Žemės ūkio naujienos: 2025-03-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
40 mln. eurų – tiek papildomai skirta žemės ūkio valdoms modernizuoti
Žemės ūkio ministerija, nustačiusi, kad kai kuriems paramos gavėjams atsisakant paramos (visų pirma, dėl negautų statybos leidimų), laikotarpio pabaigoje gali atsirasti nepanaudotų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) lėšų, skubiai priėmė sprendimą skirti 40 mln. Eur žemės ūkio valdoms modernizuoti.
Visą mėnesį nuo balandžio 7 d. iki gegužės 7 d. ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys bus kviečiami teikti paraiškas supaprastinta tvarka gauti paramą žemės ūkio valdų modernizavimui pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Bus remiami visi žemės ūkio sektoriai:
* pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 12 mln. Eur;
* mėsinės gyvulininkystės (įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, kiaulininkystę, paukštininkystę (įskaitant kiaušinių gamybą) ir kiti gyvulininkystės sektoriai) skirta 12 mln. Eur;
* sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams skirta 6 mln. Eur;
* kitiems augalininkystės sektoriams skirta 10 mln. Eur.
Pagal šią KPP priemonę paramos gali kreiptis pareiškėjai, jei valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 000 Eur. Prašomos paramos dydis projektui – iki 80 tūkst. Eur arba 280 tūkst. Eur (kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola).
Parama gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams bus teikiama finansuojant 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Paramos intensyvumą numatyta padidinti 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, bei pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Didžiausias paramos intensyvumas negalės viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kitų augalininkystės sektorių atstovams parama bus teikiama finansuojant 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės ir padidinama 20 proc. punktų jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, bei pareiškėjams, ūkininkaujantiems gamtinių ar kitų specifinių kliūčių turinčiose vietovėse. Didžiausias paramos intensyvumas negalės viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kadangi parama bus teikiama supaprastinta tvarka, nereikės pateikti atskirai parengto verslo plano, būtina informacija yra integruota į paraiškos formą; ūkio ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai skaičiuojami pasirinktinai tik pagal praėjusių arba ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės duomenis.
Tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal visus sektorius pripažįstamos traktorių ir kitos žemės ūkio technikos (išskyrus žemės ūkio techniką, kuri ES tipo patvirtinime turi nustatytą žemesnį kaip V etapo išmetamųjų teršalų ribinės vertės (Stage V standarto) variklio tipą) įsigijimo išlaidos.
Svarbu nepamiršti, jog paskutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 30 d., todėl patariama planuoti tokias investicijas, kurias bus galima atlikti iki šio termino.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-12
Siūlo teisingesnį žemės apmokestinimą
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariai – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) nariai siūlo teisingesnį žemės apmokestinimą: daugiau pajamų į biudžetą, mažiau lengvatų stambioms agrogrupėms. Lietuvoje smulkūs ir vidutiniai ūkininkai vis dar susiduria su nelygiomis sąlygomis, konkuruodami su stambiomis agrobendrovėmis, kurios per kelias ar net keliasdešimt susijusių įmonių valdo tūkstančius hektarų žemės ir taip išvengia didesnių mokesčių.
Nelygios sąlygos
LJŪJS ir LŠŪS siūlo teisingesnį žemės apmokestinimą, kuris padėtų papildyti valstybės biudžetą, skatintų produktyvų žemės naudojimą ir sumažintų industrinių ūkių privilegijas.
Šiuo sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu, kai valstybė ieško būdų, kaip didinti biudžeto pajamas neapkraunant smulkiojo verslo ir vidutinių pajamų gyventojų, būtina peržiūrėti industrinių ūkių įnašą į bendrą valstybės finansinę gerovę. Kitose ES šalyse jau taikoma praktika, kai žemė apmokestinama ne tik kaip turtas, bet ir pagal jos naudojimą, įvertinant veiklos intensyvumą ir poveikį aplinkai.
Parduoti ar ūkiškai valdyti valstybinę žemę?
Kai vieni siūlo parduoti valstybei priklausančią žemę ir į biudžetą surinkti 1 mlrd. eurų, ūkiškiau mąstantys šeimos ūkininkai ir jaunimas siūlo valstybei imtis priemonių, kad teisingiau būtų surenkami mokesčiai, leidžiant stabiliai kasmet iš surenkamų mokesčių gauti pastovią sumą.
Dažnu atveju, nesant realaus žemės įsigijimo įstatymo įgyvendinimo, būtent industriniai ūkiai pirmiausia įsigytų parduodamą valstybinę žemę, taip dar labiau sustiprindami savo monopoliją ir mažindami galimybes smulkiesiems ūkininkams įsigyti savo ūkiams reikalingų plotų.
Ūkiškai mąstanti valstybė savo žemės neparduotų – ji ją įveiklintų ir gautų pastovias pajamas į biudžetą, o ne vienkartines pajamas iš pardavimo, sako ŽŪR pirmininkas ir LŠŪS vicepirmininkas Arūnas Svitojus.
Vietoje to, kad atsisakytų nuolatinių pajamų šaltinio, valstybė turėtų ieškoti papildomų milijardų per teisingesnį žemės apmokestinimą, skaidresnį žemės nuomos valdymą ir efektyvesnį valstybinės žemės naudojimą, sako LJŪJS pirmininkė Rūta Jurgaitė.
Kas siūloma?
Apmokestinti ne tik turimą, bet ir realiai valdomą žemę.
Vidutinis ūkininko ūkyje valdomos žemės dydis Lietuvoje yra apie 15 ha. Atsižvelgiant į tai, siūlome progresinį apmokestinimą, kuris užtikrintų, kad industrinių ūkių indėlis į biudžetą būtų proporcingas.
Tarptautinė praktika
Danija – taikomas papildomas ekologinio pėdsako mokestis, skaičiuojamas pagal žemės naudojimo intensyvumą.
Švedija – papildomas mokestis stambiems ūkiams, remiantis intensyvumu ir išmetamomis teršalų normomis.
Prancūzija – žemės naudojimo mokestis priklauso nuo ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei ekologinio dirvožemio išsaugojimo priemonių.
Nyderlandai – daugiau dirbamos žemės reiškia didesnį mokestinį įnašą į biudžetą.
Kokia nauda?
Papildomos pajamos į biudžetą apskaičiuotos pagal vidutinę žemės mokestinę vertę ir siūlomus tarifus:
· 500–900 mln. eurų per metus.
· Teisingesnės konkurencinės sąlygos smulkiems ir vidutiniams ūkininkams.
· Mažiau žemės spekuliacijų – daugiau jos dirbama ir naudojama efektyviai.
· Daugiau galimybių jauniesiems ūkininkams įsigyti žemės.
Vakar, kovo 6 d., Veterinarinės diagnostikos Nacionalinės direkcijos Maisto grandinės saugos tarnyba informavo apie snukio ir nagų ligos (SNL) protrūkį melžiamų karvių ūkyje. Židinys užfiksuotas šiaurinėje Vengrijos dalyje, netoli Dėro (Győr) miesto ir Slovakijos sienos. Kaip praneša Vengrijos atsakingos tarnybos, karvėms pasireiškė tipiniai SNL simptomai. Ūkiui nurodyta nedelsiant sunaikinti galvijus ir gyvūninius produktus, atlikti dezinfekciją.
Bandoje buvo 1400 galvijai. Šiuo metu pradėtas vykdyti gyvūnų ir jų produktų atsekamumas, nustatytos apsaugos (3 km) ir priežiūros (10 km) zonos, kuriose taikoma gyvūnų judėjimo kontrolė. Vengrijoje paskutinis SNL atvejis buvo užfiksuotas tik 1973 m., dabar čia sustabdytas visas tarptautinis gyvūnų judėjimas.
„Kaip pranešė vengrai, viruso šaltinis nėra aiškus, tačiau žinoma informacija, kad vienas iš darbuotojų nesenai sugrįžo iš Afrikos šalies – Zanzibaro. Virusas aplinkos veiksniams labai atsparus. Ant įvairių paviršių, gyvūnų, drabužių, netgi šviežiame piene išsilaiko labai ilgai. Liga gali greitai plisti ir sukelti didelių ekonominių nuostolių gyvulininkystės sektoriui, todėl griežta biosauga yra svarbiausia gyvūnų laikytojo pareiga ir atsakomybė. Siekiant apsaugoti ūkį nuo šios ligos, neleiskite pašalinių asmenų lankytis ūkyje, ypač sugrįžusių iš užsienio šalių, apimtų viruso, vykdykite nuolatinę dezinfekciją“, – ragina LR Vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
VMVT įspėja, kad yra draudžiama importuoti gyvūnus ir gyvūninius produktus iš trečiųjų šalių, kuriose ši liga yra paplitusi arba šalis neturi laisvos nuo snukio ir nagų ligos viruso šalies statuso. Šiuo metu apie SNL atvejus pranešama iš Turkijos, Irano, Vidurinės Azijos, Afrikos šalių. Šių metų sausio mėnesį SNL nustatyta Vokietijoje.
Pašalinių žmonių lankymasis ūkyje gali būti pražūtingas gyvūnams
SNL grėsmę kelia žmonės, turėję kontaktą su sergančiais gyvūnais, įvežami gyvūnai ar gyvūninės kilmės produktai iš užkrėstų teritorijų. Virusas platinamas tiesioginio arba netiesioginio kontakto keliu, taip pat gali būti perneštas transporto ir namų apyvokos priemonėmis. SNL virusas gali išplisti 60 km sausuma ir daugiau kaip 300 km jūra.
VMVT primena gyvūnų laikytojams: naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, reikia laikyti atskirai bent 21 dieną, stebėti jų sveikatos būklę. Jei buvo lankytasi snukio ir nagų liga užkrėstame regione 14 dienų po atvykimo į Lietuvą privalu vengti įeiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietą.
VMVT gyvulių laikytojams taip pat primena:
* Gyvulių girdymui naudoti vandentiekio arba šulinio vandenį, nenaudoti atvirų vandens telkinių vandens.
* Dirbant ūkyje vilkėti specialius ūkiui skirtus drabužius ir įsitikinti, kad ūkio lankytojai naudotų apsauginius drabužius ir avalynę. Apiboti pašalinių asmenų galimybes patekti į ūkį.
* Nesidalyti įranga ir priemonėmis (priekabomis, srutovežiais, įrankiais ir pan.) su kitais ūkiais arba po naudojimo juos dezinfekuoti.
Snukio ir nagų liga yra labai greitai plintanti užkrečiama virusinė liga, kuri paveikia porakanopius gyvūnus, tokius kaip: galvijai, kiaulės, avys ir ožkos, elniai. Todėl VMVT taip pat ragina medžiotojus nepamiršti laikytis biosaugos reikalavimų: tinkamai gabenti sumedžiotus žvėris, vengti skysčių nutekėjimo, vengti be kokio tiesioginio kontakto su gyvūnais, mūvėti vienkartines pirštines. Po išdorojimo ar sąlyčio su nugaišusiu gyvūnu būtina kruopščiai nusiplauti rankas. Gyvūnines atliekas reikia saugiai šalinti į tam skirtą duobę, o transportą, įrankius, aprangą ir ypač batus – dezinfekuoti.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-03-12
Siekiama mažinti melioracijos statinių savininkams tenkančią naštą
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Melioracijos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo patikslinamos melioracijos statinių nurašymo tvarka urbanizuotose teritorijose. Siekiama, kad šis procesas būtų paprastesnis tiek institucijoms, tiek žemės savininkams. Pokyčiams įsigaliojus (kai pritars Seimas), nefunkcionalių melioracijos statinių nebebus privaloma sunaikinti, iškasti, kaip šiuo metu reikalaujama.
Po žeme esančius melioracijos statinius bus leidžiama nurašyti ir palikti suirti, jei tai nereikalaus papildomo tvarkymo. Tai sumažins finansinius kaštus ir biurokratinę naštą melioracijos statinių savininkams.
Šiuo įstatymo pakeitimu, siekiant užtikrinti vieningą teisinį reglamentavimą, bus suderintos Melioracijos įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatos bei tikslinamos įstatyme vartojamos sąvokos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-13
Žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla užsiimančius asmenis vienijančioms asociacijoms – galimybė gauti paramą
Kovo 10–24 dienomis Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia teikti paraiškas dėl paramos pagal 2025 m. nacionalinės paramos priemonę „Finansuoti atstovavimą ir mokėti mokesčius asociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, narystės ES ir kitose tarptautinėse organizacijose“.
Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 326 000 Eur paramos lėšų.
Remiama veikla
Nacionalinės paramos finansavimu remiama Lietuvos Respublikoje registruotų asociacijų narystė ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose, siekiant padėti asociacijoms atstovauti savo narių ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, interesams ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose dalyvaujant ES ir (arba) tarptautinių teisės aktų peržiūroje, palaikyti ir plėtoti ryšius su ES ir (arba) kitomis tarptautinėmis institucijomis bei kitų šalių panašiomis organizacijomis formuojant bendras pozicijas, darant įtaką ir skatinant sektorių plėtrą bei viešinant savo veiklą.
Galimi pareiškėjai
Lietuvos Respublikoje registruotos asociacijos, vienijančios fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio, miškų ūkio ir (arba) alternatyviąja veikla, taip pat įgyvendinančios Europos žaliojo kurso (klimato kaitos, agrarinės aplinkosaugos, tvaraus vartojimo ir požiūrio į maisto sistemas, dirvožemio vandens ir oro taršos mažinimo ir kt.) nuostatas, esančios ES ir (arba) kitų tarptautinių organizacijų narės arba dalyvaujančios ES ir (arba) kitų tarptautinių organizacijų sudarytų darbo grupių veikloje bei savo veiklos įstatuose arba kituose jiems prilyginamuose dokumentuose nurodančios veiklą, susijusią su dalyvavimu ES ir (arba) kitų tarptautinių organizacijų veikloje.
Pareiškėjai ir projektai turi atitikti šias tinkamumo sąlygas:
* paraišką teikia subjektas, atitinkantis galimo pareiškėjo apibūdinimą;
* asociacijų narystės ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir asociacijų atstovavimo jose finansavimo projekto veikla ir išlaidos yra susijusios su remiama priemonės veikla;
* išlaidos, kurioms finansuoti prašoma lėšų, nebuvo ir nėra finansuojamos iš kitų nacionalinių ir ES programų;
* pareiškėjas prašo finansuoti Europos Sąjungos arba kitos tarptautinės organizacijos narystės mokesčio mokėjimo ir (arba) atstovavimo toje organizacijoje išlaidas; pareiškėjas, išskyrus skėtines organizacijas, gali prašyti finansuoti minėtas išlaidas tik dėl vienos organizacijos (jeigu pareiškėjas yra skėtinė organizacija, jis gali prašyti finansuoti minėtas išlaidas dėl daugiau nei vienos organizacijos (skėtinės organizacijos apibūdinimas pateiktas Taisyklių 5.4 papunktyje));
* pareiškėjas turi ne trumpesnę kaip 1 metų patirtį, susijusią su dalyvavimu ES ir (arba) kitų tarptautinių organizacijų veikloje;
* pareiškėjo samdomieji darbuotojai, atsakingi už atstovavimo ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose veiklą, turi ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį, susijusią su numatomomis atlikti pareigomis, ir moka anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą ne žemesniu kaip B1 lygiu;
* einamaisiais metais tas pats pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką.
Paramos intensyvumas:
* dalyvavimo ES ir (arba) kitų tarptautinių organizacijų organizuojamuose renginiuose išlaidoms ir dalyvavimo renginiuose mokesčių, informacinių renginių organizavimo, asociacijų narystės ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčių išlaidoms − iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo);
* darbuotojų, atsakingų už atstovavimo ES ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose veiklą, samdymo išlaidoms − iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).
Bendra vienam pareiškėjui skiriama suma iš einamaisiais metais priemonei skirtų lėšų negali būti didesnė nei 50 000 Eur. Jeigu pareiškėjas yra skėtinė organizacija, skiriama suma iš einamaisiais metais priemonei skirtų lėšų negali būti didesnė nei 60 000 Eur.
Atkreiptinas dėmesys į papildytus ar pakeistusAsociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, narystės Europos Sąjungos ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir atstovavimo jose finansavimo taisyklių9.61, 43.3 papunkčius ir 37, 441 punktus bei pakeistą taisyklių 2 priedo 6 punktą.
Dokumentai teikiami:
* spausdintine forma; šiuo būdu teikiami dokumentai turi būti pateikti asmeniškai arba per įgaliotą asmenį, arba atsiųsti per kurjerį, arba paštu registruota pašto siunta NMA (adresas: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius); per kurjerį pateikti dokumentai turi būti išsiųsti ne vėliau kaip paskutinę nustatyto laikotarpio dieną;
* elektronine forma, pateikiant užpildytus dokumentus (suformuotus į bylą ir sunumeruotus PDF formatu); šiuo būdu teikiami dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, ir pateikti el. p. dokumentai@nma.lt
