Žemės ūkio naujienos: 2026-04-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ekologiniuose ūkiuose vakcinacija nuo mėlynojo liežuvio ligos yra galima – numatytos ir kompensacijos
Gyvulių augintojai gali būti ramūs – ekologiniuose ūkiuose gyvulius vakcinuoti nuo mėlynojo liežuvio ligos (MLL) galima ir tai nesukelia neigiamų pasekmių ekologinio ūkio statusui. Žemės ūkio ministerija numačiusi ir kompensaciją už avių vakcinavimą. Tarp ūkininkų vis dar pasitaiko klaidingų nuostatų, jog ekologiniuose ūkiuose vakcinacija negalima, tačiau tai neatitinka galiojančių teisės aktų – ligų prevencijos priemonės yra leidžiamos ir būtinos. Gyvulių vakcinacija laikoma prevencine gyvūnų sveikatos priemone, todėl ji neprieštarauja ekologinės gamybos principams, jei naudojamos Lietuvoje registruotos vakcinos.
2025 metais mūsų šalyje MLL buvo nustatyta galvijų ūkiuose Marijampolės ir Pagėgių savivaldybėse, Kelmės, Mažeikių, Prienų, Skuodo, Tauragės ir Vilkaviškio rajonuose. Nustatytas 3 viruso serotipas, todėl visa šalies teritorija laikoma užkrėsta zona, kurioje gali būti taikoma vakcinacija.
Vakcinacija šiandien yra pagrindinė ir efektyviausia priemonė apsaugoti bandas nuo mėlynojo liežuvio ligos plitimo bei galimų ekonominių nuostolių, o gyvūnų sveikata ir ligų prevencija turi būti prioritetas visuose ūkiuose. Kadangi specifinio gydymo nuo šios ligos nėra, prevencija, ypač vakcinacija, laikoma esminiu ligos valdymo įrankiu.
Specialistai taip pat primena, kad ekologiniuose ūkiuose galima ir reikia naudoti papildomas biosaugos priemones, pavyzdžiui, specialius dezinfekcinius kilimėlius, užpildytus autorizuota biocidine priemone, kloti prie įėjimų į gyvulių laikymo vietas (darbuotojų batams dezinfekuoti).
MLL yra virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga, kurią platina vabzdžiai. Dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, tačiau sunkiausiai serga avys. Dėl gyvūnų sveikatos sutrikimų, produktyvumo mažėjimo ir prekybos ribojimų MLL gali sukelti reikšmingų ekonominių nuostolių. Ši liga priskiriama ES lygmeniu reguliuojamoms ligoms, kurioms taikomos savanoriškos vakcinacijos programos, siekiant riboti jų plitimą.
Informaciją apie pasiekiamas vakcinas ir chemines medžiagas ūkiui galite rasti čia.
Galima gauti kompensaciją
Avių laikytojui kompensuojama 2,5 Eur už vieną avies vakcinaciją (vieną vakcinos suleidimo kartą). Jeigu pagal veterinarinio vaisto (vakcinos) aprašą vakcinacija turi būti atliekama du kartus su nustatyta pertrauka, kompensacija mokama už ne daugiau kaip du faktiškai atliktus vakcinacijos kartus vienai aviai, bet ne daugiau kaip 5 Eur vienai aviai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-28
Ūkių saugumui – daugiau kaip 2,5 milijono eurų
Šiandien investicijos į biologinį ūkių saugumą svarbios kaip niekad. Sparčiai plintančios užkrečiamosios gyvūnų ligos, augantys biosaugos reikalavimai verčia ūkius ieškoti patikimų sprendimų, leidžiančių apsaugoti tiek gyvulius, tiek visą ūkio veiklą. Net ir vienas netikėtas protrūkis gali sukelti didelių nuostolių, todėl prevencija tampa esmine atsakingo ūkininkavimo dalimi.
Todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kviečia gyvulininkystės ūkius pasinaudoti galimybe sustiprinti savo veiklą, sumažinti rizikas ir užtikrinti stabilų ateities augimą, pasitelkiant Europos Sąjungos finansinę paramą prevencinėms priemonėms įgyvendinti.
„Biosauga yra esminis saugumo garantas ir patikimiausia apsauga nuo užkrečiamųjų ligų ūkių gyvūnams ir ūkiuose laikomiems naminiams paukščiams, todėl nuoseklios investicijos į prevencines priemones leidžia ne tik sumažinti galimų protrūkių riziką, bet ir užtikrinti ilgalaikį ūkio veiklos stabilumą bei konkurencingumą“, – teigia ŽŪM Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė.
Nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. vyksiančiam kvietimui teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ skirta 2,58 Eur.
Paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus.
Norint pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose.
Finansuojamos išlaidos:
• vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimo bei įrengimo išlaidos;
• ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos;
• žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos;
• pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo išlaidos;
• konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos;
• darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidos ir kt.
Paramos dydis ir intensyvumas
Paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių , didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 000 Eur, o ūkiams, kurie laiko 21 ir daugiau SG, didžiausia galima paramos suma projektui skiriama atsižvelgiant į ūkyje laikomų gyvulių skaičių, vienam SG skiriant 200 Eur, ir negali viršyti 100 000 Eur. Tačiau kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.
Didžiausia paramos suma pagal šią intervencinę priemonę vienam paramos gavėjui 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 600 000 Eur.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-29
Jau kitąmet ūkininkai galės perleisti valstybinę žemės nuomos teisę šeimos nariams
Ūkininkai, atsisakantys ūkininkavimo ir perleidžiantys savo ūkį šeimos nariams, nuo 2027 m. sausio 1 d. jiems galės perleisti ir valstybinės žemės nuomos teises. Šiam visam žemės ūkio sektoriui reikšmingam pakeitimui pritarė Seimas. Įstatyme įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos teisė į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį) Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perleidžiama nuomininko sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo nuomininkas įregistravęs partnerystę, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), vaikaičiams, broliams ir (ar) seserims.
Minėti asmenys privalo turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti, kai jiems parduodamas ar kitaip perleidžiamas šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (jo dalis), naudojamas ūkininko ūkio veikloje, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko ūkininko ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje ir kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas tvarkingai vykdo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės nuomos teisę į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį), keičiant valstybinės žemės nuomos sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kitos šios valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-28
ŽŪM plečia palūkanų kompensavimo taisykles: daugiau ūkių galės gauti paramą
Siekiant išplėsti paramos prieinamumą bei tiksliau nukreipti valstybės pagalbą tiems ūkio subjektams, kuriems jos labiausiai reikia, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atnaujino palūkanų kompensavimo taisyklės. Skelbiama, kad nuo šiol dalis palūkanų bus kompensuojama ne tik tiems ūkio subjektams, kurie naudojasi paskolomis ar lizingu su nacionalinio plėtros banko ILTE garantija, bet ir tiems, kurie skolinasi be garantijos.
Pasak ŽŪM, iki šiol kompensacijos buvo skiriamos tik su ILTE garantija gautoms paskoloms.
„Šiais pakeitimais siekiame, kad valstybės parama pasiektų kuo platesnį ūkininkų ir žemės ūkio įmonių ratą. Iki šiol palūkanų kompensavimas buvo labiau prieinamas tik tiems, kurie galėjo pasinaudoti garantijomis, tačiau realybėje nemaža dalis ūkių skolinasi ir be jų. Todėl sudarome sąlygas gauti kompensacijas ir šiems subjektams. Kartu, atsižvelgdami į ribotus išteklius, paramą labiau koncentruojame ten, kur jos labiausiai reikia – sudėtingesnėje finansinėje situacijoje esantiems ūkiams. Taip pat stipriname kooperaciją, suteikdami papildomas galimybes ūkininkams tapti kooperatyvų nariais ir augti kartu“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Atsižvelgiant į ribotas valstybės lėšas, ŽŪM kompensacijos dydį vis tiek nustatys pagal tai, ar ūkio subjektas skolinasi su garantija, ar be garantijos, ir suteiktos garantijos dydį.
Teigiama, kad 80 proc. palūkanų bus kompensuojama subjektams, turintiems 60–80 proc. ILTE garantiją – tai dažniausiai sudėtingesnėje finansinėje situacijoje esantys ūkiai. 40 proc. palūkanų tuo metu bus kompensuojama subjektams, kurių garantija mažesnė nei 60 proc. arba jos visai nėra.
Pirmine žemės ūkio gamyba užsiimančiam subjektui, norinčiam tapti pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariu, arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariui, kuris dalį pradinio pajinio įnašo jau yra įmokėjęs, bet jam trūksta lėšų likusiai daliai įmokėti, suteikiama galimybė gauti palūkanų kompensaciją, skolinantis lėšų pradiniam pajiniam įnašui įmokėti. Iki šiol tokios galimybės nebuvo.
Palūkanos bus kompensuojamos už ne didesnę nei 250 tūkst. eurų paskolos sumą, jei pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, į kurį įmokamas pajinis įnašas, paskutinio ataskaitinio laikotarpio nuosavybės koeficientas yra ne mažesnis kaip 0,2.
Pagal pakeistas taisykles ūkio subjektai, užsiimantys pirmine gamyba, perdirbimu ir (ar) prekyba, kuriems teikiamos paskolos ir (ar) finansinės nuomos (lizingo) paslaugos be garantijos, paraiškas dėl dalies palūkanų kompensavimo galės teikti nuo šių metų birželio 1 d.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-04-23
Sveiko dirvožemio link
Viename iš Marijampolės rajono ūkių, nepaisant augančių sąnaudų, derliai išliko mažesni nei aplinkiniuose ūkiuose. Net ir aukštesnio našumo dirvožemiuose (apie 50 balų) žieminių kviečių derlius tesiekė apie 5,5 t/ha, o vasarinių – 3–4 t/ha. Tuo tarpu kitame ūkyje, kur problemų beveik nebuvo, dirvožemio tyrimai tapo įrankiu dar labiau didinti efektyvumą. Sveiko dirvožemio tyrimas apima ne tik maisto medžiagas, bet ir biologinius bei fizinius rodiklius, kurie lemia ilgalaikį dirvožemio gyvybingumą, struktūrą ir atsparumą degradacijai. Šis tyrimas skirtas giliau suprasti dirvožemio derlumo potencialą, ilguoju laikotarpiu pagerinti ūkio tvarumą ir produktyvumą.
Šie du pavyzdžiai atskleidžia tą pačią tiesą – lemiamą vaidmenį atlieka ne investicijų kiekis, o jų tikslumas. Abiejų ūkių šeimininkus tai paskatino iš esmės peržiūrėti dirvožemio būklę ir ūkininkavimo sprendimus.
Identifikuotos kompleksinės problemos
Dirvožemio tyrimai ir lauko stebėjimai parodė kelias esmines priežastis. Pirmiausia buvo nustatytas lokalus fosforo trūkumas – būtent šiose zonose augalai buvo silpni ir skurdūs.
Taip pat išryškėjo netinkamas Ca:Mg santykis: magnio perteklius lėmė dirvožemio suslėgtumą, prastą struktūrą ir sumažėjusį poringumą, kas nulėmė prastą dirvožemio struktūrą, mitybos medžiagų, oro ir vandens cirkuliaciją. Šios sąlygos apsunkino agrotechninius darbus, pavasarį perteklinė drėgmė „dusino“ augalus, formavosi molio luitai.
Be to, netolygus ir kalio pasiskirstymas, taip pat ribojantis derliaus potencialą. Papildomai nustatyta, kad intensyvus žemės dirbimas (iki 4 kartų per sezoną) dar labiau blogino dirvožemio struktūrą.
Sprendimai – keli
Pirmasis patarimas – gerinti dirvožemio struktūrą. Siekiant išsaugoti dirvožemio struktūrą, sumažinti agregatų poveikį ir gerinti vandens bei oro režimą, ūkininkui buvo rekomenduota atsisakyti intensyvaus apdirbimo (skutikai ir freza) ir pereiti prie juostinės žemdirbystės (strip-till) technologijos.
Taip pat rekomenduota gerinti dirvožemio fizikines savybes bei tam, kad vyktų efektyvesnė mitybos elementų pernaša augalams, padidinti kalcio kiekį dirvožemyje (naudojant granuliuotą kreidą) ir subalansuoti Ca:Mg santykį. Tai ypač svarbu molinguose dirvožemiuose, kur kalcis gerina struktūrą ir agregatų stabilumą.
Optimizuoti tręšimą. Subalansuoti fosforo tręšimą – įterpti tik lokaliai problematinėse vietose. Atsižvelgiant į pakankamus kalio kiekius dirvožemyje, papildomas jo naudojimas nerekomenduojamas. Mikroelementų (Zn, Fe, Mn) trūkumui kompensuoti siūlyta taikyti purškimą per lapus.
Palaikyti organines medžiagas. Rekomenduota didinti organinės medžiagos kiekį dirvožemyje – tam siūlyta auginti tarpinius pasėlius ir naudoti organines trąšas. Optimizuoti sėjomainą į ją įtraukiant įvairius augalus (pvz., miežius, pupas, kvietrugius). Tai padėtų gerinti dirvožemio struktūrą, didinti mikroorganizmų kiekį ir įvairovę bei mažinti ligų plitimą.
Rekomenduota kasmet dirvožemį papildyti apie 365 kg/ha efektyvių organinių trąšų, tačiau šį poreikį iš dalies gali kompensuoti tarpiniai pasėliai. Nuoseklus organinės medžiagos papildymas užtikrina mikrobiologinį aktyvumą ir palaiko dirvožemio gyvybingumą.
Durpžemiams buvo taikytos specifinės rekomendacijos. Intensyvus durpžemių dirbimas lėmė dirvožemio struktūros degradaciją ir hidrologinio režimo pokyčius. Mechaninis poveikis suardė natūralią poringą durpių sandarą, dėl to sumažėjo jų gebėjimas sulaikyti drėgmę. Suaktyvėjusi aeracija paskatino organinės medžiagos mineralizaciją ir durpių sluoksnio irimą. Dėl šių procesų silpnėjo dirvožemio gebėjimas kaupti vandenį ir maisto medžiagas, sutriko augalų aprūpinimas drėgme, o tai galiausiai lėmė reikšmingą derlingumo mažėjimą.
Atsižvelgiant į šiuos neigiamus pokyčius, rekomenduota atsisakyti intensyvaus žemės dirbimo ir taikyti minimaliojo dirbimo principus. Tai leistų stabilizuoti dirvožemio struktūrą, atkurti drėgmės režimą bei padidinti dirvožemio derlingumą.
Nors galutiniai rezultatai dar vertinami, pirminis ūkininko grįžtamasis ryšys yra teigiamas. Lauko dienos metu taip pat nustatytos papildomos galimybės tolesniam dirvožemio gerinimui. Nors galutiniai rezultatai dar vertinami, pirminis ūkininko grįžtamasis ryšys yra teigiamas. Lauko dienos metu taip pat nustatytos papildomos galimybės tolesniam dirvožemio gerinimui.
Reikalingas kompleksinis požiūris
Šis atvejis aiškiai parodo, kad dirvožemio sveikata yra kompleksinė – svarbu ne tik maisto medžiagų kiekiai, bet ir jų santykiai bei dirvožemio fizinės savybės. Per intensyvus dirbimas gali tapti viena pagrindinių derliaus mažėjimo priežasčių. Tuo tarpu tikslingai, vietos sąlygoms pritaikytos priemonės – tręšimas, kalkinimas ir žemės dirbimo technologijos – leidžia greitai stabilizuoti situaciją.
Kai problemų mažai, o optimizavimo galimybių – daug
Kitame Kauno rajone veikiančiame šeimos augalininkystės ūkyje jau ne vienus metus buvo kryptingai investuojama į dirvožemio derlingumo palaikymą. Ūkyje ūkininkaujama intensyviai: auginami žieminiai kviečiai, rapsai, pupos bei posėliniai augalai.
Pasiekiami derlingumo rodikliai (rapsai – 3,5–4 t/ha, kviečiai – 8–9 t/ha, pupos – apie 5 t/ha) rodo aukštą agronominį lygį, todėl šiuo atveju dirvožemio tyrimai atlikti ne problemoms spręsti, o siekiant dar labiau optimizuoti ūkininkavimą.
Atlikus detalius 7 laukų tyrimus nustatyta, kad dirvožemiai yra derlingi, geros struktūros ir turtingi maisto medžiagų. Daugelyje laukų kalio kiekiai labai aukšti, todėl papildomas tręšimas šiuo elementu artimiausiu laikotarpiu nereikalingas – pakanka kompensuoti su derliumi išnešamus kiekius.
Vis dėlto išryškėjo kita svarbi tendencija – fosforas tampa pagrindiniu derlių ribojančiu veiksniu. Kai kuriuose laukuose jo kiekis ne tik mažas, bet ir netolygiai pasiskirstęs. Tai rodo būtinybę taikyti tikslesnį, kintamos normos tręšimą ir subalansuoti Ca:Mg santykį, siekiant užtikrinti efektyvią katijonų mainų gebą ir geresnį maisto medžiagų pasisavinimą.
Taip pat buvo nustatyta, kad daugelyje laukų dirvožemio pH reakcija yra artima šarminei arba šarminė. Tokios sąlygos mažina mikroelementų (cinko, geležies, mangano) prieinamumą augalams, todėl rekomenduota taikyti tręšimą per lapus.
Nors dirvožemiai produktyvūs, buvo nustatyta intensyvi organinės medžiagos mineralizacija. Tai siejama su santykinai žemu C/N santykiu. Ilgainiui tai gali lemti humuso kiekio mažėjimą ir neefektyvų azoto panaudojimą, kai mikroorganizmai konkuruoja su augalais dėl mitybos medžiagų.
Kokie sprendimai rekomenduoti?
Vertinant bendrą situaciją, ūkiui buvo pasiūlyti ne radikalūs, o tiksliniai sprendimai:
Tręšimo optimizavimas – atsisakyti perteklinio kalio tręšimo, o fosforo trąšas naudoti kintamomis normomis, atsižvelgiant į laukų zonas.
Mikroelementų valdymas – didinti cinko, geležies ir mangano normas, ypač taikant tręšimą per lapus.
Dirvožemio struktūros gerinimas – vietose, kur nustatytas magnio perteklius ir dirvos susispaudimas, rekomenduotas tikslinis kalcio turinčių medžiagų įterpimas (ypač kreidos pagrindu).
Organinės medžiagos atkūrimas – kasmet naudoti organines trąšas (0,6–2,0 t/ha, priklausomai nuo lauko), siekiant didinti C/N santykį, palaikyti mikrobiologinį aktyvumą ir stabilizuoti humuso kiekį.
Tikslumas vietoje intensyvumo
Šio ūkio pavyzdys rodo, kad net ir pasiekus aukštą derlingumo lygį, dirvožemio tyrimai išlieka svarbiu įrankiu. Jie leidžia pereiti nuo intensyvaus prie tikslaus ūkininkavimo – mažinti perteklines sąnaudas, išvengti maisto medžiagų disbalanso ir ilgalaikėje perspektyvoje išsaugoti dirvožemio produktyvumą ir gyvybingumą.
Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs šiuolaikiniame ūkininkavime, kur svarbus ne tik derlius, bet ir efektyvus išteklių naudojimas bei dirvožemio tvarumas. Didžiausi pokyčiai prasideda ne nuo didesnių investicijų, o nuo tikslaus dirvožemio pažinimo ir subalansuotų sprendimų.
Infoboksas:
Ką reikia žinoti apie sveiko dirvožemio tyrimą?
· Sveiko dirvožemio tyrimas apima organinės medžiagos kiekį ir kokybę, mikrobiologinį aktyvumą, organinių medžiagų mineralizaciją ir atpalaiduojamo azoto kiekį (C/N santykį), katijonų mainų gebą, bazių pasotinimą, pH, struktūrą, makroelementų (N, P, K, Ca, Mg), sankaupas dirvožemyje ir kiek iš jų yra prienami augalams, dirvožemio struktūrą (Ca:Mg) ir kitus parametrus.
· Tyrimą rekomenduojama atlikti kas 4 metus – išsamiai, o kasmet – stebėti pasirinktus rodiklius, mitybos elementus, ypač organinės medžiagos pokytį ir biologinį aktyvumą.
· Dirvožemio mėginius tyrimui rekomenduojama imti pavasarį ar rudenį, po derliaus nuėmimo. Nuo paskutinio trąšų naudojimo turi būti praėjusios 6–8 savaitės.
· Mikrobiologinio aktyvumo rodiklis parodo mikroorganizmų veiklą, kuri lemia organinės medžiagos skaidymą, mineralizaciją ir augalų maisto medžiagų prieinamumą.
· Kiekvienas tyrimas pateikiamas su interpretacija ir rekomendacijomis pagal konkrečius deficitus ir dirvožemio būklę. Remiantis tyrimo rezultatais galima parengti kalkinimo ar tręšimo planą mineralinėmis / organinėmis trąšomis.
· Dirvožemio sveikatą silpnina intensyvus žemės dirbimas, mažas organinių medžiagų kiekis, netinkama sėjomaina, rūgštėjimas, struktūros suardymas ir mikrobiotos nykimas
Parengta pagal LŽŪKT
Modestas Stakvilevičius, LŽŪKT Kaišiadorių r. biuro augalininkystės konsultantas,
dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė, LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyr. specialistė
