Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-03-24

Žemės ūkZemes ukio naujienos, pieno ukis, zemes ukis, NMA parama

Žemės ūkio naujienos: 2021-03-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Martynas Rusteika. Žemdirbiai savo veiklą jau keičia, svarbu keisti ir požiūrį.

Galima teigti, kad žemės ūkis Lietuvoje ir toliau išliks svarbiu ekonomikos garvežiu, ypač susiduriant su pasaulinėmis krizėmis. Tad kviečiu keisti neigiamas nuostatas apie žemės ūkį, vienyti kaimą su miestu, ir priimant strateginius sprendimus vadovautis ne išankstiniais įsitikinimais, o faktais.

Tačiau pagrindinis klausimas, kuris kyla – keisti ar keistis? Šiemet Vokietijoje vykusioje tradicinėje tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė“ Vokietijos federalinė maisto ir žemės ūkio ministrė Julija Klokner ragino ekonominius ir socialinius pokyčius įgyvendinti žvelgiant iš tvarumo, ne vien iš ekologijos perspektyvos, rašoma pranešime. Transportas ir energetika užima liūto dalį klimato taršos žemėlapyje, žemės ūkis ir pramonė sudaro po 20 proc., atliekų perdirbimo sektorius – 5 proc., tad visi sektoriai privalo vienodai siekti to bendro tikslo.

Žemės ūkis – ekonomikos garvežys, ir toliau auga Žemės ūkis (ir su juo susijusios veiklos) yra viena iš tradiciškiausių ir rinkos sąlygomis stabiliausių šalies ūkio šakų, turinti didelį svorį bendrosios pridėtinės vertės, eksporto, gyventojų užimtumo struktūroje. 2020 metais daugiau kaip 20 proc. viso Lietuvos prekių eksporto sudarė žemės ūkio ir maisto prekės, o eksprotas – pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis. Pasak Žemės ūkio ministerijos, bendras maisto ir žemės ūkio produktų eksporto augimas, palyginus su 2019 metais, gali didėti dar bent 5 procentais. Tad galima teigti, kad žemės ūkis Lietuvoje ir toliau išliks svarbiu ekonomikos garvežiu, ypač susiduriant su pasaulinėmis krizėmis.

Dominuoja išankstinės nuostatos apie žemės ūkį
Kalbant apie žemės ūkio sektoriaus verslą, pirmiausia reikia suprasti, kokios yra visuomenės ir pačių sektoriaus atstovų vyraujančios nuostatos. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai akcentuojama, kad dėl visų pasaulio ir Lietuvos bėdų yra kaltas žemės ūkis. Šios nuostatos supriešina miestą su kaimu, supriešina skirtingų ekonomikos sektorių atstovus. Maža to, pastebimi ryškūs skirtumai ir tarp pačių žemdirbių, priklausomai nuo jų ūkio dydžio, veiklos krypčių, išsilavinimo, gyvenamosios vietos ir atstovaujamos organizacijos.

Todėl priimant sprendimus dėl tolesnės žemės ūkio plėtros strateginių krypčių, dominuoja ne faktai, o jau susiformavusios išankstinės nuostatos, kurios gali padaryti neigiamos įtakos sprendimams. Iš to išplaukia siūlymas ministerijoms – viešinti žemdirbių gerąją praktiką, pristatyti žemės ūkio sėkmės istorijas, užtikrinti jų sklaidą. Tai turi tapti prioritetu, nes visuomenės spaudimas ir viešojoje erdvėje susiformavusios neigiamos nuostatos gali nulemti, kad to vidinio susitarimo taip ir nepasieksime.

Kokių veiksmų imasi augalininkystės verslai
Žaliajame kurse išskiriamos penkios priemonių grupės, mažinančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tai: cheminių azoto trąšų kiekio mažinimas (vadinamasis azoto junginių valdymas); anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje; iškastinio kuro degalų naudojimo efektyvinimas; mėšlo ir kitų organinių atliekų perdirbimas; gyvulių pašarų keitimas. Atsižvelgiant į tai, kiek Lietuvoje užauginame grūdų, prioritetas į tai pasižiūrėti iš augalininkystės perspektyvos – kokių veiksmų Lietuvos žemdirbiai imasi, kad mažintų dujų išmetimus dabartiniame ūkyje.

Pirma, žemdirbiai didina pupinių augalų pasėlių plotus, nes jiems azotinių trąšų iš viso nereikia. Taip pat taiko pažangias sėjomainas, plėtoja bėrimines sistemas, padedančias išsaugoti anglies junginius dirvožemyje. Žemdirbiai naudoja tarpinius augalus dirvos būklei pagerinti, perka brangias naujausių veislių sėklas, kad augalai būtų atsparūs ligoms bei kenkėjams ir netektų be reikalo naudoti pesticidų.

Apie purškimus informuojamos atsakingos institucijos, dalies ūkių technika jau aprūpinta azoto sensoriais ir azoto trąšos įterpiamos tik ten, kur sensorius užfiksuoja azoto trūkumą. Jau visai ant slenksčio yra vadinamos ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijos, kurios leis per 0,01 sekundės dalį atpažinti piktžolę ar ligą ir panaudoti reikiamą preaparatą tik tam augalui, konkrečiuose keliuose kvadratiniuose centimetruose. Robotų naudojimas sumažina agrocheminių medžiagų naudojimą iki 90 proc., padeda įvertinti dirvožemio kokybę, sumažina tikimybę cheminėms medžiagoms patekti į požeminius vandenis. Visos šios naujosios technologijos nėra mitai ar nebūti dalykai. Apie 90 proc. inovatyvių pasaulinių technologijų Lietuvoje jau yra taikomos ir galime didžiuotis, kad Lietuvos žemdirbiai yra imlūs.

Gamtos kataklizmai tuština žemdirbių ir vartotojų kišenes
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos teigimu, pasaulyje maisto produktų kainos per pastaruosius kelis mėnesius pakilo iki aukščiausio lygio per 6 metus. Tai yra dar viena svarbi priežastis, kodėl negalime augalininkystės nustumti į šoną. Tokį maisto kainų šuolį daugiausiai lėme nepalankios oro sąlygos kitose pasaulio šalyse. Gamtos kataklizmai tuština ne tik pačių žemdirbių, bet ir vartotojų kišenes. Maisto produktų kainos kilo visame pasaulyje, o su itin dideliais sunkumais susidūrė net pusšimtis šalių, kurioms prireikė pagalbos iš išorės, kad išmaitintų savo gyventojus. Todėl būtina užtikrinti augalininkysės rizikos valdymo instrumentus ir jų plėtrą Lietuvoje, kad ir žemdirbiai nepatirtų finansinių nuostolių dėl gamtinių kataklizmų, ir vartotojai gautų tinkamus ir reikalingus maisto produktus.

Kaip padėti kvalifikuotiems žmonėms kaime
Daug kas mini dabartinį kaimo gyvenimą. Mano akimis, viena didžiausių problemų dabartiniame žemės ūkyje – kaime trūksta kvalifikuotų darbuotojų, ypač specialiai žemės ūkiui parengtų specialistų. Ūkininkų tarpe vis labiau ryškėja modernizuotų ūkių perdavimo paveldėtojams problema. Vertinant ūkius pagal juose ūkininkaujančių asmenų amžių, dauguma ūkininkų yra vyresni nei 40 metų amžiaus, beveik 40 proc. ūkininkų – pensinio amžiaus. Jaunųjų ūkininkų – mažuma, tik 15 procentų.

Fiksuojama nepalanki migracija tarp kaimo ir miesto, tad tikėtis, kad kaimo demografinė padėtis bus geresnė – sudėtinga. Viena iš galimybių – jaunųjų ūkininkų įsikūrimo skatinimas. Skatinti svarbu ne tik jaunus ūkininkus, bet ir kaimui reikalingų profesijų specialistų įsikūrimą kaime. Svarbu skatinti sinergiją tarp bendrovės ir specialisto, kad bendrovė sudarytų sąlygas specialistui pajusti sėkmę profesinėje veikloje, įgyti kompetencijos, dirbti su geriausia įranga. Iš to seka ir geresnis naujų žmonių įsiliejimas į kaimo bendruomenę.

Konservatyviu laikomas žemės ūkis sugebėjo transformuotis
Nors žemės ūkis laikomas vienu konservatyviausių verslų, tačiau jis sugebėjo transformuotis ir minėtos ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijos padės žengti dar didesnį žingsnį, siekiant žemės ūkio pažangos. Tad kviečiu keisti neigiamas nuostatas apie žemės ūkį, vienyti kaimą su miestu, ir priimant strateginius sprendimus vadovautis ne išankstiniais įsitikinimais, o faktais.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-23, Martyno Rusteikos straipsnis

Sezonas prasideda, kokios ūkininkų nuotaikos.

Nors pagrindinis žemės ūkio darbų sezonas prasidės balandžio mėnesį, paruošiamieji darbai Lietuvos ūkiuose jau įsibėgėjo. Kaip pasakoja Ukmergės ir Jurbarko apylinkių ūkininkai, tebesitęsiantis karantinas nežymiai pakoregavo pavasario darbų planus, tačiau sėjai bus pasirengta laiku, rašoma pranešime spaudai.

Arūnas Dudėnas Ukmergės rajone ūkininkavimu užsiima jau daugiau nei 10 metų. Vaikystę praleidęs kaime bei dirbamą žemę matęs nuo mažų dienų, jis 2009-aisiais pradėjo puoselėti uošvių žemes. Tuomet ūkis tesudarė 8 hektarus. Per dešimtmetį plotas gerokai išsiplėtė – šiuo metu ūkininkas turi apie 200 hektarų dirbamos žemės. „Esame šeimos ūkis. Man ir prie traktoriaus reikia pasėdėti, ir prie kombaino, ir vadybinius reikalus dėl produkcijos pardavimo suderinti. Šeimos nariai taip pat prisideda – padeda ir ūkio techniką paremontuoti, ir traktorių pavairuoti.

Darbymečio metu visi puolame ir darome tai, ką reikia“, – pasakoja A. Dudėnas. Ūkininkas pasirinko ekologinio ūkininkavimo kryptį ir užsiima 100 proc. ekologine augalininkyste. Jo valdomame ūkyje auginami spelta kviečiai, avižos, rugiai, pupos, grikiai. „Dirbame nenašiose žemėse, tad galimybių stipriai varijuoti su kultūromis neturime. Auginame kelias kultūras bei taip paskirstome rizikas: vienais metais viena kultūra būna paklausesnė, kitais metais – kita. Didžioji dalis produkcijos keliauja į užsienį“, – kalba ūkininkas.

Prisitaiko prie kintančių verslo sąlygų
Jurbarko apylinkėse nuo 2000-ųjų ūkininkauti pradėjo Vidmantas Mockevičius. Per kelis dešimtmečius ūkis gerokai išsiplėtė – pradžioje turėjo vos kelias karves, greitai bandą padidino iki šimto, tačiau, pasak ūkininko, galvijų ūkis kaimo vietovėse turėjo mažai perspektyvų. „Kaime trūksta darbo jėgos, o pieno supirkimo kainos mažėjo, sąnaudos didelės. Todėl prieš kelis metus nusprendėme pieno ūkį panaikinti, toliau vystome augalininkystės ūkį“, – pasakoja V. Mockevičius.

400 hektarų ūkyje dirba jis pats – atlieka visus reikalingus darbus: sėja, purškia, tręšia. Apskaitos ir ūkio administravimo darbus atlieka jo žmona Irena, su kuria susipažino kartu studijuodami Žemės ūkio akademijoje Kaune. Ūkyje taip pat dirba du samdomi darbininkai. V. Mockevičius augina kviečius, žieminius ir vasarinius rapsus, taip pat žirnius, pupas. Jo puoselėjamas ūkis ne kartą įvertintas įvairiomis padėkomis, o 2005-aisiais buvo pripažintas Jurbarko rajono pavyzdiniu ūkiu. Vis dėlto ūkininkas dažnai susimąsto, kas pratęs šeimos ūkininkavimo tradicijas: „Abu vaikai dirba Vilniuje, o anūkai kažin ar norės keltis į kaimą ir prižiūrėti ūkį“.

Investicijos į naujoves atsiperka
Anot pašnekovų, pagrindinis iššūkis ūkininkaujant yra gamta, kurios neįmanoma pakeisti. „Mūsų reljefas nedėkingas ir žemės nederlingos. Turime ir kalvotų vietovių, tai ar lietingi metai, ar sausa, vis tiek kažkuri dalis ūkio nukenčia. Taip pat sensta melioracijos sistemos, ateityje reikės nemažai investicijų jas atnaujinti“ , – kalba A. Dudėnas. Siekiant palengvinti ūkio darbus ir pasirūpinti derliumi, svarbu nuolat modernizuoti ūkį. Ukmergiškis atnaujina ūkio techniką, pasirūpino grūdų apdorojimo įranga, pasistatė grūdų saugyklą ir džiovyklą, itin svarbią ekologinės produkcijos kokybei, investuoja į ūkio plėtrą. V. Mockevičius taip pat nuolat investuoja į technikos atnaujinimą, modernizuoja ūkį, artimiausiuose ūkininko planuose – grūdų džiovyklos statybos.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-03-23

Ar pieno produktai bus ženklinami „Kokybės“ ženklu?

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusijas su pieno sektoriaus atstovais dėl rengiamų naujų Nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimų žaliam pienui ir pieno gaminiams. NKP sistema Lietuvoje veikė nuo 2008 m., tačiau joks pieno produktas iki šiol nebuvo sertifikuotas. Vyrauja nuomonė, kad pienui nacionalinės kokybės reikalavimai yra per aukšti.

Į nuotolinį pasitarimą, skirtą aptarti pagal Nacionalinę maisto kokybės sistemą pagaminto pieno ir pieno gaminių specifikacijos projektą, ŽŪM pakvietė pieno gamintojus, perdirbėjus, kooperatyvų atstovus ir visus suinteresuotus pieno sektoriaus dalyvius. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė ragino visus sektoriaus dalyvius būti aktyvesniais ir teikti pasiūlymus, kad būtų priimtos visiems naudingos, o ne vien teorinės taisyklės, kurias sunku įgyvendinti.

ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė teigė, kad lengviau sekasi sertifikuoti pagal NKP galutinius produktus, kuriuos vartotojams teikia patys gamintojai – bitininkai, vaisių ir daržovių augintojai, t. y. tie, kurie patys organizuoja visą maisto grandinę. Jie, matydami vartotojų poreikį, patys žino, kuriuos produktus verta gaminti ir sertifikuoti. „Pienas dauguma atvejų yra negalutinis produktas, tad ir pramonė turi būti suinteresuota turėti NKP sertifikuotų produktų liniją, tada ir gamintojams bus didesnis suinteresuotumas gaminti tokį pieną“, – kalbėjo R. Savickienė. Susitikime aptariant reikalavimų pakeitimus išryškėjo daugiausia diskusijų kėlę klausimai.

Vienas jų – privalomas ganymas 120 dienų, nes stambesniems ūkiams, karves ištisus metus laikantiems tvarte, tai užkirs kelią dalyvauti NKP sistemoje. Todėl tarp siūlymų buvo šalia ganymo įrašyti ir mociono aikšteles, šėrimą šviežiai nupjauta žole. Reikalavimuose numatytas griežtesnis bendras bakterijų (ne didesnis kaip 75 tūkst. KSV/ml) ir somatinių ląstelių skaičius (ne didesnis kaip 300 tūkst./ml), tačiau visi sutarė, kad reikia vertinti bendrą geometrinį vidurkį. Kalbant apie racioną, bent 50 proc. dienos raciono sausosios medžiagos turi sudaryti stambieji pašarai, žali arba džiovinti pašariniai augalai arba silosas. Svarstymų sulaukė tam tikrų priedų, pavyzdžiui, linų sėmenų dėl Omega-3 riebalų rūgščių, įterpimas, kuris gali pabranginti pieno gamybą.

Beje, ūkininkai svarstė, ar už NKP pieną perdirbėjai mokėtų didesnę kainą. Reikalavimai apibrėžia ir vienam gyvuliui turintį tekti plotą. Uždarose patalpose ar aptvaruose laikant gyvulius palaidus, viso gyvuliams prieinamo ploto vienai karvei turi būti skirta ne mažiau kaip 6 kv. m. Visi suinteresuotieji asmenys dar gali teikti savo pasiūlymus dėl NKP reikalavimų, kad pagaliau ir pieno produktai galėtų būti žymimi nacionaliniu ženklu „Kokybė“. Nauji NKP reikalavimai, juos suderinus su Europos Komisija, įsigalios kitais metais.

ŽŪM jau praėjusių metų pabaigoje pranešė, kad, atsižvelgiant į iššūkius įgyvendinant NKP sistemą, ketinama peržiūrėti ir supaprastinti atskirų gaminių specifikacijas, didinti ženklo „Kokybė“ žinomumo lygmenį, šviesti vartotojus, kad jie suprastų skirtumus taip NKP ir ekologiškų produktų, lengvinti paramos skyrimo reikalavimus NKP gamybai.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-03-24

Kaip nebylio pokalbis su kurčiu.

Šis pavasaris ūkininkams ypatingas – be įprastų sezoninių rūpesčių, juos užgulė Europos Sąjungos (ES) kovos su klimato kaita bei žaliojo kurso reikalavimai. Tačiau žemdirbiams didesnį nerimą kelia ne tiek patys reikalavimai, kiek atsakingų institucijų nenoras išklausyti ir atsižvelgti į nuomonę, kaip pasiekti iškeltus tikslus. Žemdirbiai tokius reikalavimus vertina kaip neproporcingai didelius ir vadina juos žlugdančiais ūkius.

Europos komisijai (EK) pateiktame kovos su klimato kaita plane iki 2030 metų Lietuvos žemės ūkis turės 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas. Teigiama, kad žemės ūkis išmeta apie penktadalį šių dujų ir pagal šią taršą Lietuvoje yra trečias po transporto ir energetikos.

Įgyvendinant žaliojo kurso reikalavimus, iki 2030 metų cheminių pesticidų naudojimą reikės sumažinti perpus, o trąšų išsiplovimą – 20 proc. Taip pat Vyriausybė numato iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, o nuo 2040-ųjų visai jo atsisakyti, tai reikštų, kad traktoriai turės dirbti be dyzelino.

Žemdirbiai tokius reikalavimus vertina kaip neproporcingai didelius ir vadina juos žlugdančiais ūkius. Remiantis Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) atlikta narių apklausa, net 46 proc. respondentų atsakė, kad žaliąjį kursą mato kaip grėsmę gamybai ir pajamoms. Plėtros galimybių įžvelgia tik 14 proc. augintojų. Ją žemdirbiai sieja su technologijų tobulinimu, tikisi paramos išmaniesiems purkštuvams, tręštuvams ir kitai išmaniajai technikai.

23 proc. ūkininkų pabrėžė, kad, įgyvendinant žaliąjį kursą, daug kas priklausys nuo valdžios institucijų sprendimų, 15 proc. apklaustųjų dar neturėjo nuomonės, tačiau stebi situaciją.

„Tai, kad daug ūkininkų mato grėsmę, reiškia, kad jie žaliojo kurso nelaukia, todėl valdžios institucijos turi teikti daugiau informacijos, rengti diskusijas su žemdirbiais, išklausyti jų nuomonę“, – rašoma LGAA pranešime.

Įžvelgia ignoravimą

Didelį žemdirbių pasipiktinimą kelia tai, kad Aplinkos ministerija bei prie jos esantis Nacionalinis kovos su klimato kaita komitetas esą ignoruoja Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT), jungiančios 10 žemdirbių asociacijų, kuriose yra daugiausia Lietuvos ūkininkų ir bendrovių, gaminančių žemės ūkio produkciją, siūlymus.

Maždaug trečdalis, o kai kada ir daugiau dokumentų, pagal kuriuos bus įgyvendinamas žaliasis kursas, daro įtaką žemės ūkio sričiai ir reglamentuos žemdirbių veiklą. Nacionaliniame kovos su klimato kaita komitete yra 26 nariai, tarp jų – Pramonininkų konfederacijos, Miškų savininkų asociacijos bei kitų verslo asociacijų atstovai, tačiau LŽŪT atstovo nėra. Lietuvos ūkininkų sąjungos „Dzūkijos ūkininko“ skyriaus pirmininko Mariaus Gudaičio nuomone, įprasta mūsų politikų praktika – kam svarbu ir turi ką pasakyti, tų į darbo grupes, komitetus neįtraukia.

„Kodėl mūsų nėra? Tikriausiai mano, kad pakanka Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), nors mūsų taryba atstovauja 80 proc. žemdirbių. Mes visur atstovaujame ir giname tiek savo narių, tiek visos Lietuvos žemdirbių interesus“, – sakė LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis. Anot jo, ŽŪR yra valstybės finansuojama institucija, dažniausiai esą pritarianti visiems valdžios sprendimams, todėl kyla retorinis klausimas, kam reikia nepritariančių ir reikalaujančių organizacijų. „Kas algą moka, pagal to muziką kazoką šoka, paskui sako, kad sprendimams socialiniai partneriai pritarė“, – piktinosi J. Vilionis.

Negalima sužlugdyti žemės ūkio

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Petro Puskunigio teigimu, LŽŪT rašė prašymą, kad būtų galima deleguoti savo atstovą į Nacionalinį kovos su klimato kaita komitetą, nes galėtų geriau apginti žemdirbių interesus, tačiau kol kas palankaus sprendimo nesulaukė.

„Kitos šalys labai derasi ir žiūri, kad joms keliami EK reikalavimai būtų teisingi. Mes visi turime tausoti gamtą, žaliasis kursas aktualus ir kaimo gyventojams, ir vartotojams, maisto gamintojams, tačiau negalime būti išstumti iš rinkos. Negalima pradėti tvarkyti visos Europos gamtos nuo Lietuvos. Kas daugiausia teršia, tas turėtų pirmiausia susitvarkyti. Be to, pažangūs Lietuvos ūkiai žaliuoju kursu eina apie 10 metų“, – kalbėjo P. Puskunigis.

LŽŪT aiškinasi, ar Nacionalinis kovos su klimato kaita komitetas nėra lojalus ES tokiems patiems dariniams, tačiau P. Puskunigis patikino, kad tikrosios žemdirbių organizacijos niekada nesutiks su nelogiškais ir neteisėtais reikalavimais Lietuvai. Anot pašnekovo, LŽŪT yra pateikusi visus skaičius ir labai daug svarių argumentų, kad šios srities derybininkai galėtų apginti Lietuvos poziciją. „Jeigu mes iš karto įgyvendinsime visus reikalavimus, maistas taps neįperkamas. Turėtume aiškiai pasakyti, kad maistas negali taip brangti vartotojui. Čia viskas labai aišku, ES ir mūsų kaimynai suinteresuoti, kad taptume vartotojais, o ne gamintojais“, – įsitikinęs P. Puskunigis.

Jo nuomone, jei mes norime turėti nacionalinio maisto iš Lietuvoje pagamintos žaliavos, reikėtų pakovoti. LŽŪT, stiprios žemės ūkio organizacijos, atstovo neįsileidimas į Nacionalinį kovos su klimato kaita komitetą yra sąmoningas organizacijos ignoravimas. „Vištų, kiaulių skaičių galima per gana trumpą laiką atkurti, bet pieno ūkių – tikrai ne. Jie dabar nyksta masiškai. Per šiuos metus pieno gamyba sumažėjo 5,6 proc., palyginti su praėjusiais metais. Čia ne juokai“, – tikino P. Puskunigis.

Jau esame pasiekę tą lygį

„Net ir mes, ekologinių ūkių atstovai, nesame įtraukti į to komiteto sudėtį. Vadinasi, kažkas sugalvos, o mes turėsime vykdyti, nors tie galvotojai neturi supratimo, kaip tai daryti. Veiklos draudimas nėra aplinkosauga. Žemdirbiai tik ir girdi, kad Briuselis liepė, Briuselis sakė. Niekas negalvoja, ar tai tinka Lietuvai. Valdžiai svarbu, kad taip sakė Briuselis“, – pasipiktinimo dėl nesiskaitymo su žemdirbiais neslėpė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis. Anot jo, pas mus tokia situacija: ekologinių ūkių atstovų neklausia, LŽŪT narių neklausia, žemdirbių neklausia, o kai nepavyks, žemdirbiai liks kalti, nes jie tiesiogiai dirbo.

„Jei tam tikram procesui atlikti reikia 50 litrų degalų, tai, panaikinus lengvatinį akcizą degalams ir juos pabranginus, nereiškia, kad jų reikės mažiau ar bus mažiau teršiama. Tik pabrangimo kaina nuguls ant vartotojų pečių. Skyrę baudas ir padidinę kainas, nesumažinsime CO2. Visi su malonumu dirbtume elektriniais traktoriais, bet negalime jų įsigyti. Tai sugalvojo turintieji elektrinius automobilius, tačiau jie neturi supratimo apie kaimą“, – kalbėjo S. Daniulis. Jo nuomone, visi įstrigo ties CO2, kuris yra pagrindinis augalų maistas. Vadinasi, žemės ūkis prisideda prie oro taršos mažinimo. Kodėl apie žemės ūkį kalbama kaip apie teršėją, bet nekalbama kaip apie valytoją, kuriam galbūt reikėtų mokėti už oro valymą?

„Jei ūkininkaudamas nori įdiegti naujas technologijas, kvieti specialistus. Kodėl valdininkai to nedaro ir prigalvoja nesąmonių? Juk karvės nepradės graužti lentų vien todėl, kad aš jų turiu ir to noriu. Reikėtų sukurti sistemą, kad visi galėtume eiti į priekį. Vis kalbama apie oro taršos mažinimą, bet mes jau esame pasiekę tą lygį, kurį Europa tik planuoja pasiekti“, – nesupranta valdžios užmojų S. Daniulis.

Ekologas pastebi, kad daugelyje pasaulio valstybių už įvairių ūkininkavimo taisyklių rašymą atsakingos žemdirbių organizacijos, o ministerijos tik politikuoja. Pas mus tiek Aplinkos, tiek Žemės ūkio ministerija atsiraitojusios rankoves rašo ūkininkavimo taisykles.

Patys sau kasasi duobę

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Jono Talmanto įsitikinimu, bendravimo forma, kokią pasirinko ŽŪM, veda į niekur, nors jos atstovai ir sakė, kad su asociacijomis nori bendrauti gražiai. Kol kas to gražaus bendravimo esą nematyti – LŽŪT ir LŪS yra ignoruojamos. Kęstučiui Navickui pradėjus eiti žemės ūkio ministro pareigas, LŪS parašė raštą, kuriame paprašė atšaukti prieštaringai vertinamą įsakymą dėl mėšlo tvarkymo, tačiau sulaukė akibrokšto – buvo apskųsti, kad esą užsiima lobizmu. „Kaip bendrauti, kartu siekti gerų rezultatų žemės ūkiui, žemdirbiams ir visai Lietuvai kurti pridėtinę vertę? Nemanau, kad toks bendravimas duos gerų rezultatų. Netrukus vyks žemdirbių suvažiavimas, kuriame išsakysime savo mintis, o jeigu neišgirs ir suvažiavimo dalyvių balso, žinome, ką toliau daryti. Galvoja, kad mes nuleisime rankas ir lauksime, kol užlipę ant sprando sužlugdys mūsų 30 metų darbą“, – nežada pasiduoti LŪS vadovas.

J. Talmanto teigimu, ES mūsų aplinkosaugos rezultatai yra patys geriausi, todėl kitos valstybės tegul mažina taršą skaičiuodamos nuo mūsų rezultatų. Yra tokių valstybių, kurios, norėdamos pasivyti Lietuvą, taršą turėtų mažinti ne vieną dešimtmetį. „Nesuprantu mūsų valdžios požiūrio: jei ES reikalauja ką nors sumažinti 7 proc., mūsiškė nori 8 proc. Nori būti pirmūnė, tačiau žlugdo žemės ūkį. Juk Lietuva nuo senų laikų garsėjo kaip žemės ūkio kraštas, o dabar jis griaunamas, kyla klausimas, iš ko pridėtinę vertę užsidirbsime“, – stebisi valdžios užmojais J. Talmantas.

Anot jo, negi mūsų valdžia galvoja, kad po nepriklausomybės atkūrimo valgyti nereikia. Juk užklupus COVID-19 pandemijai iš parduotuvių lentynų žmonės pirmiausia iššlavė kruopas, miltus ir kitus maisto produktus. „ŽŪM ir paties ministro požiūris, nesikalbėjimas ir nenorėjimas išgirsti nelabai patinkančių ūkininkų organizacijų klausimų ir jų neįtraukimas į darbo grupes tolygus duobės kasimui sau pačiam“, – neabejoja J. Talmantas.

Kovos ir toliau

„Nepaisant to, kad nesame įtraukti į Nacionalinio kovos su klimato kaita komiteto sudėtį, mes ir toliau bendrausime su įvairių organizacijų atstovais, diskutuosime dėl aktualių žemdirbiams klausimų sprendimo. Artimiausiu metu žadame susitikti su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, susitikime dalyvaus ir žemės ūkio ministras K. Navickas“, – sakė J. Vilionis.

Jei LŽŪT atstovui nepavyktų tapti Nacionalinio kovos su klimato kaita komiteto nariu, ketinama siūlyti prie ŽŪM įkurti bendrą su žemdirbiais komitetą, kuris parengtų bendrą nuomonę dėl klimato kaitos priemonių. Tuomet ministerijos atstovas su žemdirbiais ir atitinkamomis organizacijomis suderintą nuostatą pateiktų Nacionaliniam klimato kaitos komitetui.

ŽŪM keis ydingus teisės aktus

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus ŽŪM sudarytų darbo grupių ir komisijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą, paaiškėjo, kad minėtuose teisiniuose dokumentuose yra daug landų galimai korupcinei veiklai.

Nustatyta, kad iki šiol buvo neužtikrinamas sudarytų darbo grupių ir komisijų narių veiklos objektyvumas, nešališkumas bei skaidrumas, dažnai prieštaraujama lobistinės veiklos įstatymo normoms. Neaiškūs kriterijai, kaip parenkami atstovai į asocijuotas darbo grupes, dalyvaujančias ne tik formuojant veiklos politiką, bet ir skirstant finansavimą. Nenumatyta nešališkumo priemonė. Todėl kyla rizika, kad tokie ŽŪM kolegialių organų nariai gali paisyti išskirtinai savo privačių interesų, veikti neobjektyviai ir šališkai, daryti įtaką priimamiems sprendimams, siekti vykdyti neteisėtą lobistinę veiklą. Nėra reikalavimų viešinti kolegialių komisijų sprendimų, o jų nariams – deklaruoti galimus interesų konfliktus arba nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.

Žemės ūkio ministras K. Navickas teigė, kad STT išvados sveikintinos ir padės priimti sąžiningus bei skaidrius sprendimus. Jis nurodė atsakingiems ŽŪM skyriams peržiūrėti ministerijoje galiojančias tvarkas ir procedūras, darbo grupių reglamentus ir jų sudėtis, pavedė sudaryti laikinąją darbo grupę šiems klausimams spręsti.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, 2021-03-23, Agnės VASIKAUSKAITĖS straipsnis

Norintieji prisijungti prie kokybės sistemų dalyvių kviečiami kreiptis dėl paramos.

Nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Šiam paraiškų rinkimui skirta 332 925 Eur paramos lėšų.   Parama teikiama žemės ūkio veiklos subjektams, auginantiems ir (arba) gaminantiems ir tiekiantiems rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravusiems žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba valdos partneriai).   Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Karantino ar ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės metu paramos paraiška ir prašomi dokumentai gali būti priimami kitais būdais – išsamesnė informacija kvietime teikti paramos paraiškas.

Galimybė dalyvauti vienoje ar keliose kokybės sistemose

Parama teikiama pareiškėjams, naujai įsijungiantiems į tris pagal priemonę remiamas kokybės sistemas – ekologiškų produktų gamybos sistema, Europos Sąjungos (ES) pripažintų produktų kokybės sistema ir Nacionalinė maisto produktų kokybės sistema (NKP kokybės sistema).

Siekiantys dalyvauti pirmoje paminėtoje kokybės sistemos veikloje turi vykdyti ekologiškų produktų gamybos veiklą, t. y. auginti ir (arba) gaminti ir tiekti rinkai neperdirbtus arba perdirbtus ekologiškus produktus (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus), skirtus tiesiogiai žmonėms vartoti.

ES pripažintų produktų sistemos dalyviai turi gaminti ir tiekti rinkai produktus, kurių pavadinimai įregistruoti viename iš Europos Sąjungos duomenų sistemos registrų: saugomos kilmės nuorodos (SKVN), saugomos geografinė nuorodos (SGN) arba garantuoto tradicinio gaminio (GTG).

Siekiantys dalyvauti Nacionalinės kokybės sistemoje (NKP) turi auginti ir (arba) gaminti ir tiekti rinkai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytus, tiesiogiai žmonėms vartoti skirtus žemės ūkio ir maisto produktus (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus).

Parama teikiama pirmą kartą įsijungiantiems į kokybės sistemas žemės ūkio veiklos subjektams arba kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose. Svarbu, kad paraiška būtų pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo VMVT tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti GTG arba ir SGN arba GTG registre, gamintojų sąraše. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ilgiausia penkerių metų paramos teikimo trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paraiškos pateikimo dienos.

Parama teikiama pareiškėjams, dalyvaujantiems vienoje ar keliose kokybės sistemose.

Parama metams – iki 3 tūkst. Eur

Vykdantiems veiklą pagal priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Didžiausia galima viešosios paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus: 2 998 Eur ekologiškų produktų sistemos dalyviams, 2 776 Eur ES pripažintų produktų gamybos sistemų dalyviams, 2 895 Eur NKP gamybos sistemos dalyviams. Finansuojamos būtinos numatytai veiklai vykdyti ir numatytos paraiškoje bei patirtos ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo dienos išlaidos.

Pažymėtina, kad nuo 2021 m. paramos lėšomis, priklausomai nuo pasirinktos veiklos srities, gali būti finansuojamos sertifikavimo, kontrolės, apmokėjimo už tyrimus, numatytus kokybiškų žemės ūkio produktų specifikacijose, metinio įnašo už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje išlaidos. Tačiau nebus finansuojamos kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo išlaidos, etikečių, pakuotės dizaino, skrajučių, vizitinių kortelių ir pan. reklaminių prekių sukūrimo, spausdinimo bei įsigijimo išlaidos.

Atrankos kriterijai

Atsižvelgiant į atitiktį KPP priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams, paraiškai suteikiami balai. Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius – 50 balų. Jeigu paraiškų vertinimo metu nustatoma, kad paraiška nesurinko privalomo mažiausio 50 balų skaičiaus, ji yra atmetama ir toliau nevertinama.

Paraiškų atrankos kriterijai:

Jei pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra:

iki 8 000 Eur įskaitytinai, suteikiama 50 balų;
didesnis kaip 8 000 Eur, suteikiama 30 balų.

Pareiškėjas yra žemės ūkio kooperatyvo / asociacijos narys – suteikiama 30 balų.
Pareiškėjas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose pagal VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros interneto svetainėje https://www.litfood.lt nurodytas ir patvirtintas mokymų programas, susijusias su ekologiškų produktų, ES pripažintų produktų, NKP kokybės sistemų ar aplinkosaugos reikalavimų laikymusi (pateiktas patvirtinantis rašytinės formos mokymų baigimo pažymėjimas), – suteikiama 20 balų.

Šaltinis: nma.lt, 2021-03-24

Ankstesnės žemės ūkio naujienos čia.