Informuojame, kad žemdirbiai deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus šiemet galės iki birželio 23 d. Iki šios dienos pateiktoms ar pakoreguotoms paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoms (paraiška) išmokos suma nebus mažinama. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgusi į tai, kad dėl pavasarinės šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, ir įvertinusi, kad dėl to sulėtėjo deklaravimo tempas, smarkiai išaugo savivaldybių specialistų, padedančių ūkininkams deklaruoti žemės ūkio naudmenas, darbo krūvis deklaravimo laikotarpio pabaigoje, priėmė sprendimą netaikyti išmokų mažinimo, numatyto pareiškėjams, kurie paraiškas pateiks ar koreguos pavėluotai, t. y. iki 2025 m. birželio 23 d.
Kviečiame nedelsti ir aktyviai teikti paraiškas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS).
Atkreipiame dėmesį, kad paraiškas galite teikti savarankiškai, prisijungę prie PPIS (adresu paseliai.vic.lt) per Elektroninių valdžios vartų portalą (https://www.epaslaugos.lt), arba galite kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas žemės ūkio valdos centras, struktūrinį padalinį.
Informuojame, kad, pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų laikotarpiui, paraiškos PPIS priimamos iki einamųjų metų spalio 1 d. tik tais atvejais, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinės aplinkybės). Paraiškas, esant nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, galima pateikti savarankiškai prisijungus prie PPIS arba kreiptis į seniūnijos, kurioje registruotas žemės ūkio valdos centras, darbuotojus. Vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentai PPIS neregistruojami, o jų originalai išsiunčiami paštu Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.
Pažymime, kad po einamųjų metų spalio 1 d. paraiškos visais atvejais nepriimamos.
Atkreipiame dėmesį, kad konsultacijos paraiškų teikimo PPIS klausimais teikiamos VĮ Žemės ūkio duomenų centro Klientų aptarnavimo skyriuje bendruoju informacijos teikimo telefonu +370 (5) 266 0620 ir el. pašto adresu pagalba@zudc.lt.
Be to, pareiškėjai tiesioginių išmokų, 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių ir kitais paramos teikimo klausimais gali kreiptis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją el. pašto adresu tiesiogines@zum.lt.
Paramos už deklaruotus plotus ir ūkinius gyvūnus administravimo klausimais pareiškėjai gali konsultuotis su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojais tel. +370 (5) 252 6999.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-06-11
Lietuvoje šių metų gegužės antroje pusėje grūdų supirkimo kainos pakito nedaug
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2025 m. 22 savaitę (05 26–06 01) kviečius supirko vidutiniškai po 218,79 EUR/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę (21 savaitę (05 19–25), ji padidėjo 1,05 proc. bei buvo 2,34 proc. didesnė negu prieš metus (2024 m. 22 savaitę (05 27–06 02). Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 157,55 EUR/t – 3,58 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir 14,55 proc. pigiau negu prieš metus.
Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 176,48 EUR/t – 6,36 proc. mažesne kaina, palyginti su 21 savaitę buvusia kaina, bet 3,87 proc. didesne kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.
Žirnių vidutinė supirkimo kaina šių metų 22 savaitę buvo atitinkamai 2,42 ir 8,91 proc. mažesnė negu prieš savaitę ir metus bei sudarė 232,81 EUR/t.
Šaltinis: Agro Rinka, 2025 m. Birželio 9 d. Nr. 6 (464)
Rytoj – paskutinė nuotolinė konsultacija apie pasėlių deklaravimą
Šį ketvirtadienį, birželio 12 d., nuo 8 val. vyks paskutinė šiais metais nuotolinė konsultacija, kurioje ūkininkai galės sužinoti aktualią informaciją ir išgirsti atsakymus į klausimus, kylančius deklaruojant pasėlius. Prisijungti prie jos galėsite paspaudę šią nuorodą. Kilus su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt arba į ŽŪDC el. paštu į pagalba@zudc.lt.
Žemdirbiai deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus šiemet galės ilgiau – iki birželio 23 d. Iki šios dienos pateiktoms ar koreguotoms paraiškoms išmokos suma nebus mažinama.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-06-11
J. Eimontas. Pasaulines kviečių kainas koreguoja rekordinio derliaus prognozės
Pasaulinė grūdų rinka susiduria su itin aktyviomis jėgomis: jos aplinką ir toliau veikia aktyvūs euro ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerio kurso pokyčiai, taip pat neapibrėžtumas dėl pasaulinės prekybos politikos ir kiti geopolitiniai veiksniai. Tačiau šviesesnių spalvų įneša rekordinės kviečių derliaus prognozės. Turimais duomenimis, šių metų kviečių derlius pasieks net 808,5 mln. tonų. Prognozes didina visos pagrindinės pasaulio rinkos.
JAV žemės ūkio departamento vertinimu, palyginti su šių metų prognozėmis, būsimą sezoną kviečių atsargų likutis sieks 265,7 mln. tonų, arba 0,5 mln. tonų daugiau nei prieš metus.
2025–2026 m. sezono kviečių derliaus prognozę didina ir Europos Sąjunga (ES): bendrijoje jis turėtų siekti 126,6 mln. tonų – 0,3 mln. tonų daugiau nei metais anksčiau. Šios prognozės maždaug 1,2 proc. mažina kviečių kainą Matif biržoje – iki 215,50 eurų už toną. Kainų smuktelėjimą palaiko ir silpnesnė importuojančių šalių paklausa.
Įvertinus didesnes ateinančio sezono derliaus prognozes, pagrindine ir didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje turėtų išlikti Rusija. Vertinama, kad šalis eksportuos 45 mln. tonų kviečių, kai pernai jų eksportavo 43,5 mln. tonų.
Rinkose pasigenda stabilumo
Nepaisant rekordiškai didelių prognozių, pasaulinėje grūdų rinkoje sunku surasti stabilesnių pozicijų. Tam įtakos turi prastesni lūkesčiai dėl būsimo kviečių derliaus kokybės. Prancūzijos žemės ūkio ministerijai pavaldžios organizacijos „FranceAgriMer“ duomenimis, kviečių kokybės vertinimas „geri/labai geri“ sumažėjo 2 proc., iki 71 proc. visų pasėlių.
Didelį poveikį rinkų stabilumui daro ir itin nepastovi JAV muitų politika. Nors planuota, kad birželio 1 d. į JAV iš ES įvežamoms prekėms įsigalios 50 proc. muito mokestis, tarifų įgyvendinimas atidėtas iki liepos 9 d. Šis veiksmas sustiprino eurą JAV dolerio atžvilgiu, tačiau tai neigiamai atsiliepia ES produkcijos konkurencingumui JAV rinkoje.
Šaltinis: linasagro.lt, 2025-06-10
Dar truputis laiko, ir prasidės įdomi sėja – į žemę subirs grūdai, kurių veislę sukūrė dirbtinis intelektas
Bet koks gamtos niuksas žemdirbiams yra skausmingas. Sausra – blogai, liūtys – blogai, kenkėjų antplūdžiai bei augalų ligos – nė kiek ne geriau. Klimatas keičiasi, o kartu kinta ir ligų sukėlėjų bei kenkėjų atsparumas augalų apsaugos priemonėms. Mokslininkai tiesia pagalbos ranką žemdirbiams kurdami ligoms atsparesnes javų bei kitokių žemės ūkio kultūrų veisles.
Savo ruožtu augalų apsaugos priemonių gamintojai bando įveikti kylančius iššūkius, tobulindami jau esančias bei kurdami naujas veikliąsias medžiagas.
Tačiau net ir tai, kas oficialiai registruojama ir patenka į Lietuvos rinką dar turi būti pritaikyta mūsų šalies klimato sąlygoms.
Išbando ir perduoda žinias
Lietuvoje yra išskirtinės sąlygos keletui žemės ūkio kultūrų auginti – kviečiams, rapsams, bei daugiametėms žolėms. Štai todėl mūsų šalyje yra ypač stiprūs javų augintojai bei ištvermingas gyvulininkystės sektorius. Tačiau nei vieni, nei kiti nėra apsaugoti nuo gamtos stichijų, tad mokslininkai dirba tam, kad galėtų sušvelninti jų daromą neigiamą poveikį javų ir kitų žemės ūkio kultūrų derliui. „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centras „AgroITC“ mokslinę veiklą vykdo nuo 2018 metų.
Šiame centre dirbantys mokslininkai atlieka daugybę įvairių lauko tyrimų ir bandymų, ir, atrinkę pasiteisinusius sprendimus, dalijasi jais su žemdirbiais. „Mūsų Inovacijų ir tyrimų centras nuolat tiria naujausius augalų genetikos produktus, kurie atsiranda rinkose – mokslininkai įvertina naująsias veisles bandymų laukuose. Taip pat yra yra išbandomi augalų apsaugos produktų įvairūs deriniai. Pagal gamintojų rekomendacijas naudojame jų sukurtas veikliųjų medžiagų molekules ir stebime, ar jos yra veiksmingos mūsų sąlygomis ir tinka naujausioms veislėms“, – sakė įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius.
Pasak jo, „AgroITC“ mokslininkai tiria ir tręšimo poveikį augalams – ir biriomis trąšomis, ir tręšimui per lapus, taip pat įvairių biostimuliatorių poveikį tam tikroms augalų veislėms. „Atsižvelgdami į gamintojų rekomendacijas pritaikome tuos produktus mūsų sąlygoms, ir šiomis sukauptomis žiniomis dalinamės su ūkininkais. Kliaudamiesi ITC rekomendacijomis jie gauna geresnį derlių“, – paaiškino A.Radzevčius.
Koja kojon su vokiečiais
Pats A.Radzevičius nuolat domisi skaitmeninių technologijų taikymu žemės ūkyje, ir naujoves perduoda žemdirbiams. „Viena iš tokių technologijų, kuri startavo šiemet, sukels proveržį. Mes pradedame tyrinėti pirmąsias žieminių rapsų veisles, kurios buvo sukurtos būtent naudojantis dirbtinio intelekto (DI) rekomendacijomis.
Tokiais atvejais, kai genetiniai duomenys yra pilnai iššifruoti, DI, įvertinęs jų gausą, kryžminimui parenka geriausius genomus tam, kad būtų gautos specifinės veislės savybės. Iš dešimčių tūkstančių galimų linijų ir gausybės galimų kryžminimo kombinacijų DI pasiūlo būtent tas, kurios augalui gali suteikti norimas savybes.
Žmonės tokių skaičiavimų atlikti negali“, – paaiškino A.Radzevičius. Įprasta, kad naujų veislių kūrimas užtrunka iki dešimties metų, o galutinis rezultatas yra sunkiai prognozuojamas. Tuo tarpu su DI pagalba šis procesas tampa daug aiškesnis. Šiemet rudenį į dirvą pirmą kartą sukris sėklos tų žieminių rapsų , kurie buvo sukurti pasitelkus DI.
Anot A.Radzevičiaus, kartu su žemdirbiais – javų augintojais bus stebima, kaip jie auga. „Ūkininkai tai darys savo laukuose, mes – savo ITC bandymų laukuose, ir ieškosime būdų, kaip pritaikyti tą veislę Lietuvos gamtos sąlygoms. Tokių technologijų reikia žemdirbiams tam, kad jie galėtų gauti nuolatines pajamas – kad jos kuo mažiau priklausytų nuo derlingumui įtaką darančios gamtos“, – sakė pašnekovas. Žieminių rapsų veislė Vokietijoje buvo registruota per trejus metus, ir visą šį laiką ji buvo viena derlingiausių ir stabiliausių. „Lietuvoje tikimės panašaus efekto.
Smagu yra tai, kad esame lyderiai. Nes tokio globalaus lygio inovacijos Europoje žemdirbiams yra prieinamos tik poroje valstybių – Vokietijoje ir Lietuvoje“, – pasidžiaugė A.Radzevičius.
Tikslioji žemdirbystė
„Agrokoncerno“ Tiksliųjų technologijų centras „AgroTTC“ veiklą pradėjo maždaug prieš ketverius metus. Šio centro veikla labiau yra susijusi su tvaria, tiksliąja žemdirbyste. Tai technologijos, kurių nauda ir žiniomis yra dalinamasi su žemdirbiais. Sėjimas kintama norma pagal produktyvumo žemėlapius, tręšimas naudojant azoto jutiklius, purškimas išmaniaisiais purkštuvais, reguliariai atliekami dirvožemio tyrimai. Visos šios technologijos padeda sumažinti sąnaudas bei tausoti aplinką.
Ūkininkai, kurie taiko minėtas technologijas, mažiau sunaudoją trąšų, nuima gerą derlių ir pasiekia didesnį pelningumą. Be to, Tiksliųjų technologijų centras kuria „Agro 247“ produktyvumo žemėlapius, kuriuose pateikiami palydoviniai duomenys, padedantys tiksliai nustatyti lauko derlingumo zonas. „Topcon“ jutikliai realiu laiku matuoja augalų būklę ir suteikia galimybę juos patręšti atsižvelgiant į realų trąšų poreikį. O štai dirvožemio tyrimai suteikia duomenų apie maistinių medžiagų balansą dirvoje.
Pateikia ir rekomendacijas
Anot A.Radzevičiaus, pastaruoju metu Lietuvos ūkininkai sėkmingai naudoja naujos kartos fungicidus, – priemones, skirtas grybų sukeliamoms augalų ligoms naikinti. „Fungicidai, pagaminti iš naujų veikliųjų medžiagų, pas mus buvo tiriami nuo 2019 metų. Juos naudojant javų derlingumas tapo stabilesnis, taigi šie preparatai padeda išsaugoti gerą derlių. Mes tuos fungicidus siūlome žemdirbiams pateikdami konkrečius ir aiškius veiksmingumo duomenis bei rekomendacijas, kada ir kaip juos naudoti. Mūsų technologijų centro privalumas – jis atveria galimybę detalioms žemdirbių konsultacijoms“, – paaiškino A.Radzevičius.
Pasak jo, prieš pasėlių purškimą įprastiniais fungicidais žemdirbiams tenka atidžiai stebėto orų prognozes. Ypač svarbu, kad po purškimo gerą valandą nelytų, nes lietus nuo augalų nuplauna veikliąsias medžiagas. Tuo tarpu naujos kartos fungicidai į augalus įsigeria iš karto po purškimo, ir jau po poros minučių lietus nebepanaikina jų poveikio efektyvumo.
„Svarbu ir tai, kad veikliųjų medžiagų poveikis ligų sukėlėjams yra didelis. Jeigu senosios kartos fungicidai nebeturi galios ligų sukėlėjams sunaikinti, tai naujosios kartos veiklioji medžiaga fenpikoksamidas produkte „Univoq“ yra vienas iš sėkmės receptų. Jo naudojimo rekomendacijos vietinėms sąlygoms ir buvo sukurtos mūsų tyrimų centre“, – pasidžiaugė A.Radzevičius.
