Žemės ūkio naujienos: 2025-07-31

„Čia ne interesų konfliktas, o tiesiog korupcija – žmonės, kurie turi ūkininko pažymėjimus, balsuoja, kad jie gautų daugiau pinigų į kišenę“, – komisijos posėdyje teigė R. Kuodis.

Pasak jo, visuomenė turi teisę žinoti, kas yra šie Seimo nariai: „Kai kai sužinosime, ar buvo tokių, darysime kitus sprendimus.“

Seimas birželio pabaigoje nusileido ūkininkų reikalavimams ir grupės Kaimo reikalų komiteto narių siūlymu sumažino jiems gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Jiems nuo kitų metų bus taikomi du – 15 proc. ir 20 proc. GPM tarifai, kaip jie ir reikalavo.

Už tokį sprendimą balsavo 4 socialdemokratai, prieš – 15, o 30 susilaikė. Tuo metu 11 konservatorių buvo už, o 17 susilaikė. Kitų valdančiųjų ir opozicijos frakcijų atstovai balsavo už.

Nuo kitų metų galios trys GPM tarifai: 20, 25 ir 32 proc.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2025-07-30

Nors vedlys buvo pristatytas kaip papildoma Paraiškų priėmimo informacinės sistemos funkcija, ūkininkai ir savivaldybių darbuotojai jį greitai pripažino tikru pagalbininku.

„Šiemet juo pasinaudojo daugiau nei 14 tūkstančių pareiškėjų, o dar beveik 3 tūkstančiai naudotojų įsijungė vedlį duomenų peržiūrai. Skaičiai kalba patys už save – toks didelis susidomėjimas rodo, kad ūkininkams svarbus ne tik tikslumas, bet ir paprastumas. Aiškūs, patogūs sprendimai deklaravimo procese tampa vis labiau laukiami ir vis dažniau naudojami ūkininkų kasdienybėje“, – dalinasi L. Zinkevičienė.

Kuo naudingas vedlys?

Anot ŽUDC Informacinių išteklių tvarkymo departamento direktoriaus Dano Andrišiūno, vedlys veikia tarsi skaitmeninis konsultantas – ūkininkui įvedus deklaruojamų laukų informaciją, jis automatiškai atrenka, kokiose paramos priemonėse galima dalyvauti. Be to, pateikia visus svarbiausius reikalavimus, preliminariai paskaičiuoja galimas išmokas ir padeda apsispręsti, kuri paramos priemonė tinkamiausia.

„Šis įrankis praverčia tiek pirmąsias paraiškas teikiantiems, tiek jau ne vienerius metus ūkininkaujantiems – visiems, kurie nori įsitikinti, kad nieko nepraleido. Ūkininkai vertina tai, jog visa svarbiausia informacija pateikiama vienoje vietoje – aiškiai, koncentruotai ir be papildomų paieškų“, – pasakoja D. Andrišiūnas.

Ūkininkų atsiliepimai – šilti ir padrąsinantys

Vedlys sulaukia teigiamų vertinimų iš ūkininkų, kurie jį jau išbandė. Naudotojai dažnai vadina vedlį „geru patarėju“ ir džiaugiasi, kad jis „padeda susigaudyti, kur dar galima gauti paramą“. Kai kurie pareiškėjai pažymėjo, kad naudodamiesi vedliu atrado paramos galimybių, apie kurias anksčiau nė nebuvo pagalvoję. Kiti sakė, kad vedlys padeda išvengti klaidų – ypač deklaruojant sudėtingesnius plotus ar derinant kelias paramos priemones.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Gedo Špakausko, vedlys – tai sveikintina naujovė, kurią verta toliau plėtoti. Jis pastebi, kad iki šiol Paraiškų priėmimo sistema buvo patogesnė tiems, kurie labiau „draugauja“ su informacinėmis sistemomis, tačiau vedlys atvėrė duris ir mažiau patyrusiems vartotojams – dabar svarbiausią informaciją jie gali rasti savarankiškai, be papildomų skambučių ar žinučių specialistams. Ūkininkams itin naudinga galimybė matyti preliminarius paramos skaičiavimus, grafinį laukų vaizdavimą ir aiškų, suprantamą paramos priemonių sąrašą. G. Špakauskas pritaria, kad vedlio funkcionalumą būtina plėsti ir ateityje, o kolegas ūkininkus ragina drąsiau pasitikėti savo jėgomis – „jei gali kiti, gali ir tu – viskas tavo rankose, svarbiausia pradėti“.

Vedlys – pagalbininkas ir savivaldybių darbuotojams

Vedlys pasitarnauja ne tik ūkininkams, bet ir savivaldybių darbuotojams, kurie kasdien konsultuoja pareiškėjus. Ne vienas pareiškėjas džiaugėsi, kad vedlys „pasufleruoja“, kur dar galima dalyvauti, o savivaldybių specialistams tai – puiki priemonė pasitikrinti informaciją kartu su ūkininku.

Tai ypač svarbu, nes didžioji dalis paraiškų vis dar pildomos su savivaldybių darbuotojų pagalba – būtent jie kasdien padeda ūkininkams orientuotis paramos reikalavimuose ir teisingai užpildyti dokumentus. Todėl įrankis, kuris leidžia greitai peržvelgti duomenis, patikrinti, ar viskas pažymėta, ar atitinkami laukai tinkami paramai, ženkliai palengvina kasdienį darbą.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė pasakoja, kad regionuose, naujovės paprastai įsitvirtina pamažu, visgi vedlys sulaukė pozityvaus įvertinimo.

„Nors paprastai Suvalkijoje naujovės prigyja lėčiau, paraiškų vedlys – išimtis, kuri turi milžinišką potencialą. Jau dabar juo naudojomės situacijose, kai reikėjo greitai pasitikrinti paramos galimybes ar padėti pareiškėjui apsispręsti. Žinome, kad įrankis toliau bus tobulinamas ir pilnai integruotas į paraiškų pildymą – jis taps nepamainomu pagalbininku mūsų ir ūkininkų kasdienybėje, taupant brangų laiką ir padedant išvengti klaidų“, – teigia ji.

Ką vedlys gali dabar, o kas laukia 2026-aisiais?

Šiuo metu vedlys padeda pasirinkti paramos priemones pagal deklaruojamus laukus, pateikia aktualią informaciją apie kiekvienos priemonės reikalavimus, preliminariai apskaičiuoja išmokas ir leidžia pasitikrinti, ar paraiškoje nėra netikslumų.

Tačiau tai tik pirmasis etapas. Iki 2026 m. planuojama įgyvendinti visą vedlio funkcionalumą, kad pareiškėjas galėtų žingsnis po žingsnio savarankiškai užpildyti ir pateikti visą paraišką.

Vedlys – tai ne tik pažangus technologinis įrankis, bet ir elektroninės paslaugos kokybės šuolis. Jis padeda taupyti laiką, mažina žmogiškųjų klaidų riziką ir ugdo ūkininkų pasitikėjimą skaitmeniniais sprendimais. Ir tai tik pradžia – Žemės ūkio duomenų centras planuoja ir toliau diegti inovacijas žemės ūkio ir valstybės pažangai.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-07-30

NMA ragina projektų vykdytojus atsakingai suplanuoti darbus, įgyvendinti projektus ir, esant galimybei, teikti mokėjimo prašymus kuo anksčiau, jog galėtų užtikrinti, kad pateikti dokumentai būtų įvertinti operatyviai ir projektų vykdytojai greičiau gautų paramos lėšas. Pabrėžtina, kad 2025 m. gruodžio 31 d. KPP programos laikotarpis privalo būti visiškai užbaigtas – iki šios datos pateikti mokėjimo prašymai turi būti įvertinti bei išmokėta visa KPP parama projektų vykdytojams. NMA skaičiavimu, jei šiuo metu projektus įgyvendinantys projektų vykdytojai mokėjimo prašymus pateiktų tik rugsėjo 30 d., t. y. paskutinę termino dieną, dėl didelio dokumentacijos kiekio paramos lėšos galės būti išmokėtos ne anksčiau kaip gruodžio pabaigoje.

Būtina laikytis paramos sutartyje (sprendime) numatytų terminų

Žinotina, kad projektų vykdytojai, įgyvendindami projektus ir teikdami mokėjimo prašymus, pirmiausia turi laikytis terminų, kurie numatyti paramos sutartyje (sprendime) ir gali būti ankstesni nei galutinis galimas terminas.

Pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje sprendime nustatyto pateikimo termino pabaigos, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami.

Mokėjimo prašymą pateikus pavėluotai, taikomos sankcijos (detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje).

Galimybė pratęsti terminą – tik išimtinėmis aplinkybėmis

KPP administravimo taisyklėse nustatyta, jog 2025 m. rugsėjo 30 d. – paskutinė data, iki kurios NMA priims projektų, įgyvendinamų pagal KPP programos priemones, mokėjimo prašymus, išskyrus šias išimtis:

kai įgyvendinami tęstinės priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ projektai;kai įgyvendinami projektai, kuriuose numatyti statybos darbai, jei jie yra baigiami atlikti ir paramos gavėjas turi statybą leidžiantį ir kitus dokumentus (kai jie privalomi).

NMA griežtai akcentuoja, kad ir nurodytais atvejais mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsimo priežastys, įvardintos prašyme pratęsti terminą vėlesniam laikotarpiui nei 2025 m. rugsėjo 30 d., bus analizuojamos individualiai, atsižvelgiant į visą projekto apimtį. Mokėjimo prašymo po 2025 m. rugsėjo 30 d. pateikimo terminą bus leidžiama pratęsti tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus, ar projekto įgyvendinimo pratęsimas tikrai leis projektą įgyvendinti kokybiškiau ir padės geriau pasiekti numatytus projekto tikslus ir rezultatus.

Pabrėžtina, kad ir, NMA leidus pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, vėliau pateiktas mokėjimo prašymas turės būti įvertintas, o parama išmokėta iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taigi, tik įsitikinus, kad mokėjimo prašymo pateikimo terminą yra būtina pratęsti, prašymui galės būti pritarta.

Mokėjimo prašymų teikimo tvarka

Mokėjimo prašymai (išskyrus pagal Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklėsevietos veiklos grupėms teikiamus vietos projektų mokėjimo prašymus ir galutines ataskaitas) NMA turi būti teikiami užpildžius elektroninę formą Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos internetiniame portale adresu https://zumis.lt.

Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentus, pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus, paskolos sutartis, įsigytų investicijų pagrindimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kitus atitinkamos priemonės įgyvendinimo taisyklėse bei paramos paraiškoje nurodytus dokumentus.

Svarbu! Kai dokumentai teikiami įgalioto asmens, labai svarbu pasitikrinti, ar turimi įgaliojimai yra galiojantys. Primintina, jog pareiškėjo suteiktas įgaliojimas NMA turi būti pateiktas per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu (įgaliojimo dokumentas turi būti skenuotas PDF formatu) el. paštu dokumentai@nma.lt, likus ne mažiau nei 3 darbo dienoms iki paramos sutartyje ar paraiškoje numatyto mokėjimo prašymo pateikimo termino.

Papildomai atkreipiame paramos gavėjų, teikusių paraiškas vietos veiklos grupėms ir įgyvendinančių vietos projektus pagal KPP priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“, dėmesį: šiems projektų vykdytojams paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės ataskaitos pateikimo terminas yra 2025 m. rugpjūčio 18 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-07-30

Lupikavimas ir pasipelnymas iš ūkininkų, ypač tokiose situacijose kaip dabar. Elevatoriams atsiranda proga užsidirbti. Taip, užsidirbti nori visi, bet tai turėtų vykti normos ribose“, – drąsiai rėžia ūkininkė iš Kaišiadorių Jolanta Grey.

Išpūstos kainos

„Ekonominiai marodieriai – tik taip norisi pavadinti kai kuriuos grūdų supirkėjus šių metų javapjūtės pradžioje. Stebiu ūkininkų pasipiktinimą socialiniuose tinkluose ir visiškai jiems pritariu – grūdų džiovinimo ir valymo įkainiai Lietuvoje sunkiai paaiškinami logiškai“, – savo socialinėje paskyroje piktinosi ir Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Jam antrina ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas: „Lietuvoje neadekvačiai daug imama už džiovinimą. Įmonė „Jonavos grūdai“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė, taiko mažiausiai 7,5 Eur įkainį už grūdų išdžiovinimą procentu. Visi kiti supirkėjai taip pat palaiko panašias kainas“.

LGAA pirmininkas pasakoja, kad grūdų džiovinimo kainos šoktelėjo 2022 m., kai stipriai išaugo dujų, dyzelino ir elektros kainos. „Tuo tarpu energetikos kainos nukrito, o džiovinimo išliko tos pačios. Sunkus suprasti, kodėl taip vyksta“, – tęsia A. Vanagas.

Latvijoje pigiau

„Kaimyninėse šalyse, turinčiose tas pačias elektros ir dujų kainas, tos pačios paslaugos kainuoja kelis kartus mažiau. Tai nėra verslas. Tai – krizės išnaudojimas. Ūkininkai neturi pasirinkimo – supirkėjai tai žino ir spaudžia maksimaliai“, – įsitikinęs K. Mažeika.

Tai, kad kaimyninėse šalyse taikomi gerokai ar netgi dvigubai mažesni įkainiai, patvirtina ir A. Vanagas: „Latvijoje lietuviško kapitalo įmonės taiko dvigubai mažesnius įkainius pirmiems 4 proc., o virš 4 proc. vis tiek nesiekia tokios ribos, kokia yra pas mus. Panaši situacija ir Lenkijoje, netgi ir Vokietijoje“.

LGAA pirmininkas pažymi, kad vaizdas už lango ir laukuose kelia visokių minčių – gali būti taip, jog praktiškai visą nuimtą derlių teks džiovinti. „Ūkininkai ir taip su mažu pelningumu, o gal net ir ant nulio gali išeiti nuėmę grūdus su prasta kokybe, tad jei dar prisidėtų džiovinimo kaštai… Jei, pvz., reikėtų džiovinti 4-5 proc. viršytos drėgmės, tai tektų atiduoti trečdalį grūdų kultūros kainos. Tai absurdas“, – neabejoja A. Vanagas.

(Ne)galimas valstybės įsikišimas

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, rašydamas savo socialinėje paskyroje, nurodė, kad jau kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, Konkurencijos tarybą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Lietuvos Metrologijos inspekciją. Sulaukęs atsakymų jis pažadėjo juos svarstyti Seimo Kaimo reikalų komitete.

Savo ruožtu LGAA pirmininkas taip pat patvirtino, kad asociacijos vardu yra kreiptasi į ŽŪM, nes keli ministerijos atstovai priklauso minėtos valstybės valdomos įmonės „Jonavos grūdai“ valdybai.

„Norime, kad paaiškintų esamą situaciją – kodėl įkainiai yra tokie dideli, ypač kai valstybinė įmonė kaip tik turėtų ginti ūkininkų interesą“, – sako A. Vanagas.

„Be to, ŽŪM yra minėtos įmonės steigėja. „Jonavos grūdai“ priklauso Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijai, kartu su visomis pagrindinėmis Lietuvos grūdų supirkimo įmonėmis. Dėl to kyla įvairių pagrįstų abejonių“, – užtvirtina LGAA pirmininkas.

Šaltinis: agrobite.lt, Giedrė Vilkytė, 2025-07-31

Jų skonis ir nauda atsiskleidžia ne tik kasdieniuose patiekaluose, bet ir gurmaniškuose receptuose – jie tinka tiek padažams, tiek apkepams, net išradingiems desertams. Abu šie produktai svarbūs ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl mitybinės vertės – juose gausu baltymų, riebalų, kalcio ir kitų organizmui naudingų medžiagų, kurios padeda stiprinti sveikatą ir suteikia energijos kiekvieną dieną. Todėl natūralu, kad daugelį domina, kaip keičiasi šių pieno produktų kainos – juk jie kasdien pasiekia kiekvieną iš mūsų. ŽŪDC duomenimis, artimiausiais mėnesiais tiek sviesto, tiek brandintų sūrių didmeninės kainos turėtų šiek tiek sumažėti. Kas lemia šiuos pokyčius ir kokių tendencijų tikėtis ateityje, paaiškina ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė Irma Jankauskienė.

Kokių sviesto kainų tikėtis?

Birželio mėnesį už sviestą (82 % rieb., 170–200 g pakuotėje) didmeninėje rinkoje mokėta 8,12 EUR už kilogramą (be PVM) – tai beveik 2 proc. pigiau nei prieš mėnesį. Tuo tarpu minėto sviesto mažmeninė kaina (neįtrauktos privačių prekės ženklų ir akcinės kainos) birželio mėn. buvo šiek tiek didesnė nei gegužės mėn., tačiau liepos mėn. jau sumažėjo (www.produktukainos.lt). Kaip pastebi I. Jankauskienė, kartais užtrunka šiek tiek laiko, kol didmeninių pieno produktų kainų pokyčiai atsiliepia mažmeninėms kainoms. Tačiau artimiausiais mėnesiais, remiantis ŽŪDC prognozėmis, didmeninės sviesto kainos galėtų ir toliau nuosekliai mažėti, o rugsėjį sviestas gali kainuoti apie 7,50 EUR/kg (be PVM). Ekspertės teigimu, tikėtina, kad tai paskatins ir mažmeninių kainų kritimą.

Sūrių kainos irgi keičiasi

Didmeninės Tilsit ir Gouda sūrių kainos (be PVM) birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., taip pat šiek tiek atpigo: Tilsit sūriai – 3,13 proc. (iki 6,51 EUR/kg), Gouda sūriai – 1,63 proc. (iki 6,64 EUR/kg). Tačiau mažmeninėje rinkoje sūrių kainų mažėjimas buvo stebimas tik tarp Tilsit sūrių (kaina su PVM sumažėjo 0,01 EUR/kg iki 12,73 EUR/kg), o Gouda sūrių kaina (su PVM) didėjo 0,56 proc. (iki 12,63 EUR/kg). Prognozuojama, kad rugsėjį Tilsit sūrių didmeninė kaina turėtų siekti 6,40 EUR/kg, Gouda – apie 6,57 EUR/kg. Anot I. Jankauskienės, kai didmeninės kainos kyla, mažmeninėse jos atsispindi greitai, tačiau kainoms mažėjant, šis procesas užtrunka. Ar didmeninių sūrių kainų mažėjimas atsispindės prekybos tinklų lentynose, pamatysime artimiausiu metu.

Kiek už pieną gauna Lietuvos ūkininkai?

Birželio mėnesį žalio pieno (bazinių rodiklių) supirkimo kaina* Lietuvoje buvo 403,87 EUR už toną – šiek tiek daugiau nei gegužę, tačiau ir čia prognozuojama, kad kaina pamažu mažės, rugsėjį nukrisdama iki 391,80 EUR už toną. (*į vidutinės svertinės supirkimo kainos apskaičiavimą įtraukta ir Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse pagaminto žalio pieno, skirto perdirbti įmonių viduje, vertė bei kiekis.)

Kodėl kainos keičiasi ir ko laukti ateityje?

Sviestas ir sūriai yra eksportui orientuoti produktai, todėl jų kainas Lietuvoje pirmiausia lemia situacija pasaulinėje pieno rinkoje, kurioje pastaruoju metu stebimas didmeninių kainų sumažėjimas. Vidinė produktų paklausa taip pat turi įtakos, tačiau sezoniškumas ir dėl to padidėjusi žalio pieno pasiūla dažniausiai sumažina žalio pieno kainas, tačiau ne visuomet iš karto atsiliepia galutinių produktų kainoms. Ilgalaikėje perspektyvoje pieno produktų kainas veikia labai daug faktorių, kaip antai klimato sąlygos, geopolitika, pasaulinė pasiūla ir paklausa, degalų, pašarų kainos ir politikų sprendimai (pvz. JAV muitai).

Šaltinis: 15min.lt, 2025-07-31