Žemės ūkio naujienos: 2025-07-30

„Valstybinė augalininkystės tarnyba prieš derliaus nuėmimą vykdo glifosato turinčių augalų apsaugos produktų naudojimo stebėseną. Puikiai suprantame, kai žemdirbys gaudo kiekvieną laisvą dieną ir saulėtą prošviesą, nuimti derlių nėra lengva. Žinoma, neturime pamiršti reikalingų terminų, karencijos laikotarpių. Visgi, esant poreikiui, atsakingai naudototi glifosato veikliosios medžiagos turintį augalų apsaugos produktą esant piktžolėtiems javams, rapsams ir pupiniams augalams – leidžiama, bet ne vėliau kaip likus 10–14 kalendorinių dienų iki pjūties“ – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurij Kornijenko.

Valstybinė augalininkystės tarnyba šiais metais yra išdavusi leidimus tiekti rinkai išimties tvarka (120 dienų laikotarpiui) herbicidus Reglone 200 SL ir Diqua. Defoliantas Reglone 200 SL skirtas sėklinių miglinių žolių (svidrių, motiejukų, eraičinų, eraičinsvidrių ir kt.), pupinių sėklinių žolių (dobilų, liucernų, esparcetų, gargždenių, ožairūčio), sėklinių pupų bei sėklinių pašarinių (aliejinių) ridikų pasėliams defoliuoti likus 6-8 dienoms iki derliaus nuėmimo. Desikantas Diqua naudojamas žieminiams ir vasariniams rapsams desikuoti likus 7-14 dienų iki derliaus nuėmimo. Leidimai išduoti ribotam 120 d. laikotarpiui ir paminėtus produktus gali naudoti tik leidimo priede išvardinti asmenys. Šie herbicidai ypač kenksmingi operatoriams ir pašaliniams asmenims, todėl juos naudojant privaloma laikytis papildomų etiketėse nurodytų reikalavimų – iš anksto prieš purškimą, purškimo dieną ir jau nupurkštų augalų laukai iki derliaus nuėmimo turi būti paženklinti įspėjamuoju ženklu „Pašaliniams įeiti draudžiama“, užtikrinant, kad pašalietis ir vietinis gyventojas nepatektų į apdorotus laukus.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-07-30

Jose nurodoma, jog eglių snieglaužos, vėjavartos ir vėjalaužos bei labai pažeisti medžiai turi būti iškertami sanitariniais miško kirtimais. Tai padaryti būtina dar ir dėl to, kad paliktos ant žemės sniegolaužos kelia pavojų miškų sanitarinei būklei – susidaro palankios sąlygos kenkėjams daugintis. Žalos miškams pridaro ir kanopiniai žvėrys. Jie mėgaujasi jaunais medeliais – nuėda pušų, eglių ūglius, todėl miškininkams tenka pasirūpinti tuo, kad jaunuolynai žvėrims būtų nepasiekiami, – aptverti juos tvora arba rudenį nutepti repelentais.

Atkuriant medynus yra galimybių pasinaudoti ir tam skirta vienkartine parama. Ji praverčia ne tik tais atvejais, kai atkurti tenka nuniokotus miško plotus, bet ir tuomet, kai pavieniai žmonėms ar įmonės įveisia naują mišką. Jau galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“. Paraiškos bus priimamos iki rugpjūčio 29 d. Kvietimui skirta 4 321 583 eurų, iš jų ne daugiau kaip 1 343 322 eurų – sostinės regionui.

Skiriamų miškų įveisimo ir atkūrimo išmokų dydis priklausys nuo sodinamų medžių rūšių, papildomai bus skiriamos vienkartinės miško želdinių ir žėlinių apsaugos priemonių išmokos.

Gamtos stichijos dažnėja

„Nesvarbu, ar žalą miškininkystei padaro vėtros, ar kitos stichinės nelaimės – tai būna force majeure (nenugalimos jėgos) atvejai, po kurių privalu atlikti plynus sanitarinius kirtimus ir, kaip numato Miškų įstatymas, atkurti mišką. Tipografo žievėgraužio padaroma žala eglynams taip pat laikomas . Šie kenkėjai naikina eglynus. Tam, kad jie neplistų, būtina atlikti sanitarinius kirtimus, o tai padarius – atsodinti mišką“, – sakė bendrovės „Dzūkijos mediena“ bendraturtis ir vadovas Marius Valukynas.

Pasak jo, parama, kuri suteikiama pagal SP intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“, miškininkams yra didelė paspirtis. Ji padeda miško savininkams ir gamtos stichijų padarytos žalos atvejais, ir įveisiant naują mišką. „Būta ne vieno atvejo, kai gamtos stichijos ir mūsų miškams padarė žalos, bet mes daugiausia esame prašę paramos būtent naujam miškui įveisti. Pavyzdžiui, būna situacijų, kai greta brandaus miško yra po vieną kitą hektarą nedirbamos žemės ūkio paskirties žemės. Tokiais atvejais keičiame jos paskirtį – parengiame projektą ir sodiname miško sodmenis“, – paaiškino M.Valukynas.

Pasak jo, išlaidos, tenkančios vienam hektarui miško atkurti, yra panašaus dydžio, kaip ir įveisiant mišką naujoje vietoje. „Atlikus sanitarinius kirtimus reikia išvežti medieną ir, nupirkus medelių sodmenis, pasodinti juos toje teritorijoje. Sodmenų kaina yra tokia pati, kaip ir įveisiant naują mišką. Pastaruoju atveju išlaidų prireikia miško želdinimo ir žėlimo projektui, taip pat įdirbti žemei, kurioje bus sodinami sodmenys. Taigi parama, skiriama miškui atkurti ar naujam pasodinti, yra didelė finansinė paspirtis. Visų išlaidų ji nepadengia, bet padeda atlikti visą šį svarbų darbą,“ – kalbėjo M. Valukynas.

Žvėrys pridaro žalos

Miškininkai puikiai žino ir tai, kad pasodintiems miško sodinukams irgi reikia nemažai priežiūros. „Sodmenis būtina apsaugoti nuo žvėrių – elnių, stirnų, briedžių. Dauguma miškininkų kiekvieną rudenį pušų, neretai – ir eglių sodinukus nutepa repelentais, kiti gi apjuosia visą teritoriją tvora. Tvora – vienkartinė, bet patikima investicija.

Žvėrys negali įeiti į jaunuolyną, ir mišką būna lengviau užauginti. Tačiau jaunuolyno priežiūra nesibaigia teritorijos aptvėrimu. Reikia ir žolę nustelbti, kad ji neužstotų medeliams šviesos, ir pašalinti nereikalingus savaradžius augalus, pavyzdžiui, berželius ar drebules ugdomame pušyne arba eglyne“, – paaiškino M.Valukynas.

Paramos dydis ir sąlygos

Paramos lėšomis, kurių skiriama pagal SP intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“, remiamas miško veisimas ir stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. Taip pat pagal šią priemonę lėšų skiriama tvoroms, skirtoms apsaugai nuo žvėrių pažeidimų įrengti. Jomis finansuojamos ir išlaidos apsaugos repelentams už pirmuosius miško augimo metus.

Paramos gali kreiptis privačios žemės valdytojai – ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys žemę nuosavybės teise. Taip pat jos gali prašyti ir savivaldybės, valdančios žemę teisėtais pagrindais. Vienkartinė miško įveisimo arba stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo išmoka apskaičiuojama kiekvienam miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai. Jos dydis priklauso nuo veisiamo arba atkuriamo miško rūšinės sudėties ir mokama tik už želdinamą plotą. Miško įveisimo arba atkūrimo įkainiai yra numatyti investicinės priemonės „Miško veisimas ir atkūrimas“ įgyvendinimo taisyklėse.

Pavyzdžiui, vienam hektarui apsodinti paprastosiomis pušimis skiriami 1732 eurai, paprastosiomis eglėmis – 1570 eurų. Atkuriamam pušyno hektarui paramos skiriami 1989 eurai, atitinkamai eglynui – 1827 eurai. Bekočiam ir paprastajam ąžuolui bei bukui įveisti hektare numatytas 2453 eurų įkainis, ąžuolynui atkurti – 2710 eurų. Liepynui įveisti hektare tektų 1911 eurų, atkurti – 2168 eurai. Karpotasis beržas, paprastasis skroblas, juodalksnis, paprastasis klevas, paprastasis uosis, kalninė guoba, paprastasis skirpstas, paprastoji vinkšna, europinis ir plačiažvynis maumedžiai – tai medžiai, kuriems yra numatyti konkretūs įkainiai.

Želdinant kitokias medžių rūšis taikomas mažiausias miško įveisimo įkainis – 1511 eurų už hektarą ir 1768 eurai – už atkūrimą. Jei projekte numatyta miško apsaugai įrengti tvorą arba naudoti repelentus, jame turi būti nurodoma viena pasirinktoji priemonė, kuriai yra skiriama vienkartinė išmoka. Ji mokama už želdinamą ir želiantį miško plotą, kai želdinama papildomai. Tvorai įrengti skiriami 1484 eurai už 1 hektarą, apsaugos repelentams – 232 eurai už hektarą. Pastarosios lėšos mokamos už pirmuosius miško augimo metus. Numatyta, kad bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma, suteikiama vienam pareiškėjui, negali viršyti 300 tūkst. eurų per bet kurį trejų metų laikotarpį.

Reikia pateikti projektą

Kartu su paramos paraiška turi būti pateikiamas miško želdinimo ir žėlimo projektas, parengtas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais. Tuomet, kai miškas veisiamas arba atkuriamas privačioje žemėje, projektą turi būti patvirtinęs Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įgaliotas asmuo. Kai miškas veisiamas arba atkuriamas valstybinėje žemėje, projektus tvirtina valstybinių miškų valdytojo įgaliotas asmuo.

Rengiant projektą svarbu yra tai, kad veisiamo ar atkuriamo miško rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių – tai yra, rūšinės sudėties formulėje turi būti ne mažiau kaip dvi dalys lapuočių medžių rūšių. Projektas turi būti parengtas vienai veisiamo arba atkuriamo miško rūšinei sudėčiai, taip pat – vienam kadastriniam arba taksaciniam miško sklypui ar jo daliai (išskyrus atvejį, kai miškas veisiamas arba atkuriamas keliuose kadastriniuose ar taksaciniuose miško sklypuose, besiribojančiuose vienas su kitu).

Prieš teikiant paraišką svarbu pasitikrinti, ar veisiant mišką projekte suprojektuotas želdinimo ir (jei yra) žėlimo plotas sudaro ne mažiau nei 70 proc. viso veisiamo ploto. Tuomet, kai miškas veisiamas privačioje ne miško žemėje arba prašoma paramos savaiminukais apaugančiam ne miško žemės plotui, kuriame reikia papildomai želdinti, kartu su paramos paraiška turi būti pateikiamas Nacionalinės žemės tarnybos išduotas teigiamas sprendimas dėl miško įveisimo ne miško žemėje arba leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype.

Parama po stichinių nelaimių

Norint gauti paramą, stichinės nelaimės pažeisto miško plotas iki paraiškos pateikimo turi būti užregistruotas Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale. Parama skiriama su sąlyga, kad pažeistas ne mažesnis nei 0,5 ha miško plotas ir pažeista daugiau kaip 20 proc. medžių.

Parama teikiama tik už plotus, kuriuose pažeidimas užregistruotas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo. Tuomet, kai valstybinis miškas kertamas sanitariniais miško kirtimais arba privatus miškas kertamas plynaisiais sanitariniais miško kirtimais, kartu su paraiška turi būti pateiktas leidimas, išduotas per Valstybinės miškų tarnybos Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą.

Šaltinis: Audrė Srėbalienė, lrytas.lt, 2025-07-29

Atlikdama tinkamumo skirti paramą vertinimą, įvertinusi visų finansavimo šaltinių panaudojimo galimybes, NMA nustato mažiausią projektui įgyvendinti būtiną lėšų sumą. Pareiškėjas turi užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas ar iš veiklos gautinas lėšas. Projekto finansavimo skolintomis lėšomis nereikalaujama pagrįsti tuo atveju, kai projektą numatoma finansuoti suteikiama lengvatine paskola.

Vienu iš finansavimo šaltinių pasirinkę paskolą, ūkininkaiprivalo atsakingai įvertinti savo galimybes jągrąžinti pagal sutartas sąlygas. Pareiškėjai taip pat turi nuspręsti, kuri paskola jiems tinka labiausiai – įprastinė ar lengvatinė, jeigu tai numatyta SP priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Pažymėtina, kad skiriasi įprastinės ir lengvatinės paskolos gavimo bei grąžinimo sąlygos.

Kai vienas iš finansavimo šaltinių – įprastinė paskola

Vertindama paraišką, NMA turi įsitikinti, kad pareiškėjas, numatęs projektą finansuoti iš skolintų lėšų, gali užtikrinti, kad jis tikrai gaus paskolą reikalingai sumai finansuoti. Todėl su paraiška turi būti pateikti skolinimosi galimybes įrodantys dokumentai.

Ar gali paskolą suteikti fizinis asmuo?

Lėšos projektui finansuoti gali būti skolinamos tik iš finansinių institucijų.

Kokius dokumentus reikia pateikti kartu su paraiška, kai ketinama dalį projekto finansuoti skolintomis lėšomis?

Kartu su paramos paraiška reikia pateikti paskolos suteikimo galimybę patvirtinančius finansų įmonės arba kredito įstaigos arba sutelktinio finansavimo platformų operatorių dokumentus. Sutelktinio finansavimo platformos operatorių sąrašą galima rasti Lietuvos banko interneto svetainėje adresu www.lb.lt. Pažymėtina, kad skolintomis lėšomis užtikrinami finansavimo šaltiniai gali būti tikslinami paramos paraiškos vertinimo metu.

Ar galima keisti finansavimo šaltinius?

Projekto finansavimo šaltinius galima keisti po sprendimo dėl paramos skyrimo arba paramos sutarties sudarymo iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, tačiau tik tuo atveju, jei keičiama finansavimą skirianti finansų įmonė, kredito įstaiga arba sutelktinio finansavimo platformos operatorius, arba investuojama didesnė nuosavų lėšų dalis.

Ar leidžiama už paramos lėšas įgytą turtą įkeisti kredito įstaigai?

Įkeisti už paramos lėšas įgytą ar sukurtą turtą NMA gali leisti tik tai finansų įmonei arba kredito įstaigai, arba sutelktinio finansavimo platformos operatoriui, kuri (kuris) suteikė paskolą projektui įgyvendinti. Įkeičiamas turtas turi būti skirtas paskolos, kuria finansuojamas projekto įgyvendinimas, grąžinimui užtikrinti.

Kada būtina NMA pateikti pasirašytą paskolos sutartį?

Su finansų įmone arba kredito įstaiga pasirašytą paskolos arba per sutelktinio finansavimo platformos operatorių su projekto finansuotoju pasirašytą paskolos arba finansinės nuomos (lizingo) sutartį paramos gavėjas turi pateikti:

· su mokėjimo prašymu, kuriame prašoma kompensuoti skolintomis lėšomis įgyvendintas investicijas;

· iki verslo plano įgyvendinimo pradžios, kai parama mokama išmokos forma.

Ar paskolą bankui privaloma grąžinti iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos?

NMA nereikalauja, kad paramos gavėjas grąžintų paskolą bankui iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Paskolos grąžinimo laikotarpis yra pareiškėjo ir banko susitarimo objektas.

Skolintos lėšos pagrindžiamos kartu su paramos paraiška pateikiant finansų įmonės arba kredito įstaigos paskolos arba per sutelktinio finansavimo platformos operatorių suteikiamos paskolos suteikimo galimybės patvirtinimo dokumentus.

Lengvatinė paskola. Kaip ją gauti?

Lengvatinė paskola – tai paskola, suteikiama ūkininkams palankesnėmis sąlygomis, nei siūloma komercinių paskolų rinkoje. Primintina, kad lengvatinė paskola skiriama investicijoms, reikalingoms verslo planui įgyvendinti ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Gavusieji NMA pažymą, patvirtinančią jų tinkamumą gauti lengvatinę paskolą, toliau dėl paskolos jau gali kreiptis į finansų tarpininkus, kurių sąrašas skelbiamas NMA interneto svetainėje bei ILTE interneto svetainėje.

Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikta 200 000 Eur lengvatinė paskola. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokėta 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Ilgiausias laikotarpis, kuriam gali būti suteikta lengvatinė paskola, – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, o kreipiantis paskolos tik apyvartiniam kapitalui – 3 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Vienam paskolos gavėjui pagal priemonę gali būti suteikta tik viena paskola.

Finansų tarpininkas, įvertinęs pareiškėjo tinkamumą gauti lengvatinę paskolą, priima sprendimą dėl jos suteikimo. Priėmus teigiamą sprendimą, pareiškėjas kviečiamas pasirašyti paskolos sutarties su finansų tarpininku.

Pareiškėjas, gaunantis lengvatinę paskolą, prisiima įgyvendinimo bei administravimo taisyklėse nustatytus įsipareigojimus ir jų privalo laikytis iki paskolos finansų tarpininkui sugrąžinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad lengvatinių paskolų numatytoms veikloms vykdyti palūkanos yra mažesnės nei rinkoje – jos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Paskolos lėšomis iki 100 proc. galima finansuoti tiek tinkamų investicijų į materialųjį, nematerialųjį, biologinį turtą įsigijimą, taip pat ir sumokėtą PVM, tiek papildyti apyvartinį kapitalą. Apyvartiniam kapitalui papildyti skirtos paskolos lėšomis galima finansuoti trumpalaikio turto įsigijimą, debitorinius įsipareigojimus, darbo užmokestį, kitus mokesčius bei apyvartines išlaidas, būtinas ūkinei veiklai vykdyti. Tai palengvina ūkininkams sezoninius iššūkius, leidžia stabilizuoti veiklą, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas.

Ar NMA išduota pažyma garantuoja lengvatinės paskolos gavimą?

Finansų tarpininkas atlieka pareiškėjo tinkamumo gauti paskolą įvertinimą, vadovaudamasis savo vidaus tvarkomis ir procedūromis, ir priima sprendimą dėl lengvatinės paskolos suteikimo.

Kokia tolimesnė eiga, kai finansų tarpininkas priima teigiamą sprendimą dėl paskolos suteikimo?

Jei sprendimas teigiamas, tolesnė eiga priklauso nuo to, ar lengvatinė paskola yra derinama su dotacija, ar prašoma tik lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.

Kai asmuo teikė NMA paraišką ir prašė paramos dotacijai ir lengvatinei paskolai:

· Finansų tarpininkas apie priimtą sprendimą ir apskaičiuotą pagal paskolos sumą bendrąjį subsidijos ekvivalentą (BSE) per 5 darbo dienas informuoja NMA.

· NMA, gavusi iš finansų tarpininko informaciją dėl lengvatinės paskolos suteikimo ir apskaičiuoto BSE, per 5 darbo dienas, atsižvelgdama į BSE, apskaičiuoja bendrą paramos intensyvumą ir patikslina projektui skiriamos dotacijos sumą.

· Pagal priimtą sprendimą NMA su pareiškėju pasirašo paramos sutartį (jeigu dar nebuvo pasirašyta) arba, jeigu buvo pasirašyta, ją atnaujina, jei reikia.

· Pasirašoma paskolos sutartis su finansų tarpininku.

Pareiškėjui svarbu žinoti:

· Tuo atveju, kai gautos lengvatinės paskolos suma bei išlaidų kategorijos nepasikeitė nuo NMA patvirtintoje paraiškoje prašomos sumos ir nenumatoma atlikti verslo plano keitimo, į NMA kreiptis nereikia. Pakeitimus reikia derinti su NMA, kai pasikeitė lengvatinės paskolos išlaidos.

· Tuo atveju, kai gautos lengvatinės paskolos suma ar išlaidos pasikeitė nuo NMA patvirtintoje paraiškoje prašomos sumos ir (arba) numatoma atlikti verslo plano keitimus, privaloma kreiptis į NMA dėl duomenų keitimo.

· Tuo atveju, kai finansų tarpininko sprendimas neigiamas arba po tinkamumo gauti paskolą įvertinimo atsisakoma lengvatinės paskolos, pareiškėjas privalo per 20 darbo dienų nuo finansų tarpininko sprendimo apie paskolos nesuteikimą gavimo raštu apie tai informuoti NMA, rašyti prašymą skirti įgyvendinamam projektui tik investicinę paramą ir kartu pagrįsti kitą projekto finansavimo šaltinį.

· Jeigu finansų tarpininkas priima neigiamą sprendimą ir nesuteikia lengvatinės paskolos, pareiškėjui išlieka galimybė atšaukti paraišką – ją išregistruoti. Pareiškėjas paraiškos išregistruoti negali tuo atveju, jei NMA nustato ir informuoja pareiškėją apie paramos paraiškos trūkumus, dėl kurių pradedamas pažeidimo tyrimas.

Kai prašoma paramos tik lengvatinei paskolai

Finansų tarpininkas apie priimtą sprendimą dėl lengvatinės paskolos suteikimo per 5 darbo dienas informuoja NMA, o su pareiškėju pasirašo paskolos sutartį. Jeigu finansų tarpininkas priima spendimą neteikti paskolos, pareiškėjas privalo apie tai informuoti NMA ir paraišką išregistruoti. Pareiškėjas paraiškos išregistruoti negali tuo atveju, jei NMA nustato ir informuoja pareiškėją apie paramos paraiškos trūkumus, dėl kurių pradedamas pažeidimo tyrimas.

Ar galima tą pačią investicijos kainos dalį dengti ir paramos lėšomis, ir paskolos lėšomis?

Dotacija (vienkartinė išmoka) negali būti naudojama finansavimui, gautam pagal lengvatinę paskolą, apmokėti. Lengvatinė paskola negali būti naudojama išankstiniam dotacijos finansavimui.

NMA taip pat primena, kad vis dar galima teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano skatinamąją finansinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Šiuo metu priimamos paraiškos tik lengvatinėms paskoloms gauti. Paraiškas galima teikti iki spalio 31 d. 17.00 val., tačiau ne ilgiau nei pasiekiama paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma. Paraiškos priimamos tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val.

Primintina, kad paraiškų teikimo etapui skirta 5 mln. eurų, o pagal priemonę remiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje (privaloma veikla), biodujų gamyba iš gyvulininkystėje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų. Taip pat remiamos investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės standartų.

Finansavimo gali kreiptis tiek fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka savo vardu įregistruotą ūkininko ūkį, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-07-24

Tarpiniai pasėliai – tai ne našta, o viena protingiausių investicijų, kurią ūkininkas gali padaryti. Tai tarsi žaliasis tiltas, jungiantis vieną derlių su kitu ir auginantis ne tik augalus, bet ir būsimą ūkio pelną.

Dirvožemio banko sąskaita: kodėl plika žemė – prarasti pinigai?

Įsivaizduokime dirvožemį kaip banko sąskaitą. Po derliaus nuėmimo joje lieka tam tikras maisto medžiagų – azoto, fosforo, kalio – likutis. Jei lauką paliekame pliką, ši sąskaita tampa neapsaugota. Rudens lietūs negailestingai išplauna vertingus, brangiai kainavusius nitratus į gilesnius sluoksnius, kur būsimi augalai jų nebepasieks. Vėjas ar vanduo sukelia eroziją, nunešdami derlingiausią viršutinį sluoksnį. Tačiau bene didžiausias praradimas vyksta po žeme.

Dirvožemio mikroorganizmai, netekę gyvų šaknų išskiriamų maisto medžiagų, badauja ir jų aktyvumas drastiškai sumažėja. Kaip teigiama Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) agronomijos tyrimuose, plikos pūdymo periodas yra didžiausias stresas dirvožemio mikrobiomai, lemiantis jos biologinės įvairovės ir aktyvumo sumažėjimą. Palikdami lauką tuščią, mes ne tik prarandame pinigus dėl išplautų trąšų, bet ir atleidžiame iš darbo savo svarbiausius darbuotojus – mikroorganizmus.

Kaip veikia „žaliasis tiltas“

O kas nutinka, jei šią „sąskaitą“ apsaugome tarpiniais pasėliais? Atsakymas paprastas. Prasideda tikra biologinė magija. Pirmiausia, tarpiniai pasėliai veikia kaip kempinė, sugerianti dirvožemyje likusias maisto medžiagas ir neleidžianti joms išsiplauti. Ankštiniai augalai, tokie kaip dobilai, vikių ar žirnių mišiniai, daro dar daugiau – jie fiksuoja azotą tiesiai iš atmosferos ir kaupia jį dirvoje, taip nemokamai tręšdami būsimą derlių.

Antra, tankus tarpinių pasėlių kilimas veikia kaip šarvas, saugantis dirvą nuo erozijos. Jų šaknys purena dirvožemį, gerina jo struktūrą ir vandens įgertį. O giliašakniai augalai, tokie kaip aliejiniai ridikai, gali pralaužti net ir kietesnius podirvio sluoksnius, veikdami kaip natūralus „gilusis purentuvas“.

Trečia, ir svarbiausia, tarpiniai pasėliai yra tikra puota dirvožemio mikrobiomai. Gyvos šaknys nuolat maitina naudingąsias bakterijas ir grybus, palaikydamos jų gyvybingumą ir aktyvumą. Kaip pabrėžia Ohajo valstijos universiteto dirvožemio biologijos tyrėjai, nuolatinė gyvų šaknų sistema dirvožemyje yra raktas į sveiką ir atsparią mikrobų bendruomenę. Būtent ši aktyvi mikrobioma vėliau padės pagrindinei kultūrai efektyviau pasisavinti maisto medžiagas ir apsisaugoti nuo ligų.

Investicinio portfelio sudarymas: kokį mišinį pasirinkti?

Nėra vieno stebuklingo recepto, tinkančio visiems. Tarpinių pasėlių pasirinkimas priklauso nuo konkretaus ūkio tikslų, sėjomainos ir laiko, kurį turime iki kitos kultūros sėjos.

Jei pagrindinis tikslas – azoto kaupimas, renkamės mišinius su didesne ankštinių augalų dalimi. Jei norime kovoti su dirvožemio suslėgimu, nepakeičiami yra aliejiniai ridikai ar baltosios garstyčios. Lietuvoje, kur laikas tarp javapjūtės ir žiemkenčių sėjos itin trumpas, dažnai renkamasi greitai augančius augalus. Tačiau vis daugiau ūkininkų atranda sudėtingesnių mišinių naudą – kelių skirtingų augalų rūšių derinys leidžia vienu metu pasiekti kelis tikslus ir sukurti kur kas įvairesnę aplinką dirvožemio organizmams.

Kaip teigia Lietuvos agronomijos specialistai, vieni populiariausių ir efektyviausių derinių yra tie, kurie sujungia skirtingas funkcijas atliekančius augalus. Pavyzdžiui, giliašaknių aliejinių ridikų ir garstyčių kombinacija su azotą fiksuojančiais vikiais ar dobilais ne tik gerina dirvos struktūrą gilesniuose sluoksniuose, bet ir praturtina ją organinėmis maisto medžiagomis.

Investicijos „likvidavimas“: kaip paversti žaliąją masę nauda?

Pavasarį (arba rudenį prieš sėją) ateina laikas „likviduoti“ šią žaliąją investiciją – paversti ją prieinamomis maisto medžiagomis pagrindinei kultūrai. Šis procesas labai panašus į augalinių liekanų skaidymą, apie kurio naudą jau ne kartą minėta. Tačiau yra vienas esminis skirtumas: žalia ir sultinga tarpinių pasėlių masė turi kur kas palankesnį anglies ir azoto santykį (C:N) nei sausi šiaudai, todėl dirvožemio mikroorganizmai ją suskaido daug greičiau ir lengviau, o maisto medžiagos atpalaiduojamos sparčiau.

Priklausomai nuo taikomos technologijos – ar tai būtų tradicinis arimas, ar seklus įterpimas, ar modernus suvolavimas beariminėje technologijoje – svarbiausia yra sukurti geras sąlygas mikroorganizmams atlikti savo darbą. Pripažinkime, požiūris į tarpinius pasėlius tampa modernaus ir strategiškai mąstančio ūkininko bruožu. Tai ne prievolė, o galingas agrotechninis įrankis, leidžiantis ne tik saugoti dirvožemį, bet ir aktyviai didinti jo derlingumą, mažinti trąšų sąnaudas ir auginti būsimą pelną. Tai investicija, kuri visada atsiperka.

Šaltinis: 15min.lt, Ramūnas Korsakas, 2025-07-24

Pasak jos, naujai tvarkai dar turės pritarti Europos Komisija: „Šis procesas gali užtrukti ir kelis mėnesius“.

ŽŪM siūlo kompensacijas mokėti ne už dvi, kaip iki šiol, o už penkias prevencijos priemones, kurias turėtų taikyti ir gyventojai, ir ūkiai, kad apsaugotų gyvulius ar paukščius nuo užkrečiamų ligų.

Papildomai žadama kompensuoti už patalpų ir įrangos dezinfekciją, už gyvūnų skerdimą bei jų sunaikinimą.

Dabar kompensacijos mokamos už dvi priemones: nugaišintus ir utilizuotus gyvulius kompensuojama jų vidutinė rinkos vertė ir prarastos pajamos dėl per ankstyvaus skerdimo.

Gyvūnų savininkus planuojama įpareigoti apie įtariamą ligą nedelsiant pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Dabar apie įtariamą ligos protrūkį reikia informuoti veterinarijos gydytoją.

Be to, gyvūnų savininkų nuostoliai būtų kompensuojami už kiek ilgesnį laiką, jas siūloma mokėti ir tiems ūkių savininkams, kurie patirs finansinių sunkumų, – dabar tai neleidžiama.

Šioms išmokoms iš valstybės biudžeto kasmet numatoma skirti 262 tūkst. eurų – maždaug tiek, kiek ir dabar, tačiau D. Veličkienė sako, kad lėšų pritrūkus būtų ieškoma kitų šaltinių.

Šaltinis: agrobite.lt, 2025-07-27