Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-05

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

K. Navickas: tikslas vienas – gyvas ir klestintis Lietuvos kaimas

Lietuvos žemės ūkio rūmai švenčia dvigubą jubiliejų. Nuo organizacijos įkūrimo tarpukario Lietuvoje praėjo jau 95-eri metai, o nuo atkūrimo Lietuvai atgavus nepriklausomybę – 30 metų.   Šios organizacijos, ne veltui vadinamos Kaimo parlamentu, atsiradimas suteikė pagalbą kaimo žmonėms, siekiantiems ūkininkavimo pažangos, paklojo pamatus Lietuvos žemdirbių atstovavimui, jų interesų gynimui.

Per tris Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius Rūmai tapo įtakinga žemdirbių savivaldos organizacija, prisidėjusia prie modernaus ir konkurencingo Lietuvos žemės ūkio kūrimo.

„Istorija rodo, kad norint pasiekti bet kokį tikslą, būtina dirbti drauge. Todėl šiandien visiems Rūmų nariams, partneriams bei draugams linkiu bendradarbiavimo ir sutarimo. Nes mūsų visų tikslas vienas – gyvas ir klestintis Lietuvos kaimas“, – šventinio renginio metu kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-02

Nuo pandemijos nukentėjusiems ūkiams dar liko 5 mln. Eur paramos lėšų

Ūkiams, susidūrusiems su apyvartinio kapitalo trūkumu COVID-19 pandemijos laikotarpiu, dar gali būti suteikta lengvatinių paskolų už 5,2 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi finansavimo poreikį, pratęsė skolinimo terminą, kuris turėjo baigtis birželio mėnesį. Paskolos pagal skatinamąją finansinę priemonę bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Nuo skatinamosios finansinės priemonės įgyvendinimo pradžios 2020 m. rugpjūčio mėn. jau 1280 žemės ūkio ir žuvininkystės subjektų pasinaudojo galimybe gauti paskolų už 127,9 mln. eurų. Paskoloms pagal šią priemonę iš viso yra skirta 133,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lengvatinėmis paskolomis naudojasi ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai. Daugiausia jų veikia augalininkystės sektoriuje, tačiau aktyvūs ir pienininkystės, gyvulininkystės ūkiai, kailinių žvėrelių augintojai. Paskolomis mažiau domisi akvakultūros, sodininkystės, daržininkystės ir paukštininkystės ūkiai.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę padeda ūkio subjektams laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas.

Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų. Ji gali būti suteikta laikotarpiui iki 36 mėn. su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 0,69 proc. Administravimo mokestis siekia 2 proc. paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų.

Paramą administruoja Nacionalinės plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Ūkio subjektai, norintys gauti lengvatinę paskolą, pirmiausia turi kreiptis į priemonės įgyvendinime dalyvaujančius finansų tarpininkus (jų sąrašas skelbiamas www.garfondas.lt) ir pateikti užpildytą paraišką bei kitus dokumentus.

Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Ūkio subjektui ji gali būti suteikta tik vieną kartą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-02

Pradedamos deklaruotų laukų patikros

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda pareiškėjų deklaruotų laukų patikras. Šiais metais kaip ir pernai planuojama atlikti mažiau patikrų, be to, tikrintojai nevyks į laukus, jei tik tai leis tikrinamų įsipareigojimų specifika.   Patikros ūkiuose vykdomos norint įsitikinti, kad pareiškėjai tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus ir tai daryti įpareigoja Europos Sąjungos teisės aktai.

Dėl pasaulyje kilusios COVID-19 pandemijos Europos Komisija leido valstybėms narėms sumažinti patikrų imtis 2020 m., taip pat ir šiais metais. Tad 2021 m. planuojamas panašus patikrų skaičius kaip ir pernai.

Jau nuo praėjusių metų NMA nuotoliniu būdu atlieka ne tik laukų matavimus, bet ir nustato auginamą pasėlį, pievų šienavimą/ganymą. Minėtų reikalavimų nustatymas atliekamas vadovaujantis palydoviniais duomenimis arba gavus nuotraukas per mobilią programėlę „NMA agro“.  Naudodamiesi programėle pareiškėjai gali patys dalyvauti patikrinimo procese ir pranešti apie įvykdytas veiklas (atsiųsti dirbamo lauko nuotraukas), taip pat informuoti apie force majeure aplinkybes.
 
Paminėtina, kad pareiškėjai, siekiantys susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves ir deklaravę 3 ha ir didesnį plotą, privalo pateikti mobiliąja programėle „NMA agro“ kiekvieno lauko, kuriame turi matytis užaugintas derlius, nuotraukas. Nuotraukas būtina atsiųsti iki spalio 1 d., likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki derliaus nuėmimo.
 
Šiais metais įsigaliojo naujas reikalavimas – draudimas smulkinti žolę, jei pareiškėjų laikomų gyvulių vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 SG pievos hektarui. Tikrinant šį reikalavimą pirmiausia įvertinami nuotolinių patikrinimų rezultatai ir tik tuo atveju, jei nustatomas biomasės sumažėjimas,  bus vykstama atlikti patikrą vietoje. Vykdant patikrą vietoje vizualiai nustatomas faktas, ar žolės mulčiavimo ganyklose arba pievose arba žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje buvo atliekamas.
 
Siekis vengti besidubliuojančių reikalavi­mų tikrinimo bei mažinti vizitų pas tikruosius ūkininkus skaičių taip pat paskatino NMA peržiūrėti bei atnaujinti atitinkamas patikrinimų atlikimo tvarkas su pagrindinėmis ūki­ninkus prižiūrinčiomis instituci­jomis: Valstybine maisto ir veterinari­jos tarnyba (VMVT), VšĮ „Ekoagros“, Valstybine augalininkystės tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir kt.
 
Paminėtina, kad nuo 2021 m. susietosios paramos gyvulius patikras atliks ne NMA, o VMVT. Taigi nuo šiol, jei pareiškėjas bus atrinktas susietosios paramos už gyvulius bei kompleksinės paramos reikalavimų patikrai, jo ūkyje lankysis tik viena institucija.

Šaltinis: nma.lt,2021-07-05

Suvokimas apie produktyvumo tyrimų naudą ateina skaičiuojant

„Pieno ūkyje kaip ir kiekviename versle reikia skaičiuoti, – sako Plungės r. ūkininkas Tomas Skierus, – be produktyvumo tyrimų duomenų šis verslas būtų neįmanomas. Kiekvieną dieną analizuojame kiek melžiama iš gyvulio, kiek pašaro jis suėdė, kaip įsisavino. Gera vadyba, gyvulių priežiūra, laikymo sąlygos, genetika, šėrimas – visa tai koreliuoja tarpusavyje. Apie kiekvieną galviją reikalinga individuali informacija, tik tuomet gali projektuoti bendrus bandos rezultatus, kurie lemia tvarią verslo ateitį“.

Efektyvumo linkme

T. Skierus Jovaišiškių kaime pieno ūkį nusipirko 2014 m. birželį. Tuomet iš karvės vidutiniškai per laktaciją buvo melžiama 6847 kg pieno, riebalų ir baltymų suma sudarė 507 kg. Šiandien galvijų produktyvumas siekia vidutiniškai 11 940 kg pieno, riebalų ir baltymų suma – 899 kg. Praėjusiais metais T. Skieraus pieno ūkis buvo pripažintas efektyviausiu šalyje pagal per metus išaugusį parduodamo pieno kiekį (progresas siekė 74 proc.).

„Kai įsigijome ūkį, per darbo valandą buvo pagaminama 40 kg produkcijos, dabar – daugiau nei 300 kg, – kalba T. Skierus, – planuojame pasiekti 400 kg. Tuomet priartėsime prie vidutinių Olandijos, Danijos ūkių. JAV ūkiuose pagaminama net apie 700 kg pieno per 1 darbo valandą. Paradoksas, bet Lietuvoje pieno kilogramo savikainoje darbo užmokesčio dedamoji yra didesnė nei Olandijoje, Danijoje ar JAV, nors darbo užmokestis už 1 darbo valandą – mažesnis kone dvigubai. Analizuodami procesus ir skaičiuodami, susitvarkę darbo efektyvumą, būsime mažiau jautrūs rinkoje esančioms supirkimo kainoms ir/ar valdžios sprendimams“.

„Pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimai yra nepakeičiamas įrankis pieno ūkyje skaičiuojant ir siekiant turėti produktyvią, geros genetinės vertės gyvulių bandą, – kalba UAB „Pieno tyrimai“ direktorės pavaduotoja dr. Danguolė Urbšienė, – tai viena svarbiausių priemonių siekiant sėkmingo gyvulių selekcijos proceso, racionalaus ir pelningo jų veisimo, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą. Surinkti, sukaupti ir susisteminti pirminės veislininkystės ir produktyvumo apskaitos duomenys naudingi produktyvumo tyrimus vykdančiam pieninių gyvūnų savininkui, fermos vadovui, selekcininkui, veterinarijos gydytojui. Jais naudojasi atsakingos kontroliuojančios ir pripažintos veislininkystės institucijos (galvijų gerintojų asociacijos), konsultavimo, mokslo įstaigos ir kt. Atsižvelgiant į šiuos duomenis priimami sprendimai dėl tolimesnio veislininkystės vystymo, pieninių gyvūnų veislinių savybių gerinimo, gamybos efektyvumo didinimo atskiro ūkio ir visos šalies mastu“.

Statistika liudija, jog paskutiniu metu pieno supirkimo rinkoje dalyvaujančių Lietuvos ūkių vidutinis dydis yra 10 karvių, Latvijoje – 20, Estijoje – 160. Su metais mažėjant karvių skaičiui bandos stambėja, didėja laikomų karvių produktyvumas. Atskirose šalyse šie pokyčiai skirtingi, kaip ir iš kiekvienos karvės primelžiamas skirtingas kiekis pieno. Pavyzdžiui, 2019 m.
Lietuvoje vidutiniškai iš tiriamųjų karvių per laktaciją buvo primelžta 7,8 tūkst. kg pieno, Estijoje – 9,4 tūkst. kg, o ES vidurkis siekė 7,4 tūkst. kg. Skaičiai rodo, koks svarbus Lietuvos pieno ūkiui yra veislinis darbas ir intensyvi selekcija siekiant konkurencingumo, tvarumo ir lygiavertės partnerystės su kitomis šalimis. Lietuvoje produktyvumo skirtumas tarp tiriamųjų ir netiriamų karvių, kuris šiuo metu siekia 3,5 tūkst. kg pieno per metus, yra dar vienas iš daugelio rodiklių, akivaizdžiai parodantis kodėl reikalingi ir naudingi genetiniai ir produktyvumo tyrimai, koks svarbus galvijų gerintojų asociacijų darbas.

Pieno ūkio tvarumas

Dr. D. Urbšienės teigimu, šalyje pienininkystės verslas atsidūręs tarp kintančios pasaulio rinkos bei tarptautinių ir nacionalinių politinių pokyčių. Pieno ūkių tvarumą lemia aiški strateginė kryptis ir pamatuoti taktiniai sprendimai. Pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimai turėtų būti viena iš prioritetinių priemonių priimant tokius sprendimus. Juo labiau, kad 70 proc. šių tyrimų kainos apmoka valstybė (pagal Pagalbos veislininkystei taisykles). Kaip žinia, praėjusių metų pabaigoje šalyje produktyvumo tyrimai buvo vykdomi 2847 bandose (10 proc. nuo visų), kuriose buvo 132 571 tiriamųjų karvių (56 proc. nuo visų). Vidutinis tiriamųjų karvių produktyvumas siekė 8261 kg pieno, riebalų ir baltymų suma – 636 kg. Pasak dr. D. Urbšienės, produktyvumo tyrimus pagrinde vykdo stambesnes bandas laikantys, į verslą orientuoti pieno ūkiai. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį 72 proc. tiriamųjų karvių buvo ūkiuose, laikančiuose daugiau nei 51 karvę, 18 proc. – laikančiuose nuo 21 iki 50 karvių.

„Nuosekliai vykdant produktyvumo tyrimus, pieninių gyvūnų laikytojas gali operatyviai priimti sprendimus, susijusius su atskirų karvių ir visos bandos produktyvumu, sveikatingumu ir ilgaamžiškumu“ – įsitikinusi dr. D. Urbšienė.

Ūkyje kalbinti darbuotojai pritaria, kad vykdyti produktyvumo tyrimus naudinga, nes gaunama išsami informacija apie kiekvieną bandos gyvūną. Ja remiantis taip pat galima planuoti prevencinius darbus, siekiant išvengti mastitų, nustatyti ir gydyti slaptus bei klinikinius mastitus, išvengti medžiagų apykaitos ligų. Be to, pateikiamose VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Laikytojų ataskaitose pateikiami reprodukcijai reikalingi rodikliai, kurie padeda priimti sprendimus, siekiant mažinti neproduktyvųjį karvių laikotarpį, gauti daugiau veršelių, kryptingai auginti prieauglį, optimizuoti bandos struktūrą. Kiekvienos karvės pieno riebalų, baltymų santykiai, urejos kiekis piene padeda orientuotis, ar tinkamai sudaryti šėrimo racionai, kaip galima būtų mažinti pašarų sąnaudas. Be to, vykdant produktyvumo tyrimus, iš tų pačių kontrolinių pieno mėginių galima nustatyti ankstyvąjį karvių veršingumą, atlikti pieno mėginių tyrimus sveikos bandos statusui palaikyti, o taip pat gauti kvalifikuotas konsultacijas produktyvumo ir pieno kokybės klausimais.

Jovaišiškių fermoje veikia keturi DeLaval melžimo robotai. Dr. D. Urbšienės teigimu tai vienas iš 53 Lietuvos pieno ūkių, kuriuose karvės melžiamos robotais. Tokių ūkių kasmet daugėja. Juose šiuo metu laikomos 9668 tiriamosios karvės (7,3 proc. nuo visų tiriamųjų karvių).

Bandos valdymo efektyvumas

Jovaišiškių fermoje (šalto tipo galvijų laikymo tvarte) laikoma 240 melžiamų karvių. Bandos pagrindą sudaro holšteinų veislės galvijai, taip pat yra ir Lietuvos juodmargių, žalųjų, senojo genotipo Lietuvos juodmargių. Mišri banda įpareigoja kasdieną sekti, kaip kiekvienas gyvulys įsisavina pašarą, juda fermoje, eina į melžimo robotą. Tuo tikslu, anot T. Skieraus, nepakeičiamas darbo įrankis yra kompiuterizuota bandos valdymo programa „DeLaval“ „DelPro“ su „Herd navigator“.

Pastaruoju metu kalbama apie žemės ir maisto ūkio transformaciją įgyvendinant ES Žaliojo kurso tikslus bei Lietuvos iškeltą siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Prancūzų mokslininkai yra paskaičiavę, jog stambiuose ūkiuose laikomos produktyvesnės karvės, vienam galvijui tenka gerokai mažesnis išmetamų kenksmingų dujų kiekis nei smulkiuose. Prancūzų atlikti tyrimai taip pat liudija, kad geros genetikos produktyvus galvijas iš pašaro gautos energijos į orą nešvaisto. Mokslininkų pateiktais duomenimis karvė, per dieną duodanti 10 l pieno, į atmosferą išskiria 210 l anglies dvideginio, duodanti 40 l – 360 l. Daug kartų pavojingesnės už anglies dioksidą yra gyvulių išskiriamos metano dujos. Paskaičiuota, kad per parą vidutiniškai 5,0 tūkst. kg pieno duodanti karvė išskiria 300 l metano dujų, o duodanti 10,0 tūkst. kg pieno – 400 l (2018 m. IDF informacija). Vadinasi, karvių produktyvumo didinimas yra pagrindinė sąlyga pieno ūkį orientuoti „žaliuoju kursu“. Todėl išskirtinis dėmesys reikalingas tiek gyvulių šėrimui ir genetikai, tiek produktyvumo tyrimams.

Nuolatinė stebėsena ir tyrimai

„Pieno ūkius, tame tarpe ir Jovaišiškių, pirkome pieno krizės metais, – šiandien prisimena mišraus ūkio vadovas T. Skierus, – sujungėme ūkius, pasižiūrėjome ką įsigijome ir, palyginę su olandų ir amerikiečių pieno ūkių praktika, supratome, jog mūsų pienininkystės verslas kažkur ne ten. Su konsultantų pagalba analizavome duomenis, skaičiavome ir atsirinkome, kuriuos galvijus auginti ir veisti toliau, o kuriuos brokuoti. Šiuo metu telyčioms ir geriausių karvių sėklinimui naudojame seksuotą spermą, planuojamų brokuoti – mėsinių bulių sperma (beje, ją renkamės taip pat ne prasčiausią)“.

Pasak ūkio vadovo, kiekvieną dieną ūkyje sekamas karvių produktyvumas, tikrinami pastebėti nukrypimai. Kartą per mėnesį ūkį aplanko šėrimo specialistas, kuris sudėlioja racionus atskiroms gyvulių grupėms – melžiamoms, užtrūkusioms, tranzitinėms, telyčioms ir veršeliams. Su reguliariai atvykstančiais konsultantais ir mokslininkais analizuojami visi turimi ūkio duomenys, daromos korekcijos. Pavyzdžiui, pašarų konversijos koeficientas Lietuvoje siekia 1,3, o Jovaišiškių fermoje – 1,6. Darbuotojai pastoviai seka riebalų ir baltymų santykio, urėjos kiekio piene pokyčius, tačiau vien dėl ekonominių sumetimų pašarų korekcijos nepraktikuoja, nes galvijams itin svarbu šėrimo ir pašarų stabilumas. „Žolė, kukurūzai, javai, sojos, rapsai – kiekvieną kartą perskaičiuojama, kaip turi būti, o ne kaip norėtume“, – pastebi ūkio vadovas T. Skierus.

Kitas svarbus ūkio atsiperkamumo aspektas – efektyvi bandos reprodukcinė būsena. Taikant rujos sinchronizaciją išvengiama produkcijos nuostolių bei patogeninių problemų, tausojama galvijų sveikata.

Siekiant geriausių rezultatų, svarbu įvertinti visus ūkio tvarumo apsektus „iš mažiau, gauti daugiau“ arba „karvę laikyti trumpiau, bet melžti daugiau“ ir panašius. Siektini ūkio rodikliai, lygiuojantis su geriausiais pasaulyje, tik parodo, kad reikės dar atidžiau skaičiuoti ir analizuoti visus turimus duomenis. Todėl pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų paslaugos reikšmė tampa dar aktualesnė.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Justinas ADOMAITIS, 2021-07-02

Siurprizai susitarime dėl milijardų – dalis ūkininkų praras pajamas

Susitarimuose dėl žemės ūkio naujosios politikos sulaukėme ir netikėtumų – kai kurie sprendimai buvo nelaukti ir ne visiems naudingi. Pavyzdžiui, įvesta aktyvaus ūkininko sąvoka, apribota galimybė gauti ekologines išmokas, tiesiog dirbant nederlingas vietoves, įvesta socialinės dimensijos sąvoka – jei ūkininkas blogai elgsis su darbuotojais bus mažinamos tiesioginės išmokos.

Apie tai laidoje Delfi tema kalbėjomės su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir Lietuvos grūdų augintojų sąjungos pirmininku Aušriu Macijausku.

„Daugelio dalykų, kas laukia ūkininkų, tikėjomės. Pavyzdžiui, to, kad Žemės ūkio ministerija per šį laikotarpį perskirstys virš milijardo aplinkosaugai skirtų lėšų. Tačiau yra ir kita dalis. Kai kurių sąlygų reikės laikytis vien tam, kad gautum tiesiogines išmokas. Tai vadinami privalomieji reikalavimai. Paskutinės minutės dalykai, kurie buvo pateikti tiesiogiai Ministrų tarybai, tai socialinė dimensija, dėl elgesio su darbuotojais. Nors buvo siekiama, kad ji būtų neprivaloma, nuo 2025 m. taps privaloma ir už darbo teisės pažeidimus bus daromos nuoskaitos nuo tiesioginių išmokų.

Kita dalis tai vadinamosios ekoschemos. Nebepripažįstamas kaip ekologinio ūkininkavimo dalis darbas nenašiose žemėse. Šalims narėms prievolė nusistatyti kas yra aktyvus ūkininkas. Be to, tiesioginių bazinių išmokų lubos. Jei šalis nuspręs jas taikyti, tai turės daryti nuo 100 tūkst. eurų“, – svarbiausius dalykus įvardina K. Navickas. Si A. Macijauskas pabrėžia, kad vadinamas Žaliasis kursas ir Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) tai du skirtingi dalykai, nors jie tarpusavyje labai glaudžiai susiję. Dabar susitarta su BŽŪP ir didelių naujovių nėra. Apie tai diskutuota metus ir priimtas kompromisinis variantas.

Tačiau visai kas kita kai reikės šiuos reglamentus reikės įgyvendinti. Didelė naujovė vadinamosios ekoschemos. Reikės įdėti daug darbo, kad jas atitiktume. „Turės prisidėti visuomeninės organizacijos ir tikimės, kad ŽŪM įtrauks mokslo organizacijas. Jei schemos bus nepatrauklios, ūkininkai jų tiesiog nevykdys. Jei tai kainuos per daug, atsisakys tų pinigų, kurie skiriami ir tiek. Be to, vokietis už panašias eko schemas vien dėl tiesioginių išmokų skirtumų, nuo kurių bus skiriami 25 proc., gaus dvigubai daugiau lėšų. Mes gyvename nupigintoje ekologijoje“, – dėlioja A. Macijauskas.

K. Navickas sako, kad žemės ūkis vien tuo išsiskiria iš kitų verslo sričių, kad dotuojama ne produkcija, o pati veikla. Be to, kalbant apie ekoschemas, tai daugelį dalykų, pavyzdžiui, mineralinių trąšų naudojimo mažinimą, galima išspręsti ir be milžiniškų investicijų „Turi būti ne tik mokslinis ir ekologinis modelis, bet ir modelis, kuris būtų patrauklus tas schemas įgyvendinantiems praktikoje“, – dėsto žemės ūkio ministras. Kol kas nėra tiksliai įvardinta ir kas yra aktyvus ūkininkas. Kiekviena valstybė tai spręs atskirai. Tikslas, kad išmokas gautų tie, kurie raliai dirba ir atriboti tuos, kurie nekuria produkcijos. Kita dalis skatinti tuos, kurie teikia aplinkosaugines paslaugas ir dėl to negali gaminti produkcijos.

Tai tiesiog paslauga visuomenei kaip „Natura 2000“. „Mūsų ūkiai pakankamai stiprūs, tačiau įgyvendinant naują BŽŪP įžvelgiame keletą pavojų. Pirmiausia gali nukentėti mažesni augalininkystės ūkiai, kuriems teks pagrindinė šios politikos įgyvendinimo našta. Gyvulininkystės ūkiai problemų neturi, nes jų tiesiog sparčiai mažėja. Blogai tai, kad matome, jog pokyčiams Lietuva neturi pakankamai lėšų. Be žalos ūkiams šiuos pokyčius įgyvendinti nepavyks ir tai smogs smulkiesiems. Stambieji ir šiandien ūkininkauja labai efektyviai ir konkuruoja pasaulyje.

Blogiausiai bus valdantiems 100-200 ha“, – ateitį vertina A. Macijauskas. K. Navickas sako, kad konkurencinės sąlygos blogėja visiems vienodai, o buferis, apsaugantis smulkius ir vidutinius, bus tai, kad jie bus papildomai remiami. Turime matyti to paties mėšlo grįžimą į dirvožemį ir reikės kurti schemas, kad tie mainai būtų finansiškai ir technologiškai patrauklūs. A. Macijauskas sako, kad norint atgaivinti gyvulininkystę reikia milžiniškos paramos tiems, kurie norėtų plyname lauke statyti naujas fermas. Kol kas mūsų vietą prekybos centrų lentynose užima estai ir lenkai. Be to, reikia ir perdirbimo pajėgumų, kurie priklausytų ūkininkams. Tačiau matant kiek turime lėšų tikėtis proveržio neverta. Iki 2030 m. karvių mažės po 10-15 tūkst. per metus ir liks tik stambūs ūkiai.

K. Navickas sako, kad kalbant apie gyvulininkystę jis nėra pesimistas. Kol kas tikslas sustabdyti kritimą ir tai jau būtų galima vertinti kaip tinkamą rezultatą.

Pagrindiniai aspektai

Ekoschemos

Lėšų rezervavimas – 25 proc. per visą laikotarpį 2023 ir 2024 m. mokymosi laikotarpis su 20 proc. „grindų“ mechanizmu.
Nepanaudotas lėšas žemiau „grindų“ – kompensuoti iki laikotarpio pabaigos:
I ramstyje per ekoschemas
II ramstyje per aplinkosaugines ir klimato priemones prarasti nepanaudotas lėšas.

Galimas kaimo plėtros žalių priemonių užskaitymas, jei viršijama tai, kas privaloma II ramstyje.

Žalios priemonės kaimo plėtroje

Lėšų rezervavimas – 35 proc,
įskaitant: parama vietovėms su gamtinėmis kliūtimis 50 proc.
žaliosios investicijos, gyvūnų gerovė 100 proc.

GAAB 8 (dirvožemio potencialo išsaugojimas)

Išlaikoma pasėlių įvairinimo taikymo galimybė
Smulkiems ūkiams iki 10 ha taikoma išimtis
Išlieka ir kitos išimtys

GAAB 9 (neproduktyvūs plotai siekiant pagerinti ūkio biologinę įvairovę)

Minimali ariamos žemės dalis ūkio lygiu – 4 proc.
Jei pagal ekoschemą: bent 7 proc. negamybiniams plotams, tuomet dalis pagal GAAB – 3 proc.
Jei įtraukiama ir dalis gamybinių plotų: minimali ariamos žemės dalis – 7 proc. (iš jų 3proc. Negamybiniams)
Smulkiems ūkiams iki 10 ha taikoma išimtis
Išlieka ir kitos išimtys

Tiesioginės paramos perskirstymas

Privaloma perskirstymo išmoka – skirti ne mažiau kaip 10 proc.
Galimos išimtys pagrįstais atvejais (jei tų pačių tikslų siekiama kt. I ramsčio priemonėmis)
Savanoriškai taikomas išmokų mažinimas ties 100 000 EUR riba (tik bazinei išmokai)
Galimas mažinimas iki 85 proc. virš 60 000 EUR (galima daryti daugiau rėžių)
Galimybė pilnai išskaičiuoti darbo užmokestį, kt. susijusias išlaidas

Susietoji parama

Paramos lygis – 13 proc. plius 2 p. p. baltyminiams augalams (neįtrauktos maistinės bulvės)
Parama jauniesiems ūkininkams
Bent 3 proc. tiesioginių išmokų voko skiriama jauniesiems ūkininkams.
Galima skirti: išmokoms jauniesiems ūkininkams jaunųjų ūkininkų įsikūrimui jaunųjų ūkininkų investicijoms (svertinis koeficientas 50 proc.)

Socialinė dimensija

Įgyvendinimo pradžia – privalomai nuo 2025 m., laisvanoriškai nuo 2023 m.
3 pagrindinės direktyvos: dėl darbo sąlygų, saugos ir sveikatos darbe, darbo įrangos reikalavimų.
Su galimybe pridėti ketvirtą (po Komisijos vertinimo) dėl laisvo darbuotojų judėjimo ES (iki 2025)
Remsis esamais nac. socialinės srities kontrolės mechanizmai
Komisijos vertinimas po dvejų taikymo metų.

Suderinimas su Žaliuoju kursu

Konstatuojamoji dalis – vertinant BŽŪP strateginius planus Komisija turės atsižvelgti į indėlį įgyvendinant aplinkosaugos ir klimato srities teisės aktus ir įsipareigojimus, visų pirma į ES 2030 m. tikslus, nustatytus F2F ir Bioįvairovės strategijose
BŽŪP strateginiai planai tvirtinami/tikslinami pagal teisėkūros pasiūlymų nuostatas (sąrašas reglamento priede)
Komisija iki 2025 m. pab. tą sąrašą papildys naujai priimtais teisės aktais dėl klimato ir strategijų.
BŽŪP planai turės būti keičiami, jei to reikės, kad atitiktų.
Komisijos ataskaitos Tarybai ir EP:
Iki 2023 m. pab. – suvestinė dėl VN bendrų pastangų, siekiant aplinkos ir klimato tikslų
Iki 2025 m. pab. – VN strateginių planų bendras indėlis siekiant įgyvendinti ES aplinkos ir klimato tikslus.

Horizontalus reglamentas

Žemės ūkio rezervas: Žemės ūkio rezervo suma – 450 mln. EUR kiekvienų metų pradžioje (naudojamas sunkumams rinkose spręsti, rinkos priemonėms)
Išlaikyta 2 000 EUR riba. Formuojant rezervą išmokos nebus mažinamos smulkiems ūkiams, kurių išmokos neviršija 2 000 EUR ribos (jei būtų taikoma finansų disciplina).

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-07-02

Ūkininkai nebearia žemės – kokia technologija keičia plūgą

Vis dažniau ūkininkai dirbdami žemę atsisako įprasto plūgo ir renkasi modernesnius, gamtą tausojančius sprendimus. Siekdami geresnio derliaus bei mažesnio poveikio dirvožemiui žemės ūkio atstovai renkasi minimalaus žemės dirbimo technologiją, leidžiančią pasiekti norimus rezultatus.

Kas yra ši technologija ir kuo ji naudinga dirvožemiui, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorius Kęstutis Romaneckas, rašoma pranešime.

Pagrindiniai skirtumai

Gilus dirvos arimas, dar kitaip tariant – arimas plūgu – tampa vis mažiau populiarus žemdirbių gretose. Išvystytose žemdirbystės šalyse atsisakoma arimo ir sėjama į minimaliai įdirbtas arba visiškai neįdirbtas dirvas. Taip yra mažinamas neigiamas poveikis dirvožemiui, o ūkininkams dažniausiai nereikia itin galingos technikos (tik purenant podirvį), todėl yra taupomos kuro ir laiko sąnaudos, išsiskiria kur kas mažiau anglies dvideginio į atmosferą. Kaip teigia profesorius, toks žemdirbystės būdas neabejotinai padeda mažinti žemės ūkio sukuriamą neigiamą poveikį klimatui.

„Tradicinėse ariminėse technologijose dirvožemio sluoksnis yra atpjaunamas, pakeliamas ir apverčiamas. Neariminėse technologijose dirvožemis tiesiog smulkinamas įvairiu intensyvumu arba neįdirbamas visai. Žemę ariant plūgu, susidaro plūgo darbinių dalių sutankintas sluoksnis – „armens padas“, kuris sugadina nusistovėjusią kapiliarinę sistemą. Be to, arimo metu plūgas dažniausiai augalines derliaus liekanas užverčia giliai ir sudaro augalinių derliaus liekanų sluoksnį, kuris pelydamas nuodija augalų šaknis, išbalansuoja dirvožemio hidrologinę būklę, trukdo įsisavinti mitybos elementus“, – teigia profesorius K. Romaneckas.

Pranašumai ir galimybės

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus teigimu, modernesni dirvos dirbimo būdai leidžia užtikrinti dirvožemio derlingumą, pasiekiamas didesnis našumas ir mažesnės darbo laiko bei energijos sąnaudos. „Minimalaus žemės dirbimo technologija turi esminį teigiamą poveikį dirvožemio savybėms. Dirbant šiuo būdu yra išsaugoma natūralesnė ir patvaresnė dirvožemio struktūra, sankloda ir drėgnumas, didinamas biologinis dirvožemio aktyvumas (biota), sumažėja erozijos rizika. Pasirinkus šį žemės dirbimo būdą galima užtikrinti didesnį organinių medžiagų kiekį dirvožemio paviršiuje, sliekų skaičių ir jų masę“, – pasakoja K. Romaneckas.

Patarimai norintiems taikyti šią technologiją

Profesorius pabrėžia, kad nors šis žemės dirbimo būdas turi itin svarbų poveikį dirvožemiui ir žemės ūkio augalų derlingumui, reikia būti kantriems, nes tikrieji rezultatai pasimato ne pirmaisiais metais. „Pagrindinis patarimas – nesuvėlinti agrotechninių darbų ir kantriai išlaukti dirvožemio pasikeitimų. Jau 3-4-ais minimalių žemės dirbimo sistemų taikymo metais pradės tamsėti viršutinis dirvožemio sluoksnis, didės jo struktūringumas – labai sumažės nestruktūrinių, plutas sukeliančių dulkinių dalelių“, – teigia profesorius pridurdamas, kad svarbiausias yra derliaus nuėmimo procesas – augalinės liekanos turi būti susmulkintos 3-5 cm ilgio kapojais. Tokiuose kapojuose prasčiau žiemos augalų ligos ir kenkėjai, gerės sėjos kokybė, o nuo to priklausys tolimesnė taikomos agrotechnikos sėkmė – net pasėlio piktžolėtumas.

Ūkių patirtis

„AUGA group“ minimalaus žemės dirbimo technologiją savo ekologiniuose ūkiuose taiko nuo 2015 m. Bendrovės atstovas Tomas Čeponkus teigia, kad ši technologija atspindi įmonės norą dirbti tvariai, užtikrina darbų efektyvumą ir norimą derliaus kokybę. „Beariminis, minimalaus žemės dirbimo būdas puikiai atitinka mūsų ūkininkavimo standartą, nes tausoja aplinką, mažina dirvožemio eroziją ir taupo ūkininkų išteklius, lyginant su arimine technologija.

Taikydami gerai suplanuotą sėjomainą bei minimalaus žemės dirbimo būdą geriname dirvos būklę, auginame derlingą jos sluoksnį. Dirbdami tik paviršinį dirvos sluoksnį ir mažiau suslėgdami dirvą, mes palaikome gyvybinius, aerobinius dirvos procesus, užtikriname mikroorganizmų darbą, gerą organinės medžiagos skaidymą. Taikydami šią technologiją galime pamaitinti augalą organinėmis trąšomis, jas įterpiant į aktyviausią šaknų sluoksnį – visa tai leidžia užauginti kokybišką derlių“, – sako Tomas Čeponkus, „AUGA group“ pirkimo departamento direktorius.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-02

Dar tik laukia derliaus, bet jau planuoja, kam išleis pinigus už grūdus

Pandemija praėjusiais metais gerokai pristabdė kai kurių ekonomikos sektorių veiklą, tačiau žemės ūkiui jie buvo kaip tik palankūs. Šiemet ūkininkai vėl tikisi gausaus derliaus, tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad planuojant naujas investicijas vertėtų nepamiršti vertinti ilgesnio laikotarpio, o ne vien geriausio sezono, rezultatus.

„Luminor“ bankas, remdamasis „Eurostat“ duomenimis, atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės augimas sudarė apie 5,4 proc. ir tik mažiau nei vienu procentu atsiliko nuo lyderio poziciją užėmusio informacinių technologijų sektoriaus. „Daugelis žemės ūkio bendrovių pernai fiksavo rekordinius pelnus, nes metai buvo išties palankūs.

Mūsų klientų nusiteikimas dėl šio sezono taip pat yra teigiamas – sukaupusios nemažai finansinių rezervų bendrovės investuoja į naują techniką, produkciją ir naujus žemės sklypus. Per penkis šių metų mėnesius žemės ūkio finansavimas mūsų banke buvo apie 30 proc. didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – sakė „Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas. Pasak jo, žemės ūkio finansavimo augimą šiemet lėmė tiek drąsesnis ūkininkų bei bendrovių investavimas į plėtrą ir technikos atnaujinimą, tiek „Luminor“ kartu su Europos investicijų banku atvertas specialus paskolų portfelis smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Didžiausią augimą šiemet fiksavome finansuodami žemės ūkio technikos ir įrengimų įsigijimą. Vien mūsų banke per šių metų sausio – gegužės mėnesius pasirašytų lizingo sutarčių suma buvo du kartus didesnė, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tiesa, skolinimasis apyvartiniam kapitalui šiemet mažesnis nei pernai, nes 2020 metais ūkininkai gavo didesnes pajamas už parduotą produkciją ir apyvartinių lėšų kol kas nepristigo“, – sakė V.Žegužauskas.

Svarbu valdyti finansus

Šiemet vėl tikimasi gero derliaus, tačiau planuojant žemės ūkio bendrovių išlaidas ir investicijas ekspertas ragina vertinti ilgalaikę perspektyvą. „Žemės ūkio sektorius veikia ciklais. Jo efektyvumas priklauso ne tik nuo investicijų ir darbo našumo, bet ir gamtinių sąlygų. Natūralu, kad vieni sezonai būna geresni už kitus, tačiau planuojant bendrovių plėtrą svarbu tvariai valdyti finansus. Savo klientams rekomenduojame įvertinti ilgalaikius verslo rezultatus, pasverti, ar bendrovei labiau apsimoka investuoti nuosavas, ar skolintas lėšas, kad blogesniais sezonais nebūtų disbalanso“, – pabrėžė V. Žegužauskas.

Be ūkininkams teikiamų kredito linijos ir žemės ūkio paskirties sklypų finansavimo produktų, šiemet „Luminor“ kartu su Europos investicijų banku atvėrė ir 660 mln. EUR paskolų portfelį, kuris smulkiam ir vidutiniam verslui suteikia galimybę pasiskolinti už 25 baziniais punktais mažesnę skolinimosi maržą.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-07-02

Astrida Miceikienė: „Sėkmę lemia bendradarbiavimas“

Tarptautinį pripažinimą pelniusi mokslininkė, ekonomistė, aktyvi bioekonomikos plėtros Lietuvoje iniciatorė prof. dr. Astrida Miceikienė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės pareigas eina jau pusmetį. Atlaisvėjus karantino suvaržymams birželio 28 dieną akademijoje surengta iškilminga ceremonija, kurios metu A. Miceikienei suteiktos regalijos ir pristatyti komandos veiklos planai. 

Svarbios ekspertinės žinios

Renginyje dalyvavę politikai, socialiniai, verslo partneriai bei studentų atstovai su akademine bendruomene dalijosi savo lūkesčiais. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad VDU ŽŪA šiuo metu neatsitiktinai yra viena svarbiausių jo vadovaujamos ministerijos socialinių partnerių. „Žemės ūkio produkcijos gamyba auga labai sparčiai ir turime dėkoti žemdirbiams, kurie gelbsti eksportą krizių laikotarpiais, – kalbėjo S. Gentvilas. – Tačiau šalies ekosistemų tvarumas jau yra pasiekęs savo ribas. Be to, Lietuva turi prisiimti didelius įsipareigojimus neutralizuojant klimato kaitą, galvoti, kaip išsaugoti miškus, kuriems, šiltėjant klimatui, taip pat kyla naujų pavojų. Todėl VDU ŽŪA vaidmuo yra be galo svarbus. Ne kieno nors kito, bet ekspertų nuomonė privalo tapti svarbiausia sprendimus priimantiems šalies politikos formuotojams ir agroverslo atstovams.“

Aplinkos ministro minčiai pritarė ir ankstesnysis VDU ŽŪA kancleris, šiuo metu VDU rektorius emeritas prof. Antanas Maziliauskas, pastebėjęs, kad ŽŪA mokslininkai turi didžiulį įdirbį tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, svarbiuose ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. „Agrosektoriaus lyderystė šiandien yra akivaizdi. Todėl labai norėtųsi, kad politikai rastų instrumentų, skatinančių jaunus žmones rinktis šalies ekonomikai svarbias profesijas“, – imtis švietimo sistemos pokyčių ir užribyje nepalikti motyvuotų regionų abiturientų valdžią ragino A. Maziliauskas.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis atkreipė dėmesį į tai, kad jau beveik šimtmetį gyvuojanti ŽŪA, vykstant istorinėms transformacijoms, visada gebėjo išlaikyti savo krypties tęstinumą rengti žemės ūkiui reikalingus specialistus ir šiandien aplink save yra sutelkusi šalyje pačią stipriausią absolventų bendruomenę. Šios bendruomenės vardu kalbėjęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis taip pat atkreipė dėmesį į opiausią pastarojo meto agrosektoriaus problemą – visų grandžių specialistų trūkumą.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo nariai Jonas Varkalys, Vigilijus Jukna neslėpė, kad jiems ši problema yra gerai žinoma, bei teigė dedantys pastangas tam, kad patekimą į vienintelę šalyje VDU ŽŪA, suteikiančią universitetinį išsilavinimą žemės ūkio, miškininkystės, tvaraus vandens ir žemės išteklių valdymo, bioekonomikos, sumaniosios inžinerijos srityse, lemtų ne tik konkursinis balas, bet ir jauno žmogaus motyvacija.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, atstovaujantis didžiausioms šalies žemdirbių savivaldos organizacijoms, teigė, kad Lietuva jau nebeturi linų, beveik neliko cukrinių runkelių, nepasigaminama kiaulienos, baigiami sunaikinti pieno ūkiai. Pasak jo, didžiausia blogybė tai, kad ES tik rekomenduojami dalykai mūsų biurokratų galvose virsta iš viršaus nuleidžiamais reikalavimais. Todėl mokslininkų ekspertų nuomonė yra būtina ir ji privalo būti girdima.

Pokytį kuria nebijantys iššūkių

„Agrosektorius – viena sparčiausiai besikeičiančių sričių, kurioje diegiamos pažangiausios aplinkosaugos, technologijų, vadybos sistemos. Todėl stebina ir piktina, kad žmonės iš išorės tebepiešia visai kitokį žemės ūkio paveikslą. Dėl to specialistų, savo srities ekspertų, skaičius sparčiai mažėja, tarp studentų konkurencinės aplinkos taip pat mažiau, o tai nėra sveika. Todėl šiuos stereotipus griauti būtina“, – ūkininkus, politikus, agroverslo lyderius ir savo bendramokslius studentus ragino VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto magistrantė Liveta Budreckytė, sėkmingą karjeros kelią kurianti vienoje lyderiaujančių šalies agroverslo įmonių. Mergina teigė šiandien esanti atspindys to, kuo per kelerius metus tampa į akademiją studijuoti iš regiono atvykęs jaunuolis.

„ŽŪA bendruomenė niekada nebuvo nutolusi nuo agrosektoriaus ir su juo susijusių verslo sektorių, jo problemų ir iššūkių, taip pat ir viešojo sektoriaus, formuojančio agrosektoriaus ateitį visomis prasmėmis: tiek žemės ūkio politiką, tiek jos įgyvendinimą, mokesčių politiką ir kitas veiklas. Partnerystė tarp mokslo institucijų ir agrosektoriaus verslų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos institucijų, bendradarbiavimas skatinant šio sektoriaus plėtros procesus – vienintelis įmanomas kelias siekiant vystyti mokslines veiklas, kurti ir diegti inovacijas, iššūkius paversti galimybėmis“, – tvirtino VDU ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė, atkreipdama dėmesį, kad žemės ūkio mokslas, agrosektorius ir Lietuvos kaimas niekada neliko skolingi valstybei. Nepaisant visų sunkumų, ši partnerystė ir bendros veiklos rezultatai visada užtikrino tautai didesnį ar mažesnį, bet savos lietuviškos duonos kąsnį.

Agrosektorius – siekiantiesiems kurti naujus produktus

Pasak A. Miceikienės, pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis, o klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą. Vykstantys skaitmenizacijos procesai negrįžtamai keičia verslo modelius, darbo vietas – vienas jų naikina, sukurdami kitas, kurioms reikia naujų žinių ir aukštos kvalifikacijos. Naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia žmoniją iš esmės pakeisiančiais būdais. Visa tai kelia klausimus: ar esame pasiruošę ateičiai, technologinių inovacijų šuoliui, ar turime pakankamai žinių ir kompetencijų suvaldyti šiuos pokyčius, ar gebėsime pasinaudoti naujų technologijų mums skirtomis galimybėmis.

Pokyčiai pasitinkami drąsiai

Todėl VDU ŽŪA šiuos iššūkius pasitinka suformavusi naują organizacinę struktūrą, parengusi strategiją ir jos įgyvendinimo planą.

„Siekdami būti lyderiais bioekonomikos vystymo srityje, kuriame Bioekonomikos tyrimų institutą, siekdami palaikyti dar glaudesnius ryšius su verslo ir socialiniais partneriais, įsteigėme Verslo ir socialinės partnerystės centrą, įkūrėme klasterį „Žaliasis intelektas“. Tikime, kad naujoji ŽŪA strategija, sujungianti akademijos naująją organizacinę struktūrą, padės mums tapti ateities aukštojo mokslo institucija, savo veiklose integruojančia studijas, mokslą ir paslaugas verslui bei viešajam sektoriui, – kalbėjo A. Miceikienė. – Kartu su mecenatais, rėmėjais, partneriais kuriame ateities agroverslo studijų programas, įgyvendiname bendrus verslo ir mokslo projektus, kartu siekiame sudaryti galimybes jaunimui studijuoti ir siekti perspektyvų Lietuvos regionuose. Didžiuojamės pirmąja Lietuvoje ŽŪA Alumni iniciatyva įsteigti labdaros ir paramos fondą, skirtą sudaryti finansines galimybes studijuoti motyvuotiems ir gabiems regionų vaikams, džiaugiamės inžinerijos studijų klasteriu, kuriame jau šešios įmonės, verslo lyderės, sudarančios galimybes pasinaudoti jų infrastruktūra, stipendijomis inžinerijos studentams. Šiuo metu jaučiame ypač didelę žemės ūkio verslo pagalbą dabartinėje sudėtingoje studijų politikoje.“

A. Miceikienė teigė neabejojusi, kad tik sudarydami galimybes jaunimui įgyti žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimo plėtros specialybes paskatinsime juos pasilikti regionuose, perimti tėvų ar kurti savo verslą, plėtoti kaimo socialinę infrastruktūrą, padėsime išsaugoti kaimo identitetą, užtikrinsime regionų gyvybingumą ir tvarumą. Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai eruditai, išugdyti atitinkamoje alma mater dvasioje.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, 2021-07-01

Ankstesnės žemės ūkio naujienos