Žemės ūkio naujienos: 2025-03-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Valstybės investicijos pieno ūkininkams pasiteisina ir grįžta su kaupu
Per pastarąjį dešimtmetį mažėjant žaliavinio pieno gamybai, žemdirbiai supirkėjams pernai patiekė didžiausią pieno kiekį nuo 2018 metų. Šį proveržį nulėmė valstybės investicinė parama pieno ūkių plėtrai. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones pieninei galvijininkystei išmokėta 227 mln. eurų investicinė parama pieno ūkių plėtrai. Tolesnį prekinio pieno gamybos augimą ateityje užtikrintų tame pačiame lygyje palaikoma, arba didinama nacionalinė parama investicijoms į pieno ūkių plėtrą ir modernizavimą.
Investicijos į pieno sektorių atsiperka – skaičiuojama, kad pieno ūkiuose ir perdirbimo įmonėse apie pusę darbo vietų sukuria lietuviškų pieno produktų eksportas, siekiantis apie 1 mlrd. eurų per metus.
Pieno ūkiai 2024 m. pardavė perdirbti virš 1,38 mln. tonų pieno – 3,2 proc. daugiau nei 2023 metais. Dėl išaugusių kainų žemdirbių pajamos už parduotą natūralų pieną pernai išaugo 20 proc. – iki 610 mln. eurų.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), kasmet fiksuojamas melžiamų karvių skaičiaus mažėjimas ir tuo pačiu kompensuojantis pieninių karvių primilžio didėjimas. Tai reiškia, kad mažėjant karvių skaičiui, pieno kiekis didėja dėl augančio karvių produktyvumo. Lietuvoje kasmet stebimas pieno ūkių stambėjimas ir primilžio nuo karvės rodiklių gerėjimas, tačiau ES vidurkis išlieka nepavejamas.
Lietuvoje nuo karvės vidutiniškai primelžiama 6,7 tonos pieno per metus, kai ES – 7,8 tonos. Vidutinis karvių skaičius pieną parduodančiame Lietuvos ūkyje šį sausį pasiekė 21 karvę, kai 2016 metais buvo 9. Vis tik šis rodiklis išlieka vienas žemiausių Bendrijoje, kurioje vidutinis pieninių karvių skaičius viename ūkyje siekia apie 60 galvijų.
Lietuvoje pieno gamyba galėtų augti daug sparčiau, jeigu ūkių struktūriniai pokyčiai vyktų greičiau. Tam reikia užtikrinti investicijų prieinamumą į aukšto pieno produktyvumo karvių veisles, gyvulių sveikatą, jų priežiūrą ir laikymo sąlygas, pieno gamybos modernizavimo sistemas.
Šaltinis: Egidijus Simonis, pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas
Kovo 12 d. NMA išmokės 5,57 mln. Eur paramą pagal priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kovo 12 d. pradeda mokėti paramą ūkinių gyvūnų laikytojams, dalyvaujantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklose „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ – pirmąją mokėjimų dieną NMA išmokės beveik 5,57 mln. Eur paramą.
Kovo 12 d. beveik 5,57 mln. Eur parama pasieks daugiau kaip 8,2 tūkst. ūkinių gyvūnų laikytojų.
Iš viso iki 2025 m. birželio 30 d. tinkamiems paramai gauti pareiškėjams planuojama išmokėti 7,3 mln. Eur.
Kviečiame susipažinti su žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintais 2024 m. išmokų dydžiais už vieną sutartinį gyvulį pagal šias priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklas:
* pagal veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ bus mokama 48 Eur išmoka;
* pagal veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ – 22 Eur išmoka.
Primename, jog išmokos mokamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie einamaisiais metais pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas paraiškos teikimo dieną privalo turėti tokį sutartinių gyvulių (SG) skaičių, kad susumavus SG ekologinės sistemos išmokų dydžius, išmokų suma viršytų 100 Eur sumą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-10
Pakoreguotas paraiškų pagal Strateginio plano intervencines priemones priėmimo tvarkaraštis
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas Paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštis – pakeisti trijų intervencinių priemonių kvietimų laikotarpiai. Su žemės ūkio ministro įsakymu, kuriuo pakeistas grafikas, galite susipažinti čia.
Tvarkaraštyje pakeisti šių intervencinių priemonių kvietimų laikotarpiai:
* pagal priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ paraiškas bus galima teikti nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. (anksčiau buvo numatyta nuo spalio 1 d. iki lapkričio 28 d.);
* pagal priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ paraiškas bus galima teikti nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. (anksčiau buvo numatyta nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.).
* pagal priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. (anksčiau buvo numatyta nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-07
Biostimuliantai – mada ar reali pagalba kovojant su klimato iššūkiais?
Pastaraisiais metais vis dažniau pajaučiame besikeičiančio klimato padarinius – dažnėjančios sausros, neprognozuojami temperatūrų svyravimai, vis stiprėjantys vėjai, kurie paspartina drėgmės garavimą ir dirvos eroziją. Ši žiema irgi nebuvo išimtis pirmus du žiemos mėnesius turėjome pliusinę temperatūrą ir gausesnius nei praėjusiais metais kritulius, kurie išplovė mitybinius elementus, ypač azotą, į gilesnius dirvožemio sluoksnius iš kur augalams juos bus sunkiau pasiimti.
Besibaigianti žiema parodė savo žiemišką veidą ir spustelėjo šaltukas ledu sukaustęs ne tik ežerus, bet ir dirvožemį – įšalas vietomis siekė iki 30 cm. Ir nors tai nebuvo kritiniai šalčiai, kurie galėjo padaryti nepataisomos žalos pasėliams, bet visi pastebėjome staiga parudavusius laukus, dėl apšalusių augalų lapų. Dėl po šalčių prasidėjusių gausių lietų žemesnėse laukų vietose pradėjo kauptis vanduo, kuris bus papildomu iššūkiu pavasario belaukiantiems augalams.
Kaip elgtis dabar norint išsaugoti derlių?
Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šiemet reikės spręsti vis kitokius iššūkius, su kuriais susiduria po žiemos atsigaunantys augalai. Ir čia mes į pagalbą galime pasitelkti biostimuliantus, kurie padeda ne tik kritinėse situacijose esantiems augalams, bet ir padeda užsigrūdinti būsimiems iššūkiams. Biostimuliantai tai nėra trąšos, kuriomis mes galime pamaitinti augalą, tai yra priemonės, kurios augalui padeda geriau įsisavinti visas maisto medžiagas, kurias jie gauna su trąšomis, padeda augalui suaktyvinti pavasarį sunkiai įsibėgėjančią fotosintezę, taip pat padeda lengviau išgyventi įvairius stresinius laikotarpius, kurių ypač pavasarį gausu – tai ir temperatūrų kaita, drėgmės trūkumas ar jos perteklius, pesticidų naudojimas.
Kada verta naudoti biostimuliantus norint išgauti geriausią jų poveikį?
Biostimuliantų yra įvairių ir kiekvienas iš jų daro vis kitą darbą. Ankstyvą pavasarį reikėtų rinktis biostimuliantus, kurie skatina šaknų sistemos vystymąsi, kurie veikia prie mažesnių temperatūrų, kurie turi veikimą ne tik per lapus, bet ir per dirvą.Tokie biostimuliantaipadeda augalui geriau įsitvirtinti, užauginti didesnį šaknyną, taip mes suaktyviname tręšimo efektyvumą, ypač tai aktualu kalbant apie tręšimą azotinėmis trąšomis. Azotas svarbus elementas derliaus ir ypač jo kokybės formavimui, todėl labai svarbu sumažinti jo išsiplovimo nuostolius.Vėliau prasidedant intensyviam vegetatyviniam augimui svarbu naudoti biostimuliantus, kurie labiau skatina maisto medžiagų pernešimą ir kaupimą būsimo derliaus formavimui augale, skatina fotosintezę, kuri aprūpina augalo energetinius poreikius. Na ir žinoma, pagrindinė visų biostimuliantų savybė, tai turėtų būti gebėjimas padėti augalui apsisaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų arba padėti greičiau atsigauti po stresinio periodo.
Kokius biostimuliantus verta rinktis?
Renkantis biostimuliantus svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį, veikimo mechanizmą ir pritaikymą skirtingose augimo stadijose. TIMAC AGRO gaminami biostimuliantai išsiskiria pažangia sudėtimi, kuri apjungia natūralius augimą skatinančius junginius, mikroelementus ir inovatyvias veikliąsias medžiagas. TIMAC AGRO siūlo sprendimus, pritaikytus įvairiems augalų vystymosi tarpsniams, todėl ūkininkai gali užtikrinti optimalias sąlygas derliaus potencialui išlaikyti visos vegetacijos metu.
Biostimuliantai – tai ne mada.Tai naujos kartos efektyvi priemonė leidžianti greičiau atsigauti silpniems augalams. Tuo pačiu, tai priemonė, kuri labai svarbi ir stipriems augalams, kuriems svarbu išlaikyti aukštą derliaus potencialą visos vegetacijos metu.
Timac Agro Lietuva produktų vadovas Algimantas Ostromeckas
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-03-12
Veterinarinių vaistų likučiai maiste 2023 metais – neatitiktis išlieka labai maža
EFSA ataskaita už 2023 metus rodo, kad veterinarinių vaistų likučių neatitiktis ES maiste išlieka labai maža (0,11%). Iš 548 194 mėginių, kurie buvo atrinkti iš Lietuvos ir kitų ES šalių, įskaitant Norvegiją ir Islandiją, neatitikimų rasta tik 602 mėginiuose. Ataskaitoje pirmą kartą pateikiami duomenys pagal tris kontrolės planus: nacionalinį rizikos pagrindu sudarytą planą, nacionalinį atsitiktinės atrankos planą ir nacionalinį rizikos pagrindu sudarytą planą importui iš trečiųjų šalių.
Remiantis ES reglamentais (2022/1644 ir 2022/1646), visos valstybės narės privalo vykdyti farmakologiškai aktyvių medžiagų kontrolę taikydamos:
* rizika grįstą nacionalinį kontrolės planą (valstybinė kontrolė);
* atsitiktinės atrankos būdu vykdomą kontrolės planą (stebėsena).
EFSA ataskaita padeda rizikos valdytojams Europos Komisijoje ir valstybėse narėse įvertinti kontrolės planų veiksmingumą, siekiant apriboti farmakologiškai aktyvias medžiagas ir jų likučius ES maisto grandinėje. Taip pat ji padeda numatyti tolesnius veiksmus, kurie dar labiau sumažintų neatitikimą mėginiuose ateinančiais metais.
