Žemės ūkio naujienos: 2026-03-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Savivaldybės ieško lėšų nusidėvėjusiems melioracijos įrenginiams rekonstruoti
Melioracijai papildomai skyrus 15 mln. eurų, dalies savivaldybių pateiktiems investiciniams projektams jau pritarta. Tačiau savivaldybės ir pačios ieško lėšų kaip rekonstruoti nusidėvėjusius melioracijos įrenginius. Kad sėja vėluos, kaip ir kasmet, ūkininkai neabejoja. Sako kiekvieną pavasarį prašantys Marijampolės savivaldybės, kad melioracijos įrenginius tvarkytų, tačiau atsakymas būna toks pats – trūksta lėšų.
„Dešimt metų tai čia tikrai niekas netvarkė. Užsikišę tie rinktuvai ir todėl neišbėga tas vanduo“, – sakė Marijampolės ūkininkas Arūnas Maceikonis.
O čia Liudvinave tyvuliuoja net ne balos, o ežerai. Ūkininkai tikisi, kad sugedę įrenginiai bus sutvarkyti. Nes Marijampolės savivaldybė įkūrė melioracijos fondą. Dalis
už žemę surinkto mokesčio, 65 proc., skirta melioracijai: priežiūrai, remontui. Šiemet fonde – 800 tūkst. eurų.
„Čia jau prateka, toks jau nemenkas plotis to vamzdžio, čia jau turi tvarkyti savivaldybė ar melioracijos įstaigos“, – sakė Marijampolės ūkininkas Darius Akstinavičius.
„Susiformavo bene penki ežerai vien dėl to, kad sugedo kažkur tai sodų teritorijoje didelio diametro rinktuvai, kainuoja didelius pinigus“, – aiškino Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Valdas Žemaitis.
Marijampolės savivaldybė ieško lėšų ir ES fonduose.
„Rekonstravom 13 kilometrų su virš griovių, penkias pralaidas, du tiltus, sutvarkytas visas baseinas, pakeitėm žiotis, atsilaisvino rinktuvų žiotys ir susitvarkė dirbami laukai“, – pasakojo savivaldybės Žemės ūkio skyriaus inžinierius Jonas Kazakevičius.
Savivaldybė taip pat pretenduoja gauti pusę milijono eurų iš Žemės ūkio ministerijai papildomai melioracijai skirtų 15 mln. eurų .
„Teiksim paraišką maksimaliai siūlomai sumai, ką ten skirs, kiek neskirs“, – sakė V. Žemaitis.
Žemės ūkio ministerija savivaldybes ragina skubėti teikti paraiškas. Penkiolikos savivaldybių paraiškoms jau pritarta, prašoma 7,5 mln. eurų.
„Kas pirmesnis, tas geresnis, kas paruošia namų darbus tinkamai, tas tikrai gaus finansavimą, o paskutiniai kaip visada, kas miegos, tai gali likti ir be finansavimo“, – sakė žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis.
Pusės milijono eurų prašys ir Vilkaviškio savivaldybė. Joje beveik 1,3 tūkst. kilometrų melioracijos griovių, nusausintų laukų su nusidėvėjusiomis drenažo sistemomis apie aštuoniasdešimt tūkstančių hektarų.
„Skaičiuojame apie 16 kilometrų griovių, 18 pralaidų ir vieną tiltą. Nusidėvėjimas apie 65 proc.“, – sakė Vilkaviškio savivaldybės žemės ūkio skyriaus specialistė Lina Inkraitienė.
„Prieš 2 ar 3 metus susikooperavom keli ūkininkai ir išsivalėm kelis kilometrus tų žiočių. Tai yra pinigai, techniką samdėm“, – sakė Vilkaviškio Ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas.
Iš viso šiemet melioracijos sistemoms tvarkyti iš biudžeto skirta beveik 30 mln. eurų. Bet tai tik lašas jūroje, sako viceministras. Skaičiuojama, kad reikėtų milijardo. O dar ateina ir naujovės.
„Akcentuojama dabar ir kvietimuose, tai yra naujos žalesnės priemonės melioracijos, tai yra reguliuojamas drenažas, kur padeda sumažinti trąšų išplovimus į gruntinius vandenis“, – dėstė R. Krugelis.
Savivaldybės pageidaujančios gauti lėšų iš papildomo finansavimo paraiškas turi pateikti iki balandžio.
Šaltinis: lrt.lt, Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-02-21
Supirkimo kaina smukdo smulkiuosius pieno ūkius – nepadengia net savikainos
Beveik perpus kritusi žaliavinio pieno supirkimo kaina smukdo smulkiuosius pieno ūkius, ji nepadengia net savikainos. O pabrangus trąšoms ir kurui, ūkiai dirba nuostolingai. Seime planuojama teikti svarstyti Pieno įstatymą, įtvirtinti taisykles, leisiančias ūkininkus apsaugoti nuo krintančių kainų. Ūkininkų Rudinskų fermoje – 24-ios karvės, šeima dirba beveik 70 hektarų žemės. Per tris dešimtmečius buvo visko, sako ūkininkai, dabar svarsto, ar verta ūkininkauti. Kai už kilogramą pieno supirkėjai mokėjo 38 centus, buvo neblogai, dabar gauna vos 26 centus.
„Numušė 12 centų, tai nuo 2,5 iki trijų tūkstančių eurų mėnesiui mes netenkam. Ūkio uždarymas… Jaunimas mūsų išėjo į miestus, likom mes dviese“, – konstatuoja Kalvarijos ūkininkas Alius Rudinskas.
„Pašarų kainos išaugo, trąšų kainos išaugo. Norėtume realios kainos, kad mūsų darbas atsipirktų. Turim vieną samdomą darbuotoją, reikia mokėti atlyginimą, mokėti mokesčius, išlaikyti ūkį. Šiais metais kaina nuliūdino kaina“, – teigia Kalvarijos ūkininkė Lina Rudinskienė.
Kalvarijos savivaldybėje – per tūkstantį ūkių, tačiau pieno ūkių – vos 20. Kasmet veiklą nutraukia po 4-5 ūkius.
„Beveik visi galvoja apie pasitraukimą. Visai netoliese, per dešimt kilometrų yra Lenkijos ūkininkai, ūkininkai daugmaž visas karves superka. Lenkijoje pieno kaina yra apie 43 euro centus“, – sako Kalvarijos savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Darius Kuprelevičius.
Stambesnių ūkininkų, laikančių per šimtą karvių, supirkimo kaina taip pat nedžiugina, per sėją jie išleis sukauptą pelną.
„Viskas dabar vyksta iš sukauptų „riebalų“, o sukaupti riebalai baigsis per pavasario pirkimus. Ką daryt su kuru? Jo kaina baisinė ir kažin ar jo bus. Kuras naudojamas kiekvieną dieną. Jei sustos technika, sustos ir gyvuliai“, – teigia Alytaus rajono ūkininkas Arūnas Nenortas.
Parduodi daugiau pieno, gauni aukštesnę supirkimo kainą, tokią teoriją vos ne mitu vadina Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas. Fermose – 1200 karvių. Bet už pieno kilogramą jie gauna 29 centus, tik trimis daugiau nei smulkesni ūkiai. Gamybos savikaina – 36 centai.
„Pašarai – reiks ruošti brangiai, reiškia, kitiems metams užprogramuota, kad jau turėsim savikainą dar aukštesnę. Jeigu gaudavai už visą parduotą pieną su mokesčiais arti milijono, tai šiandien gaunam 600 tūkstančių. Kai pieno trūksta, tada viskas kaip ant mielių eina ir auga, vienintelė problema – sakyčiau, pieno perteklius“, – sako Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas.
Žaliavinio pieno kainos nuosmukį lemia pieno perteklius pasaulinėje rinkoje, sako specialistai. Gal padės rengiamas Pieno įstatymas, apie kurį kalbama dešimtmetį .
„Siūlysime, kad būtų pritarta sąžiningesnei ūkininkų pieno savikainai. Neramina tai, kad vis tik mūsų vietinį pagamintą pieną nukonkuruoja atvežtas iš užsienio pieno koncentratas“, – kalba Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika.
Žemės ūkio ministerijos atstovai tikina, kad parengtas darbo grupės įstatymo projektas Seimui bus pateiktas po poros savaičių.
„Kad būtų sureguliuoti santykiai tarp pieno gamintojų, ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, pieno supirkėjų ir perdirbėjų. Užtikrinti aiškias sutartis, skaidresnę pieno kainos sistemą, užkirsti kelią nesąžiningiems veiksmams ir stabilizuoti pieno rinką Lietuvoje“, – vardija žemės ūkio ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas.
Lietuvoje auginama apie 200 tūkstančių pieninių karvių, pernai jų sumažėjo dviem tūkstančiais.
Šaltinis: lrt.lt, Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-02-20
Patvirtinti ekologinių sistemų išmokų dydžiai
Kovo 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti likusių klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų (ekologinių sistemų) išmokų dydžiai už 2025 m. deklaruotus plotus. Nustatyti konkretūs išmokų dydžiai už veiklas ariamojoje žemėje ir šlapynių tvarkymą, kurių paskutiniai reikalavimai baigti tikrinti kovo mėnesį.
Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ išmokos:
-už veiklos „Tarpiniai pasėliai“ tarpinių pasėlių per žiemą auginimą – 116,00 Eur/ha;
-už veiklos „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“:
● tiesioginės sėjos taikymą – 55,08 Eur/ha;
● kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą – 16,69 Eur/ha.
Ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ išmoka už veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svarbos šlapynių tvarkymą – 330,00 Eur/ha.
Ekologinės sistemos „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ išmoka – 242,00 Eur/ha.
Išmokos už 2025 m. deklaruotus plotus bus išmokėtos iki birželio 30 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-20
Aktuali informacija siekiantiems paramos už sertifikuotas daugiametes žoles
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog parama pareiškėjams, kurie įgyvendina įsipareigojimus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ ir siekia gauti išmokas už sertifikuotų daugiamečių žolių auginimą, yra nemokama, jei ūkiniai gyvūnai kartu dalyvauja ir priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklose.
Pareiškėjai, siekdami gauti paramą už sertifikuotas daugiametes žoles, įsipareigoja laikyti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio (SG)/ha įsipareigotuose sertifikuoti daugiamečių žolių plotuose. Taip pat ūkiniai gyvūnai turi būti sertifikuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/848 ir Ekologinės gamybos taisyklių reikalavimus. Ūkinių gyvūnų neprivalu turėti tik deklaruojantiems laukus, kurie dalyvauja sėjomainoje, kuriuose ne ilgiau kaip 2 metus yra auginamos azotą kaupiančios žolės.
Svarbu, jog parama už daugiametes žoles nemokama už tuos plotus, kurių užskaitai pasirinkti ūkiniai gyvūnai kartu dalyvauja ir Strateginio plano priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklose „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“.
Primename, jog pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ yra remiamos dvi veiklos:
-„Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“;
-„Ekologinis ūkininkavimas“.
Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus ūkininko reikalavimus, nurodytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių II skyriuje.
Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei savo vardu yra įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje ir taiko ekologinės gamybos metodus, apibrėžtus Reglamente (ES) 2018/848, bei turi kontrolės institucijos išduotą ekologinės gamybos sertifikatą.
Bendras sertifikuotas pagal ekologinės gamybos reikalavimus tinkamas paramai naudmenų plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, susidedantis iš laukų, ne mažesnių kaip 0,1 ha.
Visus įsipareigojimus pagal priemonę ir kitą aktualią informaciją galite rasti priemonės įgyvendinimo taisyklėse.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-20
Europa negali būti strategiškai stipri be stipraus žemės ūkio
Interviu su Algimanta Pabedinskienė, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai pirmininke. Artėjant kovo 19–20 d. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, Europos ūkininkams atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Tarybos pirmininką António Costa ragindamos užtikrinti stiprią Bendrąją žemės ūkio politiką Europos strateginio atsparumo kontekste. Apie šio kreipimosi reikšmę ir žemės ūkio vaidmenį dabartinėje geopolitinėje situacijoje kalbamės su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininke Algimanta Pabedinskiene.
Pastaruoju metu Europos ūkininkų organizacijos kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką. Kodėl šis kreipimasis dabar toks svarbus?
Šiuo metu Europa susiduria su itin sudėtinga geopolitine situacija. Karas Ukrainoje, nestabilumas Artimuosiuose Rytuose, įskaitant konfliktus, susijusius su Iranu, rodo, kad Europa turi stiprinti savo strateginę autonomiją. Kalbame apie energetiką, žaliavas, saugumą, tačiau kartu turime kalbėti ir apie maisto saugumą.
Todėl Europos žemdirbių savivaldos organizacijos, tame tarpe ir Lietuvos žemės ūkio rūmai, kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką António Costą, ragindamos, kad Europos lyderiai, spręsdami saugumo ir konkurencingumo klausimus, nepamirštų ir žemės ūkio. Be stipraus žemės ūkio sektoriaus Europa negali būti strategiškai atspari.
Ar galima sakyti, kad žemės ūkis tampa strateginio saugumo dalimi?
Be jokios abejonės. Maisto saugumas yra viena iš strateginio atsparumo sudedamųjų dalių. Pastarieji metai aiškiai parodė, kad tiekimo grandinės gali būti sutrikdytos, energijos kainos gali staigiai augti, o geopolitiniai konfliktai gali tiesiogiai paveikti maisto gamybą.
Todėl stiprus, konkurencingas ir gyvybingas žemės ūkis yra būtinas. Tai svarbu ne tik ūkininkams – tai svarbu visiems Europos gyventojams. Europa turi užtikrinti, kad jos gyventojai būtų aprūpinti saugiu ir kokybišku maistu, o kaimo regionai išliktų gyvybingi.
Kokią pagrindinę žinią ūkininkų organizacijos siunčia Europos Vadovų Tarybai?
Svarbiausia žinia yra ta, kad būtina kuo greičiau pradėti strateginę diskusiją apie būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą ir struktūrą.
Kalbame apie du esminius klausimus: būsimąją 2028–2034 metų daugiametę finansinę programą ir Bendrosios žemės ūkio politikos struktūrą po 2027 metų. Tai sprendimai, kurie turės ilgalaikį poveikį visam Europos žemės ūkio sektoriui.
Šiuo metu Europos Komisija jau yra pateikusi pasiūlymus dėl šių politikos krypčių, tačiau jie dar nebuvo aptarti aukščiausiu politiniu lygiu. Todėl Europos Vadovų Tarybos diskusija yra būtina.
Kodėl ūkininkai nerimauja dėl finansavimo?
Didelį susirūpinimą kelia siūlomas apie 22 proc. žemės ūkio finansavimo sumažinimas 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje programoje. Tačiau įvertinus infliacijos poveikį realus paramos sumažėjimas gali būti dar didesnis – kai kuriais vertinimais net daugiau kaip 50 procentų.
Tai kelia labai rimtų klausimų. Jei norime stipraus, konkurencingo ir modernėjančio žemės ūkio, finansavimas turi būti stabilus ir pakankamas.
Kaip geopolitiniai įvykiai veikia ūkininkus?
Geopolitiniai konfliktai tiesiogiai veikia žemės ūkį. Pavyzdžiui, kylant naftos ir dujų kainoms didėja trąšų, kuro, transporto ir kitų gamybos veiksnių kainos. Tai reiškia didesnes ūkininkų sąnaudas ir mažesnį konkurencingumą.
Jeigu tuo pačiu metu dar mažinamas finansavimas, ūkininkams tampa labai sudėtinga planuoti investicijas, modernizaciją ar net išlaikyti ūkių gyvybingumą.
Kokių sprendimų tikitės iš Europos lyderių?
Tikimės aiškios strateginės krypties. Europos Vadovų Taryba turi įvertinti, kad stipri Bendroji žemės ūkio politika yra būtina Europos maisto saugumui, kaimo regionų gyvybingumui ir visos Europos ekonominiam atsparumui. Šiandien, kai pasaulis tampa vis labiau nestabilus, investicijos į žemės ūkį yra investicijos į Europos saugumą.
Kokį vaidmenį šiame procese matote žemdirbių organizacijoms?
Žemdirbių organizacijos yra svarbus dialogo partneris. Mes atstovaujame ūkininkų interesams ir galime pateikti realią informaciją apie situaciją sektoriuje.
Esame pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti su Europos institucijomis ir prisidėti prie diskusijų dėl Europos žemės ūkio ateities. Mūsų tikslas – kad sprendimai būtų priimami atsakingai ir užtikrintų ilgalaikį Europos žemės ūkio sektoriaus gyvybingumą.
Žemės ūkis nėra tik ekonomikos sektorius. Tai – Europos stabilumo, maisto saugumo ir strateginio atsparumo pagrindas.
