Žemės ūkio naujienos: 2026-05-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai gali kreiptis dėl 40 mln. eurų paskolų iš ILTE
Nuo pirmadienio ūkininkai gali kreiptis dėl 40 mln. eurų apyvartinių paskolų iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Lėšos galės būti naudojamos trumpalaikiam turtui įsigyti, elektros ir dujų sąnaudoms, susijusioms su ūkio reikmėmis, finansuoti, nuomai apmokėti, atlyginimams mokėti, biologiniam turtui įsigyti, taip pat palūkanoms pagal įsipareigojimus kitose finansų įstaigose dengti, pranešė Finansų ministerija.
„Reaguodami į situaciją, kurią sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ir siekdami kuo operatyviau atliepti žemės ūkio bei žuvininkystės sektoriaus poreikius, inicijavome tikslines tiesiogines apyvartines paskolas ūkininkams“, – pranešime sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Anot pranešimo, paskolos ūkininkams ir žuvininkystės srities atstovams teigiamai veiks trumpuoju laikotarpiu ir padės amortizuoti galimas ilgesnes krizes, jeigu konfliktas Irane užsitęstų.
„40 mln. eurų paskolų schema padės užtikrinti veiklos tęstinumą, išlaikyti konkurencingumą ir stiprinti viso sektoriaus finansinį stabilumą sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis“, – pranešime sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Paskolos skirtos tiems, kurie neturi galimybės gauti finansavimo rinkoje ir gali pateikti bent vieną finansų įstaigos atsisakymą finansuoti, taip pat nukentėjusiems nuo stichinių meteorologinių reiškinių ar rinkos sutrikdymo.
„Tai pirmosios paskolos žemės ūkio sektoriui, kurias ILTE teiks tiesiogiai, todėl tikimės klientams užtikrinti paprastesnį ir aiškesnį finansavimo procesą“, – pranešime sakė ILTE valdybos narys ir Veiklos plėtros tarnybos vadovas Tadas Gudaitis.
Minimali paskolos suma siekia 10 tūkst. eurų. Ūkio subjektams, pateikusiems finansų įstaigos atsisakymą finansuoti, gali būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskola, o nuo meteorologinių reiškinių ar rinkos sutrikdymo nukentėjusiems – iki 250 tūkst. eurų.
Paskolos gali būti teikiamos ne ilgiau kaip trejiems metams. Taip pat gali būti taikomas paskolos grąžinimo atidėjimas nuo 6 iki 12 mėnesių bei iki 6 mėnesių palūkanų mokėjimo atidėjimas.
Nuo stichinių meteorologinių reiškinių ar rinkos sutrikdymo nukentėjusiems klientams taikoma fiksuota 2 proc. metinė palūkanų norma, kai paskolos terminas siekia iki 12 mėnesių, ir 2,5 proc. – kai paskolos terminas yra nuo 13 iki 36 mėnesių. Kitais atvejais taikoma rinkos sąlygas atitinkanti kintamoji palūkanų norma.
25 mln. eurų numatoma skirti žemės ūkio atstovams, nukentėjusiems nuo stichinių gamtos reiškinių arba patiriantiems laikinų sunkumų dėl rinkos kainų svyravimo, 15 mln. eurų – negalintiems gauti finansavimo rinkoje.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-05-04
Lietuvos maisto pramonės verslo misija JAV: stiprinamos eksporto galimybės
Los Andželas (JAV) savaitei tapo Lietuvos maisto pramonės atstovų vartais į vieną sudėtingiausių, bet kartu ir patraukliausių pasaulio rinkų. Čia, tarp intensyvios konkurencijos ir milžiniškų galimybių, lietuvių verslas iš arti pamatė, ką iš tiesų reiškia žengti į JAV rinką. Nuo praktinių seminarų iki susitikimų su prekybos tinklais – ši verslo misija, vadovaujama žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, tapo ne teorine diskusija, o realia patirtimi, atskleidusia, kokių žinių, sprendimų ir nuoseklumo reikia norint įsitvirtinti už Atlanto.
Pasak žemės ūkio viceministro R. Taraškevičiaus, JAV rinka neatleidžia spėliojimų ir savaitė šioje šalyje su Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonėmis tai aiškiai parodė.
„Tai nebuvo tik susitikimų maratonas, tai – tikroji, praktinė pažintis su tuo, kaip viskas iš tikrųjų veikia. Seminarai, platintojai, prekybos tinklai, elektroninė prekyba – visa tai sudaro visumą. Tai ne apie politikos ar strategijos teoriją, o apie tai, kaip produktas patenka į šios milžiniškos rinkos parduotuvių lentynas, kaip jis parduodamas, reklamuojamas, įkainojamas, kaip jis priimamas vartotojų. Lietuviškų produktų kokybė, be jokios abejonės, yra puiki, tačiau eksportuotojams būtinos praktinės žinios, nuoseklumas ir išsilaikymas tokioje rinkoje“, – teigia viceministras.
Galimybės ir reikalavimai, būtini sėkmingam lietuviškų gaminių įsitvirtinimui JAV, aptarti susitikimuose su „Jon’s Fresh Market“ ir „Super King Markets“ tinklų atstovais, kuriems taip pat pristatytas Lietuvos maisto pramonės potencialas.
Specialiuose praktiniuose seminaruose analizuoti sėkmingos prekių ženklų plėtros, logistikos ir teisinės aplinkos klausimai. Seminare „Nuo vietinės iki globalios: elektroninė prekyba be sienų“ pabrėžta, kad JAV elektroninėje prekyboje maistas ir gėrimai šiuo metu yra viena paklausiausių kategorijų. Lietuvos gamintojai kartu su ekspertais aptarė skaitmeninius kanalus, rinkodaros strategijas ir būdus, kaip sėkmingai pristatyti produktus JAV vartotojams, kurie vis labiau vertina skaidrumą, kokybę ir autentiškumą.
Svarbiu verslo misijos akcentu tapo delegacijos dalyvavimas Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume (NALB). Tai strateginė platforma, suteikusi galimybę susitikti su JAV verslo lyderiais, investuotojais bei gausia lietuvių diaspora. Forume daug dėmesio skirta maisto technologijų naujovėms, besikeičiantiems vartotojų poreikiams bei transatlantinio augimo perspektyvoms.
„Litfood“ ir žemės ūkio atašė JAV Mindaugo Simonaičio organizuotoje verslo misijoje dalyvavo vienuolika Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių – nuo pieno produktų ir įvairių gėrimų gamintojų iki inovatyvius maisto sprendimus kuriančių rinkos dalyvių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-04
Nuo lauko iki stalo be tarpininkų
Lietuvoje vis garsiau kalbant apie vietos ekonomikos stiprinimą, trumposios maisto tiekimo grandinės išlieka viena svarbiausių, tačiau dar ne iki galo išnaudotų galimybių. Tiesioginis produkcijos kelias nuo gamintojo iki vartotojo ne tik didina ūkių gyvybingumą, bet ir mažina priklausomybę nuo didžiųjų prekybos tinklų diktuojamų sąlygų. Siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą, numatytos tikslinės investicijos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Ji šiemet pasipildė svarbiomis naujovėmis.
Bendradarbiavimas virsta pelnu
Priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ esmė – ne pavienių ūkių rėmimas, o jų jungimasis į partnerystes. Tai pagrįsta ekonominė logika: smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams veikti po vieną logistikos ir rinkodaros lauke yra brangu ir neefektyvu. Finansavimas skiriamas bendradarbiaujantiems partneriams: ūkininkams, kaimo verslininkams, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie pasirašo jungtinės veiklos sutartis arba kuria naujas įmones.
Toks partnerystės modelis leidžia užtikrinti pastovų tiekimą ir bendrai investuoti į brangią įrangą, kurios vienas ūkis nepajėgtų įsigyti. Pagrindinė nauda pareiškėjams ir jų partneriams (projekto dalyviams) – ne tik ES ir valstybės lėšos, bet ir galimybė patiems formuoti kainodarą, kuri nėra „apkarpoma“ daugybės tarpininkų.
Šių metų naujovės
Šiemet pareiškėjų laukia didesnis lankstumas įsigyjant būtiną techniką. Anksčiau parama transportui buvo ribojama, skiriama tik tokiam, kuris tiesiogiai naudojamas pardavimams vykdyti (pavyzdžiui, autoparduotuvėms). „Dabar bus galima įsigyti įvairesnį specializuotą transportą, skirtą ne tik realizacijai, bet ir produkcijos paruošimui bei logistikai“, – apie plečiamas tinkamas finansuoti išlaidas pasakoja Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.
Pasak N. Padvaiskaitės, įvairesnės specializuotos technikos pritaikymas trumpųjų tiekimo grandinių logistikai yra tie instrumentai, kurie leis vietos gamintojams tapti lygiaverčiais rinkos žaidėjais. Pareiškėjai galės įsigyti priekabas daržovėms vežti iš laukų, specializuotą krovos techniką ar derliaus nuėmimo įrangą, kuri yra neatsiejama trumposios grandinės dalis. Ūkininkai galės patys valdyti visą ciklą nuo lauko iki sandėlio ir galutinio pirkėjo.
Dar viena naujovė laukia dirbančiųjų gyvulininkystės sektoriuje. Šiemet bus remiamos ir mobiliosios skerdyklos, kurios turėtų išspręsti vieną didžiausių smulkiųjų augintojų problemų – stacionarių skerdyklų trūkumą regionuose, taip pat sumažintų dideles gyvulių transportavimo išlaidas. Mobili skerdimo įranga užtikrins ne tik greitesnį procesą, mažesnį stresą gyvūnams, bet ir leis pirkėjams pasiūlyti aukščiausią mėsos kokybę.
Paramos dydžiai
Parama pareiškėjams skiriama priklausomai nuo projektų sudėtingumo, ūkių gamybinio pajėgumo ir projekto dalyvių skaičiaus:
-iki 150 tūkst. Eur: orientuota į smulkesnius vietos projektus, tiesioginį pardavimą pirkėjams;
-iki 250 tūkst. Eur: skirta regioninio lygmens tinklams, apimantiems didesnę pirkėjų auditoriją;
-iki 1,5 mln. Eur: skiriama logistikos centrų kūrimui. Maksimalią sumą galima gauti, jei projekte numatytos naujų pastatų statybos, rekonstravimas ar modernios sandėliavimo infrastruktūros įrengimas.
Paramos intensyvumas investicijoms siekia iki 60 proc. (jei projektą vykdo jaunieji ūkininkai arba smulkieji ūkiai, taikomas padidintas intensyvumas – iki 80-85 proc.), o einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms (pavyzdžiui, projekto koordinavimui, patalpų nuomai, transporto išlaidoms) – iki 100 proc.
Kada galima teikti paraiškas?
Pareiškėjai, planuojantys investuoti į trumpąsias tiekimo grandines, savo veiklą turėtų planuoti jau dabar – rengti kokybiškus verslo planus ir, svarbiausia, rasti patikimus partnerius bendrai veiklai. Šiemet numatomi du paraiškų rinkimo etapai:
-Pavasario: nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d.
-Rudens: nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-04
Pakoreguotame SP paraiškų priėmimo tvarkaraštyje – paraiškų priėmimo datos planuojantiems investuoti į žemės ūkio valdas
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistas Paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencines priemones priėmimo 2026 metais tvarkaraštis. Atnaujintame tvarkaraštyje numatyti paraiškų pateikimo laikotarpiai pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Paraiškos pagal minėtą priemonę bus priimamos šių metų rudenį – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.
Naujoje SP paraiškų priėmimo tvarkaraščio redakcijoje atsirado konkretus išskyrimas pagal sektorius. Vienas kvietimas netaikomas kitiems augalininkystės sektoriams, o kitas kvietimas yra skirtas būtent kitiems augalininkystės sektoriams paramai gauti supaprastinta tvarka.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-04
Nuo 2027 metų žemės sklypų planai bus pasirašomi tik el. parašu
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi žemės sklypų planų pasirašymo tvarka. Parengtų planų pasirašymas vyks tik elektroniniu parašu. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad ši nuostata bus taikoma tiek planą rengusiam matininkui, tiek žemės sklypo savininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Šiuo metu galiojanti tvarka dar leidžia rinktis, kokį parašą naudoti, tai yra žemės sklypo planai gali būti pasirašomi tiek ranka, tiek elektroniniu parašu.
Tačiau nuo 2027 metų fizinių parašų šiame procese nebeliks. Į Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ bus teikiami tik elektroniniu parašu patvirtinti dokumentai, parengti laikantis nustatytų reikalavimų.
Pokytis yra susijęs su nuosekliu kadastro duomenų skaitmeninimu ir siekiu užtikrinti saugesnį bei skaidresnį duomenų tvarkymą. Elektroninis parašas leidžia ne tik pagreitinti dokumentų pasirašymo procesą, bet ir sumažina administracinę naštą, išvengiant popierinių dokumentų skenavimo ar fizinio perdavimo.
Elektroniniu parašu galima naudotis keliais būdais: per elektroninę bankininkystę, naudojant „Smart-ID“ ar PIN generatorių, taip pat per mobiliuosius įrenginius, su asmens tapatybės kortele ar specialia USB laikmena su sertifikatu. Šias priemones gyventojams ir verslui teikia bankai, mobiliojo ryšio operatoriai bei Registrų centras.
NŽT ragina gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis nelaukti pokyčių įsigaliojimo ir jau dabar pasirūpinti elektroninio parašo priemonėmis. Išankstinis pasirengimas padės išvengti nesklandumų ateityje ir užtikrins sklandų perėjimą prie visiškai skaitmeninio dokumentų pasirašymo proceso.
