Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-06

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Nuostolingoje valstybės įmonėje – įspūdingi atlyginimai: vadovas traukiasi

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (ŽŪIKVC) kai kuriems specialistams mokėti atlyginimai keleriopai viršija rinkoje siūlomą darbo užmokestį, nors įmonė yra sukaupusi kelis milijonus siekiantį nuostolį. Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui pareikalavus pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, savo pareigas paliko įmonės generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas.

„Kai įmonėje kai kuriems darbuotojams mokamas net iki 18 tūkst. eurų vidutiniškai per mėnesį siekiantis atlyginimas, klesti nepotizmo apraiškos. Įmonė grimzta į vis didesnius nuostolius ir neturi plano, kaip padėtį taisyti, tad jos vadovas privalo trauktis.

Tikimės, kad naujas vadovas, kurio atranka bus paskelbta netrukus, turės viziją, kaip itin svarbias funkcijas atliekančioje įmonėje užtikrinti skaidrumą ir tvarius finansinius rezultatus“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

ŽŪIKVC yra valstybės įmonė, įsteigta užtikrinti efektyvų Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities registrų ir informacinių sistemų veikimą, dalyvauja paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistemos kūrimo procesuose. Įmonė teikia operatyvią, apibendrintą informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, socialiniams partneriams žemės, maisto ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės srityse.

Rimtų abejonių dėl įmonės vadovybės priimamų sprendimų pagrįstumo ir atitikimo valstybės interesams kilo naujajai birželį patvirtintai bendrovės valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai.

Valdybai nerimą kelia tai, kad įmonė dirba nuostolingai ir nesitiki pasiekti 2021 m. su ministerija suderintų finansinių rodiklių, bet plano, kaip situaciją suvaldyti, neturi. Be to, atskiriems darbuotojams mokami atlyginimai visiškai neatitinka rinkos sąlygų, pavyzdžiui, vieno darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis su priedais siekė 18 tūkst. eurų.

Įmonės valdyba pastebi, kad įmonėje yra daug darbuotojų, tarpusavyje susijusių giminystės ryšiais. Be to, joje įdarbinta nemažai žmonių, susijusių su Žemės ūkio ministerijos darbuotojais. Ne visi darbuotojai tinkamai deklaruoja interesus. Tai kelia rimtų abejonių, ar įmonėje tinkamai veikia vidaus kontrolės sistemos.

Vadovybė nesiėmė realių veiksmų dėl valdybos raginimų ieškoti veiklos efektyvumo įmonės viduje. Be to, įmonės projektų įgyvendinimo praktika yra orientuota į siauros suinteresuotos grupės finansinių poreikių tenkinimą ir didina įmonės nuostolius.

Paskyrus laikiną vadovą, valdyba artimiausiame posėdyje inicijuos išsamų Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vidaus auditą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-05

Paraiškos dėl paramos ūkių biosaugai – nuo spalio vidurio

Nuo spalio 18 d. ūkinių gyvūnų laikytojai, siekiantys sumažinti pavojingų ligų paplitimo riziką savo ūkiuose, kviečiami kreiptis dėl paramos. Paraiškos ūkių biosaugai sustiprinti renkamos iki gruodžio 3 d.   Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“.

Atkreiptinas dėmesys, kad š. m. rugsėjį buvo pakoreguotos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), jas rasite čia. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta daugiau nei 4 mln. Eur paramos lėšų.

Kas gali teikti paraiškas

Dėl paramos gali kreiptis ūkinių gyvūnų laikytojai, užsiimantys žemės ūkio veikla. Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni nei 18 metų amžiaus ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir žemės ūkio valdą. Juridiniai asmenys – savo vardu įregistravę valdą.

Pareiškėjas iki paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip vienus metus. Būtina vykdyti gyvulininkystės veiklą, realizuoti produkciją rinkoje ir gauti pajamas iš veiklos, į kurios biosaugą investuojama pagal biologinių priemonių taikymo planą.

Pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, ūkinių gyvūnų laikymo vieta įregistruota Ūkinių gyvūnų registre ne vėliau kaip 2021 m. liepos 31 d.

Iki paraiškos pateikimo parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planas dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose turi būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu.

Teikiamų paraiškų skaičius neribojamas

Pareiškėjai gali teikti tik vieną paramos paraišką konkrečiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai. Jei norima prašyti paramos dėl skirtingų ūkinių gyvūnų laikymo vietų, tuomet privaloma teikti atskiras paraiškas.

Pareiškėjas gali teikti vieną bendrą paraišką daugiau kaip vienai ūkinių gyvūnų laikymo vietai tuo atveju, jei įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje. Tuomet tinkamos finansuoti išlaidos ir SG apskaičiuojami paraiškoje nurodytoms ūkinių gyvūnų laikymo vietoms bendrai. Paramos gavėjas projekto kontrolės laikotarpiu turi išlaikyti ūkinių gyvūnų laikymo vietoje ne mažesnį vidutinį metinį gyvulių skaičių, negu nurodyta pateiktoje paraiškoje.

Projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paraiškoje ir negali viršyti 24 mėnesių laikotarpio nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Jei pareiškėjas projekte numato įsigyti turtą (visa įranga, visi įrengimai ir kt.) finansinės nuomos (lizingo) būdu, projekto įgyvendinimo trukmė nuo sprendimo skirti paramą dienos negali būti ilgesnė kaip iki 2025 m. birželio 30 d.

Paramos dydis ir intensyvumas
Paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma negali viršyti 100 tūkst. Eur ir 200 Eur vienam SG, kai prašoma paramos suma viršija 4 tūkst. Eur ir teikiama tik viena paramos paraiška konkrečiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai. Jei pareiškėjas teikia vieną bendrą paraišką daugiau negu vienai gyvūnų laikymo vietai (įsigyjamas turtas naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje), didžiausia paramos suma – 300 tūkst. Eur ir 200 Eur vienam SG, jei prašoma suma didesnė kaip 4 tūkst. Eur.

Finansuojamos išlaidos

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms priskiriamos šios išlaidos: vidaus ir lauko aptvarų įsigijimo ir įrengimo, ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos, uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo, dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo-dezinfekavimo įrenginių ir transporto priemonių įsigijimo, pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo, konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimo ir įrangos įsigijimo, nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų apsaugančios įrangos įsigijimo. Taip pat finansuojamos išlaidos, susijusios su ūkinius gyvūnus prižiūrinčiais darbuotojais: buitinių persirengimo ir prausimosi patalpų įrengimo ir įrangos, darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos, maitinimo patalpų įrengimo ir įrangos.

Paraiškų atrankos kriterijai ir suteikiami balai

Paraiškos vertinamos suteikiant joms balus už atitiktį Taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams. Didžiausia galima balų suma – 100 balų. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 privalomi balai. Jeigu paraiškų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad paraiška nesurinko 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Kur priimamos paraiškos

Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose adresais, nurodytais NMA svetainės skiltyje „Susisiekite“.

Karantino metu pareiškėjas pasirašytą paraišką kartu su paramos paraiška pateikiamais dokumentais NMA darbo laiku papildomai gali pateikti pasinaudodamas „paraiškų dėžutėmis“ (specialiai įrengtomis vietomis, kuriose pareiškėjas gali pateikti paramos paraišką tiesiogiai nekontaktuodamas su kitais asmenimis), kurios įrengtos NMA teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Išsamiau apie reikalavimus teikiant paraiškas karantino metu Taisyklėse.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-05

Kaip gauti paskolą verslo pradžiai palankiausiomis sąlygomis?

Naujai kuriamo verslo sėkmė priklauso ne tik nuo idėjos originalumo, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių: dėmesingai parengto verslo plano, laiku gauto finansavimo, apdairiai pasirinktos marketingo strategijos ir t.t. Sėkmingai įveikti verslo kūrimą lydinčius iššūkius bus paprasčiau apdairiai naudojantis specialiai jauniems verslininkams skirtomis paramos priemonėmis bei lengvatinėmis paskolomis.

Kas gali gauti lengvatinę paskolą verslo pradžiai?

Pradedantiems verslininkams lengvatinėmis sąlygomis suteikiami kreditai yra „Verslumo skatinimas 2014-2020“ programos dalis. Šia priemone gali pasinaudoti gana platus ratas įmonių ir asmenų, kurie pradeda smulkųjį verslą. Verslo paskolos lengvatinėmis sąlygomis teikiamos mažoms ir labai mažoms įmonėms, o taip pat asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimą arba užsiimantiems individualia veikla. Svarbu, kad paskolą siekianti įmonė ar asmuo atitiktų SVV subjekto statusą.

Verslo pradžiai skirtą kreditą itin palankiomis sąlygomis gali gauti savo veiklą dar tik pradedantys verslininkai, o taip pat ir tie, kurie veiklą vykdo ne ilgiau nei vienerius metus. Tai reiškia, kad pateikiant paraišką paskolai gauti turi būti praėjęs mažesnis nei vienerių metų laikotarpis nuo įmonės įregistravimo.

Lengvatinės paskolos verslo pradžiai sąlygos

Verslo steigimo ir veiklos pradžiai skirtam finansavimui skirta paskola gali siekti iki 25 000 Eur. Paskolos grąžinimui numatytas ne ilgesnis kaip 120 mėn. laikotarpis. Numatyta palūkanų marža – 3%. Palankios paskolos sąlygos užtikrins lengvesnį verslo startą ir leis išvengti didesnės finansinės rizikos. Verslo paskola suteikiama su užstatu, taip siekiama sumažinti indėlininkų lėšomis finansuojamos paskolos riziką.

Tinkamai parengtas verslo planas – greitesnis atsakymas dėl verslo finansavimo

Siekiant gauti paskolą, kredito unijai reikia pateikti paraišką internetu bei verslo planą. Pradedantiems verslininkams verslo plano parengimą derėtų vertinti ne kaip formalumą siekiant geresnių finansavimo sąlygų, o kaip atsakingą pasiruošimą sėkmingam verslo startui. Dėmesingai ir detaliai parengtas verslo planas pagrindžia verslo idėją, numato jo vystymosi galimybes ir kryptį, o taip pat įvertina rizikas. Verslo plane taip pat numatoma ir pagrindžiama, koks finansavimas reikalingas vystant veiklą. Aiškiai apsibrėžus paskolos poreikį finansuotojui bus kur kas lengviau įvertinti galimybes skolinti.

Kredito unijos – patikimas jauno verslo partneris

Priemonę „Verslumo skatinimas“ koordinuoja Lietuvos centrinė kredito unija, o lengvatines verslo paskolas teikia LKU grupės kredito unijos. Siekiant gauti verslo paskolą kredito unijoje, fizinis asmuo turi tapti kredito unijos nariu, o juridinis asmuo – asocijuotu kredito unijos nariu. Kilus klausimams dėl paskolų verslo pradžiai kreipkitės į unijos konsultantą, kuris suteiks nemokamą individualią konsultaciją ir atsakys į klausimus apie verslo plano užpildymą bei patars kitais aktualiais klausimais. Paskutinis žingsnis sutarus dėl finansavimo – įkurti įmonę (jei dar nesate tokios užregistravę) ir tuomet pasirašyti paskolos sutartį.

Užsitikrinus reikiamą verslo finansavimą palankiomis sąlygomis beliks skirti visas jėgas savo veiklos vystymui ir sėkmės prisijaukinimui.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-10-05

Galima išreikšti nuomonę dėl glifosato ateities Europos Sąjungoje

Ar glifosatas, viena plačiausiai pesticiduose naudojamų veikliųjų medžiagų, sunaikinančių piktžoles, ir po 2022 m. bus naudojamas ES, priklausys nuo Europos Komisijos ir ES valstybių narių sprendimo, paremto naujausiais mokslo duomenimis. Aptariant šiuos duomenimis, savo nuomonę kviečiamos pareikšti visų ES šalių suinteresuotos organizacijos, asociacijos, mokslo institucijos ir kt.

Glifosatas į žemės ūkio istoriją įėjo kaip itin paveiki priemonė piktžolėms naikinti, bet dėl kontroversiškai vertinamo jo poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai, tebekelia nemažai ginčų.

Europos Sąjungoje šią augalų apsaugos produktų veikliąją medžiagą leidžiama naudoti iki 2022 m. gruodžio 15 d. Prieš priimant sprendimą, ar pratęsti naudojimą, EK įgaliotos keturios ES valstybės – Prancūzija, Vengrija, Olandija ir Švedija – išnagrinėjo naujausius mokslo duomenis ir pateikė glifosato vertinimo ataskaitą.

Šiuo metu glifosatas klasifikuojamas kaip sukeliantis rimtus akių pažeidimus bei ilgalaikį toksinį poveikį vandens organizmams, ir vertinimo ataskaitoje nesiūloma keisti esamos klasifikacijos.

Viešąją konsultaciją dėl ataskaitos rengia dvi ES institucijos: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir Europos maisto saugos agentūra (EFSA). ECHA laukia komentarų dėl pasiūlyto glifosato suderinto klasifikavimo ir ženklinimo. Į juos bus atsižvelgta rengiant ECHA mokslinę nuomonę. EFSA, atsižvelgusi į ECHA pateiktą nuomonę, įvertins galimą riziką ir pateiks išvadas EK.

Pastabas, susijusias su pasiūlytu glifosato suderintu klasifikavimu ir ženklinimu, galima teikti ECHA čia, o susijusias su glifosato, kaip augalų apsaugos produkto veikliosios medžiagos, vertinimo ataskaita, – EFSA čia iki lapkričio 22 d.

Išsamesnės informacijos apie viešąją konsultaciją galima teirautis Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjos Donatos Pipiraitės-Vališkienės ( tel. 8687 25786, donata.valiskiene@am.lt).

Glifosatą sukūrė ir 1974 m. juo pradėjo prekiauti JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-10-05

Mokslininkai apibendrino, kas Lietuvoje vyksta su vilkais – žmonių jie nebijo, populiaciją reikia mažinti

Spalio 15 d. prasideda naujas vilkų medžioklės sezonas, truksiantis iki kovo 31 d. arba iki bus išnaudotas numatytas limitas. Aplinkos ministerijai paskelbus 2021-2022 metų medžioklės sezono vilkų sumedžiojimo limito projektą šie žvėrys vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre, rašoma pranešime.

Dalis jos akcentuoja, kad vilkai – mūsų globos ir apsaugos reikalaujanti rūšis, kiti įsitikinę, kad tai pernelyg didelę žalą avininkystei darantys plėšrūnai, todėl jų gausą būtina mažinti medžiojant. Dažnu atveju požiūris į susidariusią situaciją išreiškiamas emocijomis. Tačiau tai nėra teisingas kelias. Šiuo metu jau sukaupta daug vilkų populiacijos būklės stebėjimų, tyrimų duomenų, todėl yra pakankamas pagrindas kalbėti ne emocijomis, o tvirtais argumentais.

Tyrimų metodikos – nuo pėdsakų stebėjimo iki DNR

Sistemingi vilkų populiacijos paplitimo, gausos, daromos žalos stebėjimai, išsamūs sumedžiotų vilkų genetiniai, amžiaus, reprodukcijos tyrimai Lietuvoje vykdomi jau nuo 2018 m. Surenkami duomenys apima visą šalies teritoriją bei teikia patikimą informaciją apie bendrąją populiacijos būklę. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sukurtoje vieningoje duomenų registracijos sistemoje (www.biomon.lt) registruojamos ne tik žiemą vykdomos žvėrių (taip pat ir vilkų) apskaitos pagal pėdsakus sniege, bet ir visus metus fiksuojami stambiųjų plėšrūnų (lūšių, vilkų ir rudųjų lokių) ar jų veiklos pėdsakų stebėjimai, taip pat ir gyvulių papjovimo atvejai. Šioje sistemoje gauti patikimi pranešimai teikia informaciją apie vilkų paplitimą, gausą bei poveikį laukinei faunai ir gyvulininkystei.

Vilkų genetiniai tyrimai, atliekami iš sumedžioto vilko raumens gabalėlio, naudojant mikrosatelitų branduolio DNR žymenų sistemą, kuri yra viena efektyviausių populiacijų genetinės įvairovės, inbrydingo ir hibridizacijos tyrimuose, taip pat efektyviai naudojama ir nepakeičiama žmonių bei galvijų tėvystės testuose ar net nusikaltėlių individualiam atpažinimui. Tyrimuose naudojami patikimi ir daugelyje kitų studijų naudoti metodai ir priemonės. Vilkų tiksliam amžiaus nustatymui yra naudojami sumedžiotų plėšrūnų danties gabalėliai, kuriuose per mikroskopą matomos metinės rievės.

Gyvūnų, taip pat ir žmogaus, kauluose kasmet susidaro audinio sluoksniai, kurių skaičius parodo individo amžių – lygiai tokiu pat principu, kaip ir medžių metinės rievės. Vilkų populiacijos augimo tempus atskleidžia sumedžiotų vilkų patelių gimdų tyrimai. Šie tyrimai teikia informacijos apie tai, kokia dalis patelių praėjusį pavasarį susilaukė jauniklių, kokio amžiaus jos vedė jauniklius, kiek jų atsivedė.

Veiklos žemėlapis dengia visą šalies teritoriją

Registruojant vilkus ar jų veiklos pėdsakus žemėlapyje pažymima tiksli atvejo vieta. Tokiu būdu per pastaruosius trejus metus jau nustatyta daugiau kaip 3,5 tūkst. tokių vietų. Registracijos taškų žemėlapis atskleidžia, kad vilkų sutinkama visoje Lietuvos teritorijoje. Turint omenyje, kad vilkas „nepririštas“ prie registracijos taško ir nuo jo judėjo kuria nors kryptimi, naudotas klasikinis teritorijos tyrimo metodas – aplink kiekvieną tašką sukurtas kelių kilometrų spindulio apskritimas, kurio bet kuriame taške galėjo atsidurti vilkas. Sukūrus tokius apskritimus, jais pasidengė praktiškai visa šalies teritorija. Taigi atsidūrus tinkamu laiku tinkamoje vietoje galima sutikti vilką.

Ir tokia vieta nebūtinai miškas. Iš tiesų miškas palanki buveinė vilkui – saugiau ilsėtis, vesti jauniklius, bet, kaip rodo duomenys, vilkų veiklos apstu ir atvirose teritorijose. Dažnai vilkai pastebėti pamiškėse, bet pakankamai daug atvejų, kai vilkai ar jų veikla registruota atokiau nei 200 m nuo artimiausio miškelio ar net arčiau kaip 200 m iki artimiausios užstatytos teritorijos. Ir tai ne pavieniai atvejai, kuriuos galėtume priskirti atsitiktinumui. Toks žemėlapyje užfiksuotas išplitimas vilkui ne itin būdingose buveinėse signalizuoja apie rūšies gausą. Vadinasi, vilkai užima ne tik sau palankiausias teritorijas, bet tikriausiai dėl per didelės koncentracijos išstumia „perteklinius“ gentainius į mažiau palankias vietas. Sumedžiotų vilkų amžiaus ir gimdų tyrimų rezultatai taip pat siunčia signalą apie išsemtus laisvų tinkamų teritorijų rezervus.

Pirmų ir antrų metų vilkai biologiškai yra laikomi jaunikliais. Tokio amžiaus patelės susilaukia jauniklių tik išskirtiniais atvejais, ir tai paprastai indikuoja apie blogą populiacijos būklę. Tokių atvejų mūsų tyrimais nenustatyta. Tačiau trejų metų amžiaus patelės normaliu atveju turėtų turėti palikuonių. Mūsų atveju nė viena tokio amžiaus patelė dar nebuvo jų vedusi. Netgi tarp ketverių metų patelių tik pusė buvo vedusios jauniklius. Taigi pagal savo subrendimą ir prigimtinius dauginimosi instinktus jos turėjo turėti palikuonių, bet taip neįvyko. Viena vertus, to priežastimi galėtų būti vilkų elgsenos niuansas, kad gaujoje leidžiama palikuonių susilaukti tik vienai dominuojančiai patelei, bet tai gali rodyti ir laisvų teritorijų naujos gaujos sukūrimui nebuvimą.

Išmoko gyventi šalia žmogaus

Dažnai manoma, kad vilkai savo gyvenimui renkasi didelius miškus, kuriuose vyksta mažai žmogaus ūkinės veiklos. Tyrimai atskleidė, kad miško dydis vilkų pasirinkimui esminės įtakos nedaro. Šie žvėrys tik šiek tiek teikia prioritetą didesniems miškams, bet jų veiklos pėdsakų aptinkama ir mažesniuose nei 100 ha dydžio miškuose. Tikėtina, esamas Lietuvos miškingumas ir miškų fragmentacija iš esmės atitinka vilkų kaip rūšies ekologinius poreikius. Stebima, kad vilkai yra adaptavęsi ir prie žmogaus miškuose vykdomos ūkinės veiklos.

Judėjimą po savo teritoriją vilkai pasilengvina naudodamiesi miško keliais ir keliukais. Žvėrys ne tik lankosi, bet ir teikia prioritetą po kirtimų atželiantiems miško jaunuolynams, nes tokiose vietose dėl pagausėjusios augalijos dažniau maitinasi potencialus vilkų grobis. Kita plačiai įsigalėjusi ir iš dalies klaidinga nuomonė, kad vilkai visada laikosi gaujoje.

Mūsų stebėjimai ir mokslininkų tyrimai kitose šalyse atskleidžia, kad gauja netgi daugiau laiko praleidžia „subyrėjusi“ į mažesnes grupeles ar netgi žvėrys laikosi pavieniui. Žinant šį jų elgsenos bruožą nestebina, kad vilkai dažnai matomi pavieniui ar nedidelėse grupėse – gali būti, kad pastebėta tik gaujos dalis. Kita vertus, pavyksta užregistruoti ir tokius atvejus, kai mūsų šalyje vilkų grupę sudaro 4, 5 ar net daugiau vilkų. Per pastaruosius vienerius metus registruoti atvejai, kai grupę sudarė 9 vilkai.

Apžvelgti įvairiais metodais surinkti duomenys apie vilkų mitybą, rodo, kad žvėrių racione dominuoja elniniai gyvūnai, kurių didžiąją dalį sudaro stirnos. Tačiau problema tai, kad vilkai pjauna ir ūkinius gyvūnus. Per pastaruosius tris metus vilkai dažniausiai (60,3 – 67,4 proc. atvejų kasmet) užpuldavo avis. Tarp papjautų ūkinių gyvūnų, kai skaičiuoti papjauti individai, avys dominavo dar labiau (72,9 – 84,2% nuo papjautų gyvulių kasmet). Per tiriamąjį laikotarpį registruoti 7 atvejai, kai vilkai užpuolė aptvaruose laikomus elninius gyvūnus (tauriuosius elnius ir danielius) bei 21 atvejis, kai buvo papjauti šunys.

Situaciją pagerintų priemonių kompleksas

Paprastas elektrinis piemuo ar tinklas sulaiko gyvulius nuo išsivaikščiojimo, bet nėra efektyvi apsauga nuo vilkų, todėl nederėtų šių priemonių deklaruoti kaip apsaugos nuo vilkų. Būtų efektyvu nepageidaujamą elgesio modelį susiformavusius vilkus operatyviai pašalinti iš gamtos. Pastaraisiais metais stebima situacija atskleidžia šalies teritorijoje susiformuojančius „karštuosius taškus“, kuriuose dažnai kartojasi gyvulių pjovimo atvejai. Tai rodo klasikinį vilkų elgsenos atvejį – tam tikrų individų ar šeimų medžioklės specializaciją. Jau keletą metų Lietuvoje yra taikoma vilkų sumedžiojimo ne medžioklės sezono metu praktika. Tokia praktika turi savų privalumų, bet turi ir trūkumų, kuriuos si gauūlome taisyti.

Pirmiausia reikėtų keisti leidimo vilkus medžioti ir ne medžioklės sezono metu išdavimo tvarką. Matant vilkų padarytos žalos mastą, susidaro įspūdis, kad tikrai ne visos savivaldybės kreipiasi su prašymais išduoti tokį leidimą. Pati procedūra yra sudėtinga, biurokratiška, todėl neretai klysta net patys atsakingi savivaldybių darbuotojai, komisijų nariai. Dėl to procesas dar labiau išsitęsia. Realiai šis leidimas turėtų būti išduodamas nedelsiant, kai tik susidaro įstatymais apibrėžtos sąlygos. Dar 2018–2019 metų medžioklės sezonu, siekiant išmedžioti gyvulius pjaunančius vilkus, rajonams buvo taikomi skirtingi limitai, tačiau tai nedavė apčiuopiamų rezultatų, nes rajonas yra per didelė teritorija tikėtis išmedžioti nepageidaujamo elgesio vilkus.

Be to, didžioji limito dalis sumedžiojama žiemą miškuose, o ne tada ir ne ten, kur daroma žala. Medžioklės priemonėmis efektas gali būti pasiektas tik medžiojant nedelsiant po žalos padarymo ir žalos padarymo vietoje (arba ne toliau nei 7 km nuo jos). Taigi ganiavos laikotarpiu reikėtų koncentruotis į gyvulius pjaunančių individų išmedžiojimą, o žiemos laikotarpiu medžioti reguliuojant perteklinę populiacijos dalį.

Tokią gausą pasiekusią populiaciją nurodoma mažinti

Labai reikšminą vilkų populiacijos būklės stebėsenos dalį sudaro genetiniai tyrimai. Jie leidžia kiekvieną vilką identifikuoti iki individo lygmens, atskleisti jo giminystės ryšius su kitais vilkais. Šie duomenys taip pat atskleidžia ir gyvūnų migracijas. Jeigu nustatoma, kad sesuo sumedžiota Šiaurės Aukštaitijoje, o jos brolis Suvalkijoje, tai parodo, kad vilkai ne tik gali migruoti per visą Lietuvą, bet ir įveikti jų kelyje pasitaikiusią autostradą ar net Nemuną. Kitas įdomus genetinių tyrimų rodiklis, atskleidžiantis vilkų migracijas, yra retos genų formos, nebūdingos iš Lietuvos teritorijos tirtiems individams.

Didesnę dalį retų genų formų turintys vilkai ar jų tėvai yra imigravę į mūsų šalį iš kito genų baseino. Tokių vilkų daugiausia registruojama Šiaurės Rytų Lietuvoje, todėl galima teigti, kad vilkų migracija stipriausiai vyksta iš miškingos rytinės Latvijos, geografiškai besisiejančios su Vakarų Rusijos miškų masyvais. Apskritai Lietuvos vilkų populiacijos genetinės įvairovės rodikliai yra aukšti. Tai rodo, kad vilkų populiacijos bendroje imtyje nėra kryžminimosi tarp giminingų individų. Genų srautas iš Šiaurės Rytų yra stiprus šio genetinės įvairovės praturtinimo šaltinis.

DNR tyrimai (pagal 2020–2021 metų medžioklės sezono 173 ištirtų vilkų imtį) parodė, kad vilkų hibridizacijos su šunimis intensyvumas nėra aukštas, tik 1 iš 173 individų rodė 16 proc. genetinį panašumą su šunimi kaip hibridizacijos indikatorių. Tokios tikimybės yra senelių ir dar ankstesnėse kartose vykusio kryžminimosi pasekmės. Mažas populiacijos dydis gali lemti didesnį hibridizacijos intensyvumą su artimomis rūšimis, jei savos rūšies porų skaičius mažas. Tačiau mūsų atveju populiacijos gausa tikrai nėra tokia maža, kad skatintų natūralią hibridizaciją.

Galimi ir į gamtą patekę dirbtinės hibridizacijos padariniai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus vilkų populiacijos apsauga ir valdymas yra grindžiami besiveisiančių šeimų skaičiumi – nuo nustatyto besiveisiančių šeimų skaičiaus priklauso, ar bus vilkai saugomi, ar medžiojami, siekiant išlaikyti esamą populiacijos dydį, ar medžiojami intensyviau, siekiant sumažinti perteklinį plėšrūnų skaičių. Skaičiuojant besiveisiančias šeimas pagal 2020–2021 m. medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų duomenis, pirmiausiai buvo atsižvelgta į amžiaus ir genetinių tyrimų rezultatus. Besiveisiančių šeimų skaičiui nustatyti buvo atrinkti tik 2020–2021 metų medžioklės sezonu sumedžioti jaunikliai. Genetiniais tyrimais buvo nustatyta, kad jie dalijosi į 50 artimais giminystės ryšiais nesusijusių grupių, tai yra sumedžioti jaunikliai pagal savo kilmę buvo iš 50 atskirų šeimų.

Kitu etapu buvo atrinktos patelės, kurios 2020 metų pavasarį buvo vedusios jauniklius (pagal gimdų tyrimus). Genetinių tyrimų rezultatai parodė, kad tarp šių patelių 3 buvo negiminingos 2020-2021 metų sezoną sumedžiotiems jaunikliams. Tai įrodo esant dar 3 atskiras besiveisiančias šeimas. Taip pat buvo išanalizuoti sistemoje www.biomon.lt per paskutinius vienerius metus registruoti pranešimai.

Skaičiuojant besiveisiančias šeimas buvo aktualūs tie atvejai, kai pranešimu registruoti ne mažiau kaip 4 vilkai, nes įvairūs moksliniai šaltiniai patvirtina, kad grupės iš 4 ir daugiau vilkų nebūna atsitiktinės – tokio dydžio grupes sudaro tik besiveisiančią porą turinčios gaujos. Šiuo atveju taip pat reikšmingas buvo ir atstumas tarp registracijos atvejų. Vadovaujantis pranešimų medžiaga buvo nustatyta dar 10 atskirų besiveisiančių šeimų. Apibendrinus genetinių, amžiau ir reprodukcijos tyrimų bei visus metus teiktų pranešimų rezultatus, prieita prie išvados, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 63 vilkų šeimos. Kitaip tariant, per vienerius metus surinkti duomenys leido neginčijamai įrodyti 63 besiveisiančių šeimų buvimą, tačiau neabejotinai tokių šeimų yra daugiau. Atsižvelgiant į Vilko apsaugos plane išdėstytus kriterijus tokią gausą pasiekusią populiaciją nurodoma mažinti.

Šaltinis: delfi.lt, dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė, VDU, 2021-10-05

Viena didžiausių ES karvių augintojų raguočių skaičių mažins trečdaliu, Lietuva eina kitu keliu

Nyderlandų valdžia priėmė sprendimą sumažinti šalyje galvijų skaičių – taip siekiama mažinti amoniako emisiją. Manoma, kad galvijų skaičius bus sumažintas 30 proc. Kaip skelbiama leidinyje, Nyderlandų Finansų ir žemės ūkio ministerijos parengė du pasiūlymus – ūkininkai bus verčiami parduoti teises į emisiją ir savo žemę valstybei, jeigu tai bus būtina.

Nyderlanduose gyvulininkystės atšaka yra viena iš didžiausių Europoje, čia auginama apie 100 mln. stambiųjų raguočių, vištų ir kiaulių. Šalis yra didžiausia mėsos eksportuotoja Europos Sąjungoje. Ekologai pritaria Nyderlandų valdžios planui. „Tai – žingsnis teisinga kryptimi, – teigė organizacijos „Žemės draugai“ aktyvistas Bramas van Liere. – Padarytume dar daugiau, siekdami padėti ūkininkams pereiti prie tvaraus žemės ūkio.“ Tačiau ūkininkai, protestuodami prieš galvijų skaičiaus mažinimą, jau ne pirmą dieną blokuoja kelius traktoriais.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis ES sudaro 17 proc. visų išmetamųjų dujų ir kenkia klimatui stipriau nei automobiliai. Šiuo metu ES svarstomi nauji įstatymai, kurie atnaujintų su klimatu susijusius tikslus ir nubrėžtų ES žemės ūkio politiką ateinantiems septyneriems metams.

Lietuva eina kitu keliu

Nors pas mus karvių mažėja keletą metų iš eilės, tikimasi šį kritimą sustabdyti ir bandą, galbūt, net padidinti. Žemės ūkio ministerija nustatė 2021 metų susietosios paramos už pieninę karvę dydį – 180,22 Eur. Palyginti su 2020 metais, parama padidėjo 51,36 Eur. Paramą gaus apie 22 tūkst. pieno gamintojų, kurie atitinka keliamus reikalavimus. Šios paramos avansus (125 Eur už pieninę karvę) planuojama mokėti nuo spalio 18 d. Likusi paramos dalis (55,22 Eur) į pieno gamintojų sąskaitas turėtų būti pervesta nuo gruodžio 1 d. Iš viso 2021 m. Europos Sąjungos susietajai paramai už pienines karves numatyta skirti 36,43 mln. eurų, t. y. 6,86 mln. Eur daugiau negu 2020 m. (29,57 mln. eurų).

Šaltinis: delfi.lt, 2021-10-05

Informacija dėl dokumentų užsakymo

Primename, kad užsakydami galvijų pasus ir (arba) arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumentus būtinai nurodykite kuo tikslesnį gavėjo adresą: vardą, pavardę (pavadinimą), gatvės pavadinimą, namo, buto numerį, gyvenvietės / miesto, savivaldybės pavadinimą ir pašto indeksą.

Į kaimiškas vietoves adresuoti laiškai, jeigu juose nebus nurodytas gatvės pavadinimas ir (arba) namo numeris, bus grąžinami siuntėjui.

Šaltinis: vic.lt, 2021-10-06

Ankstesnės žemės ūkio naujienos