečių pievų plotas, fiksuotinas 2018 m. ir nustatyta tikslesnė šių duomenų reikšmė. Atstatytinų daugiamečių pievų plotas bus žymiai mažesnis – preliminariai atstatytinų pievų plotas sumažės iki 110 tūkst. ha“, – sako Ž. Jucaitytė.

GAAB 5 ir GAAB 6 pakeitimai, kuriais aplinkosauginio įsipareigojimo laikotarpis pailginamas 15 dienų, užtikrins dar geresnę dirvožemio apsaugą nuo erozijos ir netiesiogiai prisidės prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Siekiant išvengti atvejų, kuomet pareiškėjams dėl meteorologinių sąlygų gali kilti sunkumų apsėti juodojo pūdymo plotus laiku, suderintas GAAB 6 pakeitimas, kuriuo apsėjimo data vėlinama vienu mėnesiu.

GAAB 8 standarto keitimu, siekiant suteikti kuo platesnes galimybes pareiškėjams įgyvendinti su bioįvairovės apsauga susijusius reikalavimus, plečiamas kraštovaizdžio elementų sąrašas įtraukiant dar vieną bioįvairovei svarbų elementą – melioracijos griovių šlaitus. Prižiūrint griovius būtų prisidedama prie bendrojo kraštovaizdžio tvarkymo, be to, tai yra vienas iš būdų išsaugoti bioįvairovę.

Dar vienu GAAB 8 pakeitimu tikslinamas kraštovaizdžio elemento „Medžių ir krūmų grupės (įskaitant senų sodybviečių želdinius)“ pavadinimas įtraukiant miškelius ir patikslinant sodybviečių formuluotę: ,,Miškeliai, ariamoje žemėje įsiterpę medžių ir krūmų grupės, žolinė danga, želdynai ir (ar) želdiniai (įskaitant apleistas sodybvietes ar apleistus ūkinius pastatus, kurie nėra vyraujantys, tačiau galintys teikti prieglobstį faunai ir naudą biologinei įvairovei taip prisidedant prie GAAB 8 tikslo”). EK nepritarė klimato ir aplinkosaugos užmojų mažinimui Nors EK pritarė daugumai SP pakeitimų, atsižvelgti į siūlymus koreguoti kai kurias GAAB 5 ir 7 standartų nuostatas ji nesutiko. EK akcentavo, kad Strateginio plano pakeitimai negali daryti neigiamo poveikio Žaliajai architektūrai, su aplinka bei klimatu susijusių ES tikslų siekimui, negalima mažinti iškeltų BŽŪP aplinkosaugos užmojų.

Komisija nepritarė siūlymams dėl GAAB 5 standarto „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“, 7 standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“, naujos priemonės įtraukimui į Strateginį planą „Melioracijos griovių tvarkymas“ ir jos priskyrimo „žaliosioms priemonėms“.

Žemės ūkio ministerija siūlė tęsti išimties taikymą dėl GAAB 5 pažeidimų nefiksavimo, kai pažeidimo plotas mažesnis nei 10 proc. lauko ploto, bet ne daugiau nei 1 ha. Tačiau EK nepritarė tokios išimties taikymui naujuoju paramos laikotarpiu.

Taip pat buvo atmestas Lietuvos siūlymas įtraukti atsėliavimo galimybę (kai dvejus metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) ne didesnėje nei 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje įgyvendinant GAAB 7 reikalavimą. Todėl ūkininkams ir toliau reikės laikytis augalų kaitos reikalavimo visame plote.

„Komisija taip pat nepalankiai įvertino siūlymą naują priemonę „Melioracijos griovių tvarkymas” priskirti aplinkosauginėms priemonėms. Ji nurodė, kad įtraukimo priežastys yra nepagrįstos, ir konstatavo, kad tai konkurencingumą didinanti gamybinė investicija, neturinti reikšmingos įtakos aplinkosaugai“,– teigia Ž. Jucaitytė.

Šiuo metu ministerija ir toliau tobulina Strateginį planą, vertina pasėlių deklaravimo rezultatus, naujus žemės ūkio poreikius bei aplinkybes ir rengia antrąjį jo keitimą. Kartu su socialiniais partneriais ir mokslininkais jau aptartos pagrindinės spręstinos sritys: daugiamečių pievų atkūrimo poreikis, ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūra, kraštovaizdžio elementų populiarinimas ir kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų tobulinimas. Strateginio plano pakeitimų priežastys ir pagrindimai taip pat teikiami svarstyti ir tvirtinti Stebėsenos komitetui.

Pasiūlymas keisti Strateginį planą šiuo metu jau yra neformaliai derinamas su Europos Komisija, siekiant užtikrinti sklandų ir operatyvų oficialų Strateginio plano antrojo pakeitimo pateikimą Europos Komisijai 2024 m. pradžioje.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-11-16

„Žemės mokestį už 2023 metus sumokėjo 78 proc. – beveik 609 tūkst. – tai turėjusių padaryti žemės savininkų. Jų sumokėta suma – beveik 50 mln. eurų ir tai yra 84 proc. nuo sumos, kuri šiemet paskaičiuota žemės savininkams“, – komentare BNS sakė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

VMI duomenimis, 595 tūkst. gyventojų jau sumokėjo 41 mln. eurų, o 13,8 tūkst. įmonių – 8,9 mln. eurų žemės mokesčio.

Mokesčio dar nesumokėjo 165 tūkst. gyventojų (8,7 mln. eurų) ir apie 2,3 tūkst. įmonių (1 mln. eurų). Jiems nuo ketvirtadienio skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną.

Šiemet mokestis apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie turėjo sumokėti apie 59 mln. eurų: apie 49 mln. eurų – gyventojai, apie 10 mln. eurų – įmonės.

Pasak M. Endrijaičio, šiemet žemės savininkai mokestį mokėjo aktyviau nei pernai.

„Šiais metais žemės mokestis mokamas aktyviau. Pernai iki lapkričio 16 dienos mokestį buvo sumokėję 70 proc. savininkų ir jų sumokėta suma buvo 31,7 mln. eurų“, – teigė jis.

Šiemet žemės mokestis yra didesnis – Registrų centrui kas penkerius metus atnaujinant sklypų mokestinę vertę, šiemet ji padidėjo 43 proc.

Labiausiai – 77 proc. – didėjo žemės ūkio paskirties sklypų, 33 proc. – komercinės, 28 proc. – pramonės ir sandėliavimo, 26 proc. – gyvenamųjų teritorijų, 23 proc. – mėgėjų sodo žemės mokestinė vertė.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-11-16

Į diskusiją pakviestas K. Maksvytis akcentavo tai, kad nors Registrų centras ir dalyvavo mokesčio didinimo procese, įmonė nėra žemės mokesčio administratorius.

„Tai yra, dalyvauja tiek, kiek nustato vidutines žemės rinkos vertes, ir tos vidutinės rinkos vertės periodiškai yra prilyginamos mokestinėms vertėms. Tai šiemet, būtent nustatant žemės mokestį, yra pradėtos taikyti vidutinės rinkos vertės, kurios buvo nustatytos praeitų metų pabaigoje. Tai yra, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu“,– kalbėjo Registrų Centro registrų tvarkymo direktorius.

Anot K. Maksvyčio, yra daug faktorių, lemiančių galutinį rinkos vertės rezultatą – atsižvelgiama į žemės sklypų sandorius, kadastro duomenis, teritorijų planavimo dokumentus ir įvairius vertę mažinančius veiksnius.

Į klausimą, kodėl apie žemės mokesčio pokytį nebuvo jokios informacijos, K. Maksvytis atsakė, jog po to, kai buvo apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės, įvyko ir procesai, apimantys viešą svarstymą su visuomene bei derinimą su savivaldybėmis. „Galiu pasakyti, kad pagal procesą, kurį mes įgyvendinam nustatydami vidutines rinkos vertes, nuo rugsėjo mėnesio, jau parengus projektines vertes, jos yra teikiamos viešam visuomenės svarstymui ir nuo rugsėjo vidurio dvi savaites dokumentai yra eksponuojami.

Tiek Registrų centro internetiniame puslapyje, tiek yra skelbimai rajoninėje spaudoje apie tai, tiek savivaldybių internetiniuose puslapiuose. (…) Dar mėnesį laiko šiuos dokumentus vertina ir derina savivaldybių administracijos. Na, ir vėliau, jau gavus pastabas, pasiūlymus, juos įvertinus, yra parengiami galutiniai dokumentai, ir jie, kaip ir prieš tai minėjau, yra teikiami tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai“,– teigė K. Maksvytis.

Ūkininkai liko šokiruoti

Vis dėlto KRŪS pirmininkas M. Maciulevičius neslėpė – išaugęs žemės mokestis buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Ypač po sunkmečio, su kuriuo ūkininkams teko susidurti išgyvenant energetinę bei klimato krizę. „Registrų centre žemės vertė būtent per rugsėjo mėnesį pakilo nuo 3 iki 5 kartų, 6 kartų, kitur ir dešimtgubai pakilo. (…) Kad jums vaizdžiau pasakyti, buvo ūkininkų, kur mokėjo 3 tūkstančius per metus žemės mokesčio, dabar mokės 10 tūkstančių. Tai dabar kam tai naudinga? Naudinga tai vartotojui? Vartotojas teoriškai susimokės šitą kainą. Mes bandom Registrų centrui paaiškinti – žmonės mielieji, atsibuskite, žemės ūkio paskirties žemė yra mūsų įrankis, tą, ką mes naudojame kasdieniam darbui“,– situaciją aiškino M. Maciulevičius.

Kalbėdamas apie žemės vertės pokyčių pavyzdžius M. Maciulevičius paminėjo Kauno rajoną. Esą už derlingiausios žemės hektarą šių apylinkių ūkininkai įprastai moka apie 10–12 tūkstančių eurų, tačiau Garliavos apylinkėse hektaras dabar jau vertinamas 30 tūkstančių eurų. „Ir ūkininkas vien dėl to, kad jis ūkininkauja prie Kauno, turi susimokėti valstybei. Nors ta žemė to neverta. Jinai neturi nei komunikacijų, neturi nei privažiavimo“,– pasipiktinimo neslėpė KRŪM pirmininkas.

Sprendimų siūlo ieškoti savivaldybėse

Reaguodamas į KRŪM pirmininko pateiktą Kauno rajono pavyzdį, K. Maksvytis siūlo problemą spręsti per savivaldybės tarybą. „Iš tiesų, vertė yra svarbu, bet, mano supratimu, dar labiau svarbu yra santykis savivaldybės tarybos ir žemės mokesčio mokėtojo. Tai yra, savivaldybės tarybos turi teisę ir pareigą nustatyti tarifus. Nuo 0,01 proc. iki 4 proc. tose ribose. (…) Jeigu savivaldybės taryba mato, kad ūkininkaujantys asmenys šitoje teritorijoje turėtų mokėti mažesnius mokesčius, tai jie tą gali ir padaryti būtent sureguliuodami per tarifus“,– siūlė K. Maksvytis.

Kaip gerąjį minėtos praktikos pavyzdį K. Maksvytis įvardijo Panevėžio rajono savivaldybę, kuri, pastarojo teigimu, žemdirbiams ir žemės sklypų savininkams nustatė tikrai draugiškus tarifus, dėl kurių jie priekaištų neturi. Tačiau yra ir tokių savivaldybių, kurios minėtų tarifų neperžiūrėjo jau nuo 2019 metų. Registrų tvarkymo direktorius savo ruožtu taip pat patikino, kad skirtingos paskirties žemei yra nustatoma skirtinga vertė.

O būtent žemės ūkio paskirties žemės vertė, Registrų centro duomenimis, nuo 2018 metų esą kilo visai ne kartais – fiksuojamas 74 proc. siekiantis vidutinis vidurkis. Teigiama, jog yra ir tokių savivaldybių, kuriose vidurkis siekia 40 proc. ar dar mažiau. Kylanti žemės vertė, anot K. Maksvyčio, yra atspindys rinkoje vykstančių pokyčių. O būtent Kauno rajono savivaldybėje ir yra pastebimas dvigubos vertės šuolis, tai parodo ir atlikti pardavimai.

Tačiau KRŪM pirmininkas atkreipė dėmesį į dar vieną problemą, dėl kurios, jo manymu, labiausiai nukenčia smulkieji ūkininkai. „(…) Jau seniai žinoma tiesa, kad ir žemės ūkio paskirties žemė yra prekė rinkoje, kuria prekiauja ir tie patys namų valdų vystytojai, ir panašiai. Mes apie ką kalbam, kaip ūkininkai – ta žemė, kuri naudojama žemės ūkio veikloje, kuri deklaruojama kasmet, (…) joje turėtų būti tos normalios vidutinės vertės. Ta žemės ūkio paskirtis, kuri naudojama perpardavimui, kur ten nevyksta žemės ūkio veikla, uždėkite, kad ir 100 procentų, mums, tiesą pasakius negaila“,– dėstė M. Maciulevičius.

Aiškumo pasigesta ir Seime

Tai, kad pakils žemės mokestis, nebuvo žinoma ir Seimo nariui A. Butkevičiui. Pastarojo teigimu, žemės vertė kyla visada, tačiau tai vyksta proto ribose – ne keletą kartų, kaip tai įvyko ne tik Kauno, bet ir Pasvalio, Radviliškio ar Rokiškio rajonuose. „(…) Finansų ministerija, kur yra atsakinga už šią sritį, irgi visai nekėlė to klausimo. Praktiškai buvo galima pasakyti, kad padaryta slapta, arba tiesiog nesuvokiama, kad gali būti tokia reakcija, jeigu kaina padidės mokesčių du kartus. Neįsivaizduoju“,– situaciją komentavo parlamentaras.

Kalbėdamas apie K. Maksvyčio akcentuotus savivaldybių taikomus tarifus, A. Butkevičius pastebi, jog dažniausiai yra taikomi patys mažiausi tarifai. Tačiau taip daroma dėl konkrečios priežasties. „(…) Dėl to, kad puikiai supranta, kad rajone ūkininkai, pavyzdžiui, turi tikrai stiprią galią per rinkimus. Ir jeigu didina tarifą, tai savaime suprantama, kad savivaldybių tarybų posėdžių metu atsiranda labai didžiulė įtampa“,– kalbėjo A. Butkevičius.

Šaltinis: Aurimas Perednis, lrytas.lt, 2023-11-16

„Su ekspertų pagalba esame perskaičiavę ekologinių išmokų dydžius“, – teigė ji. Ministerija siūlo 2024–2027 metais išmokas už ekologinį ūkininkavimą bei perėjimą prie jo didinti 15–16 proc. Išmokos už javų, javų pašarams ir sėklai bei daugiamečių žolių sėklai auginimą augtų iki 275 Eur/ha, už vaisių, uogų ar daržovių auginimą – iki 644 Eur/ha, daugiametes žoles – 229 Eur/ha. Pereinantiems prie šių kultūrų auginimo ekologiškai išmokos atitinkamai augtų iki 322, 750 ir 238 Eur/ha.

„Biudžetas eigoje būtų didinamas, jei atsirastų poreikis paremti daugiau ekologinių ūkių plotą“, – sakė ŽŪM specialistė. Be išmokų didinimo, ŽŪM nuo kitų metų taip pat siūlo ekologiškai ūkininkaujantiems leisti dalyvauti visose gamybinėse ekoschemų veiklose. „Tai Augalų kaita, Tarpiniai pasėliai, Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, Sertifikuotos sėklos naudojimas“, – sakė J. Stakėnienė.

Taip pat ūkininkaujantiems ekologiškai nuo 2024 metų būtų peržiūrimi išmokų dydžiai stambesniems ekologiniams ūkiams (iki šiol išmokos 200 ha viršijantiems plotams mažinamos 30 proc.), visas ekologinio ūkininkavimo veiklas remti Kaimo plėtros fondo lėšomis. Antrąkart tobulinamą 2023–2027 m. žemės ūkio strategiją dar numatyta papildyti daugiamečių pievų plėtrai skirtomis ekoschemomis. Pasak ŽŪM specialistės, daugiamečių pievų plotai Lietuvoje mažėja, šiemet deklaruota 560 tūkst. ha, atkurti privaloma dar apie 100 tūkst. ha., tad plano keitimu ministerija dar nori populiarinti daugiamečių pievų steigimą.

Tam, be kitų pakeitimų, ministerija planuoja sukurti naujas ekoschemas, skirtas daugiamečių pievų įrengimui ir atnaujinimui. Papildomos išmokos prie bazinės išmokos už šias veiklas būtų mokamos nuo kitų metų. Be kita ko, ŽŪM siūlys priemones kraštovaizdžių elementų deklaravimui populiarinti, Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų, Tarpinių pasėlių ekoschemų korekcijas.

J. Stakėnienė komitete vylėsi, jog Europos Komisija antrąjį strateginio plano keitimą patvirtins iki kito pasėlių deklaravimo pradžios. ELTA primena, kad pasibaigus šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui paaiškėjo, kad Lietuvoje sumažėjo deklaruotų ekologinių ūkių plotų. ŽŪM skaičiuoja, kad ekologinių ūkių plotai nuo 2007 m. iki 2022 m. didėjo apie 11 kartų (nuo 21,6 iki 243,4 tūkst. hektarų).

Strateginiame plane ministerija kelia siekį iki 2027 m. tokių ūkių plotus išplėsti iki 13 proc. Siekdama padėti ūkininkams ŽŪM jau anksčiau skelbė, kad ketina didinti ekologinių ūkių išmokų dydžius, 200 hektarų ribą viršijančiam ekologiniam plotui nemažinti išmokos 30 proc., o taikyti ją pilna apimtimi. Dar siekiama supaprastinti Ekologinės gamybos žurnalo pildymą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakės, kad ekologinių ūkių plotų Lietuvoje mažėja dėl krentančio ekologinės produkcijos vartojimo tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Ekologinių ūkių susitraukimą pastebėjęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra sakęs, kad ši problema turi kelti klausimų, nes per pirmuosius 2023–2027 žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos taikymo metus pasiektas atvirkščias rezultatas nei joje ir Vyriausybės programoje numatytas tikslas ekologiškai ūkininkaujančių asmenų skaičių šalyje didinti.

Šaltinis: Lukas Juozapaitis, lrytas.lt, 2023-11-15