Žemės ūkio naujienos: 2025-09-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
ŽŪM prašo Europos Komisijos didinti paramą ūkiams, „Natura 2000“ teritorijom
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prašo Europos Komisijos (EK) didinti paramą mažiems ir dideliems ūkiams, daugiau mokėti už pievų ir paukščių apsaugą „Natura 2000“ teritorijose, taip pat už nykstančių vietos veislių gyvulių ir paukščių laikymą. Be to, ŽŪM prašo nuo 20 proc. iki 30 proc. didinti paramos intensyvumą didelėms perdirbimo įmonėms.
„Padidinus paramos intensyvumą didelės įmonės galės efektyviau plėsti produkcijos apimtis, modernizuoti technologijas, gerinti vietinės gamybos vertės grandines“, – pranešė ŽŪM, pateikusi EK siūlymus dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano keitimo.
Skatinant ūkininkus išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti pievas, nuo 2026 metų siekiama 20-30 eurų didesnių išmokų už pievas „Natura 2000“ žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už šios teritorijos ribų.
Nuo sausio prašoma didinti išmokas už nykstančių vietos veislių gyvulių, bičių ir paukščių laikymą. Pavyzdžiui, už Lietuvos šėmuosius galvijus žemaitukus siūloma išmokas didinti 83 proc., už baltnugarius galvijus – 136 proc., Lietuvos tamsiąsias bites – 52 proc.
Paramos intensyvumą (iki 80 proc.) didinti siūloma ir trumpųjų grandinių projektuose dalyvaujantiems jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams (iki 85 proc.). Nuo 65 iki 90 proc. didesnio finansavimo prašoma apsaugos priemonėms nuo vilkų.
Be to, norima remti tvarias ūkių drėkinimo sistemas, nes dabar remiamos tik paviršinį, lietaus vandenį naudojančios sistemos.
Vertinant tai, kad kukurūzai Lietuvoje užima nedidelę ariamos žemės dalį (pernai – 2,5 proc.), jie palieka daug organinės medžiagos ir efektyviai stelbia piktžoles, siūloma švelninti jų kaitos reikalavimus, jei ūkininkai laikosi aplinkai palankių agrotechninių sprendimų.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-09-05
Europos Komisijai pateikti siūlymai dėl Strateginio plano keitimo
Žemės ūkio ministerija, gavusi Stebėsenos komiteto pritarimą, pateikė Europos Komisijos (EK) vertinimui siūlymus dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimo. Iki šiol EK jau yra teigiamai įvertinusi ir patvirtinusi tris SP pakeitimus.Efektyvesnis ES bendrosios žemės ūkio politikos paramos naudojimas, sektoriaus atsparumo ir konkurencingumo didinimas bei administracinės naštos mažinimas – pakeitimai parengti atsižvelgus į esamą žemės ūkio sektoriaus situaciją, SP įgyvendinimo rezultatus, išaugusias sąnaudas ir kitas aplinkybes, siekiant nustatytų rodiklių ir tikslų įgyvendinimo.
Didelė dalis keitimų susiję su investicinių priemonių tikslinimu, paramos intensyvumo didinimu, platesniu fiksuotųjų vieneto įkainių taikymu, papildomų naujų veiklų finansavimu.
Norima ūkiuose remti tvarias drėkinimo sistemas
Sulaukus EK pritarimo, planuojama remti tvarias drėkinimo sistemas ūkiuose, naudojančias požeminį vandenį (šiuo metu remiamos tik paviršinį, lietaus vandenį naudojančios drėkinimo sistemos). Projektams bus taikomi papildomi reikalavimai įrengti vandens sunaudojimo matavimo sistemas, atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir užtikrinti, kad investicijos nepadarys didelio neigiamo poveikio. Investicijos galimos tik į geros būklės (dėl vandens kiekio) telkinius.
Didinamas finansavimas investicijoms į bioekonomikos verslus
Siūloma didinti paramos intensyvumą didelėms perdirbimo įmonėms nuo esamų 20 proc. iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, atliepiant geopolitinius ir ekonominius iššūkius, brangstančias investicijas, įmonių likvidumo mažėjimą ir siekiant stiprinti sektoriaus atsparumą. Padidinus paramos intensyvumą, didelės įmonės galės efektyviau plėsti produkcijos apimtis, modernizuoti technologijas, gerinti vietinės gamybos vertės grandines.
Gerinamos paramos sąlygos trumposioms tiekimo grandinėms ir žemės ūkio kooperatyvams
Pateiktas siūlymas remti trumpųjų grandinių projektus, kuriuos įgyvendina žemės ūkio kooperatyvai. Siūloma mažinti administracinę naštą ir nereikalauti jungtinės veiklos sutarties, kai paraišką teikia žemės ūkio kooperatyvas, nes projekto partneriais bus laikomi kooperatyvo nariai. Siekiama išplėsti priemonės galimybes, kad trumposios grandinės tiektų ne tik ūkininkų užaugintus žemės ūkio produktus, patenkančius į sutarties dėl ES steigimo I priedą, bet ir nepatenkančius į jį (pvz., duona, uogienės, sultiniai, koldūnai). Tokioms investicijoms siūloma taikyti nereikšmingai pagalbai (de minimis) taikomus apribojimus. Taip pat siūloma didinti paramos intensyvumą trumpųjų grandinių projektuose dalyvaujantiems jauniesiems (80 proc.) ir smulkiesiems ūkininkams (85 proc.).
Didesnis paramos intensyvumas apsaugai nuo plėšrūnų
Iki 90 proc. didinamas paramos intensyvumas apsaugos priemonėms nuo vilkų priemonėje „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ (šiuo metu paramos intensyvumas iki 65 proc.).
Siūloma didinti išmokas
Skatinant ūkininkus išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti pievas, nuo 2026 m. numatoma didinti išmokas už pievas „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų:
už „Natura 2000“ daugiametes pievas: nuo 76 iki 92 Eur/ha;
už „Natura 2000“ pievas iki 5 metų: nuo 61 iki 88 Eur/ha; už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų: nuo 74 iki 102 Eur/ha.
Nuo 2026 m. taip pat siūloma didinti išmokas už nykstančių vietinių veislių gyvulių ir paukščių laikymą, siekiant skatinti ūkininkus laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites, kurioms gresia išnykimas:
– už žemaitukus ir stambiuosius žemaitukus – nuo 302 iki 341 Eur (+12,9 proc.);už Lietuvos sunkiuosius arklius – nuo 231 iki 311 Eur (+34,6 proc.);už Lietuvos šėmuosius galvijus – nuo 309 iki 692 Eur (+83,2 proc.); už baltnugarius galvijus – didėja nuo 378 iki 732 Eur (+136,6 %) už juodmargius galvijus – nuo 291 iki 395 Eur (+35,7 proc.); už žaluosius galvijus – nuo 410 iki 599 Eur (+46,1 proc.); už baltąsias kiaules – nuo 1269 iki 1700 Eur (+33,9 proc.); už vietines kiaules – nuo 2088 iki 2769 Eur (+32,6 proc.); už šiurkščiavilnes avis – nuo 1390 iki 1496 Eur (+7,6 proc.);už juodgalves avis – nuo 974 iki 1020 Eur (+4,7 proc.); už vištines žąsis – nuo 2306 iki 2394 Eur (+3,8 proc.);už Lietuvos tamsiąsias bites – nuo 177 iki 269 Eur šeimai (+51,9 proc.)
Siekiama švelnesnių GAAB augalų kaitos reikalavimų kukurūzams
Siekiant saugoti dirvožemį, geros agrarinės ir aplikosaugos būklės reikalavimai – GAAB7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ – numato kasmetinę augalų kaitą arba antrinių pasėlių auginimą bent 35 proc. ariamosios žemės. Įvertinant tai, kad kukurūzai užima nedidelę ariamos žemės dalį (2024 m. – 2,5 proc.), taip pat jie palieka daug organinės medžiagos ir efektyviai stelbia piktžoles, siūloma švelninti augalų kaitos reikalavimus kukurūzams, jei ūkininkai laikosi aplinkai palankių agrotechninių sprendimų.
Supaprastinamas išlaidų apmokėjimas negamybinėms investicijoms EB svarbos buveinėse ir bitininkystės inventoriui
Siekiant didinti priemonės populiarumą ir mažinti administracinę naštą pareiškėjams vykdant pirkimus, bioįvairovės ir gamtinių buveinių apsaugai skirtoje priemonėje „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ siūloma nustatyti fiksuotuosius išlaidų įkainius:
-Pievų ir šlapynių, patenkančių į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį, atkūrimas, sutvarkymas – 3 124,31 Eur/ha (be PVM);
-Naujos ganyklų tvoros – 61,26 Eur/m (be PVM);
-Elektrinis piemuo – 2,82 Eur/m (be PVM);
Priemonėje „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ bitininkystės inventoriui (medsukiams, aviliams, oksalo rūgšties garintuvui, bityno stebėjimo įrangai, atakiavimo stalams, vaško lydytuvui ir kt.) taip pat siūloma taikyti fiksuotuosius išlaidų įkainius.
Lėšų perskirstymas tarp intervencinių priemonių
Intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ biudžetą siūloma padidinti daugiau nei 5,9 mln. Eur, perskirstant lėšas iš kitų priemonių nepanaudotų lėšų („Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“).
Produktų rodiklių ir finansavimo koregavimas kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloms
Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, įvestus palengvinimus teisiniame BŽŪP strateginių planų reguliavime (2024 m. reikalavimas dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ir objektams buvo palengvintas, o nuo 2025 m. – visai panaikintas), taip pat įvertinus, kad pagal veiklas „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“ 2024 m. ir 2025 m. deklaruoti plotai buvo ženkliai mažesni, lyginant su Strateginiame plane suplanuotais plotais, siūloma minėtoms veikloms kasmet nuo 2025 metų sumažinti siekiamus produkto rodiklius (plotus, ha) ir atitinkamai sumažinti finansines lėšas. Susidariusį likutį (18,4 mln. Eur) perkelti į veiklą „Augalų kaita“, nes 2024–2025 metais deklaruoti plotai pagal veiklą ženkliai viršijo suplanuotus pagal Strateginį planą (135–143 proc.).
Kiti siūlomi pakeitimai
Intervencinėje priemonėje ,,Konsultavimo paslaugos“ bus nustatyti nauji atrankos kriterijai konsultavimo paslaugų gavėjams, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir (ar) ūkio ekonominį dydį, todėl šiomis naujomis nuostatomis taip pat papildomas ir Strateginis planas.
Atsižvelgus į faktinius rezultatus ir planavimo netikslumus, peržiūrėti bei pakoreguoti ekologinio ūkininkavimo, kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemės ūkio skaitmeninimo rezultatų rodikliai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-09-05
Svarbu nušienauti žolę drugių buveinių apsaugos plotuose
Ūkininkai, dalyvaujantys ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir pasirinkę šienavimą, iki spalio 1 d. turi pranešti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) per „NMA agro“ programą apie nušienautą žolę. Pareiškėjai, pasirinkę šienavimą, privalo drugių buveinių apsaugos plotuose nušienautą žolę išdžiovinti prieš surenkant ir likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki išdžiovintos žolės išvežimo, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., per „NMA agro“ programą pateikti deklaruojamame lauke nušienautos žolės nuotraukas iš skirtingų lauko vietų.
Pavėluotai nuotraukos yra priimamos iki spalio 15 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) paramos suma sumažinama 1 proc.
Po spalio 15 d. nuotraukos neadministruojamos, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės. Tokiu atveju parama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną nemažinama.
Daugiau informacijos apie nemokamą mobiliąją „NMA agro“ programą galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-05
Lietuvoje šių metų rugpjūčio paskutinę savaitę daugumos grūdų supirkimo kainos padidėjo, tačiau buvo mažesnės negu 2024 m. tuo pačiu metu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2025 m. 35 savaitę (08 25–31) labiausiai padidėjo pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina – palyginti su prieš savaitę (34 savaitę (08 18–24) buvusia kaina, ji padidėjo 7,21 proc. (iki 154,75 EUR/t). Avižų ir kvietrugių vidutinės supirkimo kainos savaitės bėgyje padidėjo atitinkamai 6,34 proc (iki 127,92 EUR/t) ir 4,04 proc. (iki 142,83 EUR/t). Rugių ir rapsų supirkimo kainos per savaitę beveik nepakito – sudarė atitinkamai 119,53 EUR/t ir 456,86 EUR/t.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (2024 m. 35 savaite (08 26–09 01), daugumos grūdų supirkimo kainos sumažėjo. Labiausiai sumažėjo kvietrugių supirkimo kaina (-15,54 proc.). Kviečiai analizuojamu laikotarpiu atpigo 12,76 proc., o avižos – 12,64 proc. Mažiausiai per metus sumažėjo rugių (-6,41 proc.) ir pašarinių miežių (-2,15 proc.) supirkimo kainos. Tik rapsų vidutinė supirkimo kaina per metus padidėjo 3,23 proc.
Šaltinis: Agro RINKA, 2025-09-08, Nr. 9 (467)
Įstatymų leidėjus ragina atsibusti
Šakių rajone įsikūrusiame Baltrušių kaime įvyko didžiausia Baltijos šalyse pramoninių kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo atstovų konferencija „Pluoštinių kanapių verslo organizavimo ir technologijų naujovių apžvalga“. Konferencijoje dalyvavę kanapių pramonės atstovai pripažino, kad daugelį šalies ūkininkų nuo šios kultūros auginimo baido nežinomybė, patirties stoka ir atsainus valdininkų požiūris.
Mažėjantys plotai
Šiuo metu Lietuvoje auginama vos apie 2,5 tūkst. ha pluoštinių kanapių. Palyginti, prieš 5 metus jų buvo kone 4 kartus daugiau. Kai visame pasaulyje didinami šios kultūros plotai, Lietuva eina priešingu keliu. Tokias tendencijas greičiausiai lemia ne vienas faktas.
Pakalbėti apie problemas, susijusias su pluoštinėmis kanapėmis, perspektyvas, aptarti verslo teisinio reguliavimo aktualijas ir pasidalinti gerąja patirtimi šio sektoriaus atstovai susirinko į Šakių rajone vykusią kanapių augintojus, perdirbėjus ir verslo inovatorius vienijančios organizacijos „Kapvia“ metinę konferenciją. Ji vyko kanapių produktus gaminančios UAB „Naturus“ patalpose. Ši įmonė per keletą metų savo metines pajamas nuo 30 tūkst. padidino iki 7 mln. eurų. Šiemet tikimasi šį skaičių dar labiau kilstelėti – net iki 10 mln. eurų.
Renginyje dalyvavo 9 šalių atstovai. Be lietuvių, į konferenciją atvyko svečiai iš JAV, Saudo Arabijos, Italijos, Prancūzijos, Rumunijos, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos. Pastarosios šalies atstovai išreiškė norą investuoti nemenkas pinigų sumas į Lietuvos pluoštinių kanapių tekstilės pramonę.
Skaičiuojama, kad iš kanapių pasaulyje gaminama apie 150 tūkst. galutinių produktų. Ko gero, nėra nė vieno kito augalo, kuris būtų panaudojamas nuo šaknų ir stiebo iki žiedyno, lapų ar sėklų. Iš kanapių gaminami ne vien maisto produktai, bet ir statybinės medžiagos, popierius, baldai, net degalai.
Naudingas augalas
Konferencijoje dalyvavo ne tik svečiai iš užsienio, bet ir Seimo nariai, mokslininkai, pluoštinių kanapių augintojai ir perdirbėjai. Visi jie pripažino, kad Lietuvoje pluoštinių kanapių perspektyvas kol kas stabdo ne visada konkurencinėje kovoje sąžiningas teisinis reguliavimas ir institucijų požiūris, dažnai vis dar grindžiamas klaidingu kanapių tapatinimu su narkotikais.
„Daugybė žmonių, tarp jų – ir politikai, pluoštinę kanapę vis dar klaidingai sieja su marihuana. Tai neturi nieko bendro!“ – pabrėžė „Kapvia“ direktorius Rimantas Čiūtas. Priešingai, tai labai naudingas augalas, kuris gali būti nepamainomas siekiant gerinti dirvos kokybę.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad šiuo metu net 40 proc. Lietuvos dirvožemio gresia erozija. ES vidurkis – dar blogesnis. Būtina įvesti naujus sėjomainos augalus, kurie padėtų atkurti dirvos gyvybingumą, o kanapė tą galėtų geriausiai padaryti. Įrodyta, kad po kanapių kitų kultūrų derlius išauga nuo 10 iki 20 proc.“ – sakė R.Čiūtas.
Vilkaviškio rajone maždaug 100 ha kanapių auginantis ūkininkas Povilas Čižauskas teigė nesuprantantis, kodėl jo pavyzdžiu vis dar nepaseka kiti žemdirbiai. Anot jo, kanapės – itin perspektyvūs augalai, kurie nesukelia problemų nei su užauginimu, nei su realizacija.
„ES maždaug prieš dešimtmetį pradėjo įgyvendinti žaliojo kurso programą, dėmesį sutelkdama į azotą kaupiančius augalus, tokius kaip pupos ar žirniai. Bet iš tikrųjų kanapės – daug naudingesni augalai. Jas auginant nenaudojami jokie chemikalai, reikia mažai trąšų. Be to, 1 ha kanapių per sezoną sugeria net iki 22 tonų anglies dvideginio – gerokai daugiau nei miškas. Visiškai nesuprantu, kodėl remiami, tarkime, cukrinių runkelių augintojai, o kanapių augintojams neskiriama jokia susietoji parama. Tai kažkiek prasilenkia su logika. Juk cukrus dabar akcentuojamas kaip nesveikas produktas, bet iš tikrųjų jo gamybą net skatiname, kai aplinkai naudą nešančius augalus grūdame kažkur į paraštes“, – stebėjosi P.Čižauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad kanapės yra puikiai sėjomainai tinkantys augalai, kuriems orų sąlygos nedaro didelių poveikių. Vilkaviškio rajono ūkininkas svarstė, kad Lietuvoje kasmet turėtų būti auginama mažiausiai 50 tūkst. ha pluoštinių kanapių.
Nelogiški suvaržymai
Mūsų šalyje leidimas auginti pluoštines kanapes įsigaliojo tik 2013 metais. Tąkart Lietuva tapo paskutiniąja ES valstybe, savo ūkininkams leidusia auginti šią kultūrą. Visgi draudimų, dažnai net nelogiškų, susijusių su pluoštinėmis kanapėmis, netrūksta ir dabar. Pavyzdžiui, Lietuvoje gaminamiems produktams šiuo metu leidžiamas ne didesnis nei 0,2 proc. kanapėse randamos psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis. Austrijoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų šalių leidžiamas THC kiekis siekia 0,3 proc., o štai Italijoje prekiaujama receptiniais vaistiniais preparatais, kuriuose THC svyruoja nuo 5 iki 8 proc.
Kanapių produktus kuriančios ir tarptautinėms rinkoms tiekiančios UAB „Biosyyd“ generalinė direktorė dr. Vida Audra Budrienė apgailestavo, kad dėl teisinių kliūčių Lietuvoje savo produkcijos beveik nerealizuoja, o į užsienį išveža net 98 proc. įmonės gaminių.
„2014 metais Lietuvos mokslininkai bene pirmieji Europoje pagamino kristalinį kanabidiolį, žinomą CBD trumpiniu. Neaišku, kur būtume šiandien, jei būtume turėję politinį pritarimą toliau vystyti su kanapėmis susijusias technologijas. Deja, jo nebuvo ir vis dar nėra. Turėjome labai daug potencialo. Galėjome būti tarp lyderių, tačiau dabar šioje srityje gerokai nuo visų atsiliekame“, – mintimis dalijosi dr. V.A.Budrienė.
Nors renginio metu daugiausiai vyravo nuomonių, palaikančių norą didinti leidžiamą THC ribą, buvo ir tokių, kurie svarstė, jog toks žingsnis būtų nesaugus. Vienas iš jų – Seimo kaimo reikalų komiteto narys Viktoras Pranckietis. Anot jo, toks sprendimas galėtų tik dar labiau padidinti nuogąstavimus, kad pluoštines kanapes siekiama paversti narkotiniais augalais.
Parengta rezoliucija
Konferencijoje dalyvavę kanapių pramonės atstovai pripažino, kad daugelį šalies ūkininkų nuo šios kultūros auginimo baido nežinomybė, patirties stoka ir atsainus valdininkų požiūris.
„Manau, ūkininkai pabijojo klaidaus teisinio reguliavimo ir papildomų reikalavimų pluoštinių kanapių augintojams. Mes, pluoštinių kanapių augintojai, per metus sulaukiame 10–15 papildomų įvairių institucijų patikrinimų. Tačiau, pagal oficialią Valstybinės augalininkystės tarnybos informaciją, nuo 2016 metų Lietuvoje nebuvo nė karto rasta laukų, kuriuose tikrinamas THC lygis viršytų leistiną normą. Tad ar tikrai tokie patikrinimai yra tikslingi?“ – retoriškai klausė viena iš UAB „Naturus“ įkūrėjų Irma Balevičienė.
Po ilgų diskusijų bei technikos, kuri naudojama kanapių apdirbimo proceso metu, apžiūros buvo parengta rezoliucija, kurioje kviečiama inicijuoti nacionalinės pluoštinių kanapių sektoriaus plėtros programos „Kanapės 2025“ rengimo procesą. Ši programa numatoma kaip nacionalinė ilgalaikė iniciatyva, siekianti per dešimtmetį sukurti stiprią, konkurencingą, žiedinės ekonomikos principais paremtą pramoninių kanapių ekosistemą Lietuvoje.
Rezoliucijoje taip pat kviečiama kanapių sektorių pripažinti strateginiu žemės ūkio ir bioekonomikos elementu, skirti tikslinę finansinę paramą pluoštines kanapes auginantiems ūkininkams ir kooperatyvams, gerinti kanapių produktų rinkos teisinį reguliavimą ir mažinti administracinę naštą, suteikti prioritetą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams, įtraukiant ūkininkus bei mokslininkus į novatorišką veiklą, integruoti kanapių produktus į žaliuosius viešuosius pirkimus ir skatinti jų paklausą statyboje, tekstilėje bei maisto pramonėje.
