Žemės ūkio naujienos: 2026-05-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
EK mažinant finansavimą ūkininkams, Lietuva sieks tiesioginių išmokų suvienodinimo
Europos Komisijai (EK) ketinant po 2027 metų penktadaliu mažinti finansavimą ūkininkams, žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius teigia, kad laukia sunkios derybos Lietuvai kitais metais pirmininkaujant Tarybai, o šalies prioritetas – tiesioginių išmokų suvienodinimas.
Viceministro teigimu, EK pernai liepą pateiktas planas neramina daugelį ES valstybių, tarp jų – ir Lietuvą. Iki šiol daugelį metų Vilnius siekė tiesioginių išmokų suvienodinimo, tačiau tai padaryti naujoje finansinėje perspektyvoje gali būti sudėtingiau.
Visgi R. Taraškevičius pažymi, kad derybos dar tik vyks, todėl gali būti nemažai pokyčių. Lietuvos prioritetas išlieka tiesioginių išmokų suvienodinimas.
„Mums jautriausia tema – išorinė konvergencija, išmokų suvienodinimas. Ir dabartinėje architektūroje yra sunkiau pasimatuoti tarp valstybių narių nei kad buvo prieš tai. Bet mes neartėjame link to (išmokų – BNS) vienodinimo, bet dar tolstame“, – BNS sakė R. Taraškevičius.
„Ūkininkų lūkesčiai, ypač dėl išorinės konvergencijos, yra Lietuvos derybų prioritetų sąraše ir jie išliks, bet koks bus rezultatas, sunku dabar numatyti“, – kalbėjo jis.
Visgi, R. Taraškevičiaus teigimu, net ir sumažėjus bendram finansavimui kai kurie ūkininkai, ypač smulkieji, tikėtina, pokyčių nepajustų.
„Kokia bebūtų architektūra, konjunktūra, bet parama žemės ūkio sektoriui tokia, kokią ūkininkai yra įpratę gauti, ji išliks, tiesioginės išmokos bazė, didžioji dalis jų gaunamos paramos išliks. (…) Iš ūkininko perspektyvos žiūrint sąlygos jiems labai keistis neturėtų, čia daugiau gal valstybei narei pereiti į naują programavimo modelį, pritaikyti administracines struktūras“, – teigė viceministras.
Šiuo metu ES žemės ūkio ministrai diskutuoja ir derasi dėl bendros derybinės pozicijos, kurią paruošti tikimasi iki gruodžio. Tuomet lauks derybos su Europos Parlamentu, kurios turėtų vykti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
„Lietuva yra pasiruošusi pirmininkauti, pasiruošusi Europos valstybių narių vardu tą failą stumti į priekį ir, aišku, nepamiršdama ir pagrindinių nacionalinių linijų. (…) Tai iš ūkininkų perspektyvos yra privalumas, kad Lietuva bus už pagrindinių derybų vairo ir (…) maksimaliai dėsime pastangas, kad tie interesai būtų atspindėti, o žemės ūkis neprapultų bendrame katile“, – teigė R. Taraškevičius.
Iki šiol bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) buvo pagrįsta dviem ramsčiais – tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra, tačiau naujoje perspektyvoje EK siūlo juos naikinti ir steigti naują bendrą fondą, apimantį ekonominės, sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės bei jūrų reikalų sritis.
EK pernai liepą pateikė pasiūlymą būsimam 2028-2034 metų finansiniam laikotarpiui, pagal kurį Lietuvos ūkininkų pajamų rėmimui numatoma skirti 4,386 mlrd. eurų, arba 20 proc. mažiau nei ankstesnėje finansinėje perspektyvoje (5,485 mlrd. eurų).
Ši suma yra apsaugota ir neliečiama BŽŪP parama, kurios negalima perkelti į kitas politikos sritis ar perskirstyti. Tačiau EK suteikia galimybių kai kurias priemones finansuoti iš nerezervuotų lėšų, jos numatytos kituose fonduose.
Visgi R. Taraškevičius sako, kad tai padaryti gali būti sudėtinga, nes žemės ūkis konkuruotų su kitomis Lietuvos sritimis – migracija, sienų valdymu, sanglaudos projektais, žuvininkyste ir kitomis.
„Teoriškai, ką ir Komisija sako, jeigu pasinaudotum dar iš kitų, iš nerezervuotų sumų, tai galėtum net ir turėti daugiau, bet tai yra teorija. Nes kas yra nerezervuota, reiškia, žemės ūkis turi konkuruoti su kitomis sritimis, o mes iš karčios patirties žinome, kad jeigu žemės ūkis su kažkuo turi konkuruoti ir šalyje reikia spręsti, ar žemės ūkiui, ar kažkam kitam, tai tas kažkas kitas visą laiką labiau buvo prioritetas“, – sako vienas ŽŪM vadovų.
Be to, EK suteikia galimybių valstybėms narėms prisidėti nacionalinėmis lėšomis, tačiau viceministras kol kas nekomentuoja, ar valstybė galėtų prisidėti papildomai siekiant didinti ūkininkų finansavimą ir pabrėžia, kad pagrindinis tikslas šiuo metu – derėtis dėl didesnės rezervuotos dalies bei labiau atspindėti tiesioginių išmokų konvergenciją.
Tarp EK pasiūlymų yra ir pagrindinės tiesioginės išmokos pakeitimai – proporcingai mažinama su plotu susijusi pajamų parama, o lubos siektų 100 tūkst. eurų per metus. Šiuo metu išmokų lubas valstybė gali taikyti laisvanoriškai. Be to, išmoka galėtų siekti nuo 130 iki 240 eurų už hektarą.
„EK nori apriboti paramą jau stambiems, konkurencingiems (ūkininkams – BNS) ir skirti ją labiau mažesniems. Čia irgi bus didelė politinė diskusija dėl šito, ypač dėl privalomumo“, – sako R. Taraškevičius.
Be kita ko, iki šiol ES tikslas buvo 40 proc. BŽŪP biudžeto skirti aplinkosaugai ir klimatui, bet naujoje finansinėje perspektyvoje tam turės būti skiriama 43 proc. lėšų.
Europos Komisijos rekomendacijos padės Lietuvai geriau pasirengti ateities pokyčiams
Po kelis mėnesius trukusio intensyvaus bendradarbiavimo, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Europos Komisijos (EK) atstovai susitiko aptarti esminių Bendrosios žemės ūkio politikos nacionalinių iššūkių Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui, tvarumui ir kaimo vietovių gyvybingumui naujajame 2028–2034 m. finansiniame laikotarpyje.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis susitikime pabrėžė, kad bendradarbiavimas su EK leidžia objektyviai įvertinti šalies sektoriaus stiprybes ir silpnąsias vietas. Pasak ministro, pagrindiniai Lietuvos uždaviniai – didinti gamybos potencialą ir kurti didesnę pridėtinę vertę.
„Mūsų nenustebino EK pateiktos rekomendacijos. Daugelis jose minimų problemų Lietuvoje egzistuoja ne vienerius metus, tačiau atsiranda ir naujų, susijusių su klimato kaita, gyvulių ligų protrūkiais. Pastaruosius 5-ius metus mūsų šalyje patiriama nemažai nuostolių dėl gamtos reiškinių: vėlyvųjų šalnų, sausros, liūčių, kai kur žūsta ir iki 100 proc. derliaus. Puiku, kad technologijos nestovi vietoje, atsiranda naujų prevencinių priemonių. ŽŪM komanda dabar rengia Strateginio plano pakeitimus – žemės ūkio sektoriui ruošiame naujas prevencines priemones, kad sumažintume gamtines rizikas ir nuostolingumą“, – sakė ministras.
Remiantis EK analize, Lietuvos žemės ūkio sektoriuje pastarąjį dešimtmetį daugėjo vidutinių ūkių, tačiau gamybos įvairinimas išlieka ribotas. Ekspertai pastebi pavojingą pajamų nestabilumo, priklausomybės nuo išmokų ir kitų subsidijų, paramos koncentracijos stambių ūkių rankose tendenciją. Susitikimo metu pabrėžta, kad būtina skatinti ūkininkų bendradarbiavimą ir kooperaciją, nes menkos derybinės galios neleidžia ūkininkams gauti teisingos kainos už savo produkciją.
Kita kritinė diskusijų tema – senstanti kaimo bendruomenė. Nors Lietuva jauniesiems ūkininkams skiria didesnę biudžeto dalį (3,6 proc.) nei ES vidurkis, jaunų ūkininkų (iki 40 m.) dalis išlieka ties 12 proc. riba. Ateityje turėsime skirti daugiau dėmesio norintiems pradėti ūkininkauti.
Anksčiau Lietuvoje investicijos buvo kreipiamos į didelius prekinius ūkius, generuojančius pagrindinį aprūpinimą maistu, o po 2028 metų Europos Komisija rekomenduoja kurti modelius, sudominsiančius jaunus žmones įkurti, modernizuoti ūkius ir sukurti didesnę pridėtinę vertę. „Vertindami visus rezultatus, mes sugalvojome pagalbos schemą jaunimo, ypač smulkių ūkių, įsikūrimui, kai ūkis perimamas iš vyresnio ūkininko. Nekantriai laukiame, kad EK pritartų mūsų pasiūlytai schemai“, – sakė ministras.
Susitikime daug dėmesio skirta ir žemės ūkio tvarumui. EK analizėje nurodoma, kad žemės ūkis generuoja apie 30 proc. visų šalies ŠESD emisijų. EK kaip iššūkius Lietuvai mato būtinybę toliau mažinti ŠESD emisijas, gerinti vandens telkinių būklę, stiprinti bioįvairovės apsaugą. Analizėje konstatuojama bloga drenažo sistemų būklė, taip pat siūloma skirti dėmesį ekologinio ūkininkavimo plėtrai.
Kalbant apie modernizaciją, pastebėta, kad nors lietuviai pasižymi gerais skaitmeniniais įgūdžiais, tiksliojo ūkininkavimo technologijas naudoja tik 3,1 proc. ūkių (ES vidurkis – 17 proc.).
Taip pat kalbėta apie šiuolaikinius saugumo iššūkius, įskaitant hibridines grėsmes bei būtinybę didinti ūkių ir kaimo bendruomenių atsparumo ir saugumo stiprinimą.
Tolesni žingsniai
Kelias valandas trukusiame konstruktyviame dialoge abiejų pusių atstovai aptarė daug aktualių temų. Į Lietuvos pateiktas pastabas bus atsižvelgta rengiant galutinį rekomendacijų* paketą. Nors šios rekomendacijos dar bus derinamos su kitomis Europos Komisijos tarnybomis, susitikimas tapo svarbiu atskaitos tašku, padėsiančiu Lietuvai geriau pasirengti ateities pokyčiams.
„Šis dialogas su EK yra ne kontrolės mechanizmas, o partnerystė, siekiant, kad Lietuvos kaimo vietovės išliktų gyvybingos, o žemės ūkis – tvarus ir modernus,“ – reziumavo ministerijos atstovai.
*Pasiūlyme dėl Reglamento, kuriuo nustatomos ES paramos bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) įgyvendinimo 2028–2034 m. sąlygos, nustatyta, jog EK priima BŽŪP nacionalines rekomendacijas, kuriose kiekvienai valstybei narei pateikiamos gairės dėl su BŽŪP susijusių konkrečių tikslų įgyvendinimo jos nacionalinės ir regioninės partnerystės plane (NRP), prieš valstybėms narėms pateikiant šiuos planus. BŽŪP nacionalinės rekomendacijos grindžiamos tokiais principais kaip indėlis į sąžiningas ir pakankamas ūkininkų pajamas, kartų kaitos skatinimas, klimato srities veiksmų stiprinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas, tvarus ūkininkavimas ir gyvūnų gerovės didinimas, atsparumo, ūkininkų pasirengimo ir gebėjimo įveikti krizes ir riziką didinimas, prieigos prie žinių didinimas ir inovacijų bei skaitmeninės pertvarkos spartinimas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-14
Aktualūs 5 GAAB standarto reikalavimai
Kviečiame susipažinti su 5 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 5 standarto „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ reikalavimais. Pareiškėjai, įgyvendinantys 5 GAAB standarto reikalavimus ir deklaruojantys plotus erozijai jautriose teritorijose (šlaitų, statesnių nei 12 proc. ir ne trumpesnio nei 20 m ilgio, sluoksnis):
-privalo neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų – šakniavaisių ir šakniagumbių (klasifikatoriaus kodai BUR, MOR, KAL, SVO, POR, ČES, SAL, RID, RDK, GRE, ROP, PAS, BUL, CUR, PAR, DAK, DAM);
-privalo kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą (apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas), ražienų ar augalų liekanų dirbimas nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas;
-draudžiama vaismedžių ir vaiskrūmių (klasifikatoriaus kodai OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, MĖU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, RŠT, OŽE, VYN, SOM, UOM, MEL, ŠIM) plotuose ir jų tarpueiliuose dirbti ir purenti žemę;
-žemės dirbimas arimo būdu leidžiamas tik skersai šlaito.
Atkreiptinas dėmesys, jog ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotai, sertifikuoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, laikomi atitinkančiais 5 GAAB standartą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-15
Pristatyta svarbiausia informacija apie paramą trumpoms tiekimo grandinėms
Gegužės 13 d. tiesioginės transliacijos metu pristatytos paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ (Priemonė) galimybės. Transliacijos įrašas, Prezentacija
Laidos metu Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovas Miroslav Blaževič pristatė šiuo paraiškų teikimo etapu svarbiausią informaciją – remiamą veiklą, galimus pareiškėjus, reikalavimus gauti paramą, prisiimamus įsipareigojimus, atrankos kriterijus.
Taip pat buvo aptarti kiekvienam paramos modeliui taikomi reikalavimai ir kitos nuostatos. Papildomai buvo atkreiptas dėmesys į dažniausias klaidas teikiant paraiškas bei įgyvendinant projektus.
Antroje transliacijos dalyje buvo atsakyta į žiūrovų klausimus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-14
Galės perleisti nuomos teisę šeimos nariams
Ūkininkai, atsisakantys ūkininkavimo ir perleidžiantys savo ūkį šeimos nariams, nuo 2027 m. sausio 1 d. jiems galės perleisti ir valstybinės žemės nuomos teises. Šiam visam žemės ūkio sektoriui reikšmingam pakeitimui pritarė Seimas. Įstatyme įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos teisė į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį) Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perleidžiama nuomininko sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo nuomininkas įregistravęs partnerystę, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), vaikaičiams, broliams ir (ar) seserims.
Minėti asmenys privalo turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti, kai jiems parduodamas ar kitaip perleidžiamas šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (jo dalis), naudojamas ūkininko ūkio veikloje, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko ūkininko ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje ir kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas tvarkingai vykdo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės nuomos teisę į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį), keičiant valstybinės žemės nuomos sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kitos šios valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos.
