Žemės ūkio naujienos: 2026-03-19

Du dešimtmečius Fabrice 20 hektarų laukuose augina grūdines kultūras ir saulėgrąžas. Tačiau paskutiniu metu įpirkti trąšų darėsi vis sunkiau – tada Artimuosiuose Rytuose prasidėjo karas.

„Visam laukui trąšos kainuoja 2 300 eurų. Tai jau didelė kaina. Situacija man kelia nerimą. Mes mokame ir mokame, o kainos tik kyla“, – sako Prancūzijos ūkininkas F. Berge`as.

Netekusios gamtinių dujų tiekimo iš Kataro, trąšų gamintojos Indijoje, Bangladeše ir Pakistane buvo priverstos stabdyti gamybą.

Kitas svarbus gamintojas – Egiptas – neteko dujų importo iš Izraelio ir dabar turi kreiptis į vis brangiau kainuojančią suskystintųjų gamtinių dujų rinką.

Visa tai bei sustojęs jau pagamintų produktų tiekimas iš Persijos įlankos šalių per Hormūzo sąsiaurį lėmė, kad bene populiariausių trąšų – karbamido – kaina per pastarąjį mėnesį šoktelėjo trečdaliu.

Bet brangsta ne tik azoto trąšos, šoktelėjo ir fosforo trąšų kaina. O visa tai vyksta ūkininkams svarbiu laikotarpiu, kai vyksta sėja ar jai ruošiamasi.

„Regionas svarbus, nes iš ten atkeliauja apie pusė pasaulinės karbamido produkcijos, daugiau nei trečdalis azoto ir maždaug ketvirtadalis kompleksinių trąšų. Net Turkija sustabdė trąšų eksportą į Rumuniją, nes kiekviena šalis imasi apsaugos priemonių dėl savo ūkininkų“, – teigia asociacijos „Input Agro Romania“ vadovas Mihai Razvanas Moraru.

Visgi, nors trąšos svarbios derliui ir stabilioms maisto kainoms, politikai ir verslo lyderiai jas mato kaip mažiau vertingas nei nafta ar dujos, todėl skiria kur kas mažiau dėmesio jų tiekimo tęstinumui.

Tačiau Jungtinėse Valstijose trąšų trūkumas ar augančios jų kainos politinį prieskonį gali turėti. Didelė dalis šalies ūkininkų balsavo už Donaldą Trumpą ir iki šiol jį remia.

„Nežinome, kaip kils kainos. Tai priklauso nuo to, kiek ilgai tęsis šis konfliktas, o jei laivai ir konteineriai vėl galės plaukti per Hormūzo sąsiaurį, tai padės. Ir, žinoma, geriausias scenarijus būtų, jei tie krovininiai laivai vėl pradėtų plaukti“, – sako Minesotos žemės ūkio biuro prezidentas Danas Glessingas.

Pasak Jungtinių Valstijų ūkininkų federacijos, praėjusiais metais apie 15 procentų į šalį importuotų trąšų atkeliavo iš Artimųjų Rytų. Ir nors du trečdalius pasigamina pati, pasekmės vis tiek juntamos. Septintos kartos Misūrio valstijos ūkininkas Tomas tikina, kad didžiąją dalį trąšų pavasario sezonui jis jau įsigijo, tačiau ne visas. Jo tiekėjas taip pat teigia sukantis galvą, kaip papildyti sandėlius.

„Atsižvelgiant į aukštas trąšų kainas, manau, kad kai kurie ūkininkai dalį kukurūzų pasėlių pakeis į pupeles. Aš pats dar neapsisprendžiau, ar irgi taip elgtis, bet tikrai apie tai mąstau. Pelnas vis mažėja. Todėl tiesiog turime stengtis mažinti išlaidas ir būti kuo taupesni, bet vis tiek turime suteikti dirvai ir pasėliams tai, ko jiems reikia, kad augtų ir duotų derlių“, – teigia Misūrio valstijos ūkininkas Tomas Watersas.

Šalims kovojant su degalų kainomis ir skelbiant apie iš rezervo paleidžiamas atsargas, strateginių trąšų atsargų turi toli gražu ne visos. Tuo metu naftotiekis, kurį Saudo Arabija nutiesė, kad eksportas vyktų per Raudonąją jūrą, o ne per Hormūzo sąsiaurį, skirtas naftai, o ne amoniako produktams.

Šaltinis: Indrė Urbaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2026-03-18

Kumpis „Prosciutto di Parma“ ir dar daugelis puikiai žinomų itališkų produktų, o kai kalbame apie Rokforo sūrį „Roquefort“, šampaną „Champagne“ (be abejo, tik iš Šampanės regiono), Normandijos kamemberą „Camembert de Normandie“ ir kitus prancūziškus skanumynus, žinome, kad tai – dalis tos šalies istorijos ir kultūros. Šios šalys turi daugiausia produktų su saugomomis nuorodomis.

Tokių produktų turime ir mes. Šiuo metu Lietuva ES geografinių nuorodų registre ir Garantuotų tradicinių gaminių registre turi 17 pripažintų produktų pavadinimų, turinčių geografinę nuorodą (Saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN), Saugomą geografinę nuorodą (SGN), Geografinę nuorodą (GN)) arba pripažintų kaip Garantuotas tradicinis gaminys (GTG).

„Maistas gali būti daugiau nei skonis. Jis gali pasakoti istoriją apie kraštą, žmones ir tradicijas. Kai produktas pažymėtas saugoma nuoroda, jis tampa tarsi ambasadoriumi – pristatančiu savo regioną visai Europai ir pasauliui. Tokie produktai Europoje saugomi taip pat rimtai kaip dauguma prekės ženklų ar išradimų“, – sako Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėjas Rolandas Valatkevičius.

Saugomų geografinių nuorodų (SGN) ženklu didžiuojasi 7 produktai:

-„Lietuviškas varškės sūris“, kurį gamina AB „Žemaitijos pienas“, AB „Pieno žvaigždės“ filialas Kauno pienas, UAB „Lukšių pieninė“, Skaistgirio ŽŪB „Žagarės pieninė“, UAB „Rivona“, Vilkyškių pieninės grupės AB „Kelmės pieninė“, UAB „Rokiškio pieno gamyba“ filialo Ukmergės pieninė;
-midus „Stakliškės“ (UAB „Lietuviškas midus“);
-„Daujėnų naminė duona“ (UAB „Saimeta“);
-kietasis sūris „Džiugas“ (AB „Žemaitijos pienas“);
-„Kaimiškas Jovarų alus“ (A.Udrienės individuali įmonė);
-sūris „Liliputas“ (UAB „Lukšių pieninė“ Jurbarko skyrius, Belvederio cechas);
-šakotis „Nijolės Šakočienės šakotis“ (Raimondas Kurauskas).

Visi SGN ženklą turintys produktai turi ryšį su konkrečia geografine vietove. Šiuo SGN ženklu gali būti paženklinti ir 7 lietuviški spiritiniai gėrimai, kurių pavadinimas suteikta geografinė nuoroda (GN):

-Originali lietuviška degtinė (įskaitant ir aromatizuotą degtinę) (AB ,,MV GROUP Production“);Samanė (AB ,,MV GROUP Production“);Trauktinė (AB ,,MV GROUP Production“, AB ,,Vilniaus degtinė“, UAB „Lietuviškas midus“, UAB „Pakruojo dvaro spirito varykla ir alaus darykla“);Trauktinė ,,Dainava“ (AB ,,MV GROUP Production“, AB ,,Vilniaus degtinė“);Trauktinė ,,Palanga“ (AB ,,MV GROUP Production“, AB ,,Vilniaus degtinė“);Trejos devynerios (AB ,,MV GROUP Production“, AB ,,Vilniaus degtinė“);Vilniaus džinas (AB ,,Vilniaus degtinė“).

Garantuoto tradicinio gaminio (GTG) ženklą turi du produktai:

-„Lietuviškas skilandis“ (ūkininkės Audronės Žilienės ūkis, UAB „Biovela“ mėsos perdirbimo padalinys);
-„Žemaitiškas kastinys“ (AB „Žemaitijos pienas“).

Šiuo atveju svarbiausia ne vieta, o tradicinis gamybos būdas – nepakitęs bent 30 metų. Tai reiškia, kad saugomas pats receptas ar gamybos principas, net jei produktas gali būti gaminamas skirtingose vietose.

SKVN turi tik „Seinų/Lazdijų krašto medus“. Šį svarbų ženklą produktas turi, nes visas jo pagaminimo procesas yra tiesiogiai susijęs su nurodyta geografine vietove.

Kodėl vieta tokia svarbi?

„Vieta gali turėti įtakos produktui dėl klimato sąlygų, dirvožemio sudėties, vietinių augalų ar gyvūnų veislių, tradicinių gamybos metodų, perduodamų iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, tam tikras sūris ar duona gali būti ypatingi būtent dėl to regiono gamtos sąlygų ar senų gamybos tradicijų. Tokie produktai dažnai tampa ne tik maistu, bet ir kultūros dalimi. Na, o vartotojui saugoma nuoroda reiškia aiškią kilmę, patikrintą kokybę, apsaugą nuo imitacijų, autentišką produktą. Produktai su geografinių nuorodų ar garantuoto tradicinio gaminio ženklais yra tikrinami nepriklausomų kontrolės institucijų, todėl pirkėjas gali būti tikras, kad gauna tai, kas nurodyta etiketėje“, – aiškina R. Valatkevičius.

Nauda gamintojams

Žemės ūkio ministerija kviečia maisto ir gėrimų gamintojus aktyviau teikti paraiškas produktų pavadinimams registruoti ES saugomų nuorodų sistemoje.

Gamintojams tokia registracija suteikia:

-teisinę apsaugą nuo pavadinimo kopijavimo,
-galimybę išsiskirti rinkoje,
-didesnę produkto pridėtinę vertę,
-stipresnes eksporto galimybes.

Gamintojai taip pat gali gauti valstybės pagalbą kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti, populiarinti ir realizuoti. Yra remiamas žemės ūkio ir maisto produktų su saugomomis nuorodomis registravimo paraiškų parengimas (skiriama iki 8700 Eur), 100 proc. kompensuojamos kontrolės išlaidos, etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos bei etiketės spausdinimo išlaidoms padengti pagalbos intensyvumas yra iki 70 proc.

„Parduotuvėje pastebėję šiuos kokybės ženklus, žinosite: tai ne tik graži pakuotė. Tai produktas, kurio skonis turi savo namus. Rinkdamiesi produktą su saugoma nuoroda, jūs renkatės ne tik maistą – jūs renkatės istoriją, kraštą ir autentiškumą“, – sako patarėjas R.Valatkevičius.

Gamintojai, norintys, kad jų produktas būtų įtrauktas į ES saugomų nuorodų sistemą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-18

Arba prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos per E. valdžios vartų portalą arba gali kreiptis į savivaldybės ar seniūnijos darbuotoją pagal žemės ūkio valdos centro adresą ir tai padaryti su jo pagalba.

Apie kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus turi informuoti pareiškėjai, kurie:

-sutvarkė buvusius netinkamus paramai plotus ir pavertė juos tinkamais gauti paramą (iškirto medžius, išrovė kelmus, išvežė nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkė daugiametes pievas su gamtiniais objektais ar akmenų krūvas ir kt.);
-tinkamus paramai plotus pavertė netinkamais (pastatyti pastatai, iškastas vandens telkinys, griovys, nutiestas kelias ir kt.);
-išarė daugiametes pievas;
-atnaujino deklaruotus 5 metus iš eilės arba ganyklų ir pievų iki 5 metų plotus;
-panaikino arba naujai pasodino daugiamečių sodinių plotus;
-deklaruoja kraštovaizdžio elementus, kurių nėra kraštovaizdžio elementų sluoksnyje arba kuriuos reikia patikslinti ar panaikinti;
-deklaruojamuose laukuose yra naujai pastatytos saulės elektrinės.

Kaip apie pasikeitusias kontrolinio žemės sklypo ribas pranešti per „NMA agro“ programą?

Per „NMA agro“ programą galima atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas pakeitimas.

Pirmiausia siunčiant pranešimą reikia pasirinkti skiltį „Pranešti apie atliktą veiklą“, nurodyti tipą „Sutvarkytas paramai tinkamas plotas“, tada nufotografuoti plotą spaudžiant fotoaparato ženklą. Nuotrauką išsiųsti reikia paspaudus laiško ženklą.

NMA atkreipia dėmesį, jog svarbu pateikti bent dvi kiekvieno lauko pasikeitimo nuotraukas, kuriose būtų matomi vietą padedantys nustatyti objektai, pvz., medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Taip pat teikiant informaciją svarbu teisingai nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.

Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programą galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.

Kaip apie pasikeitusias kontrolinio žemės sklypo ribas pranešti per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą?

Pranešimus apie kontrolinių žemės sklypų ribų ir kitus pasikeitimus galima pateikti prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos per E. valdžios vartų portalą, pasirinkus skiltį „Kontroliniai žemės sklypai“ ir paspaudus mygtuką „Aprašyti išankstinius pasikeitimus“. Plote, kuriame atlikti darbai, reikia padėti tašką (-us), iš klasifikatoriaus pasirinkti aprašymą ir pridėti vietovės nuotrauką (-as) (JPG, PNG arba GIF formatu, dydis negali viršyti 5 MB) arba įkelti išmatuotus pasikeitusio ploto duomenis ir vietovės nuotrauką su vietovės nuoroda. Nuotraukoje turi būti matomi vietą padedantys nustatyti objektai, pvz., medžiai, kelias, upė, namas ir pan.

Kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų, aprašytų per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą, tikslinimo eigą galima stebėti VĮ Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainėje esančiame elektroniniame žemėlapyje.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-19

NŽT primena, kad įsigyti galima iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kuriose galima vykdyti žemės ūkio veiklą. Parduodami tiek teisėtai naudojami valstybinės žemės sklypai, tiek laisvi (neišnuomoti) sklypai, kurie ribojasi su privačios nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

Atkreipiame dėmesį, kad pasitikrinti, ar konkretus sklypas patenka į neurbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, galima pagal savivaldybių bendruosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Tai galima padaryti Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) arba savivaldybių interneto svetainėse, kur taip pat viešinami šie teritorijų planavimo dokumentai.

Įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi teisę fiziniai asmenys, jei jie atitinka nustatytas sąlygas. Visų pirma, asmuo ne trumpiau kaip 3 metus turi būti įregistravęs ūkininko ūkį arba turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti. Be to, per pastaruosius 3 metus jis turi būti deklaravęs Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pajamas, gautas iš žemės ūkio veiklos.

Juridiniams asmenims, norintiems įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, taip pat taikomi tam tikri reikalavimai. Tokie asmenys turi būti žemės ūkio produkcijos gamintojai, o jų pajamos iš žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų.

Sprendimas sudaryti galimybę ūkininkams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę buvo priimtas siekiant papildyti valstybės biudžetą lėšomis, skirtomis šalies gynybai. Kaip pastebi NŽT, dalis ūkininkų taip pat sąmoningai renkasi įsigyti valstybinę žemę suprasdami, kad reikšminga dalis už ją sumokėtų lėšų bus skirta Lietuvos gynybos stiprinimui.

Nuo šių metų pradžios, kai ūkininkams atsirado galimybė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, NŽT gavo 3 273 prašymus tokiai žemei pirkti. Pagal gautus prašymus bendras norimas įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas yra 3,072 tūkst. ha.

Daugiausiai prašymų pateikta dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Kauno ir Šiaulių regionuose.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-03-17

Pasak jo, dalis ūkių, siekdami didesnio produktyvumo, vienu metu naudoja kelis skirtingus pašarų priedus, tačiau ne visada gali tiksliai nustatyti jų poveikį: „Norint objektyviai įvertinti rezultatą, būtina atskirti gyvulių grupes ir lyginti jų rodiklius. Kai papildai duodami visai bandai, pokyčiai gali būti pastebimi, tačiau juos sunku tiksliai įvertinti.“

Sausį natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina siekė 403,58 Eur už toną ir buvo 6,42 proc. mažesnė nei gruodį, skelbia Žemės ūkio duomenų centras. Tokiomis sąlygomis pieno ūkiai vis dažniau ieško sprendimų, kurie padėtų stabilizuoti bandos produktyvumą ir efektyviau valdyti racioną.

Vietoj pavienių priedų – komponentų sinergija

Pastaraisiais metais ūkiuose vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leidžia vienu metu spręsti kelis raciono valdymo klausimus.

Pasak Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovės vadovo Viliaus Adomaičio, daugelis ūkininkų ilgą laiką ieško tinkamo skirtingų papildų derinio, bandydami įvairius produktus – mieles, enzimus, toksinų surišėjus ar kitus priedus. „Ūkininkai išbando vieną produktą, vėliau kitą, o kartais vienu metu naudoja kelis skirtingus papildus, tačiau ne visada pavyksta pasiekti norimą rezultatą“, – sako jis.

Anot V. Adomaičio, problema dažnai slypi ne pačiuose produktuose, o jų derinyje. Kai papildai naudojami atskirai, ne visada išgaunamas bendras efektas. „Todėl vis svarbesnė tampa komponentų sinergija – kai produkto sudedamosios dalys papildo viena kitą ir veikia kompleksiškai. Tokiu atveju rezultatas paprastai būna stabilesnis, o ūkiui nebereikia nuolat eksperimentuoti su skirtingais priedais“, – teigia jis.

Vienas iš tokių sprendimų – pašaro papildas „Moovit“, kurio veikimas grindžiamas skirtingų komponentų deriniu. Remiantis atliktais tyrimais, jo sudėtyje esančios medžiagos papildo viena kitą ir veikia sinergiškai: padeda optimizuoti prieskrandžio funkciją, surišti toksinus ir palaikyti bendrą karvių sveikatingumą.

Ūkininkai vertina stabilumą

Pasak savo ūkyje šį pašaro papildą taikančio ūkininko Dariaus Ričkaus, svarbiausia yra prognozuojamas poveikis. „Kai kartu gerėja primilžis, pieno sudėtis ir sveikatingumo rodikliai, tai turi tiesioginę įtaką ūkio ekonomikai ir pelningumui“, – sako jis.

Ūkininkas pasakoja, kad pradėjus naudoti „Moovit“ pokyčiai ūkyje buvo stebimi palaipsniui. Pirmieji stabilumo požymiai pasimatė jau po mėnesio. Tuo metu kiti naudoti papildai buvo palaipsniui mažinami – maždaug po ketvirtadalį per mėnesį.

„Kai po pirmo mėnesio atsisakiau dalies anksčiau naudotų papildų ir mačiau, kad rezultatas išliko stabilus, o vėliau pradėjo gerėti, ėmiau tikėti pasirinktu sprendimu“, – dalijasi D. Ričkus.

Penkerių metų tyrimai ir aiškūs rezultatai

Bendradarbiaujant su LSMU Veterinarijos akademija šį papildą sukūrusios UAB „Nutrex“ vadovas Jonas Šimkevičius sako, kad produkto veiksmingumas vertintas penkerius metus trukusių tyrimų metu. Jie pradėti laboratorijoje, o vėliau tęsti bandomuosiuose ūkiuose. Tyrimai vykdomi ir toliau, stebimi papildomi rodikliai.

Tyrimų duomenimis, papildą gavusios karvės per dieną pagamino vidutiniškai 3,46 kg pieno daugiau nei kontrolinė grupė. Tai sudaro apie 1,59 litro papildomo pieno per parą.

Taip pat nustatyti pieno sudėties pokyčiai. Riebalų kiekis padidėjo nuo 3,6 proc. iki 4,2 proc., somatinių ląstelių skaičius sumažėjo 90,43 tūkst., mažėjo ir urėjos rodikliai.

Somatinių ląstelių mažėjimas tiesiogiai siejamas su mažesne mastito rizika ir geresne bandos sveikata. Sveikesnės karvės pasižymi geresniais reprodukciniais rodikliais, ilgesniu produktyviu laikotarpiu ir mažesniu antibiotikų naudojimo poreikiu.

Papildo veikimas siejamas su prieskrandžio funkcijos stabilizavimu ir efektyvesniu maisto medžiagų panaudojimu. Minima ir galima teigiama įtaka virškinimo procesams bei imuniniam atsakui. Optimizuota kalcio apykaita siejama su mažesne pieno karštinės rizika, o natūralios rišamosios savybės gali padėti sumažinti mikotoksinų poveikį organizmui.

Ekonominė logika

Pasak J. Šimkevičiaus, optimizavus racioną vienos karvės ekonominis efektas gali siekti apie 22 Eur per mėnesį. „Galutinis rezultatas priklauso nuo konkretaus ūkio sąlygų ir taikomos šėrimo strategijos“, – sako jis.

Ekonominė nauda vertinama atsižvelgiant į papildomą primilžį ir bendrą sąnaudų struktūrą. Kai pieno supirkimo kaina siekia 0,35 Eur už litrą, papildomas 1,59 litro pieno primilžis per dieną generuoja apie 0,56 Eur papildomų pajamų per parą arba apie 17 Eur per mėnesį iš vienos karvės.

Atskirų priedų, tokių kaip toksinų surišėjai, magnis, soda, mielės ar enzimai, mėnesio išlaidos vienai karvei gali siekti apie 20 Eur. „Moovit“ suvartojimas siekia apie 200–300 g vienai karvei per parą. Kai produkto kaina yra 1,85 Eur už kilogramą, vienos karvės šėrimo savikaina sudaro vidutiniškai apie 0,50 Eur per dieną arba apie 15 Eur per mėnesį, priklausomai nuo sunaudojamo kiekio.

„Skaičiavimai rodo, kad 100 karvių ūkyje metinis finansinis skirtumas galėtų sudaryti apie 26 000 Eur“, – teigia J. Šimkevičius.

Tvarumo aspektas

Be produktyvumo ir sveikatingumo, pieno ūkiuose vis didesnę reikšmę įgauna tvarumas. Pirminiai vertinimai rodo, kad raciono optimizavimas gali turėti įtakos ir metano emisijoms. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos žaliąjį kursą ir galimus ateities reikalavimus emisijų mažinimui, tokie sprendimai gali tapti ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu pasirinkimu.

Ekspertų teigimu, artimiausiais metais pieno ūkių konkurencingumą lems ne tik supirkimo kainos, bet ir gebėjimas padidinti vienos karvės sukuriamą vertę, užtikrinant aukštą produktyvumą, gerą sveikatingumą ir tvaresnę gamybą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-03-17