Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-08-27

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-08-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ūkininkai reikalauja nepardavinėti biodegalais neskiestų degalų

Penkios Lietuvos žemės ūkio ir agroverslo organizacijos kreipėsi į atsakingas valdžios institucijas su prašymu imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant iš valstybės degalų rezervo į rinką patiekiamų degalų be bio priedų klausimą.

Ūkininkų organizacijas neramina, kad iš valstybės degalų rezervo į mažmeninę degalų prekybos rinką patenka grynieji mineraliniai degalai be Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Alternatyvių degalų įstatymais numatytos biodegalų dalies, rašoma pranešime. „Norime pabrėžti, kad 2020 m. iš rezervo į rinką pateko iki 90 tūkst. tonų degalų be biopriedų – tokia yra vieno mėnesio prekybos degalais Lietuvoje apimtis. Mūsų skaičiavimais, iš Lietuvos grūdų ūkininkų biodyzelino gamybai nebuvo nupirkta 14 490 tonos rapsų už 8 mln. eurų sumą“, – teigiama bendrame žemės ūkio organizacijų laiške.

Seimo narys Lukas Savickas šią savaitę kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pradėti bylą dėl valstybės degalų rezerve paliktos spragos, kuri leidžia „apeiti“ įstatymus ir rinkai tiekti grynus naftos degalus be biopriedų, taip sukeliant žalą ne tik vartotojams, bet ir šalies ekonomikai. Žemdirbiai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos biodegalų sektorius yra vienas iš didžiausių Lietuvos grūdų supirkėjų – vidutiniškai per metus biodegalų gamintojai superka 0,42 mln. tonų rapsų ir nemaistinių grūdų, iš kurių gaminami biodegalai tiekiami ne vien Lietuvos rinkai, bet ir eksportuojami į Vakarų Europos valstybes. Ši biodegalų industrijos ir žemdirbių sinergija leidžia kurti aukštesnę pridėtinę vertę visam Lietuvos žemės ūkiui.

„Deja, tenka konstatuoti, kad dėl teisės aktų painiavos ir prieštaravimų milijonai eurų atitenka iškastinio kuro importuotojams, o ne Lietuvos ūkio skatinimui. Mums nesuprantama nuostata valstybės degalų rezerve kaupiamuose degaluose nenaudoti Lietuvoje pagamintų biodegalų ir taip skatinti naftos importą. Tai ne tik prieštarauja ekonominei logikai pirmiausia skatinti vietos ekonomiką, bet neprisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslų bei klimato kaitos įsipareigojimų, kuriuos diktuoja Žaliasis kursas“, – pabrėžia žemės ūkio atstovai.

Laiške taip pat pažymima, kad tai ne pirmas atvejis, kai diskriminuojami žaliavą biodegalams tiekiantys žemdirbiai. Praėjusią žiemą naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ biodegalus iš lietuviškų rapsų pakeitus importine žaliava – palmių riebalų rūgščių distiliatu (PFAD) – per šį laikotarpį iš ūkininkų nebuvo nupirkti dideli kiekiai lietuviškų rapsų – galimai už 40 mln. eurų sumą. Be to, nerimą kelia, kad pašarų pramonėje naudojamą PFAD neketinama pripažinti kaip I biodegalų kartos žaliava, o dėl to PFAD įgytų nelygiavertį pranašumą prieš vietinius atsinaujinančius resursus.

„Baiminamės, kad degalų importuotojai ir prekiautojai gali pakeisti vietinius biodegalus PFAD, o tai iš esmės sunaikintų Lietuvos biodegalų pramonę bei turėtų didelę žalą Lietuvos žemės ūkiui – javų ir rapsų augintojai būtų priversti biodegalams tiekiamus žaliavos kiekius eksportuoti už mažesnę kainą, nebūtų kuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai“, – teigiama laiške. Atvirą laišką valstybės institucijoms pasirašė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-08-26

Baltarusija pusmečiui uždraudė grūdų eksportą

Baltarusijos vyriausybė šešiems mėnesiams uždraudė iš šalies išvežti kviečius, rugius, kukurūzus ir kitus grūdus. Sprendimas patvirtintas vyriausybės potvarkiu Nr. 482, kuris paskelbtas nacionaliniame teisės aktų portale.

Pagal šį dokumentą, išvežti grūdus iš Baltarusijos draudžiama ir į Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) šalis, ir už šios sąjungos ribų. Draudimas, be kita ko, taikomas prekėms, dėl kurių muitinėje pradėtos eksporto, laikinojo išvežimo, perdirbimo už muitų teritorijos ribų ir reeksporto procedūros. Taip pat uždrausta išvežti grūdus, dėl kurių muitinės procedūros Baltarusijoje buvo pradėtos prieš įsigaliojant potvarkiui.

Tačiau numatyta ir išimtis: bus leidžiama išvežti grūdus humanitariniais tikslais ir vežti tokias prekes šalies teritorijoje vykdant tarptautinį krovinių vežimą tranzitu. Į prekių, kurias draudžiama išvežti sąrašą, įtraukti, be kita ko, kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kukurūzai, grikiai ir kiti javai, taip pat rapsų sėklos.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-08-26

Rudens sėjos ypatumus diktuoja gamtos sąlygos

Žemdirbio metai – nenuspėjami. Dėl pakitusio klimato staigmenų nestokoja tradicinių lauko darbų kalendorius, ūkininkui vis dažniau prireikia mokslininko patarimų ir įžvalgų. Apie šiemetės sėjos ypatumus savo pastebėjimais dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas LIAKAS.

„Kombainai dar kulia, čia pat sėjami žieminiai rapsai, o kai kurių ūkių rapsų laukuose jau purškiamos pabiros ir praktiškai kiekviename ūkyje diskutuojama apie žieminių kviečių sėją. Dažniausias klausimas – sėjos laikas, nes augintojus išgąsdino virusinės ligos, kurias platina amarai, daugelis ligos paplitimą susiejo su ankstyva sėja. Nuomonių daug ir kiekvienoje galima rasti šiek tiek tiesos. Sakome šiek tiek, nes įsigilinama į vieną veiksnį, o kiti paliekami nuošalėje, gal dėl to, kad apie juos mažiau žinome.

Atlikta daugybė žieminių kviečių sėjos laiko bandymų, o pastaraisiais metais VDU ŽŪA Bandymų stotyje atliekami kelių veislių sėjos laiko bandymai. Išvadas galima rasti ataskaitose. Kokie mūsų pastebėjimai? Vėlinti sėją nėra gera mintis, nes vis dėlto čia Lietuva, o ne Vokietija ar Balkanų šalys, kur augintojai žino, kad ruduo bus stabilus, o vegetacija prasidės vasario mėnesį ir išsikrūmys lapkričio mėnesį pasėti kviečiai. Mes nežinome, koks bus ruduo, kokių siurprizų pateiks žiema ir kiek truks vėsūs orai pavasarį.

Šiemet sėją reikėtų pradėti rugsėjo 15 d. ir baigti iki rugsėjo 25 d. Daugelį metų stebint žieminių kviečių pasėlius nustatyta, kad sėjant rugsėjo 11–20 d. kviečių grūdų derlingumas siekė 7,3 t/ha, o rugsėjo 21–30 d. – 6,1 t/ha, sėją atidėjus iki spalio 1 d., derlingumas sumažėjo iki 5 t/ha. Vėlinant sėją, mažėja žieminių kviečių varpos produktyvumas. Labai panašios tendencijos ir aukšto derlumo dirvožemiuose. Tik atrodo, kad suvėlinę sėją „išsisuksime“ nuo kai kurių problemų. Deja, augalams reikia surinkti aktyvios temperatūros sumą, kad pereitų į kitą vystymosi tarpsnį, jei ko nors trūksta, augalai atmeta struktūras, vėlindami sėją, programuojame atitinkamai mažesnį augalų produktyvumą. Aukštos žemdirbystės kultūros šalių augintojai laikosi taisyklės, kad pasėti reikia laiku, nes fiziologiniai augalų procesai ne mūsų valioje, o tuomet stengiasi spręsti problemas. Pavyzdžiui, danų ūkininkai nuo amarų augalus purškia net du kartus, naudoja insekticidus, Balkanų šalyse purškia vieną kartą, valdo ir kitus procesus. Mes norime pasėlio tankumą didinti didesnėmis sėklų normomis, o kitų šalių augintojai sėja mažiau sėklų, bet skatina krūmijimąsi.

Daugiau dėmesio reikia skirti dirvožemiui. Jei jis perdžiūvo, o mūsų dirvožemiai mažai humusingi ir greitai praranda drėgmę, tuomet vėlyva sėja tik pablogins situaciją. Reikėtų kviečius sėti į dirvožemius, kurių humusingumas – ne mažesnis kaip 2–2,5. Neužversti drėgmės nutraukiant kapiliarus ar užariant šiaudus. Šios problemos nebuvo aktualios, kai iškrisdavo pakankamai kritulių ir jų pasiskirstymas buvo daugiau mažiau tolygus, o kai pastaruoju metu netikėtai užklumpa sausros, nutraukti kapiliarai ar užarti šiaudai gali būti lemiami. Šiemet daugiau dėmesio reikėtų skirti sėklų kokybei. Teko girdėti, kad laboratorinis sėklų daigumas tesiekia 60 proc., tad lauko daigumas bus apie 30 proc., o silpnus augalus tikrai apniks amarai ir kitokie kenkėjai, užkrės virusinėmis ligomis. Reikėtų sėti 90–95 proc. laboratorinio daigumo sėklas, tuomet galima tikėtis 75 proc. lauko daigumo.

Taip pat reikėtų įvertinti fitosanitarinę dirvožemio būklę. Kartais užariant šiaudus manoma, kad atsikratoma patogenų, nes augalinių liekanų nelieka paviršiuje. Tačiau pastebime, kad būtent augalų šak­nys pasiekia užartus šiaudus ir užkratas kaip pro atvertas duris patenka į augalų audinius. Augalines liekanas palikus dirvos paviršiuje, aerobinėmis sąlygomis ligų sukėlėjams sunkiau plisti, o jei dar užpurškiama mikrobiologinių preparatų, situacija pagerėja iš esmės. Šiuos procesus galima valdyti, suprantama, reikia šiek tiek žinių apie tai, kas vyksta dirvos paviršiuje ir tam tikruose sluoksniuose.

Jei sėjos laikas išspręstų problemas, galbūt jų ir nebūtų, bet sėjos laikas – tik vienas iš veiksnių. Labai svarbu sėjos gylis. Dažnai matome sėklų, likusių dirvos paviršiuje, dėl to atsiranda nemenkų nesudygusių pasėlių plotų. Sėjant optimaliu laiku sėklos turi būti įterptos 3–4 cm gyliu. Toks gylis ne kieno nors sugalvotas atsitiktinai, o padiktuotas pačių augalų. Juk reikia, kad krūmijimosi mazgas susiformuotų 1,5–2,0 cm gylyje nuo dirvos paviršiaus. Tokie augalai tinkamai pasiruoš žiemai. Sėjant optimaliu laiku sėklas galima įterpti giliau, o suvėlavus derėtų sėjos gylį sumažinti iki 1–1,5 cm. Vėluojant sekli sėja nebebus veiksnys, ribojantis augalų produktyvumą, ribojantis veiksnys – sėjos laikas. Trumpai neįmanoma aptarti visų galimų atvejų, tačiau reikia laikytis moksliniais tyrimais pagrįstų rekomendacijų ir suprasti augalų fiziologiją. Vienas kitas atvejis, ištransliuotas socialiniuose tinkluose, gali būti sėkmingas, bet tai nereiškia, kad jis tiks kito ūkio sąlygomis.“

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Justinas ADOMAITIS, 2021-08-27

Šilko kelias jau stato užkardas Lietuvos agroverslui

Įsižiebus politinės nesantaikos tarp Lietuvos ir Kinijos kibirkštims, karčią piliulę priversti nuryti ir mūsų žemės ūkio produkcijos eksportuotojai. Lietuviškai produkcijai pamažu užsiverianti didžiausia pasaulio rinka verčia verslininkus lieti apmaudą ne tik dėl perniek nuėjusio įdirbio, bet ir dėl kelių pastarųjų vyriausybių politinio nenuoseklumo.

Kol vieni bandė perlipti „kinų sieną“, naujosios vyriausybės veiksmai verčia su lietuviškais grūdais ir sūriais likti šiapus sienos.

Siekis liko neįgyvendintas

Pasigirdus kalboms, kad kinai pamažu pradeda užsiverti ir sudaryti dirbtines kliūtis neįsileidžiant lietuviškos produkcijos, daug kas suskubo skaičiuoti, ar ši rinka iš tiesų yra savotiška Pažadėtoji žemė mūsų vietinei produkcijai. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, praėjusiais metais žemės ūkio ir maisto produktų iš viso eksportuota už 6 mlrd. Eur, o eksportas į Kiniją siekė 93,4 mln. Eur. Pagal eksporto srautus Kinija yra 21-oje vietoje iš 154 šalių partnerių.

2020 m. daugiausiai į šią šalį eksportuota augalinės kilmės produktų (už 79,8 mln. Eur). Palyginti su 2019 m., jų eksporto vertė padidėjo 47,7 proc. 2020 m. daugiausia eksportuota lietuviškų kviečių ir „meslino“ – 81,4 proc. visų į šią šalį eksportuotų lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų, dar 3,8 proc. sudarė pieno produktai. Deja, siekis eksportuoti kuo aukštesnės pridėtinės vertės produkciją į Kiniją taip ir liko neįgyvendintas.

Užveriamos prekybos galimybės

ŽŪM specialistų teigimu, pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, kad Kinija, deja, vis didina netarifines kliūtis mūsų žemės ūkio ir maisto produktams patekti į jų rinką. Tačiau logistikos problema dar nėra pati svarbiausia mūsų verslui. „Pastebime sustojusį produktų eksporto leidimų derinimą, nors žinome, kad jie atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Taip stabdomas įvairių lietuviškų produktų eksportas ir užveriamos prekybos su Kinija galimybės mūsų įmonėms“, – dėstoma VL atsiųstame ŽŪM atsakyme.

Produkciją, kurios Kinijai nebereikia, planuojama nukreipti kitomis kryptimis. Lietuviška produkcija domina kitas Pietryčių Azijos rinkas (Pietų Korėją, Taivaną, Singapūrą, Vietnamą, Indoneziją ir kt.), taip pat JAV bei Vokietiją. „Matome daug galimybių lietuviškai produkcijai jose įsitvirtinti. ŽŪM siekia kartu su verslu prekybos srautus nukreipti į labiau nuspėjamas ir ne mažiau perspektyvias rinkas, kur daug neišnaudoto potencialo“, – teigia ŽŪM specialistai.

Eksportas mažėja

„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius neslepia, kad jau kurį laiką vežant lietuviškus pieno produktus į Kiniją iškyla vis daugiau klausimų ir trukdžių, į kuriuos atsakyti niekas negali. „Mūsų partneriai užduoda keistokus klausimus, pavyzdžiui, ar su mūsų Vyriausybių politika yra viskas tvarkoje. Taip pat susiduriame su mums nežinomomis problemomis išmuitinant prekes. Pagal Pasaulinę prekybos sutartį, Kinija negali atvirai deklaruoti, kad kažką uždraudžia. Tačiau jie tai gali sėkmingai daryti rafinuotu būdu. Negaliu atsakyti, ar tai, kas vyksta šiuo metu, tiesiogiai siejasi su vykdoma politika, bet faktas, kad mūsų eksportuojamos produkcijos kiekiai į Kiniją sparčiai mažėja“, – atvirai sako „Vilkyškių pieninės“ vadovas.

Paskirstė rizikas

Pašnekovas negalėjo tiksliai įvardinti, kurią eksporto dalį sudaro įmonės Kinijai siunčiama produkcija, tačiau patikino, kad šios rinkos praradimas įmonės veiklos rezultatų nepakeis. Po krizės su Rusija, R.Bertašius sako pasimokęs visų kiaušinių nekrauti į vieną krepšį, todėl daug dirbta plečiant eksporto geografiją – šiandieną įmonė gaminius eksportuoja į 60 šalių.

Kinijos netektį jis laiko skaudžia dėl įdėtų milžiniškų pastangų į ją patenkant. Tam, kad lietuviški pieno produktai galiausiai atsidurtų už Didžiosios kinų sienos, įmonei teko investuoti ne tik nemažai laiko, pinigų, bet ir žmogiškųjų resursų. „Apmaudžiausia, kad viena vyriausybė deda didžiules pastangas skatindama pramušti kelius į šią rinką, o kita veikia taip, kad tuos pramintus kelius reikia pristabdyti“, – nuoseklios vyriausybių politikos pasigenda „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius R.Bertašius.

Santykiai palaipsniui šaltėja

Nors į Kiniją eksportuoti mėsą (jautieną) leidimus kol kas turi vienintelė įmonė – „Krekenavos agrofirma“, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius stebėdamas kaistantį politinį lauką tarp Kinijos ir Lietuvos pripažįsta, kad jaučiasi neramiai. Jo teigimu, būtų nemalonu, jei visos įdėtos ilgametės pastangos nueitų perniek. „Pradėti įvairūs projektai, kad Kinijoje lietuviška produkcija būtų dar labiau populiarinama, į tai nemažai investuota. Ši krizė iš tiesų verčia nerimauti. Jau susitaikėme su Rusijos rinkos netekimu, o Kinija mums buvo patraukli alternatyva“, – apmaudo neslepia pašnekovas, besivildamas, kad konfliktas ilgai nesitęs.

Tačiau tai ne vienintelė diplomatinė krizė, privertusi mūsų prekybininkus trypčioti vietoje ir laukti Kinijos malonės. E.Mackevičius prisimena 2018-ųjų Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos viešnagę Lietuvoje. Po šio vizito prekybininkų ilgai megztos derybos su Kinijos partneriais kuriam laikui buvo įšaldytos.

„Jau dabar jaučiame, kad Kinija griežtina savo politiką. Anksčiau asociacija Kinijoje galėjo veikti laisviau, o šiandieną turi būti vos ne registruota ten, kad galėtų verstis seniau įprastomis veiklomis. Veikla griežtinta dar iki šios, vadinkime, tarpvalstybinių santykių krizės, tačiau santykiai ilgainiui darėsi vis šaltesni. Tai daugiau jautėme Europos Sąjungos ir Kinijos kontekste, o dabar, tikėtina, visa tai gali būti taikoma konkrečiai Lietuvai“, – susirūpinęs kalba E.Mackevičius.

Liūto dalis tenka ES

Kokie kiekiai lietuviškos jautienos keliauja į Kiniją? Praėjusiais metais išgabenta apie 500 t jautienos. Palyginimui, į Ukrainą iškeliaudavo apie 670 t galvijienos. Iš viso šaldytos jautienos eksporto į trečiąsias šalis, į Kiniją išgabenta trečdalis visos produkcijos.

Vis dėlto, labiausiai lietuviškos jautienos eksportą „traukia“ ES – čia išvežta 7 691 t šaldytos jautienos, į trečiąsias šalis – 1 472 t.

Eksportas į Kiniją nėra reikšmingas

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys situacijos dėl Kinijos siūlo nedramatizuoti. Jo teigimu, grūdų rinka neturėtų smarkiai nukentėti, nes 1,4 mlrd. gyventojų turinti Kinija superka sąlyginai nedidelę mūsų derliaus dalį. „Reikia pažymėti, kad prekyba su Kinija prasidėjo visai neseniai. Pavyzdžiui, javus pradėta eksportuoti tik 2019 metais. Apimtys nedidelės: 2019 m. – 6,4 proc. viso grūdų eksporto, 2020 m. – 7,1 proc. Javų eksporto vertė – apie 70 mln. Eur. Pagal tai, žalos kaip ir nėra. Jei nepirks Kinija, tai didesnės apimtys atiteks kitoms šalims.“

Panaši situacija ir su pieno rinka. Pasak A.Gapšio, pieno produktų eksportas taip pat pradėtas 2019 m., o per 2019–2020 m. pieno eksportuota tik 0,6–0,8 proc. viso pieno produktų eksporto. „Vertine išraiška – tik apie 4 mln. Eur. Tad apskritai eksportas į Kiniją nėra reikšmingas. Galbūt tik konkrečioms įmonėms, kurios investavo į Kinijos rinką, nuostoliai apčiuopiami“, – svarsto ekspertas.

Priklausomybės neturime

Užsienio reikalų ministerijos duomenys rodo, kad Lietuvos eksportas į Kiniją praėjusiais metais tesudarė 0,3 mlrd. Eur. Vertinant pagal Lietuvos eksporto apimtis į šią šalį, ji yra tik 21-oje vietoje tarp kitų eksporto partnerių. A.Gapšys įsitikinęs, kad Kinijos rinka mūsų šaliai yra nauja, dar laiko neišbandyta, be to, labai tolima ir didelė. „Čia rizikos gana nemažos. Viena iš jų būtent politinė, už kurios mes užkliuvome. Iki 2019 m. šios rinkos neturėjome, tačiau eksporto apimtys buvo ne ką mažesnės. Priklausomybės nuo Kinijos neturime, tad sureikšminti šio klausimo bei eksporto nereikėtų“, – nesureikšminti trūkinėjančių prekybos kelių su Kinija ragina A.Gapšys.

Viešai imta svarstyti, kad galimi prekybos su Kinija trikdžiai turėtų reikšmingos įtakos Lietuvos BVP augimui. Tačiau LAEI eksperto nuomone, tai neturėtų turėti didelės įtakos, esą turime kitų žymiai svarbesnių priežasčių BVP augimui.

Kiek ir ko eksportavome daugiausia?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šiuo metu pagal VMVT kompetenciją svarbiausi laukiami eksporto leidimai (prioriteto eiga): jautienai (likusioms dviem Lietuvos įmonėms ir valgomiesiems jautienos subproduktams), gyvūnų augintinių pašarui, paukštienai, miltams, medui. Prioritetai nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos įmonių poreikį ir eksporto ekonominį potencialą.

2020 m. į Kiniją iš Lietuvos buvo eksportuota: 472 t jautienos, 7 749,5 t pieno produktų (šioje grupėje daugiausia pieno išrūgų, t. y. 4 302 t, taip pat sūrių – 1 044 t, pieno cukraus – 994 t). Tuo tarpu žuvininkystės produktų pernai eksportuota 625 t, kulinarijos gaminių išvežimai siekė 81 t.

Lyginant 2018, 2019 ir 2020 metais į Kiniją išvežtų produktų kiekius, matomas aiškus eksporto augimas. Pavyzdžiui, 2019 metais Kinijai patvirtinus pirmą Lietuvos įmonę jautienos eksportui, į šią šalį buvo eksportuota 25 t produkcijos, o 2020 metais – jau 472 t, iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. eksportuota 578 t produkcijos. 2018 metais jautienos eksportas nebuvo vykdomas.

Apibendrinti statistikos duomenys rodo, kad pieno produktų eksportas taip pat augo: 2018 m. buvo eksportuota 616 t, 2019 m. – 3 014 t, 2020 m. – 7 691 t.

Tuo tarpu žuvininkystės produktų eksportas per praėjusius trejus metus svyravo: 2018 m. jis sudarė 242 t, 2019 m. produktų eksportuota nebuvo, o 2020 m. išvežimai siekė 625 t.

Kulinarijos gaminių eksportas nuo 2018 m. išaugo, tačiau per paskutinius dvejus metus išliko gana pastovus, t. y. 2018 m. eksportuota 17 t, 2019 m. – 80 t, 2020 m. – 81 t.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2021-08-27

Susitikimai su paramos gavėjais – NMA veiklos tobulinimui

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) tęsia nebe pirmus metus organizuojamus išvažiuojamojo pobūdžio mokymus darbuotojams pagal programą „NMA darbuotojai – arčiau paramos gavėjų“.

Vizitai, kurių metu agentūros darbuotojai bei paramos gavėjai turi išskirtinę galimybę pabendrauti gyvai projektų įgyvendinimo vietose, organizuojami siekiant tobulinti paramos administravimo mechanizmą bei gerinti NMA komunikaciją su savo klientais, esamais ir galimais pareiškėjais bei paramos gavėjais. Skaidriai teikti kokybiškas paslaugas, atitinkančias kliento lūkesčius – vienas iš svarbiausių NMA tikslų.

Šių metų rugpjūčio – rugsėjo mėn. NMA darbuotojai turėtų aplankyti daugiau nei 20 objektų, o vizitų temos – mėsiniai ir pieniniai galvijai, uogininkystė, sodininkystė, daržininkystė, vandentvarka. Nemažai dėmesio skirta temomis, susijusiomis su parama žuvininkystei.

Dėkojame paramos gavėjams, sutikusiems dalyvauti šiuose renginiuose!

Šaltinis: nma.lt, 2021-08-26

Skaitmeninių technologijų paroda „Inno panorama“ lankytojus stebina naujovių gausa

Verslo ir technologinės inovacijos, bioekonomikos sektoriaus sukurti produktai, tiksliojo ūkininkavimo galimybės. Visa tai – šiandien prasidėjusioje specializuotoje žemės ūkio inovacijų parodoje „Inno panorama 2021“. Ji vyks rugpjūčio 26–28 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje.

Paroda – įvairių sričių inovacijų koncentracija vienoje vietoje – siekia padėti atrasti skaitmeninių technologijų pritaikymo galimybes žemės ir miškų ūkyje. Lankytojai gali susipažinti su moderniausia žemės ūkio technika ir technologijomis, aplinkos priežiūros ir aplinkosaugos inovacijomis.

Pasak parodos atidaryme dalyvavusio Žemės ūkio ministerijos kanclerio Valdo Aleknavičiaus, jos misija – suteikti žemės ir miškų ūkiui naują kvėpavimą. ,,Tačiau svarbu ne tik žinoti naujausias tendencijas, bet ir susipažinti su gerąja patirtimi – sėkmingai įgyvendintais novatoriškais projektais, įdiegtais skaitmeniniais sprendimais”, – sakė kancleris.

Šių metų parodoje suplanuota dvi dienas vyksianti mokslinė praktinė konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“. Viena pagrindinių jos temų – „Skaitmenizacija žemės ūkyje“. Savo patirtimi diegiant naujausias technologijas žemės ūkyje dalysis ir Lietuvos kaimo plėtros programos galimybes inovatyviems sprendimams pristatys verslo, mokslo bei valdžios atstovai. Taip pat bus pristatyti socialiniai projektai, sėkmingai įgyvendinti šalies kaimo vietovėse.

Kartu su paroda vyks ir bepiločių orlaivių (dronų) varžybos. Renginio metu lankytojų lauks parodomoji programa, įrangos pristatymai, taip pat duomenų, gaunamų pasitelkiant dronus, panaudojimo žemės ūkyje demonstracijos. Parodoje nebus pamiršti ir mažieji lankytojai, jų lauks įvairūs edukaciniai užsiėmimai.

Paroda „Inno panorama 2021“ šiemet vyks ne tik gyvai, bet ir virtualiai. Visi parodos renginiai – nemokami.

Parodos organizatorius – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras. Pagrindinis partneris organizuojant šiemetinę parodą – VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-08-26

Ankstesnės žemės ūkio naujienos