Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-14

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Nitratų direktyvos įgyvendinimas pakibo ant plauko

Po ilgų ir karštų ginčų dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas 2021–2022 m. paskirstymo, mėsinei galvijininkystei numatoma skirti 8,8 mln. Eur. Mėsinių galvijų augintojai tvirtina, kad jie yra diskriminuojami, nors jų sektorius – sparčiai augantis, o numatyta paramos lėšų suma yra neadekvati, juo labiau kad minėta suma bus skiriama keturiems sektoriams – mėsinei gyvulininkystei, avininkystei, ožkininkystei ir triušininkystei.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) teigia neprisiimsianti įsipareigojimų dėl Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo, nes to bus neįmanoma padaryti dėl per mažos numatomos paramos.

Neprisiims įsipareigojimų

„Parengėme raštą Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), Seimo Kaimo reikalų komitetui, kad neprisiimsime įsipareigojimų dėl Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo, nes su tokiomis mažomis lėšomis jų įgyvendinti negalėsime. Norime susitvarkyti pagal reikalavimus, tačiau lėšų tam neskiriama. Juo labiau kad visą praėjusį finansinį laikotarpį mėšlidžių, srutų rezervuarų įrengimas buvo netinkama finansuoti priemonė. Lėšų reikia visoms šakoms, bet parama turėtų būti skiriama proporcingai pagal ūkininkų laikomų gyvulių skaičių. Galima surinkti statistiką ir pateikti, kiek reikia mėšlidžių, srutų rezervuarų, bet niekas nesikalba. Nurėžė ir viskas, kaip norit, taip gyvenkit. Suprantu, visiems trūksta pinigų, bet turi būti žiūrima proporcingai pagal esamą padėtį, ką turime padaryti, kokias Europos Sąjungos (ES) direktyvas įgyvendinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas.

Pasak LMGAGA direktorės Vilmos Živatkauskienės, numatomos paramos užtektų tik 90 mėšlidžių pastatyti, jau nekalbant apie tvartus.

„Asociacijos narių ūkiai atitinka Kaimo plėtros programos (KPP) prioritetus – daug smulkesnių ir vidutinių ūkių, jie didina pridėtinę vertę, didėja ūkių ir gyvulių skaičius, ūkininkai, kurių dauguma – jauni žmonės, gyvena kaimo vietovėse ir palaiko jų gyvybingumą“, – teigė V.Živatkauskienė.

KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu projektai bus finansuojami KPP ir EURI (ES Ekonomikos gaivinimo priemonės) lėšomis. Pirmą kartą parama investicijoms į žemės ūkio valdas skirstoma pagal sektorius.

„Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ skirta modernizuoti ūkius, didinti ūkininkų pajamas, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą ir kt. Pasinaudoję šia parama, pareiškėjai gali įsigyti naujos įrangos ir technologinių įrengimų, statyti naujus ir rekonstruoti senus gamybinius pastatus, įrengti ūkio infrastruktūrą, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, parama buvo skirstoma atsižvelgiant į prieš tai gautą paramą, sektoriaus stabilumą bei sukuriamą bendrą pridėtinę vertę žemės ūkyje, siekį apsirūpinti maistu, nes tai yra vienas pagrindinių kaimo plėtros tikslų.

Iš viso pereinamuoju laikotarpiu KPP ir EURI lėšų skirta 154,1 mln. Eur. Stambūs investiciniai projektai, orientuoti į proveržį ir atsirandančius naujus iššūkius, bus remiami EURI lėšomis, mažesni – KPP lėšomis.

Mėsos sektoriui teks 44,8 mln. Eur. Iš jų mėsinei galvijininkystei teks 8,8 mln. Eur, paukštininkystei (įskaitant kiaušinių gamybą) – 18 mln. Eur, kiaulininkystei – 18 mln. Eur.

Mėšlidžių statybai nebuvo prioriteto

Įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, didelis dėmesys skiriamas dirvožemio, vandens užterštumui mažinti. Tam turi pasitarnauti ir pavyzdingas mėšlo tvarkymas, ko reikalauja ir Nitratų direktyva, tačiau nemažai gyvulininkystės ūkių neturi mėšlidžių arba turi per mažos talpos laikomų gyvulių skaičiui. Iš mėšlo susidarančios srutos, jei jos nėra tinkamai kaupiamos, gali užteršti gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis.

Ūkininkai atkreipia dėmesį, jog Nitratų direktyva įpareigoja valstybes nares imtis daugelio veiksmų, tarp jų – kas ketverius metus peržiūrėti direktyvos įgyvendinimo pažangą ir, esant poreikiui, skirti reikiamas lėšas, kad ūkininkai galėtų vykdyti direktyvų reikalavimus.

LMGAGA prezidentas V.Barkauskas priminė, jog seniau Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas iš pradžių buvo finansuojamas 100 proc., po to parama mažėjo iki 50 proc.

„Galvijų augintojus reikia remti, kad galėtų pasistatyti mėšlides, įrengti srutų rezervuarus. Jiems reikia ir srutovežių, mėšlo kratytuvų. Direktyvų įgyvendinimui yra numatyti terminai, tačiau jeigu toliau bus tempiama guma, neskiriama lėšų, nežinia, kada tai bus galima padaryti. Juo labiau kad net ir gavus finansavimo projektui, kol gauni statybų leidimą, viską suderini, kol iškyla statiniai, viskas užtrunka ir 2–3 metus“, – teigė V.Barkauskas.

ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2021 m. birželio 1 d. Lietuvoje įregistruotų mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų buvo 201 066. Tai 2,85 proc. daugiau nei 2020 m. birželio 1 d.

„Ūkininkai augina apie 60 tūkst. grynaveislių mėsinių galvijų, o 140 tūkst. – mišrūnų. Mėsinių galvijų populiacija didėja, o finansavimas mažėja. Nesuderinami dalykai“, – sakė LMGAGA prezidentas.

LMGAGA direktorės V.Živatkauskienės tvirtinimu, jeigu mėsinių galvijų sektorius gautų pakankamai paramos, jis galėtų įsipareigoti gamybą didinti 25 proc., ko negalėtų nė vienas kitas sektorius.

„Mėsinių galvijų laikytojų padaugėjo 6 proc., didėja gyvulių skaičius. Praėjusiame finansiniame laikotarpyje didžioji dalis investicijų buvo panaudota kombainų ir kitos žemės ūkio technikos pirkimui. Tai nėra blogai, nes daug ūkių yra mišrūs, tačiau mėšlidžių ir srutų rezervuarų įrengimas buvo netinkama finansuoti priemonė. Mėšlidžių statybai, gyvūnų gerovės gerinimui nebuvo prioriteto, ir dabar vėl su savo brangiai kainuojančiais grynaveisliais galvijais liksime laukuose. 8,8 mln. Eur skirti keturiems sektoriams – mėsinei gyvulininkystei, avininkystei, ožkininkystei ir triušininkystei – yra neadekvatu“, – sakė LMGAGA direktorė V.Živatkauskienė.

Dauguma mėsinių galvijų ūkių nėra dideli, jų laikytojai – daugiausiai jauni žmonės, kurie gyvena kaime ir daug prisideda prie kaimo gyvybingumo palaikymo.

„Liūdna, jeigu didžioji dalis paramos bus atiduota stambiesiems ūkiams, apie ką užkulisiuose kalbama. Smulkūs ūkininkai turi būti išgirsti. Jau ir taip daug klaidų padaryta dėl smulkių ūkių. Jeigu taip bus ir toliau, žmonės trauksis iš gamybos ir eis į Užimtumo tarnybą, kuri jiems mokės pašalpas iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų. Kaimo gyvybingumas priklauso nuo smulkių ir vidutinių ūkių, o jei liks tik didieji, turėsime konstatuoti, jog atėjo sodybų tuštėjimo metas“, – apgailestavo LMGAGA prezidentas V.Barkauskas.

Žemės ūkio ministras K.Navickas nesutiko, jog mėsinių galvijų sektorius diskriminuojamas. „Jeigu matysime, kad šis sektorius per lėtai vystosi, ypač nenašiose žemėse, numatysime lėšų plėtrai 2022 m.“ – teigė K.Navickas.

Ministras pažymėjo, jog galvijininkystės sektoriui 2014–2020 m. buvo skirta 128 mln. Eur, įvykdyti 1 784 projektai.

Sunerimo avių augintojai

Ne mažiau nei mėsinių galvijų augintojai sunerimę ir avių augintojai. ŽŪM paskelbus, kaip bus skirstoma priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu, avių augintojai nerado avininkystės net paminėtos.

„Apie avininkystę – nė žodžio. Mane jau atakuoja asociacijos nariai, avių augintojai. Jie klausia, kur dingo avininkystė. Pasirodo, mus „pakišo“ po mėsine galvijininkyste. 8,8 mln. Eur parama numatyta mėsinei galvijininkystei, tai reiškia, kad į šią paramą pretenduoti ir tarpusavyje konkuruoti turės mėsinių galvijų, avių, ožkų, triušių augintojai. Labai keistai atrodo, kai mūsų net nepamini. Gal ministerijai mes atrodome per smulkūs, bet mus stebina toks požiūris. Atrodo, kad Lietuvoje auginami tik galvijai, kiaulės, vištos, o avių, ožkų, triušių visai nėra. O mes juk auginame 156 tūkst. avių. Tai nėra maži skaičiai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuvoje 9 312 laikytojų laikė 156 769 avis, iš jų – 61 783 ėriavedes. Daugiausia ūkių (9 128) laiko iki 100 avių, 101 ir daugiau avių laikoma 184 ūkiuose.

„Avių augintojams reikia paramos investicijoms į žemės ūkio valdas. Yra ūkininkų, kurie nori statyti, plėsti savo ūkius. Stambių avių ūkių nėra daug, bet tarp tų, kurie laiko daugiau kaip 100 avių, tikrai bus pretenduosiančių į šią paramą. Juo labiau kad paskutiniu metu stebime ėrienos, avienos paklausos didėjimą. Avių mėsa – nišinis produktas, nėra lengva užkariauti rinką, bet avių augintojai yra darbštūs ir kantrūs. Didelių pinigų šiame sektoriuje niekada nebuvo, bet visi labai atsidavę savo pasirinktai šakai ir sunkiai dirba. Mėsinių avių auginimu domisi jaunųjų ūkininkų karta, avininkystė daro pažangą, bet valstybė į mus kartais žiūri pro pirštus“, – apgailestavo G.Kisielienė.

Pašnekovė teigė, jog Lietuvos avių augintojų asociacija palaiko mėsinių galvijų augintojus, pritaria jų išsakytoms pastaboms dėl paramos skirstymo ir sakė suprantą jų susirūpinimą, jog neturės galimybių įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimus.

Naudinga informacija

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, lėšos investicijoms į žemės ūkio valdas buvo skiriamos 2000–2006 m. pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD), 2004–2006 m. pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) bei pagal 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programas.

Mėsinei galvijininkystei skirta parama 2000–2020 m. į žemės ūkio valdas sudaro 15 proc. nuo visos investicinės paramos visiems sektoriams, pieninei galvijininkystei – 30 proc., kiaulininkystei – 2 proc., paukštininkystei – 4 proc., sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei (atviro grunto) – 7 proc., uždaro grunto daržovėms, vaisiams – 3 proc., kitoms augalininkystės šakoms (grūdai, rapsai, cukriniai runkeliai) – 39 proc.

Šaltinis: Violeta Gustaitytė, valstietis.lt, 2021-09-14

Ūkininkavimas – pašaukimas

NJoniškio r. Linkaičių kaimo jaunasis ūkininkas, 37 m. Gediminas Žebrauskas rajone išrinktas konkurso „Metų ūkis 2021“ laureatu. Perspektyviame jo augalininkystės ūkyje diegiamos naujovės, priimami efektyvūs ir ekonomiški sprendimai. Gediminas ne tik paveldėjo savo tėvo Juozo Žebrausko ūkį, bet ir sumaniai tęsia jo ūkininkavimo tradicijas.

Sėkmės raktas – apgalvoti sprendimai

Jaunasis ūkininkas G. Žebrauskas deklaruoja daugiau nei 600 ha dirbamos žemės, dalį nuomoja, o 450 ha – nuosavi plotai. Augina grūdines kultūras, rapsus, pupas. Savo ūkyje taiko naujas žemės dirbimo technologijas. Dideliame technikos kieme nebėra plūgų – prieš penketą metų įdiegė neariminę žemės dirbimo technologiją. Sėjai dirvą įdirba modernia ir galinga technika.

„Ūkininko patarėjui“ žemdirbys tvirtino, kad brangi ir moderni žemės dirbimo technika atsiperka, mat pasiteisino neariminė žemės dirbimo technologija. Gediminas stengiasi gerinti dirvožemio agrarinę būklę. Jo nuomone, geras ženklas, kai dirbamuose laukuose daugėja sliekų, dirvožemyje padidėjo humuso kiekis, visa tai turi įtakos bioįvairovei, svarbiausia, kad atsigauna žemė.

Jau ketvirtus metus pasėliams tręšti ūkininkas perka biologinių preparatų. Gediminas akcentavo, kad šis sprendimas pasiteisino, pagerėjo dirbamų laukų dirvožemio kokybė. Jis pasėliams tręšti stengiasi naudoti kuo mažiau chemijos. Nuo kenkėjų pasėlius fungicidais purškia ne keletą kartų, kaip anksčiau, o tik kartą.

Laukams tręšti sudarytas tręšimo žemėlapis, pagal kintamą normą tolygiai įterpiama trąšų. Dirvožemiui pagerinti augina tarpinių kultūrų.

„Apgalvoti ir subalansuoti sprendimai, naujų technologijų diegimas yra sėkmingo ūkininkavimo raktas. Esu savo žemės šeimininkas, todėl stengiuosi nenualinti dirvožemio, ūkininkaudamas saugau supančią aplinką. Toks mano nusiteikimas ir požiūris į modernų ūkininkavimą, gimtąją žemę. Visų technologijų naujovių visuma turi įtakos derliui ir jo kokybei. Sandėlyje į didelius maišus supiltos pupos, kurios iškeliaus į Egiptą. Paruoštus grūdus iš sandėlių savo vilkiku išvežame parduoti tiesiai į Rygos uostą“, – rodydamas į aruodus supiltą šiemetį derlių kalbėjo konkurso „Metų ūkis 2021“ laureatas, pažangus Joniškio rajono jaunasis ūkininkas G. Žebraukskas.

Plečia valdas

Didelio augalininkystės ūkio bazė yra dviejose vietose. Linkaičiuose, kur atskirose sodybose gyvena Gedimino šeima ir jo tėvai, laikoma moderni žemės ūkio technika, stovi degalų talpyklos, o netoli esančiame Maironių kaime – sandėliai ir grūdų saugojimo bokštai.

Mokslinis inžinierius, baigęs tuometį Žemės ūkio universitetą, ūkyje pritaikė savo bakalauro darbe „Grūdų ūkio modernizavimo technologinės linijos“ pateiktus sprendimus. Maironių kaime prieš 11 metų buvo sumontuotas nedidelis elevatorius pagal Gedimino parengtus brėžinius: pastatyti trys grūdų bokštai po 500 t ir dyzelinu kūrenama džiovykla.

G. Žebrauskas ūkio pažangioms technologijoms skiria daug dėmesio. Kasmet didėjo dirbamos žemės plotai, todėl nutarė modernizuoti turimą elevatorių: ketina statyti galingesnę ir ekonomiškesnę grūdų džiovyklą bei du naujus grūdų saugojimo bokštus, viename jų sutilps 1 tūkst. t grūdų.

Gediminas – inžinerijos magistras. Jis baigiamajame magistro darbe nagrinėjo kombaino degalų dinamiką, atliko tyrimus apie kombaino degalų sąnaudas. Atlikęs tyrimus ir apibendrinęs surinktą medžiagą, parengė straipsnių, kuriuos publikavo keliuose leidiniuose. Mokslinis inžinierius savo darbe nagrinėjo, kaip sureguliuoti kombainą, kad būtų galima sutaupyti kuo daugiau degalų.

Neseniai Maironių kaime ūkininkas įsigijo dar tris sklypus, juos sujungė į vieną. Buvusiame fermų komplekse bus didelis elevatorius ir keli sandėliai. Jau baigia sutvarkyti nemažą teritoriją, vietoj buvusių statinių iškils nauji sandėliai. Buvusioje fermoje, kur anksčiau buvo laikomi jaučiai, pabaigtas statyti sandėlis, kuriame ūkininkas laiko techniką, supila dalį grūdų. Nugriovė ir buvusią veršidę, čia dabar pluša statybininkai, bus įrengtas naujas sandėlis. 2014 metais buvusios fermos vietoje pastatė didelį arkinį sandėlį, kuriame laikomi grūdai.

Gedimino ūkyje dirba trys etatiniai darbuotojai, pluša ir pats ūkio šeimininkas, kuris niekam nepatiki savo kombaino – pats kulia javus. Gedimino žodžiais tariant, jam ūkininkavimas – pašaukimas. Ūkyje dirba Lukas Kovera, autokroso čempionas, Gedimino žmonos brolis Modestas Marijauskas. Turimą techniką suremontuoja savo jėgomis, nesamdo kitų specialistų.

Eina tėvo pėdomis

Pakalbintas jaunojo ūkininko tėvas J. Žebrauskas džiaugiasi, kad savo ūkį 2005 metais atidavė į patikimas rankas – sūnus dirba su užsidegimu, saugo žemę ir gamtą. Juozas sakė, kad sūnus ryžtingai siekia naujovių, pažangiai ūkininkauja, nedirba su sena technika, jau gal vienuolika traktorių yra pakeitęs. Tėvas prisiminė, kaip šešiolikametis Gediminas per parą iš Klaipėdos parvairavo nupirktą kombainą. Pirmosios ūkininkavimo pamokos jam buvo tėvo ūkyje. Mokslinis agronomas J. Žebrauskas aktyviai domisi politika, jis – buvęs Seimo narys bei Joniškio rajono tarybos narys. Patikėjęs nelengvai kurtą savo ūkį sūnui, jis dar ilgai laikė melžiamą karvę, spaudė gardžius varškės sūrius. Dabar rūpinasi bitėmis, vis dar atvyksta pažiūrėti, kaip veikia grūdų džiovykla, kokia grūdų kokybė, jeigu reikia, sūnui negaili patarimų. Dvi J. Žebrausko dukros pasirinko muzikių kelią, o sūnus Gediminas, baigęs studijas, atsisakė jam siūlytos mokslininko karjeros ir nutarė ūkininkauti.

Jaunojo ūkininko G. Žebrausko laukuose jau rekonstruota dalis melioracijos sistemos, kuri dabar patikimai reguliuoja gruntinio vandens lygį 60 haplote. Jis sakė, kad yra įkurta Sliekių kaimo melioracijos sistemų naudotojų asociacija, kuriai priklauso trys asmenys. Asociacija įgyvendina melioracijos sistemų rekonstrukcijos projektą.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Aldona SIREIKIENĖ, 2021-09-13

Ar žmones pakeisiantys robotai mokės valstybei mokesčius?

Neseniai vykusioje žemės ūkio parodoje „Inno panorama 2021“ žemdirbiai susipažino su skaitmenizacija, robotais, bepilotėmis skraidyklėmis, kitomis į mūsų gyvenimą ateinančiomis naujovėmis. Ne vienas ūkininkas būtų linkęs investuoti į sunkų jų darbą palengvinančias naująsias technologijas. Tačiau daugeliui net nespėjus jų pradėti diegti, iš Briuselio pasigirdo balsų, kad jau rengiamas naujas – skaitmenizacijos mokestis.

Ūkininkavimo modelis keisis

Parodos metu buvo paskelbta vieno iš autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ informacija, kad 2017 metais vienoje Šiaurės Amerikos šalyje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmas derlius.

Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį. Be to, informacinės technologijos ir skaitmenizacijos procesai padės spręsti žemės ūkiui aktualias aplinkosaugos problemas bei švelninti klimato kaitos pasekmes. Nauda neabejotina. Ar teisinga tokiu atveju apmokestinti žemės ūkio skaitmenizaciją? Ar tai netaps stabdžiu diegiant pažangias naująsias technologijas?

Mano, kad būtų žingsnis atgal

„Žemės ūkio skaitmenizacijos apmokestinimas, mano nuomone, būtų žingsnis atgal. Dabar kalbame apie inovacijas, žalinimo politiką, klimato kaitos mažinimą, tačiau naujas mokestis ūkininkus atvėsintų nuo bandymų diegti naujoves. Verslininkus sparčiau diegti inovacijas, o žemdirbius rinktis ir naudoti išmaniuosius sprendimus skaitina iš miestų į kaimus žmonių migracija, kuri ūkiams sukelia darbuotojų trūkumo problemų, bet ir klimato kaita, kurios keliamiems iššūkiams spręsti įgyvendinama žaliojo kurso politika. Mokslo tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje didina gyvulių produktyvumą ir augalų derlių. Naudodami naująsias išmaniąsias technologijas, ūkininkai gali, pavyzdžiui, pritaikyti pasėlius pagal aplinkos sąlygas arba biologinės inžinerijos būdu net manipuliuoti pasėliais, kad šie tiktų konkrečiai aplinkai. Atsiradus naujam mokesčiui už skaitmenizaciją įrangos tiekėjams ir ūkininkams neišvengiamai brangtų išmaniosios technologijos, augtų produkcijos gamybos sąnaudos. Tai pajustų ir vartotojai“, – įsitikinęs UAB „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis.

Kol kas tik teorinės kalbos

Europarlamentarė, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narė dr. Aušra Maldeikienė mano, kad Lietuvoje pasklidusios kalbos apie esą Europos Sąjungos žemdirbiams rengiamą naują mokestį už skaitmenizavimą, bent kol kas yra tik teorinės.

„Populiarėjant skaitmenizacijai, ūkininkai vis dažniau naudoja melžimo robotus ar laukams prižiūrėti pasitelkia bepilotes skraidykles. Į skaitmenizavimą investuojama siekiant mažinti pieno, mėsos, javų gamybos sąnaudas. Bent kol kas Europos Parlamento Ekonomikos ir finansų komitetas tokio apmokestinimo nesvarsto“, – tikino europarlamentarė.

Iniciatyvą nebūtų linkusi palaikyti

Prieš keletą metų iš tiesų buvo kalbama apie robotų apmokestinimą, bet pritrūkus politinės valios, viskas buvo padėta į šalį. Pasak A.Maldeikienės, vertinant pastarąją iniciatyvą derėtų pasverti dvi priešingas tendencijas. Žinoma, robotizacijos apmokestinimas stabdo technologinę pažangą.

„Antra vertus, jei apmokestinamos dirbančio žmogaus pajamos, gal galima apmokestinti ir roboto veiklą, ypač įvertinus tai, kad robotai darbo rinkai gali kelti rimtų grėsmių. Tiesa, ir šiuo atveju abejotina, ar labai prasminga saugoti melžėjų ar nekvalifikuoto darbo rinką“ , – svarsto A.Maldeikienė.

Klausimo esmė, matyt, slypi atsakyme, ar ir kaip robotas keičia darbo rinką ir kiek jis didina darbo našumą. „Nuoširdžiai galiu pasakyti tik tai, kad neturiu šiuo klausimu jokios aiškiai susiformavusios nuomonės, – prisipažįsta A. Maldeikienė. – O diskusijas šia tema labiau siečiau su bent kol kas menkai pagrįstomis baimėmis. Kol robotai dominuoja itin žemos pridėtinės vertės rinkose, asmeniškai panašių apmokestinimo iniciatyvų palaikyti nebūčiau linkusi.“

Bėgęs nuo vilko, pataikys ant meškos

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis sako, kad melžimo, šėrimo robotų, kitų skaitmeninių technologijų ūkininkai įsigyja dėl to, kad negali surasti darbuotojų pieno ūkiams. „Ankstesnės ir dabartinės Vyriausybės programose buvo numatyta didinti kaimo gyvybingumą, parengiant ir įgyvendinant ilgalaikę žemės ūkio sektoriaus skaitmenizavimo programą. Apmokestinus verslo skaitmeninimą, ūkininkas, bėgęs nuo vilko, pataikys ant meškos. Jau ir taip pieno gamintojams nustatytas naujas mokestis už vandenį, pabrango trąšos, pašarų priedai, metalai. Gal dar ir už lietų mokestis atsiras?“ , – ironizuoja asociacijos vadovas.

Tik sukeltų daugiau chaoso

Pasak J.Vilionio, gamybos sąnaudos augs, o kainos už žaliavą liks tokios pačios. „Siūlyčiau mokslininkams apskaičiuoti, kiek valstybės lėšų į airijas ir anglijas išsivežė mūsų mokslus baigusieji, ten tapę juodadarbiais. Kai vienas krepšinio klubas paima iš kito klubo žaidėją, sumoka milijonus, o mes savo žmones atidavėme už ačiū, priekaištauja pieno gamintojų atstovas. – Mums įsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių neleidžiama. Skaitmenizacija iš esmės – melžimo robotais besinaudojančių pieno ūkių šalyje tėra apie du šimtus. Didžioji dalis ūkių (apie 70 proc.) vis dar neturi pieno atvėsinimo įrangos, naudoja tik kibiro ir šakių „robotus“. Nustačius skaitmenizavimo mokestį, ne tik žemės ūkyje, bet ir visame versle chaoso tik padaugėtų.“

Justinas ADOMAITIS
———-
Kitokios išeities nebus

Skaitmenizacija, kuri pakeičia žmogaus darbo jėgą, turi būti apmokestinta. Tuo šiandien rūpinasi mokslininkai ir politikai. Jeigu robotai pakeis žmones, valstybėje atsiras socialinių problemų, šalies biudžetas praras pajamas, gaunamas iš mokesčių. Žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, daugėja valstybės išlaikomųjų. Anksčiau dirbantieji išlaikydavo pensininkus, o robotams pakeitus žmones neišvengiamai reikia apmokestinti išmaniuosius įrenginius, kurie pakeitė žmonių darbo jėgą.

Pavyzdžiui, karvių fermoje pastatyti penki melžimo robotai, penki darbininkai prarado darbo vietas. Jais privalės pasirūpinti valstybė – finansuoti persikvalifikavimo galimybę, suteikti kitas socialines garantijas bei išmokas.

Pasaulis jau pajuto socialines skubančio verslo pasekmes. Technologijų pažanga garsėjanti Pietų Korėja prieš dvejus metus panaikino mokesčių lengvatas verslui, investuojančiam į skaitmenizaciją.

Valstybės susivokia, kad technologijų pažangos procese ekonominiai klausimai persipina su socialiniais ir būtina ieškoti išeičių. Mokesčiai už verslo skaitmenizaciją neišvengiamai bus.

Prof. Astrida MICEIKIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt,2021-09-11

KORONA STOP

Informuojame, kad nuo š. m. rugsėjo 13 d. į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro patalpas priimami tik asmenys, kurie atitinka galimybių paso kriterijus, t. y. pasiskiepiję viena iš COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų, persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) arba turintys nustatytą neigiamą atlikto COVID-19 tyrimo rezultatą.

Skubiais klausimais galima kreiptis telefonu (8 5) 266 0620 ir elektroniniu paštu pagalba@vic.lt.

Dauguma paslaugų bus teikiamos tik elektroniniu būdu: pažymos, išrašai, raštai ir kiti dokumentai bus siunčiami elektroniniu paštu ir per E. pristatymo sistemą.

Likusios paslaugos, dėl kurių būtina atvykti į įmonę, bus teikiamos tik neatidėliotinais atvejais iš anksto suderinus vizitus toliau nurodytais telefonais:

Galvijo pasų gamyba – 8 691 09 796;

Traktorininko pažymėjimo, Traktoriaus registracijos liudijimo, Techninės apžiūros talono, Augalų apsaugos purkštuvo pažymėjimo blankų išdavimas – 8 52 66 0640; 8 52 64 8874

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo blankų išdavimas – 8 52 64 8872.

Kilus neaiškumams dėl Pasėlių deklaravimo ar Paraiškų priėmimo informacinės sistemos galima kreiptis į ŽŪIKVC Geografinių informacinių sistemų skyrių telefonu (8 5) 266 06 20 ir pasirinkus Nr. 2. Taip pat klausimus galima pateikti el. paštu e-ibraizymas@vic.lt.

Šaltinis: vic.lt, 2021-09-13

Greitai ir patogiai galima pranešti apie žemės naudojimo pažeidimus

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kviečia apie pastebėtus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus nuo šiol pranešti specialioje interneto svetainėje, pritaikytoje ir mobiliesiems įrenginiams. Gyventojams bus paprasta ir patogu naudotis sukurta Žemės naudojimo valstybinės kontrolės svetaine. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės svetainė 

Sukūrėme šią svetainę siekdami skatinti žmonių nesitaikstymą su galimais žemės naudojimo pažeidimais, didinti žmonių susidomėjimą ir aktyvumą dalyvauti žemės naudojimo valstybinės kontrolės veikloje. Žmogus, šioje svetainėje pranešęs mums apie pastebėtą pažeidimą, interaktyviame žemėlapyje pažymėjęs pažeidimo vietą ir pridėjęs nuotrauką, galės stebėti visą savo parnešimo nagrinėjimo, tikrinimo procesą ir aiškiai žinoti rezultatą, t. y. žinoti, ar pranešimas pasitvirtino, ir iki kada pažeidimą privaloma pašalinti. Apie pažeidimus galima pranešti neatskleidžiant savo tapatybės, nors, žinoma, bent minimalūs kontaktiniai duomenys būtų pageidaujami, jeigu mums reikėtų patikslinti pateiktą informaciją“, – sako NŽT direktorius Laimonas Čiakas.

Gyventojai turės galimybę pranešti apie apleistą žemės ūkio paskirties žemę, savavališkai užimtą ir (arba) naudojamą žemę, taip pat apie žemę, naudojamą ne pagal paskirtį, bei apie kitus NŽT priskirtus nagrinėti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus.

Visi gauti gyventojų pranešimai pasieks NŽT teritorinius skyrius pagal galimo pažeidimo vietą. Teritorinių skyrių specialistai gautą informaciją įvertins, apdoros ir atliks teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus pranešimui išnagrinėti ir pažeidimui pašalinti.

Interneto svetainėje piliečiai taip pat galės susipažinti su kiekviename NŽT teritoriniame skyriuje kasmet suplanuotais atlikti planiniais žemės naudojimo patikrinimais bei sužinoti, kur ir kiek NŽT per metus atlieka žemės naudojimo patikrinimų, kiek nustato pažeidimų. Be to, čia bus galima rasti kitą aktualią statistinę informaciją apie žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Šaltinis: nzt.lt, 2021-09-06

Apie force majeure aplinkybes svarbu pranešti laiku

Pareiškėjai apie nuo jų valios nepriklausančias (force majeure) aplinkybes, dėl kurių jie negalėjo pateikti paraiškų išmokoms už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius gauti, turi pranešti per 15 darbo dienų, tačiau ne vėliau kaip iki lapkričio 1 d.

Tokiais atvejais seniūnijos darbuotojui kartu su paraiška pateikiamas prašymas priimti pavėluotą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentai. Seniūnijos darbuotojas duomenis įveda į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) ir paraiška patvirtinama. Vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentai PPIS neregistruojami, jų originalai paštu siunčiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius. Paraišką pareiškėjas gali pateikti ir savarankiškai prisijungęs prie PPIS. Tačiau ir šiuo atveju NMA reikia išsiųsti pagrindimo dokumentus. NMA, gavusi minėtus dokumentus, priima sprendimą dėl vėluojančios paraiškos priėmimo.

Šiais metais deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus ūkininkai galėjo iki birželio 7 d. (pavėluotai – iki liepos 2 d.). Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimą lėmė force majeure aplinkybės. Galutinis minėtų paraiškų pateikimo terminas – lapkričio 1 d.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-14

Ankstesnės žemės ūkio naujienos