Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-31

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Tęsiamos derybos dėl žemės ūkio ateities

Svarbiausias Briuselyje vykusios Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos diskusijų objektas – derybos dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP). Ministrai derėjosi su Europos Parlamento atstovais dėl 270 milijardų eurų paskirstymo 2023–2027 metams.

Dvi dienas ir naktis trukusios intensyvios tarpinstitucinės derybos paliko neišspręstų kertinių klausimų. Dėl nuomonių išsiskyrimo su Europos Parlamentu nepavyko pasiekti susitarimo dėl kertinių būsimos BŽŪP aspektų, tokių kaip žalioji architektūra, tikslingas ir sąžiningas paramos paskirstymas žemdirbiams, socialinių aspektų integravimo į BŽŪP galimybės. ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija neatsisako siekio tarpinstitucinį susitarimą pasiekti per šį pusmetį. Prie šių derybų ministrai sugrįš jau birželį.

Ieškant bendro sutarimo dėl BŽŪP ateities, buvo diskutuojama ir kitomis žemės ūkiui aktualiomis temomis.

Pristatytas naujų genominių metodų statuso tyrimas

Europos Komisija (EK) ministrams pristatė svarbų tyrimą, kuriame įvardytos pagrindinės genominių metodų problemos ir iššūkiai. Nauji organizmų genomo keitimo metodai gali prisidėti prie tvaresnės maisto sistemos kūrimo, įgyvendinant Europos žaliojo kurso ir „Nuo ūkio iki stalo“ bei „Biologinės įvairovės“ strategijų tikslus. Lietuva pritaria EK siekiui peržiūrėti plačiausiai naudojamų metodų teisinį reglamentavimą ir palaiko mokslinėmis išvadomis pagrįstą sprendimų priėmimo procesą.

Mokslo pažanga reikia naudotis, tačiau, anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, turi būti tinkamai įvertintos ir galimos rizikos.

„Sritis jautri, todėl būtina plataus masto diskusija. Į ją reiktų įtraukti mokslininkus, ūkininkus, gamintojus bei plačiąją visuomenę. Visuomenė turi būti tinkamai informuota apie šią technologiją, esminius skirtumus tarp genetiškai modifikuotų organizmų, galimas rizikas ir teikiamą naudą“, – teigia ministras.

Tarybos dėmesys – ekologiniam ūkininkavimui

Tarybos metu aptartos ir ekologinio ūkininkavimo plėtros galimybės. Savo viziją šiuo klausimu pristatė EK, pateikdama ES ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą. Pasak ministro, ekologinės žemės ūkio gamybos plėtra svarbi ir Lietuvoje.

„Nors susiduriame su ribotais finansiniais ištekliais, aktyviai prisidedame, kad mūsų piliečius, ypač mažuosius, pasiektų sveikas ir saugus maistas. Jau kelerius metus įgyvendiname ekologiško maisto darželiams programą, kuri remiama nacionalinio biudžeto lėšomis. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje ekologinis žemės ūkio sektorius auga. Tačiau ekologiško maisto vartojimas auga ne taip sparčiai, kaip norėtume. Skatinsime ūkininkų kooperaciją ne tik perdirbant pačių užaugintą produkciją, bet ir dalyvavimą imantis lyderystės trumpose maisto tiekimo grandinėse“, – teigė ministras.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-28

Padedame Jums – vaizdo instrukcijos paraiškų rengimui

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia susipažinti su paraiškų pildymo vaizdo instrukcijomis, aktualiomis rengiantiems paraiškas pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Instrukcijos

Paraiškų rinkimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2021 m. vyksta nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. Siekiant pagelbėti ūkininkams, šiuo metu rengiantiems paraiškas paramai gauti, parengtos vaizdo instrukcijos, kuriose pateikiama informacija, kaip turėtų būti užpildytos paraiškų formos, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kokias klaidas dažniausiai daro pareiškėjai.

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-31

Tiesioginių išmokų ribojimas – politinis triukas?

Tiesioginių išmokų lubos stambiesiems ūkiams – karštas klausimas, į aistrų sūkurį įsukantis ir politikus, ir pačius žemdirbius. Vienos jų organizacijos iš principo tam pritaria, tačiau siūlo sutvarkyti reglamentavimą dėl susietų asmenų. Kitos perspėja, kad tai politinis sprendimas, kuris gali ant menčių patiesti nemažai pažangių ūkių.

Kaip stambėjo žemvaldžiai

Seime pradėta svarstyti, ar riboti tiesioginių išmokų mokėjimą stambiesiems žemdirbiams. Seimo nario Mykolo Majausko pristatytos Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nuo 2022 m. nustatyti, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Taip pat norima įtvirtinti, kad ši suma negalėtų būti didinama faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant mokesčius.

Anot pataisų iniciatoriaus, priėmus naujas nuostatas, preliminariais skaičiavimais, būtų sutaupoma maždaug 15 mln. eurų, kuriuos būtų galima skirti smulkiesiems, jauniems ūkininkams ar ekologiniams ūkiams.

Konservatoriui M.Majauskui pristačius tokias pataisas ir pabrėžus, jog tokiu būdu siekiama teisingumo skirstant paramą, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pastebėjo, kad toks projektas būtų buvęs labai naudingas, kai pataisų iniciatorius 2008–2012 m. buvo tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus, kurio vyriausybėje žemės ūkio ministru dirbo Kazys Starkevičius, patarėjas. „Tuo metu stambieji žemvaldžiai viską ir susipirko, nes iki 2012 metų jie galėjo prisipirkti žemės grąžinimo išvadų. Ar nemanote, kad tai jūsų didžioji atsakomybė, nes būnant premjero patarėju ekonomikos ir finansų klausimais turėjote tai numatyti?“ – seimūnas priminė, kaip stambėjo žemvaldžiai.

Rykliai viską praryja

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus tvirtino, kad iš principo nusibrėžti tiesioginių išmokų lubas būtina. „Daugelis ES valstybių, pavyzdžiui, Austrija, Lenkija, jau kurį laiką taiko tiesioginių išmokų ribojimą ir dėl to nekelia didelių aistrų. Taip jie subalansuoja žemės ūkio vystymąsi. Lietuvoje taip pat jau buvo bandyta nubrėžti tokias lubas, tačiau, matyt, stambieji ūkiai padarė įtaką, kad tokie ribojimai neatsirastų“, – svarstė jis.

ŽŪR pirmininkas samprotavo, kad paramos reikia tiems, kuriuos reikia sustiprinti, paskatinti konkurencingumą, tačiau pasiekus masto ekonomiją, jie turėtų išgyventi be didesnės paramos. „ES žemės ūkio komisaras Janušas Voicechovskis (Janusz Wojciechowski) ne kartą minėjo, kad per dieną ES išnyksta apie 1 000 ūkininkų ūkių, jau nebeliko apie 4 mln. ūkininkų. Ūkiai nyksta, nes stambėja industrinės įmonės, vadinamieji superoligarchai. Ūkininkas negali konkuruoti su milžiniškomis korporacijomis, kurios gali viską supirkti. Stambūs rykliai linkę praryti viską aplinkui. Tad ko mes siekiame: kad gyvuotų tūkstančiai ūkininkų ar keletas industrinių įmonių?“ – retoriškai klausė A.Svitojus.

ŽŪR pirmininkas užsiminė, kad norima riboti tik bazinę išmoką, tačiau neįvertinamos kitos išmokos – už nenašias žemes, ekologinės, jaunųjų ūkininkų, žalinimo. Susidaro didelės išmokų sumos, kurioms lubos nenustatomos. „Paprastam ūkininkui sunku kovoti dėl kelių šimtų ar tūkstančio eurų, o tie, kurie kasmet gauna milijonus paramos, nepatenkinti, kad jiems bus sunku. Tačiau mes turėtume galvoti apie visus žemdirbius, socialinę aplinką“, – matyti plačiau kvietė A.Svitojus.

Nepatenkinti superoligarchai

Kalbant apie tiesioginių išmokų ribojimą susietiems asmenims, ŽŪR pirmininkas užsiminė apie galimybes tai apeiti skaidant kapitalą. Juk jeigu asmuo valdo mažiau kaip 25 proc. juridinio darinio akcijų ar pajų, tai nefiksuojama kaip susietumas. „Pavyzdžiui, turi dešimt žemę dirbančių „uabų“ ir visur gauni didesnes pirmųjų hektarų išmokas, nors šios išmokos skirtos ne stambiems, o smulkiems ūkiams. Ūkininkas negali taip suskaldyti savo ūkių, o akcininkas taip daro, ir sudėtinga tai sužiūrėti“, – aiškino jis.

A.Svitojus pabrėžė, kad įvedus tiesioginių išmokų apribojimus, šie pinigai lieka Lietuvoje ir juos galima panaudoti kitoms reikmėms. „Galima įvesti kitas schemas, taip daro, pavyzdžiui, austrai. Pagal tas schemas paramą gauna ir tie patys ūkiai ar įmonės, tačiau už tai, kad dirba ekologiškiau ir atsakingiau, rūpinasi socialiniais dalykais. Tiesiog įvedus išmokų lubas stambieji nepampsta iš godumo. ŽŪR ne kartą apie tai buvo svarstyta ir pritarta, kad reikia riboti tiesiogines išmokas stambiesiems ir įvesti susietumą. Daug žemdirbių tai supranta, o nepatenkinti superoligarchai, kurie valdo dešimtis tūkstančių hektarų, gauna neribojamas išmokas ir pasiima didelę dalį paramos“, – teigė ŽŪR pirmininkas.

Kam parankus teisinis chaosas?

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) pritaria išmokų ribojimams, bet įvardija sąlygas. Esminė – Lietuvos įstatymuose turi būti vienodai traktuojama, kas yra tarpusavyje susiję asmenys, kad neliktų dviprasmybių. Pasak LŪS pirmininko Raimundo Juknevičiaus, dėl teisinio šios sąvokos nesureguliavimo visi įstatymai, kurių tikslas riboti itin stambaus verslo įtaką žemės ūkio sektoriuje, tampa neveiksmingi. Įstatymai turėtų gaudyti stambius ryklius, bet iki šiol viskas vyksta atvirkščiai: stambiųjų jie nepaliečia, o smulkesnės žuvelės įsipainioja.

„Dabar teisinė sąvoka, kas yra susiję asmenys, vienaip suprantama, pavyzdžiui, GPM įstatymo rėmuose, kitaip – vertinant ūkininkų investicinius projektus. Todėl turime situaciją, kai tarpusavyje susijusiais asmenimis yra laikomi ne tik artimiausi šeimos nariai, bet ir sužadėtiniai, sugyventiniai ir t. t. Šie asmenys, atskirai ūkininkaudami ir nevesdami bendros ūkinės veiklos, vis tiek gali būti laikomi susijusiais asmenimis. Bet lygiai ta pati asmenų grupė ribojimų gali išvengti sukūrus keletą, gal net kelias dešimtis juridinių vienetų – ŽŪB, UAB ar AB. Tad nereglamentavus susijusių asmenų sąvokos, tokie įstatymai iš esmės nekeičia konkurencinių sąlygų žemės ūkyje, o tik sukuria teisinį chaosą, kuris naudingas stambiesiems“, – konstatavo R.Juknevičius.

Pasak LŪS vadovo, kita būtina sąlyga – kad Lietuva savo teisiniu reguliavimu negriautų bendros ES žemės ūkio politikos ir rinkos bei nesukurtų skirtingos konkurencinės aplinkos. „Turime karčios patirties, kai Lietuvos politikai draudimų ir ribojimų srityje persistengia, nes nori būti žemės ūkio verslo reguliavimo lyderiai ES. Ir tai tikrai nepadeda ekonomikai bei gyventojų pajamoms augti“, – tvirtino jis.

R.Juknevičius pabrėžė, kad ribojimai turėtų būti taikomi tik tiesioginių išmokų bazinei daliai. Tai neturėtų liesti kitų išmokų dalių, skirtų kompensuoti žalinimo reikalavimų įgyvendinimui padarytas išlaidas, jauniesiems ūkininkams, ir susietosios paramos.

„Europos mastu yra laikomasi nuomonės, kad žemės ūkio verslai, kurie įdarbina daugiau darbuotojų ir moka jiems didesnius atlyginimus, o nuo jų atitinkamai didesnius mokesčius valstybei, turėtų patirti mažesnius tiesioginių išmokų ribojimus. Lietuva šios politikos taip pat turėtų laikytis. Pagyvensime ir pamatysime, ar ši M.Majausko inicijuojama įstatymo pataisa pakeis konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje, ar bus tik dar vienas politinis triukas“, – svarstė LŪS vadovas.

Įsigali stambėjimas

R.Juknevičius pabrėžė, kad klausimas, kaip stabdyti vis labiau įsibėgėjantį ūkių stambėjimo procesą, jau seniai sklando tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau, pasak jo, akivaizdu, kad efektyvaus reguliavimo nėra ir tik laiko klausimas, kada Lietuvos žemės ūkyje liks vos keletas stambiausių ir dar gal keli šimtai vidutinių ar smulkių ūkių.

„Daugeliui žinoma, kad rinkos monopolizacija nėra naudinga vartotojams. Tik normali konkurencinė aplinka priverčia gaminti kokybiškiau ir pigiau. Subalansuotoje rinkoje kainos būna mažesnės nei monopolizuotos rinkos atveju. Demonopolizuota rinka naudinga ne vien mažesniems ir silpnesniems gamintojams, nes jiems tai išlikimo klausimas. Didžiausia nauda – visuomenei, nes tolygiau pasiskirsto gamyboje sukuriamas pelnas, ir vartotojai moka mažiau. Taip stiprėja vidurinioji klasė ir mažėja atskirtis“, – aiškino jis.

LŪS pirmininkas priminė, kad buvo bandymų ūkių stambėjimą pristabdyti įstatymais, kurie veikia ir šiuo metu, tik jų efektas yra menkas. Ribojimas vienam asmeniui įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės yra vienas iš jų, bet toli gražu ne tobulai veikiantis, nes nesunku tai apeiti. „Todėl tiesioginių išmokų latifundinėms struktūroms ribojimų griežtinimas irgi kelia pagrįstų abejonių, ar pasieks tą tikslą, kurį deklaruoja įstatymo iniciatoriai“, – dvejones išsakė R.Juknevičius.

Jaučia politinį kvapą

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis sakė neabejojantis, kad nauja iniciatyva dėl išmokų ribojimo – su politiniu kvapu. „Pagrindinis argumentas – esą siekiama teisingumo. Nieko panašaus, tai politinis siekis, pirmiausia susijęs su Ramūnu Karbauskiu, „Agrokoncerno“ savininku. Taikosi pirmiausia į jį, bet ant menčių paties daug ūkių. Dėl susietumo nukentės daug ūkininkų, kirs per visas žemės ūkio sritis“, – įsitikinęs jis.

P.Puskunigis neslėpė nuostabos, kad ruošiamasi visai pribaigti pažangius ūkius, kurie įdarbina kaimo gyventojus, dar palaiko nykstančio kaimo gyvybingumą. „Lietuva kartu su keliomis kitomis šalimis nori bėgti traukinio priekyje. Visos kitos ES valstybės dar diskutuoja įvairius variantus: įvertinti sumokamus atlyginimus ir mokesčius, 150 tūkst. eurų ribą viršijančių išmokų sumą mažinti tik tam tikru procentu ir kt. O pas mus, kur žemės ūkio padėtis jau darosi tragiška, skubama galvotrūkčiais. Tai palies modernius ūkius, kurie sukuria daug darbo vietų, moka gerus atlyginimus, taip pat atsilieps ir Žaliojo kurso siekiams. Tai kur čia tas valstybinis požiūris, kad kaime būtų civilizuotos darbo vietos?! Žemės ūkį galutinai pribaigsime, lenkai to tik ir laukia. Tai susidorojimas“, – konstatavo Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas.

Skaičiuojama, kad dėl išmokų ribojimų daugiausia paramos netektų „Agrokoncernas“, „AUGA Group“ ir „Linas Agro Group“. LŽŪBA prezidentas skaičiavo, kad įvertinus susietumą ribojimai palies apie 140 ūkio subjektų – įmones ir ūkininkus.

Susietumo nevertina

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Komunikacijos skyrius VL informavo, kad pagal 2020 m. pateiktas paraiškas išmokoms už deklaruotus plotus gauti didesnė nei 150 000 eurų pagrindinė tiesioginė išmoka buvo apskaičiuota 36 pareiškėjams. „Informacijos apie susijusiems asmenims apskaičiuotas išmokas pateikti negalime, nes, vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, agentūra susietumo vertinimo dėl pagrindinės tiesioginių išmokų dalies neatlieka. Dalis šių išmokų gavėjų yra fiziniai asmenys, todėl susietumo vertinimo atlikimas, nesant teisinio pagrindo, pažeistų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“, – pridūrė NMA atstovai.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-05-29

Sparčiai žengiantis pavasario darbymetis ūkininkus įsuko ir nepaleidžia

Nors pavasaris buvo vėlyvas, šaltas ir šlapias, Vilkaviškio rajono ūkininkai, vėliau nei visada, bet jau pasodino bulves ir baigia pavasario sėją – kai kuriems beliko pasėti vėliausiai į dirvą beriamus šiltamėgius grikius.

Patyrusi Suvalkijos krašto bulvių augintoja Alvytė Valuckienė iš Ramoniškių (Vilkaviškio r.) galėtų lengviau atsidusti – ūkyje bulviasodis užbaigtas. Artimiausią savaitę ūkininkė planavo sėti ir grikius, kurių auginimu užsiima keletą pastarųjų metų. Tačiau ji sakė, kad įsibėgėjus nėra laiko sustoti – visi kiti darbai surikiuoti.

Alvytės teigimu, šis pavasaris darbams nebuvo itin palankus. Tačiau vadovaudamasi patirtimi ir išmintimi laiku išnaudojo savo krašte turimą drėgmę. „Pas mus drėgmės nėra per daug. Galbūt kiti rajonai šį pavasarį negavo tiek kritulių. Pas mus, reikia džiaugtis, kritulių užteko. Kaip toliau bus, niekas nežinome. Nėra lengva. Lyja – negerai, negali purkšti, o kai nelyja – sausa, todėl nedygsta. Visaip negerai ūkininkui. Nieko nepakeisi, toks darbas kaime“, – stebi situaciją A.Valuckienė.

Nedaigintas ankstyvąsias bulves, skirtas nelabai ankstyvam kasimui, anot ūkio savininkės, jie pasodino apie balandžio 16 dieną. Ji aiškino, kad jų ūkis nepraktikuoja labai ankstyvų bulvių auginimo. „Reikia arba labai gerai tam pasiruošti, arba visiškai nieko nedaryti. Jei tik atmestinai sodinsi, nieko nebus. Esame nutarę iš viso neinvestuoti į labai ankstyvas bulves, o mūsų pirmos bulvės bus kasamos liepos pradžioje“, – aiškino A.Valuckienė.

Jų sodina apie 1 ha arba mažiau. Šiemet nieko nelaukdami Valuckai pasodino ir vėlyvąsias bulves, todėl ūkio laukai jau pilnai apsodinti. Ūkininkė įsitikinusi, kad vėlyvosios bulvės į žemę turi sugulti anksti, nelaukiant alyvų žydėjimo. „Vėlyvos bulvės sodinamos daug anksčiau. Jeigu neaugini labai ankstyvų daigintų bulvių, vėlyvas reikia sodinti „pirmu numeriu“. Jų vegetacija ilga ir, kaip kartais žmonės sako, jeigu vėlyvos bulvės, joms sodinti dar yra laiko. Jokiu būdu! Kuo vėlyvesnės bulvės, tuo anksčiau reikia sodinti. Jos ilgai vegetuoja, turi užaugti, kol saulė bus tinkama. Mes matuojame dirvos temperatūrą ir nieko nelaukiame, nes vieną dieną oras diktuoja vienaip, kitą – kitaip. Nespėsi bėgioti paskui orą. Visi ūkio darbai turi būti padaryti laiku“, – sakė bulvių augintoja iš Vilkaviškio rajono.

Dabar A.Valuckienės ūkyje visas dėmesys sutelktas į augalų apsaugą. Ūkio darbuotojai vos spėja suktis – vieną darbą padarė, jau kitas laukia. Būtinai reikia ir tinkamo oro. „Savo ūkyje naudoju daug natūralių bakterijų, jų produktų. Drėgmė ir šiluma šiuo atveju labai gerai, tada gerosios bakterijos dauginasi dirvoje, bet saulė kenkia, nes tos bakterijos žūsta“, – rūpesčiais dalinosi Alvytė.

Jos teigimu, žemės ūkyje niekada nebūna gerai. Jeigu labai šlapia, reikia, kad pūstų vėjas ir džiovintų, nes kitaip neįvažiuoji į lauką, o kai vėjuota, negalima purkšti. „Užburtas ratas, bet ūkininkai prisitaiko. Ypač sunku šį pavasarį – visur bėgte. Kiekvieną darbą reikia atlikti laiku. Jeigu neatlieki, jau turi nuostolių“, – sakė bulvių augintoja.

Kviečius atsėjo

Kitas Vilkaviškio krašto ūkininkas Valdas Melninkas (Sūdavos k.) šiemet augina tiek žiemines, tiek vasarines kultūras, be to, savame ūkyje baigia statyti paukštidę. Pasak ūkio šeimininko, šį pavasarį vos spėja suktis. „Visur yra darbų – ir laukuose, ir statomuose tvartuose. Reikia ir techniką atnaujinti“, – kalbėjo ūkininkas.

Anot V.Melninko, šiemet drėgmės laukuose netrūksta, tad jau galėtų nebelyti ir leisti užbaigti pradėtus darbus – lietus pristabdė pasėlių purškimą.

Savame ūkyje V.Melninkui šį pavasarį teko kai kur atsėti žieminius javus. Tiksliai negali pasakyti, ar jie iššalo, ar iššuto. Į plikas vietas įsėjo vasarinius kviečius. Žieminiai rapsai pradėjo žydėti, bet po lietaus žiedeliai susitraukė – lietus pristabdė jų žydėjimą. Be žieminių rapsų, kurie gerai žiemojo, ir be žieminių kviečių, kuriuos teko vietomis atsėti, V.Melninkas šiemet pasėjo cukrinių runkelių, pupų.

„Visko užtenka. Visi laukai pilnai apsėti, spėjome. Visada tikimės sėkmingai viską išauginti, bet turbūt dar nebuvo taip, kad galėtume suplanuoti derlių. Nežinomybė dėl cukrinių runkelių tęsiasi jau ne vienus metus, šiemet – tas pats“, – teigė ūkininkas.

Ūkininkas Valdas džiaugėsi, kad buvo apsidraudęs pasėlius, todėl nuostolius jam kompensavo draudimo įmonė. Šiemet jam teko atsėti apie 15 ha javų. Draudimo išmokėtų pinigų atsėjimui užteko. Žieminius kviečius atsėjo vasariniais.

Rapsų laukai šiame ūkyje nenukentėjo, jie buvo atsparesni. Ūkio šeimininkas pastebi, kad kelinti metai žieminiai rapsai žiemoja žymiai geriau nei žieminiai kviečiai. Valdas įvertina ir savo klaidas, sako, gal per anksti įsėja žieminius kviečius. Klimatas šiltėja, šie greitai auga. Tačiau ūkininkas pastebi ir tai, kad vienodų metų ir pastovaus klimato nėra.

V.Melninkas sakė, kad kasdien iš laukų skuba į naujai pastatytą ir įrenginėjamą paukščių auginimo fermą. Beliko greta naujo pastato išasfaltuoti aikšteles, bet prilijo, todėl sustojo ir šie darbai. Jis pasakojo, kad naujoje fermoje galės auginti iki 50 tūkst. vnt. viščiukų broilerių. Pašarams naudos savo ūkyje išaugintus grūdus.

Tuo darbai Melninkų ūkyje nesibaigia. Lietingu oru, kai stoja kiti darbai, vyrai triūsia garažuose. Anot Valdo, reikia ruošti kombainus javapjūtei, nes netruks ateiti, o per dieną visko nesužiūrėsi.

Tempai spartūs

Šio pavasario darbymečio tempai mūsų rajone buvo labai greiti, spėrūs. Kai perdžiūsta žemė, vėl negerai – būna kitų problemų. Manau, kad viskas jau sugulė, tik grikiai liko. Darbymečiui nusiteikę ir gerai pasiruošę ūkininkai jau užbaigė darbus, o kurie taip sau iš lėto juda, gal ir turi kažkokių užsilikusių darbų. Kitur dar labai šlapia, žmonės su technika negalėjo įvažiuoti į laukus, todėl irgi laukia, kol pradžius. Mintyse buvo sudėliota, kad turi būti pasėta, bet iš tiesų tai dar nepadaryta. Pavasarį vertinu kaip pavykusį su darbais, bet jis buvo spaudžiantis, verčiantis skubėti. Mes savo šeimos ūkyje auginame ir žieminius, ir vasarinius rapsus. Pagal metus, sėjomainą, ir grikių sėjame, nes mūsų laukai yra nenašiose žemėse Vištyčio seniūnijoje. Grikiai paprastai sėjami gegužės pabaigoje, kad nebūtų šalnų. Link to jau einame. Po gegužės 20 dienos šalnų jau retokai pasitaiko, nors būna visaip.

Labai rimtų rūpesčių, kad reikėtų atsėti itin daug pasėlių, šis pavasaris Vilkaviškio krašto ūkininkams nesukėlė. Atsėti reikėjo ten, kur buvo plikesni laukai, kur pasėlių beveik nedengė sniegas. Kviečiai galimai nušalo, kitose vietose galbūt ir iššuto. Tai didelė tikimybė, nes žemė buvo nepašalusi ir uždėjo didelį sluoksnį sniego. Tikrai ten galėjo iššusti kviečiai. Per anksti pasėjus, jeigu paaugo didoki, irgi turėjo įtakos. Ūkininkai skuba kuo anksčiau iš rudens pasėti, tuomet jie geriau įsišaknija, bet vėl – kviečiai užauga per dideli. Mano močiutė pasakodavo: jeigu matydavo, jog žieminiai kviečiai užauga per ilgi, tai arba nuganydavo (gindavo avis), arba net nupjaudavo, patrumpindavo, kad žiemą neiššustų.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2021-05-28

Nors pavasaris šaltas, MARS dar padidino pasėlių derlingumo prognozę

Naujausioje, gegužės pabaigoje paskelbtoje apžvalgoje Europos pasėlių derlingumo prognozavimo centras (MARS) pateikia dar padidintus duomenis – tikimasi beveik visų rūšių žiemkenčių derliaus bendro augimo, nors situacija šalyse gerokai skiriasi.

Jau kovo pabaigoje, apžvelgiant žieminių pasėlių būklę, MARS teigė, kad daugelyje šalių situacija gera ir prognozavo, jog daugumos kultūrų ir šalių žieminių pasėlių derlingumo vidurkiai pastebimai viršys praėjusių metų lygį, kadangi jis buvo palyginti žemas, taip pat ir paskutinių 5-erių metų vidurkį. Naujausioje apžvalgoje pateikiami dar padidinti skaičiai, nors teigiama žieminių augalų derliaus perspektyva vertinama atsargiai (viskas priklausys nuo tolesnių oro sąlygų).

Apžvelgiant šio pavasario oro sąlygas, MARS konstatuoja, kad šių metų balandis didelėje Vidurio Europos dalyje buvo vienas šalčiausių per centro stebėjimų nuo 1979 m. istoriją. Šaltesnės nei įprasta sąlygos stebėtos plačioje juostoje nuo šiaurės vakarų į pietryčius, besitęsiančioje nuo Jungtinės Karalystės iki Rumunijos. Dėl to vėlavo žiemkenčių vegetacija, buvo lėtesnis biomasės augimas, sudėtingesnės pavasarinės sėjos sąlygos, tačiau manoma, kad kol kas didesnio neigiamo poveikio pasėlių derlingumo potencialui tai neturės.

Tiesa šalnos, kaip skelbta anksčiau, atnešė nuostolių cukrinių runkelių augintojams, sodininkams. MARS ekspertų vertinimu, augalų vystymosi vėlavimas gali reikšti didesnę riziką pasėliams reaguojant į galimas karščio bangas (jeigu tokių būtų). O teigiamas šaltesnių nei įprasta sąlygų aspektas yra mažesnis pasėlių vandens poreikis. Kai kuriose Europos dalyse balandį ir gegužę stebėtas lietaus perteklius. Pavyzdžiui, gausūs krituliai Lenkijoje padarė daug žalos vasarojui, o dalį cukrinių runkelių reikėjo persėti. Tačiau, pasak MARS ekspertų, daugelyje kitų regionų, tokių kaip Čekija, Italijos šiaurė, Pirėnų pusiasalis, Lietuva, Vakarų Rusija ir Rytų Ukraina, didesnis lietaus kiekis daugiausia buvo naudingas pasėliams atstatant dirvožemio vandens lygį, kadangi ankstesniais metais jis buvo gerokai išsekęs.

Bendros prognozės teigiamos, bet situacija šalyse nevienoda

Palyginti su balandžio mėnesio prognoze, visų javų, išskyrus kvietrugių, derlingumo prognozę ES šalyse MARS ekspertai dar padidino nuo 0,2 iki 2,6 proc. O palyginti su 5-rių metų vidurkiu, šiemet prognozuojami 0,8-5,9 proc. aukštesni javų derlingumai. Laukiama, kad bendras visų javų derlingumas ES šį sezoną bus 4,2 proc. didesnis negu penkerių metų vidurkis ir 0,7 proc. didesnis negu buvo manyta balandžio prognozėje. Palyginti su penkerių metų vidurkiu, šiemet ES labiausiai turėtų padidėti rugių (+5,9 proc.), žieminių miežių (+4,8 proc.), minkštųjų kviečių (+3,9 proc.) derlingumo vidurkis.

Kvietrugių derlingumas prognozuojamas 2,5 proc. didesnis, bet jis būtų 2,9 proc. mažesnis nei pernai. ES lygiu žiemkenčių derlingumas padidintas daugiausiai dėl to, kad pagerėjo Prancūzijos, Rumunijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos pasėlių perspektyvos. Kviečių derlingumo prognozės, palyginti su paskutinių 5 metų vidurkiu, šiam sezonui padidintos praktiškai visose ES šalyse, išskyrus Portugaliją (-6,7 proc.), Austriją (-2,5 proc.) ir Slovakiją (-3,2 proc.).

Tačiau lyginant su praėjusiais metais, šiemet menkesnis derlingumas prognozuojamas 13-oje ES šalių. Didžiausias vidutinio kviečių derlingumo sumažėjimas numatomas Ispanijoje (-15 proc.), Austrijoje (-10 proc.), taip pat Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje ir kt. Didesnio už pernykštį vidutinio kviečių derlingumo tikimasi keliolikoje kitų ES šalių. Įdomu tai, kad net 45 proc. didesnis negu pernai kviečių derlingumas prognozuojamas Rumunijoje (4,32 t/ha), tačiau tokiu atveju jis tik 1,1 proc. viršytų paskutinių penkerių metų vidurkį. Šiemet kviečių derlingumo padidėjimo 28 proc., iki 5,01 t/ha, laukiama ir Bulgarijoje.

Prancūzijoje prognozuojamas 6,5 proc. didesnis kviečių derlingumo vidurkis (7,16 t/ha) negu pernai. Airijoje – net 18 proc. didesnis, iki 9,82 t/ha. Vokietijoje kviečių derlingumas numatomas 2,1 proc. mažesnis už pernykštį, bet jis 3 proc. viršytų 5 metų lygį. MARS dar padidino ir bendrą ES rapsų derlingumo prognozę, šiemet jis gali siekti vidutiniškai 3,21 t/ha, o tai būtų 5,2 proc. daugiau negu 5 metų vidurkis ir 1,8 proc. daugiau negu pernai. Rapsų derlingumas šį sezoną, palyginti su pernykščiu, turėtų augti Prancūzijoje (+13 proc.), Bulgarijoje (+25 proc.), Suomijoje (+15 proc.), Vengrijoje (+12 proc.), Rumunijoje (+20 proc.), kiek mažiau ir Vokietijoje (+3,6 proc.).

Reikšmingesnis rapsų derlingumo vidurkio sumažėjimas šiemet, palyginti su pernai metais, numatomas Lenkijoje (-9,4 proc.), Ispanijoje (-21 proc.), taip pat ir Estijoje (-18 proc.,) bei Lietuvoje (-17 proc.) ir Latvijoje (-5,9 proc.). MARS ekspertai taip pat padidino bendrą miežių derlingumo prognozę, bet šis padidėjimas turėtų būti žieminių miežių sąskaita, kadangi vasarinių derlingumo tikimasi 7,2 proc. mažesnio negu pernai. MARS duomenimis, šiemet ES šalių mastu turėtų būti didesnis ir kukurūzų grūdų, bulvių, cukrinių runkelių, sojų derlingumas. Tik saulėgrąžų derlius šiemet numatomas 2,9 proc. mažesnis negu 5 metų vidurkis.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-31

Konkursą „Baltiją tausojantis ūkininkas“ laimėjo limuzinų augintojai

„Pradžioje labai nustebome ir tik po to jau pradėjome džiaugtis“, – sako Arūnas Rutkauskas, paklaustas, kaip reagavo, kai sužinojo, jog komisija jo su žmona Rasa Rutkauskiene vystomą limuzinų ūkį pripažino konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nugalėtoju.

2014 metais Kelmės rajone įkurto ūkio šeimininkai laimėjo 1000 eurų vertės prizą ir teisę atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurso etape, kuriame varžysis su kitų Baltijos regiono šalių nacionaliniais nugalėtojais. Šiemet po metų pertraukos surengto konkurso tikslas – įvertinti ir apdovanoti tuos ūkininkus, kurie savo iniciatyva ėmėsi priemonių, mažinančių maistinių medžiagų (azoto bei fosforo) nuotėkį į vandens telkinius – tuo pačiu ir į Baltijos jūrą.

Šiuo konkursu Pasaulinis gamtos fondas (WWF) kartu su organizacijos partneriais siekia parodyti, kokios svarbios gamtos apsaugai yra ūkininkų iniciatyvos, bei kartu su visuomene pasidžiaugti gerais ūkininkavimo pavyzdžiais visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje šio konkurso atranką organizuoja Lietuvos gamtos fondas (LGF). „Apie konkursą sužinojome seniai, bet žmoną teko ilgai įkalbinėti – galbūt anksčiau jautėme, kad mūsų limuzinų ferma yra kūrimo procese, o dabar jau perėjome į tobulinimo etapą. Nors mūsų ūkio negalima pavadinti ekologišku, kurdami jį mokomės būtent iš tokių ūkių.

Greta ūkininkavimo esu ir veterinarijos gydytojas, tad galbūt tai taip pat turėjo įtakos pasirinkimui ūkininkauti tvariai. Norint naudoti chemiją savo ūkyje, reikia nemažai žinių – man tikrai baisu, kai net į mažus kaimo ūkius atvažiuoja chemijos purkštuvai. Mūsų ūkis vis dar plečiasi, tikslas – jį padidinti nuo 70 iki 150 hektarų, turėti 60 motininių limuzinių – iš to jau galėtų pragyventi keturių asmenų šeimyna. Norint ūkininkauti tvariai, reikia eksperimentuoti, nebijoti inovacijų. Galime tvirtai teigti, jog būtent išbandytos naujovės atneša tik gerąja prasme stebinančius rezultatus“, – sako A. Rutkauskas.

Žemės ūkio ministro patarėjos ir konkurso komisijos narės Kristinos Simonaitytės nuomone, pergalę lėmė ūkyje taikomų priemonių visuma. „Šis ūkis išsiskyrė taikomais išties inovatyviais aplinką tausojančiais metodais. Tai iš dalies taip pat prisidėjo ir prie aukšto balo, skirto už prie klimato kaitos švelninimo prisidedančias priemones. Vertinant dalyvius taip pat itin svarbu buvo ūkininkų noras dalintis sukaupta patirtimi. Džiugu, kad laimėjęs ūkis dalyvauja įvairiose šviečiamosiose veiklose ir renginiuose, kuriuose pasakoja apie savo inovatyvius ir aplinkai draugiškus ūkininkavimo metodus.

Tad nauda – visai bendruomenei”, – sako K. Simonaitytė. Antrajame etape visi nacionaliniai laimėtojai susirenka tarptautinėje konferencijoje vienoje iš Baltijos regiono šalių. Šios konferencijos metu paskelbiamas pagrindinis konkurso nugalėtojas, kuriam įteikiamas 10 tūkst. eurų prizas. Renginyje visų Baltiją supančių šalių ūkininkai turi unikalią galimybę dalintis savo sukaupta patirtimi bei idėjomis.

„Šis ir panašūs konkursai padeda atkreipti dėmesį į sektinus pavyzdžius, į inovatyvius metodus bei apskritai pademonstruoja, jog ūkininkavimas, kuris yra draugiškas aplinkai, yra ne tik įmanomas, bet ir naudingas tiek ūkininkui, tiek bendruomenei ir visuomenei. Labai svarbu dalintis gerąja patirtimi, o siekiantiems ūkininkauti tvariau – būti atviriems šioms patirtims ir kitokiems požiūriams bei norėti mokytis“, – pastebi K. Simonaitytė. Ji tikisi, kad konkurse nugalėjusių lietuvių šeimos idėjas įvertins ir kitų šalių ūkininkai.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-28

Nuotekų dumblas kaip trąša – daugiau naudos ar rizikos?

Lietuvoje per metus sukaupiama apie 50 tūkst. t nuotekų dumblo. Valstybei kainuoja jį kaupti, pūdyti, džiovinti, deginti. Nuo 2016 m. miesto nuotekų dumblas šalyje naudojamas žemės ūkyje kaip trąša. Aplinkosaugininkai prioritetą teikia nuotekų dumblui, teigdami, kad gyvulių mėšlas klimatui kenkia labiau. Europos Sąjungos direktyvos skatina dumblą naudoti žemės ūkyje, tačiau kartu nustatoma daug dumblo kokybės ir jo naudojimo reikalavimų.

Jų tikslas – apriboti sunkiųjų metalų koncentraciją dirvožemyje. Dar prieš dešimtmetį Europoje beveik pusė viso nuotekų dumblo buvo panaudota žemdirbystėje. Tiesa, skirtingose pasaulio šalyse taip naudojamo dumblo proporcijos smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, Kinijoje panaudojamas visas milijoniniuose miestuose pagamintas nuotekų dumblas, JAV – apie 80 proc., šiek tiek mažiau Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiandien savo pašnekovų klausiame, ar jie nori savo laukus tręšti nuotekų dumblu?

Alytaus r. ūkininkas Alytis ŽILINSKAS: „Penkerius metus savo laukams tręšti naudoju nuotekų dumblo granules ir galiu patvirtinti, jog tai puiki ir pagal ES standartus (LAND 20–2005) sertifikuota trąša. Šešiuose Alytaus r. ūkiuose 250 ha plote buvo panaudota 500 t apdoroto nuotekų dumblo, prieš tai atlikus žemės tyrimus, parengus tręšimo planus, gavus visus aplinkosaugos tarnybų leidimus. Mano ūkio dirvos sunkios, nederlingos, pakanka kalio, tačiau trūksta fosforo. Šis elementas atlieka išskirtinį vaidmenį energijos apykaitoje, ląstelių dalijimosi ir dauginimosi procesuose, skatina maisto medžiagų pasisavinimą. Didelę reikšmę fosforas turi ir fotosintezėje. Jei jo per mažai, augalai vystosi kur kas lėčiau, būna silpnesni. Be viso to, šis elementas priskiriamas prie neatsinaujinančių žaliavų, kurių natūralios atsargos laikui bėgant vis mažėja. Prieš sėją į hektarą pylėme po dvi tonas A klasės išdžiovinto, supūdyto ir į granules supresuoto dumblo. Patręšus pirmaisiais metais iš hektaro prikūliau 5,5 t vasarinių kviečių, antraisiais – 9 t.

Aplinkosaugos specialistams atlikus išsamius dirvos tyrimus, buvo nustatytas labai geras vario ir cinko, pakankamas boro kiekis. Šie metalai dirvai – kaip žmogui vitaminas C. Prieš parduodant derlių supirkėjui laboratorijoje grūdams buvo nustatyta ekstra klasė. Kiek girdėjau, pastaraisiais metais „Dzūkijos vandenys“ ketina išdžiovintą nuotekų dumblą vežti į Akmenę ir ten sudeginti. Alytaus regiono ūkininkams jis buvo tiekiamas nemokamai. Tyrimai taip pat ūkininkams nekainavo. Aplinkosaugininkai pirmiausia derino tręšimo planus, paskui prižiūrėjo, kaip tręšiama. Kadangi dumblą reikėjo įterpti į žemę, jo negalima barstyti, žemė turėjo būti aparta arba apakėta, temperatūra negalėjo viršyti 20 laipsnių.“

Skuodo r. ūkininkas Kazimieras JUCEVIČIUS: „Nelabai sutikčiau nuotekų dumblu tręšti savo laukų. Kas nustatys, kad mano žemei jo reikia? Anksčiau kolektyviniuose ūkiuose trąšų niekas neskaičiavo, pylė iš akies. Šiandien Lietuvoje yra sąlygos vystyti gyvulininkystę, natūraliomis trąšomis aprūpinti augalininkystės ir daržovių ūkius, tačiau Bendrijos ir nacionalinė agrarinė politika sako kitaip. Mano nuomone, pirmiausia reikėtų ištirti dirvą, paskui – nuotekų dumblo sudėtį, tada parengti tręšimo planą. Šioje darbų grandinėje matau daug nepasitikėjimo – ir specialistai, ir mokslininkai dažnai pasielgia taip, kaip reikia, priklauso nuo to, kas užsako projektus ir moka pinigus. Tarptautinė praktika liudija, jog kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse neapdorotu miestų nuotekų dumblu tręšiami daržovių laukai, uogynai, sodai, vėliau produkcija eksportuojama už mažesnę nei rinkos kainą. Kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Belgijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, nuotekų dumblas tręšti žmogaus maistui naudojamoms žemės ūkio kultūroms ribojamas.“

Prienų r. ūkininkas Donatas ŠIMUKONIS: „Pasterizuotą nuotekų dumblą be baimės būtų galima panaudoti techninėms žemės ūkio kultūroms, pavyzdžiui, rapsams tręšti. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, pagal azoto kiekį dirvai nuotekų dumblas beveik dvidešimt kartų palankesnis už fermų mėšlą. Finansiškai nuotekų dumblas pigesnis už mėšlą, tačiau ar jis naudingesnis dirvai, aš dar abejočiau. Žinau, kad kai kurie Prienų r. augalininkystės ūkių šeimininkai savo laukams tręšti priima „Birštono vandenų“ tiekiamą nuotekų dumblą, nes ir pati trąša, ir parengti tręšimo planai nekainuoja. Juos užsako tarpininkas, kuriam pinigus už abi paslaugas sumoka nuotekų tiekėjas. Mano nuomone, nuotekų dumblo sudėtis ir kokybė labai priklauso nuo miesto. Jeigu jame yra pramonės įmonių, dumblas turės sunkiųjų metalų ar kitų priemaišų, o tokių miestų kaip Prienai ar Birštonas nuotekų dumblą „suvirškina“ jam neutralizuoti skirtos bakterijos. Ūkininko valia rinktis.“

ŽŪB „Tėviškė“ (Varėnos r.) valdybos pirmininkas Vytautas RAMANAUSKAS: „Prieš keletą metų bendrovė likvidavo nuostolingą pieno ūkį, pasilikome tik augalininkystę. Bendrovės turimi plotai – prastos, eroduotos žemės, joms reikia trąšų. Su „Varėnos vandenų“ bendrove sudarėme sutartį, kad jie parengs tręšimo planus ir nuotekų dumblą įterpsime 50 ha pūdymo plote, kuriame numatėme auginti žiemkenčius. Rugsėjį pradėsime darbus. Mokslininkų atlikti dirvožemio ir nuotekų dumblo tyrimai liudija, kad bendrovė turės daugiau naudos nei galimų pavojų. Varėnoje nėra pramonės įmonių, o apdorotas buitinių nuotekų dumblas tikrai pagerins prasto Dzūkijos dirvožemio sudėtį. Po metų kitų, sulaukę derliaus rezultatų, spręsime, ar tęsti bendradarbiavimą su nuotekų dumblo tiekėjais.“

ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ (Šiaulių r.) vadovas Arūnas GRUBLIAUSKIS: „Šalies žemdirbiai – ne bemoksliai piemenys, o akademijas baigę žemės ūkio specialistai. Mus gąsdina Aplinkos ministerijos valdininkų priimami sprendimai dėl žemės tręšimo mėšlu ar nuotekų dumblu. Žemę dirbančiam žmogui keistai skamba Vilniaus valdžios kabinetuose sukurpti įsakymai, nurodymai ir po jų einančios sankcijos ar baudos. Mūsų bendrovė atsisakė laukams tręšti naudoti miesto nuotekų dumblą. Ūkyje laikoma apie 960 galvijų, tarp jų 600 karvių, todėl daugiamečių žolių pievas galime tręšti tirštu galvijų mėšlu, kuriame gausu ir perpuvusių šiaudų. Į hektarą pilame 30-40 t mėšlo, tai yra aplinkosaugos tarnybų patvirtinta norma. Vakarų Europos ūkininkai laukams tręšti taip pat prioritetą teikia galvijų mėšlui, tačiau dėl gamybos technologijų jo stokoja. Matyt, dėl to ir buvo sugalvota alternatyva laukus tręšti nuotekų dumblu.“

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Justinas ADOMAITIS, 2021-05-31

ES derybos dėl žemės ūkio subsidijų reformos atidėtos iki birželio

Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai ateinantį mėnesį sugrįš prie opių žemės ūkio subsidijų reformų klausimų, nes šią savaitę vykusiame susitikime susitarimo nepavyko pasiekti, penktadienį pranešė pareigūnai.

„Nors keliose srityse padaryta pažangos, vis dar esama virtinės neišspręstų klausimų. Dėl to buvo nuspręsta atidėti derybas iki kito žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų susitikimo birželį“, – nurodoma ES Tarybos išplatintame pareiškime. Tris dienas vykusios ministrų ir europarlamentarų derybos dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos nuo 2023 metų įstrigo dėl įstatymų leidėjų reikalavimo, kad subsidijos taptų „žalesnės“. Klausimas susijęs su didžiulėmis sumomis. 2021–2027 metų ES biudžete BŽŪP finansuoti numatyti 387 mlrd. eurų – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginei paramai Europos ūkininkams.

Per šios savaitės derybas europarlamentarai tvirtino, kad 30 proc. tiesioginės paramos turi atitekti ūkininkams, dalyvaujantiems griežtai apibrėžtose programose, tausojančiose aplinką.

ES ministrai laikėsi pozicijos, kad šiems ūkininkams turėtų būti skirta 20 proc. paramos, ir pasisakė už tai, kad būtų supaprastinta biurokratija. „Mums reikia ambicingų tikslų, tačiau jie turi būti įgyvendinami“, – sakė Portugalijos žemės ūkio ministrė Maria do Ceu Antunes trečiadienį, kai prasidėjo derybos. Europos Parlamento derybininkė Anne Sander iš centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos penktadienį paragino siekti pusiausvyros. „Mėginsime susitarti birželį. Visiems reikia prisiimti atsakomybę. Be ekonominio tvarumo nebus aplinkos ir klimato tvarumo“, – sakė jis.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-05-28

Ankstesnės žemės ūkio naujienos