Žemės ūkio naujienos: 2026-05-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vyriausybė svarsto leisti žemės ūkio kooperatyvams įsigyti „žaliojo“ dyzelino
Vyriausybėje bręsta idėja leisti žemės ūkio kooperatyvams įsigyti pigesnio žymėto, vadinamojo „žaliojo“ dyzelino. Tokie įstatymo pakeitimai jau paruošti ir dabar derinami, pranešė Vyriausybės kanceliarija. „Įsiklausant į ūkininkus šiuo metu jau parengtas ir derinamas projektas dėl žymėto dyzelino įsigijimo galimybių žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms“, – skelbiama trečiadienį po premjerės Ingos Ruginienės susitikimo su Pieno gamintojų asociacija išplatintame pranešime.
Kaip rašė BNS, siekiant kiek atpiginti itin smarkiai dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabrangusį dyzeliną, Seimas nusprendė dviem mėnesiams sumažinti jo akcizą – tai turėtų maždaug šešiais centais atpiginti šį kurą.
Pataisomis pakoreguotas ne tik standartinis, bet ir žemės ūkyje naudojamas dyzelinas, kurio galutinis akcizas sumažintas iki 35 eurų už 1 tūkst. litrų.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-04-29
Vyriausybė nuo šalnų ir liūčių nukentėjusiems ūkiams skyrė 320,5 tūkst. eurų
Vyriausybė pritarė siūlymui iš valstybės rezervo skirti 320,46 tūkst. eurų ūkininkams, kurie patyrė nuostolių dėl praėjusių metų pavasario šalnų ir ilgo lietingo periodo. Kaip nurodoma Finansų ministerijos parengtame projekte, siūloma valstybės rezervo lėšų dalį laikyti „de minimis“ – mažos vertės valstybės pagalba atlyginti ūkininkų patirtai žalai.
„Kadangi šios 2 ekstremaliosios situacijos, paskelbtos 2025 metais, buvo valstybės lygio, abi paskelbtos dėl meteorologinių stichinių reiškinių – šalnų ir ilgo lietingo laikotarpio, abiem atvejais žalą patyrė žemės ūkio subjektai, manome, kad žalos kompensavimo principai turėtų būti vienodi“, – teigiama ministerijos teikime.
„Todėl, laikantis nuoseklumo, (…) ūkio subjektų patirtą žalą (dėl ilgo lietingo laikotarpio – ELTA) siūloma kompensuoti tokiu pačiu principu, t. y. tokia pat procentine dalimi, kaip ir nuo šalnų nukentėjusių žemės ūkio veiklos subjektų patirtus nuostolius, (22 procentai patirtos žalos dydžio)“, – rašo institucija.
Dėl pernai nuo šalnų patirtų nuostolių Alytaus rajono savivaldybei numatyta skirti 7,63 tūkst. eurų, Kretingos rajono savivaldybei – 2,31 tūkst. eurų.
Tuo metu, siekiant atlyginti dalį dėl produkcijos žūties po ilgo lietingo laikotarpio patirtų nuostolių, numatyta Kretingos rajono savivaldybei skirti dar 84,99 tūkst. eurų, 27,26 tūkst. eurų išmokėti Biržų rajono savivaldybei, 14,9 tūkst. eurų – Klaipėdos rajono savivaldybei.
Dėl lietingo laikotarpio padarytos žalos taip pat 88,25 tūkst. eurų numatyta skirti Panevėžio rajono savivaldybei, 57,2 tūkst. eurų – Plungės rajono savivaldybei, 6,79 tūkst. eurų – Radviliškio rajono savivaldybei, 5,6 tūkst. eurų – Rokiškio rajono savivaldybei, 21,1 tūkst. eurų – Skuodo rajono savivaldybei, 2,02 tūkst. eurų – Šiaulių rajono savivaldybei ir 2,3 tūkst. – Šilalės rajono savivaldybei.
Atsižvelgiant į savivaldybių merų ministerijai pateiktas išvadas apie gyventojų, kitos įstaigos, ūkių dėl šalnos patirtą žalą, Alytaus rajono savivaldybės nurodyta žala siekė 34,67 tūkst. eurų, Kretingos rajono – 10,5 tūkst. eurų.
Tuo metu dėl produkcijos žūties dėl ilgo lietingo laikotarpio Biržų rajono savivaldybė nurodė patyrusi 121,3 tūkst. eurų nuostolį, Kretingos rajono – 386,3 tūkst. eurų, Klaipėdos rajono – 67,7 tūkst. eurų, Panevėžio rajono – beveik 143 tūkst. eurų, Plungės rajono – 260,1 tūkst. eurų, Radviliškio rajono – 30,8 tūkst. eurų, Rokiškio rajono – 25,5 tūkst. eurų, Skuodo rajono – 93,3 tūkst. eurų, Šiaulių rajono – 9,2 tūkst. eurų, Šilalės rajono – 8,7 tūkst. eurų.
Taip pat numatyta įpareigoti Finansų ministeriją, teikiant Vyriausybei 2027–2029 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, atkurti šias valstybės rezervo lėšas.
Kaip skelbė ELTA, šių metų balandžio 1 dieną Vyriausybė atšaukė pernai paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų bei ilgo lietingo laikotarpio.
Jos paskelbimas suteikia galimybę pasinaudoti išlygomis netaikyti sankcijų žemdirbiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų.
Ekstremali situacija dėl šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius, paskelbta pernai gegužės 28 dieną, dėl smarkių vasaros liūčių – rugpjūčio 13 dieną.
Anot ŽŪM, dėl ilgai trukusio lietingo periodo nukentėjo skirtingi žemės ūkio augalai (žieminiai kviečiai, bulvės ir kt.), dalis derliaus yra žuvę, o likusios dalies kokybė sparčiai prastėja, vėluoja derliaus nuėmimas.
Nuo pavasarinių šalnų nukentėjusių sodų ir uogų augintojų nuostoliams kompensuoti skirta 3,3 mln. eurų – 1,1 mln. eurų skyrė Europos Komisija (EK), nurodydama, kad valstybė pati gali prisidėti iki 200 proc. iš nacionalinių lėšų.
Taip pat šių metų vasarį Vyriausybė pritarė siūlymui iš valstybės rezervo skirti 40,9 tūkst. eurų Druskininkų, Alytaus rajono ir Pakruojo rajono savivaldybių ūkininkams, patyrusiems nuostolius dėl praėjusių metų pavasario šalnų.
Šaltinis: lrt.lt, Marta Kraujelytė, ELTA, 2026-04-29
Laikinai įsigaliojo ES ir MERCOSUR prekybos sutartis
Europos Sąjungos (ES) laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Amerikos bloku MERCOSUR penktadienį laikinai įsigaliojo, nepaisant laukiamo teismo sprendimo dėl jo teisėtumo. Susitarimas sukuria vieną didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų. Kartu ES ir MERCOSUR sudaro 30 proc. pasaulio BVP ir turi daugiau nei 700 mln. vartotojų.
Susitarimas buvo pasirašytas sausio 17 dieną Pietų Amerikos bloko susitikime. Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen sprendimą laikinai įgyvendinti susitarimą, taip faktiškai apeinant Europos Parlamentą (EP), ES įstatymų leidėjai ginčija bloko teismų sistemoje. Jei Europos institucija priims nepalankų sprendimą, susitarimas bus sustabdytas.
„Tai gera žinia visų dydžių ES įmonėms, gera žinia mūsų vartotojams ir gera žinia mūsų ūkininkams, kurie įgis vertingų naujų eksporto galimybių, kartu užtikrinant visišką jautrių sektorių apsaugą“, – ketvirtadienį apie susitarimo įsigaliojimą sakė U. von der Leyen.
Tikimasi, kad penktadienį susitarimo įsigaliojimo proga U. von der Leyen surengs vaizdo konferenciją su MERCOSUR šalių – Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus – lyderiais.
Anksčiau šią savaitę vienas pagrindinių susitarimo rėmėjų, Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva , pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino sutartį savo šalyje. Jis teigė, kad tai yra atsakas į pernai JAV prezidento Donaldo Trumpo vienašališkai įvestus muitus ir daugiašališkumo patvirtinimas.
„Nėra nieko geriau, kaip tikėti demokratijos puoselėjimu, daugiašališkumu ir nuoširdžiais tautų santykiais“, – sakė L. I. Lula da Silva sostinėje Brazilijoje vykusioje ceremonijoje, skirtoje paminėti šį istorinį įvykį po daugiau nei 25 metus trukusių derybų.
Didžiulis susitarimas, kuriuo panaikinami muitai daugiau nei 90 proc. prekybos tarp dviejų blokų, Europoje sukėlė ginčų. Prancūzija vadovauja opozicijai, nuogąstaudama, kad dėl to nukentės dalis jos ūkininkų. Nerimą reiškė ir aplinkosaugos grupės.
Gruodį susitarimas buvo atidėtas, o vėliau dėl jo kreiptasi į ES teismą.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-05-01
Kviečiame teikti paraiškas pagal su plotu susijusias Strateginio plano priemones
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraiškas, gali prašyti paramos pagal su plotu susijusias Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) intervencines priemones. Kviečiame prisiminti svarbiausius įsipareigojimus ir taisyklių pakeitimus.
-„Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“
-„Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“
-„Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“
-„Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Parama „Natura 2000“ miškuose“
-„Miško priežiūra ir apsauga“
-„Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“
-„Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“
Taip pat teikiant paraiškas galima pasirinkti, kuriose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) norima dalyvauti. Apie ekologinių sistemų pagrindinius įsipareigojimus kviečiame skaityti čia.
Norinčius dalyvauti ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ veiklose, kviečiame prisiminti įsipareigojimus šiuose straipsniuose: už pieninius ir mėsinius galvijus – čia, už naminius paukščius ir kiaules – čia. Svarbu, jog paraiškas su prašymu skirti kompensaciją pagal ekologinės sistemos „Gyvūnų gerovė“ veiklas už naminius paukščius ir kiaules reikia pateikti iki gegužės 15 d.
Ūkininkai gali prašyti ir susietosios paramos už plotus (apie įsipareigojimus galima skaityti čia), už pienines karves (apie įsipareigojimus galima skaityti čia), už mėsinius galvijus, avis arba ožkas.
Primename, kad deklaruoti galima nuo balandžio 13 d. iki birželio 12 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti dar 10 kalendorinių dienų, t. y. nuo birželio 13 d. iki birželio 22 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc. (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena).
Šaltinis: nma.lt, 2026-04-30
Ūkininkavimas – ne darbas, o gyvenimo būdas
Alksnėnų kaime (Vilkaviškio r.) gyvenantis Karolis Greifenbergeris nuo mažens žinojo, kad nori būti ūkininku. Šiandien jis mėgaujasi gyvendamas kaime ir kitokios savo kasdienybės net nenori įsivaizduoti. Nuo mažens kantriai iš tėčio Juozo ūkininkavimo paslapčių mokęsis K.Greifenbergeris šiandien jau yra lygiavertis jo partneris, kurio žodis priimant tam tikrus sprendimus neretai būna lemiamas. Darbais vyrai yra pasiskirstę: ant Karolio pečių paprastai gula purškimai, tręšimai, javų kūlimas, o tėtis dažniausiai rūpinasi remonto bei kai kuriais kitais reikalais.
Kai kurie ūkininkai skundžiasi, jog per javapjūtę beveik neišlipa iš kombaino, tačiau Karolis tikrai nėra iš tokių. „Aš kaip tik mėgaujuosi tomis akimirkomis. Net naktį kuldamas javus džiaugiuosi tuo procesu. Juk tai savotiška visų metų grąža. Realiai metus ir dirbame tam, kad turėtume galimybę „nusiimti“ derlių. Aš tikrai per javapjūtę nejaučiu jokio nuovargio“, – teigė K.Greifenbergeris.
Ir kur bus pavargęs, jei kuldamas grūdus Karolis savotiškai sujungia dvi mėgstamiausias savo veiklas – ūkininkavimą ir vairavimą. Jaunas vyras neabejoja, kad jei nebūtų tapęs žemdirbiu, greičiausiai vairuotų kokią nors sunkiasvorę transporto priemonę.
Vairuoti jis pradėjo dar būdamas mažas. Kartą, būdamas vos kelerių metukų, jis niekam nieko nesakęs užvedė traktorių ir, nors dar nepasiekė sėdynės, stovėdamas drąsiai jį vairavo po kiemą. Tai pamačiusiam tada ne vienam namiškiui širdis iš baimės nusirito į kulnus.
„Galiu drąsiai teigti, kad jei kas nors ūkyje nepasisektų, tikrai tapčiau vairuotoju. Gal net tolimųjų reisų. Man labai patinka sėdėti prie vairo“, – sakė jaunasis žemdirbys.
Valdo rizikas
Pastaraisiais metais Karolis dirba maždaug 200 ha žemės plote. Savo ūkyje vyras sėja tradicines kultūras: kviečius, rapsus, žirnius, pupas. Ne taip seniai jis augino ir cukrinių runkelių, kurių turėjo apie 25 ha, tačiau pradėjus gesti šakniavaisių nuėmimo technikai į naują investuoti nenorėjo, tad galiausiai cukrinių runkelių atsisakė.
„Šiuo metu pagrindiniai pavasariniai darbai jau yra baigti. Pasėtos pupos, žirniai, vasariniai kviečiai. Kadangi dirva sausa, darbai ėjosi pakankamai sklandžiai“, – pasakojo Karolis.
Jis prisipažino pavasario laukęs su šiokiu tokiu nerimu, mat nebuvo aišku, kaip pasėliai ištvers itin šaltą žiemą, kurios metu termometro stulpelis ne kartą buvo nukritęs žemiau 30 laipsnių šalčio padalos. Laimei, bundanti pavasarinė gamta iš žiemos miego pažadino ir pasėlius.
„Kai kuriose vietose lomose po žiemos laikėsi vanduo, ten žieminių rapsų pasėliai buvo išmirkę. Vis dėlto jau keletą metų juos draudžiame. Tai išties pasiteisina. Paprasčiausiai ramiau naktimis miegame. Anksčiau taip pat esame turėję tam tikrų problemų. Buvo keletą sykių vasarą javai išguldyti, bet draudimas visada kompensuodavo nuostolius. Neabejoju, kad taip bus ir šiemet. Jau buvo atvykę draudimo ekspertai, apžiūrėjo laukus. Dabar laukiame, kol jie apskaičiuos patirtus nuostolius“, – pasakojo K.Greifenbergeris.
Karolis – vienas iš tų ūkininkų, kurie nieko nepalieka savieigai ir nuosekliai valdo rizikas. Jo strategija paprasta, bet efektyvi: pasėlių draudimas, išankstinės derliaus pardavimo sutartys bei savalaikis pasirūpinimas degalais ir trąšomis. Šiemetis kainų šuolis prasidėjus Persijos įlankos karui Alksnėnų kaimo žemdirbio užklupti nespėjo – ištekliais pavasariui jis pasirūpino dar gerokai iki jų pabrangimo.
Nors ateities perspektyvos dėl aukštų kainų išlieka miglotos, K.Greifenbergeris nepraranda optimizmo. „Labai nesinorėtų matyti užpraėjusių metų scenarijaus, kai trąšos labai pabrango, o grūdų kainos nukrito. Tąkart teko skaičiuoti nuostolius. Nors ūkyje dauguma sezonų gana panašūs, vis dar tikiuosi, kad patys derlingiausi ir sėkmingiausi metai laukia ateityje“, – mintimis dalijosi Karolis.
Fabrikas po atviru dangumi
K.Greifenbergerį pelnytai galima vadinti inovatyviu žemdirbiu. Jis ne tik aktyviai domisi rinkos naujovėmis, bet ir drąsiai jas diegia savo valdose. Alksnėniškis jau ne vienus metus atlieka dirvožemio tyrimus, leidžiančius tiksliai dozuoti trąšas bei purškimus, daug dėmesio skiria melioracijai ir bendram žemės derlingumo didinimui.
Karolis taip pat nuolat bendrauja ir tariasi su kitais ūkininkais, tarp kurių yra nemažai tokių, kaip ir jis – panašaus amžiaus, turinčių panašų žemės plotą.
Kasmet Vilkaviškio rajono gyventojas konsultuojasi ir su žemės ūkio specialistais, tačiau aklai jais stengiasi nepasitikėti.
„Reikia turėti ir savo nuojautą. Jei klausyčiau vien to, ką sako konsultantai, greičiausiai prisipirkčiau daugybę nereikalingos produkcijos ir jau po metų bankrutuočiau. Bet kokiu atveju turiu pats priimti galutinius sprendimus. Apskritai, žemės ūkyje būtina išlaikyti šaltą protą ir turėti kantrybės. Seniau buvau daug impulsyvesnis, tačiau bėgant metams supratau, kad tai nieko nepakeis. Pamažu išmokau ramiau reaguoti į gamtos gana dažnai krečiamas išdaigas. Dabar jau suprantu, kad ūkininkavimas – tai fabrikas po atviru dangumi, kurio visų procesų aš negaliu kontroliuoti“, – vaizdžiai pasakojo pašnekovas.
Mintys apie dronus
Šiuo metu Karolio akiratyje – dronų technologijos. Jaunas vyras planuoja įsigyti mažiausiai 20 tūkst. eurų kainuojančią skraidyklę, kuri leistų posėlį pasėti tiesiai į dar nenupjautų javų laukus.
„Tai padėtų išvengti skuboto laukų skutimo iškart po javapjūtės. Sėklos jau būtų dirvoje, beliktų laukti jų sudygimo. Esu tikras, kad dronai yra žemės ūkio ateitis. Jie tikrai padeda sutaupyti nemažai laiko, o tai – neįkainojama“, – technologijų naudą akcentavo Karolis.
Alksnėnų kaimo gyventojas neabejojo, kad po 5–10 metų ūkininkavimo taisyklės bus kitokios. Jei Europos rinką užpildys produkcija iš trečiųjų šalių, vietos augintojams teks ieškoti naujų nišų. Karolis neatmeta galimybės orientuotis tik į aukščiausios kokybės maistinius grūdus arba išbandyti naujas kultūras, pavyzdžiui, sojas. Nors Vilkaviškio rajone ši kultūra vis dar egzotika, o realizacijos klausimai lieka atviri, šiaurės Lietuvos pavyzdžiai rodo, kad pokyčiai neišvengiami.
Tikisi, kad sūnūs paseks jo pėdomis
Oficialiai ūkininkauti Karolis pradėjo tik prieš 5 metus, tačiau, kaip ir dauguma ūkį iš savo tėvų perimančių asmenų, jis žemdirbyste užsiiminėjo nuo pat vaikystės.
„Man nebuvo sunkūs jokie darbai. Atrodo, viskas klostėsi natūraliai, ėjo link to, kad vieną dieną ir pats pradėsiu ūkininkauti. Aišku, jei ne tėvų paklotas pamatas, pats vargu ar būčiau tapęs žemdirbiu. Neįsivaizduoju, kaip dabar kam nors reikėtų pradėti ūkininkauti, neturint žinių ir tam tikro įdirbio“, – svarstė pašnekovas.
Turbūt žemdirbystė užprogramuota jo genuose. Jo senelis ūkininkavo ne vieną dešimtmetį, o nuo 1996 m. tą daro ir tėvai. Karolis norėtų, kad šią veiklą pratęstų ir jo vaikai. Su žmona Deimante jis augina du sūnus: pustrečių metų Karlą bei dar pirmojo gimtadienio laukiantį Adą. Vyresnėlis, panašu, irgi turi „ūkininko geną“. Jis su malonumu leidžia laiką tėčio traktoriuje, o tarp jo žaislų karaliauja technikos modeliai ir žemės ūkio padargai.
„Būtų džiugu, jei sūnūs ateityje pasirinktų ūkininko kelią. Galų gale, viską, ką kuriame šiandien, darome galvodami apie juos. Labai norisi, kad darbai turėtų tęstinumą ir būtų kam perduoti sukauptą patirtį bei ūkį“, – atviravo Karolis.
Nors žemdirbio kasdienybėje pasitaiko įvairių iššūkių, vyras įsitikinęs – kai darbas mielas širdžiai, visos problemos tampa įveikiamos.
Svarbiausia – viską išlaikyti
Planuodamas ūkio modernizavimą, jaunas ūkininkas didžiausią dėmesį skiria efektyvumui. Šiuo metu jo prioritetų sąraše – erdvių grūdų sandėliavimo patalpų statyba. Nuosavas sandėlis leistų nukultą derlių iškrauti akimirksniu, išvengiant varginančio ir brangaus laiko gaišimo eilėse prie supirkimo punktų.
„Šiuo metu ūkyje jaučiamės stabiliai – technikos parką atnaujiname pagal poreikius, o drastiškos plėtros neplanuojame. Aplink darbuojasi daug stiprių žemdirbių, tad konkurencija dėl žemės plotų milžiniška. Mūsų pagrindinis tikslas išlieka nepasikeitęs – dirbti pelningai ir išlaikyti tai, ką jau esame sukūrę“, – dėstė K.Greifenbergeris.
Karolio pozicijai pritaria ir žmona Deimantė. Moteris neslepia, kad gyvenimo kitur nei kaime tiesiog neįsivaizduoja. Anot jos, ūkis – tai ne vieno žmogaus darbas, o bendras šeimos reikalas, ypač išryškėjantis per darbymetį. Kol vyrai rūpinasi technika ir derliumi, ant moterų pečių gula visa buitis bei organizaciniai rūpesčiai, be kurių sklandus ūkio variklis tiesiog sustotų.
Karolio ir jo žmonos požiūris į žemę, gyvenimą kaime ir svarbiausias vertybes rodo, kad žemės ūkyje sėkmę diktuoja ne vien gamta ar rinkos kainos, bet ir užsispyrimas bei gebėjimas planuoti kelis žingsnius į priekį. Galų gale, geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai dirbama ne iš pareigos, o su tikra aistra.
Šaltinis: valstietis.lt, Jūratė Pauliukaitė, 2026-05-04
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
