Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-19

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Aptartos mėsinių galvijų veislininkystės problemos ir perspektyvos

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ragina mėsinių galvijų veisėjus nuspręsti, kokių tikslų jie sieks ateityje. Tam, kad augtų šio sektoriaus kuriama pridėtinė vertė, reikalingi mėsinių galvijų laikytojų siūlymai, todėl ministras pakvietė Lietuvos mėsos augintojų ir gerintojų asociacijos atstovus siekti bendrų tikslų ir sutarimo dėl mėsinių galvijų veislininkystės ateityje.

Ministras paragino asociaciją teikti ūkininkams daugiau konsultacijų, kad laikytojai žinotų, kokių veislių galvijus verta auginti ir veisti. Šiuo metu yra patvirtintos 8 selekcinės veisimo programos, skirtos limuzinų, aubrakų, simentalų, angusų, galovėjų, šarolė, hailandų ir herefordų veisėjams.

Augintojai, veisiantys šiuos galvijus, pardavę prieauglį gali gauti didesnę pridėtinę vertę, nes galvijai turi kilmę ir produktyvumą patvirtinančius dokumentus. Juos išduoda Lietuvos mėsos augintojų ir gerintojų asociacija. Lietuvoje šiuo metu ganosi apie 200 tūkst. 28 mėsinių veislių galvijų. Iš jų 60 tūkstančių priklauso selekcinėse veisimo programose dalyvaujančioms veislėms. Šių galvijų turime apie 47 tūkstančius.

Žemės ūkio ministerija teikia pagalbą mėsinių galvijų veislininkystei kilmės knygoms rengti ir tvarkyti, genetiniam vertinimui ir produktyvumo tyrimams bei parodų ir mugių rengimui ir dalyvavimui jose.

Būtina skubiai spręsti tinklo nuo šienainių realizavimo problemą

Ministras taip pat aptarė kitas mėsinių galvijų laikytojams kylančias problemas bei šio sektoriaus plėtros perspektyvas.

Vienas svarbiausių klausimų, kuris aktualus ir kitiems ūkininkams – plėvelė ir tinklas nuo šienainio rulonų. Žemdirbiai skundžiasi, kad niekas nebenori priimti panaudoto tinklo, tad susiduriama su jo realizavimo problema, o tai neatsiejamai susiję su aplinkos apsauga. Pasitaiko, kad žemdirbiai tą tinklą tiesiog išmeta miškuose ar užkasa. Todėl šią situaciją būtina skubiai spręsti kartu su Aplinkos ministerija, nes tai – šios ministerijos klausimas.

Anot žemės ūkio ministro, apie šią problemą reikia diskutuoti ir su kitų sektorių atstovais, todėl netrukus planuojama organizuoti susitikimą šiai problemai spręsti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-15

Investicijas planuojantiems žemdirbiams –15 mln. eurų paskolų fondas

Lietuvos žemdirbiams, planuojantiems investicijas ir siekiantiems padidinti apyvartinį kapitalą, atsiveria nauja finansinė galimybė – 15,2 mln. eurų paskolų fondas. Jo teikiamomis paskolomis su itin mažomis palūkanomis bus galima naudotis dvejus metus.

Šis fondas lygiomis dalimis sudarytas iš Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos ir Medicinos banko privačių lėšų.

Lengvatinės paskolos bus teikiamos fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems programos priemonėje „Investicijos į materialųjį turtą“ ir įgyvendinantiems investicinį projektą pagal jos veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ bei turintiems tai patvirtinančią Nacionalinės mokėjimo agentūros pažymą.

Didžiausia vienam paskolos gavėjui suteikiamos suma – 200 tūkst. eurų, o ilgiausias paskolos terminas – iki 5 metų. Ūkininkams bus taikoma žema, vos 1,25 proc. siekianti, palūkanų norma.

Su Medicinos banku, laimėjusiu finansinių tarpininkų atrankos konkursą, bendradarbiavimo sutartį pasidalytos rizikos paskoloms teikti pasirašė Nacionalinės plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

Pasak Medicinos banko Komercijos departamento direktoriaus Juliaus Ivaškos, žemės ūkio sektoriaus finansinė situacija vertinama tikrai aukštai, pandemijos laikotarpis tik išryškino jo patrauklumą. Kitiems sektoriams dėl pandemijos patiriant didelių iššūkių, žemės ūkio sektorius lieka vienu geidžiamiausių klientų. „Mes stebime tendenciją, kad žemdirbiams teikiamas finansavimas sudaro vis didesnę dalį mūsų paskolų portfelio, kartu esame pasiruošę ją ir toliau didinti“, – sako J. Ivaška. Nors modernios technikos įsigijimo bumas jau praeityje, jo teigimu, žemdirbystė išlieka vienu dinamiškiausių sektorių, nuolat jaučiančiu papildomų finansinių išteklių poreikį.

„Žemdirbių konkurencingumo ir veiklos potencialo stiprinimas išlieka pagrindiniu mūsų prioritetu“, – sako fondo l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-18

Savaitgalį tiesioginių išmokų avansas pasiekė net 63 proc. pareiškėjų

Spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradėjo ūkininkams mokėti tiesioginių išmokų avansinę dalį. Per dvi dienas pareiškėjams pervesta 91,5 mln. Eur paramos.  Tiesioginių išmokų avansas pasiekė 75 tūkst. paramos gavėjų, o tai sudaro 63 proc. pareiškėjų, šiais metais deklaravusių žemės ūkio naudmenas.

Per dvi dienas NMA išmokėjo 91,5 mln. Eur avanso pareiškėjams pagal šias paramos schemas: ­pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, išmoka jauniesiems ūkininkams, susietoji parama – už daržovių auginimą, už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte, už baltyminių augalų auginimą, už cukrinius runkelius, sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus.

Šią savaitę NMA toliau tęsia tiesioginių išmokų avanso mokėjimus, avansinės paramos dalies turėtų sulaukti ir pareiškėjai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų (KPP) programos priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ bei „Ekologinis ūkininkavimas“.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad dalis NMA atliktų pavedimų sugrįžta, todėl svarbu, kad pareiškėjai suskubtų pasitikrinti, ar nėra pasikeitę paraiškoje nurodyti banko duomenys. Paprastai ir lengvai tai galima padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo.

Informaciniame portale pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną. Paspaudę 2021 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą, ūkininkai gali matyti ir jiems planuojamus avansų išmokėjimo laikotarpius.

Taip pat apie išmokų avanso mokėjimo terminus galima sužinoti NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paskambinus spausti „1“). Robotas skambinančiajam pateiks aiškią ir tikslią informaciją, jei tik pareiškėjas skambins iš paraiškoje nurodyto telefono numerio.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-18

Rekordiškos žirnių kainos skatins vėl didinti plotus?

Dar prieš penkerius metus pagal auginamus ankštinių plotus mūsų žemdirbiai nė kiek nenusileido prancūzams. Išauginti žirniai laivais plukdyti į tolimąsias Azijos rinkas. Aukštos žirnių ir pupų supirkimo kainos, Žalinimo programa buvo tikras akstinas augintojams. Tiesa, ūkininkų meilė ankštiniams ėmė blėsti iškilus sunkumams. Pagrindinė kliūtis – nuo 2018 metų įvesti Žalinimo programos ribojimai.

Nenuostabu, kad ankštinių plotai Lietuvoje susitraukė beveik tris kartus. Tačiau šiemet žirnių kainoms pasiekus naują rekordą jau puse lūpų kalbama, kad tai vėl gali būti paskata kitąmet didinti jų plotus.

Plotai susitraukė beveik triskart

Nuo 2018 metų įsigaliojus augalų apsaugos produktų draudimui ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse, nemažai ūkininkų žirnių ir pupų auginimo išsižadėjo. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2017 metais deklaruota 171 tūkst. ha žirnių, 2018 metais jau 112 tūkst. ha, 2019 metais 78,9 tūkst. ha, o pernai jų plotas tesiekė 64,4 tūkst. ha. Šiemet pasėti ankštinių plotai apie 20 tūkst. ha didesni, lyginant su pernai turėtais, bet derlingumas (ypač pupų) žymiai mažesnis.

Per plauką įvykdyta sutartis

Kalvarijos krašto ūkininkė Rūta Grigaliūnienė pabrėžia, kad žirnių Žalinimo programai niekada neaugino. Jos manymu, auginat šiuos reiklius ankštinius išsiversti be augalų apsaugos produktų praktiškai neįmanoma: „Neįsivaizduoju, kaip žirnius galėčiau auginti ekologiškai. Piktžolėmis laukų užleisti nenorėčiau.“

Pašnekovė sako, kad žirnių auginimas jai ne naujiena, tačiau vertindama šio sezono derlių pabrėžia, kad jis derlingumu buvo vienareikšmiškai prasčiausias istorijoje. Prikulta tik apie 2 t/ha. Tiesa, žirnių kokybė buvo gera, iškart po pjūties jie visi iškeliavo pas supirkėjus. „Gerai tai, kad žirniai atitiko maistinę klasę. Dalį derliaus pasilikome ateičiai, nes juos sėsime ir 2022, ir 2023 metais. Sertifikuotą žirnių sėklą Lietuvoje ne tik brangu pirkti, bet ir labai sunku gauti, jos trūksta“, – į mažą kokybiškos sėjamosios medžiagos pasiūlą dėmesį atkreipia ūkininkė.

O štai raseiniškis Rimas Gunevičius žirnius sėjo būtent žalinimo tikslais. Ūkininkas atvirauja, kad jo žemėse net ir su chemija gauti didesnį žirnių derlių yra sudėtinga. Šiemet žirnių byrėjo mažiau nei įprastai, jie dar buvo ir apgraužti kenkėjų. Ne ką geresnė padėtis ir su pupų pasėliais. Gerais metais iš hektaro pavykdavo prikulti 6–7 t, o šiemet pupų pribyrėjo vos 2 t. Daugiausia žalos derliui padarė pupų žiedus nusvilinusi kaitra ir į pasėlius įsimetę kenkėjai.

„Visame Raseinių rajone situacija panaši, – konstatuoja ūkininkas. – Šiemet už prastos kokybės pupas ir žirnius gavome tiek pat, kiek pernai už geros. Taigi, jų supirkimo kainos tikrai pakilusios. Žirnius pardaviau greitai, nes jie buvo drėgnoki, netenkino jų kokybė, neturėjau galimybės jų laikyti sandėlyje. Pupas pardaviau, nes turėjau išankstinę sutartį. Sutartis turėjau dėl viso derliaus. Pernai turėjau gerą derlių, kūliau maždaug 6 t/ha pupų. Dažniausiai ūkininkai fiksuoja trečdalį, pusę derliaus, o aš fiksavau 2 t/ha derlių. Supirkimo įmonės vadybininkas atkakliai siūlė fiksuoti didesnį derlių, nes pupos juk gerai dera. Visa laimė, kad susilaikiau nuo įkalbinėjimų. Kad įvykdyčiau įsipareigojimus, pritrūko poros tonų, todėl pristačiau keliomis tonomis daugiau vasarinių rapsų.“

Dabartinės kainos nefiksuoja

Pasvalio ūkininkas Vilhelminas Janušonis šypteli, kad jo krašte žirnius ir pupas, įsigaliojus draudimui naudoti chemiją ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse, liko auginti tik tikri ankštinių gerbėjai. Anot jo, ūkininkai šiemet iš pupų laukų paėmė tik 1,5–2 t/ha, kiek geriau sekėsi žirnių augintojams, kurie iš hektaro kūlė 2–3 t. „Darau prielaidą, kad dalis ūkininkų nuo pupų auginimo pereis prie žirnių. Man viena grūdų supirkimo įmonė siūlė 270 Eur/t žirnių ir dar pažadėjo paimti iš kiemo. Tokių supirkimo kainų per pastaruosius penkerius metus nesu matęs“, – sako nustebęs žemdirbys.

R.Gunevičius vertindamas, ar kaina bus pakankama paskata kitąmet didinti žirnių plotus, yra skeptiškas. Pasak jo, rinka yra gana nestabili ir šiuo metu besilaikančių žirnių kainų kitiems metams supirkėjai fiksuoti net nesiūlo. „Šiandieną rapsų kainos labai pakilusios, už juos mokėjo kiek daugiau nei 600 Eur/t, tačiau supirkėjai kitiems metams pasiūlė tik vos didesnę nei 400 Eur/t kainą. Antra vertus, visi džiaugiamės gera grūdų kaina, bet nepamirškime, kad lygiai tokios pat „geros“ yra ir trąšų kainos“, – dėsto ūkininkas, tikindamas, kad nuo pernai amonio salietros kaina išaugo dvigubai.

Plėsti žirnių plotus galvoja tik R.Grigaliūnienė. Tiesa, tai ją motyvuoja daryti ne tik geresnis uždarbis. „Kitąmet planuoju sėti 130 ha žirnių, o šiemet jų buvo 115 ha. Žirnius auginu ne tik dėl pinigų. Mėgstu sakyti, kad žirniai atneša antrą derlių. Bekuliant nemažai jų pribyra, laukai gražiai sužydo, juos aparėme. Juos auginant reikia mažiau trąšų, dirva atsigauna, gaunama daugiau derliaus auginat kitų metų derlių. Agronominiu požiūriu, žirniai puikiai atlieka savo darbą“, – žirnių dirvos gerinimo savybėmis įsitikinusi agronomo diplomą turinti R.Grigaliūnienė.

Nuostolingas auginimas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkai dar rugpjūčio pabaigoje prognozavo, kad visoje Lietuvoje vidutinis žirnių derlingumas tesieks 2,1 t/ha, pupų – 2,4 t/ha. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktoriaus Igno Jankausko preliminariu vertinimu, pupų ir žirnių derlius kai kuriuose rajonuose prastesnis nei prognozuota. Didžiausią žalą ankštiniams padarė vasarinė kaitra, kai kuriuose rajonuose nudeginusi pupų žiedus, dalyje laukų ankštaros neužsimezgė.

LGAA skaičiavimu, įsigaliojus griežtiems žalinimo reikalavimams, žirnių ir pupų plotai, kaip ir buvo tikėtasi, susitraukė perpus. Dabar žirnius, pupas kaip Žalinimo priemonę augina tik iki 15 proc. augintojų. „Be chemijos auginamų žirnių derlingumas gali siekti maždaug 1,2 t/ha. Paskaičiuokime, kiek iš to galima uždirbti – 250–300 Eur iš hektaro. Tačiau hektaro nuomos kaina yra apie 200 Eur. Kas nori dirbti ir nieko negauti? Dar pridėkite maždaug 50 Eur/ha už kūlimą, sėja atsieina apie 30 Eur/ha. Suprantame, kad ankštiniai gerina dirvą ir tai duoda naudą, bet auginti juos žalinimui net su gaunama išmoka nebeapsimoka“, – neabejoja LGAA direktorius, pabrėždamas, kad Žalinimui skirtuose žirnių laukuose dažniausiai imamas tik pašarinę klasę atitinkantis derlius.

I.Jankauskas žirnius vadina patrauklia, tačiau itin rizikinga kultūra. Anot jo, nors vis daugiau sužinoma apie jų auginimo technologiją, nepastovūs orai daro didžiulį neigiamą poveikį ir tai atbaido augintojus nuo plotų didinimo.

Skatinti vidaus vartojimą?

Jau dvejus metus iš eilės deklaruotų žirnių plotai laikosi stabiliai. Anot LGAA vadovo, didesnio proveržio galėtume tikėtis, jei šalyje daugiau jų liktų perdirbimui. Jo teigimu, žirnių baltymas yra laikomas potencialiu mėsos baltymo pakaitalu. „Jei tik atsirastų galimybė gauti paramą, bent keli gamybininkai tuo pasinaudotų. Tačiau kol kas augalininkystės sektoriui paramos skirti nenorima“, – daugiau žirnių perdirbti vidaus rinkoje norėtų grūdų augintojų atstovas.

Kad lietuviai nėra aktyvūs žirnių valgytojai, įsitikinęs „Galinta ir partneriai“ generalinis direktorius Marijus Mazuch. Pasak jo, įmonė superka tik ukrainietiškus žirnius, pupas, o vidaus rinkoje paklausa stabili. Verslininkas nesitiki, kad artimiausiu laiku ankštinių vartojimas šalyje didėtų. Anot jo, kvietinių, miežinių, perlinių kruopų vartojimas metai iš metų mažėja. Jas daugiausiai įpratę valgyti vyresnio amžiaus žmonės, o jaunesni perka dribsnius ir kitą produkciją.

Tačiau besilaikanti aukšta pupų, žirnių supirkimo kaina gali paskatinti ir jų brangimą prekybos lentynose. „Paprastai derliaus ėmimo pradžioje žirnių kaina būna mažesnė. Tačiau šiemet jau tada jos buvo „atominės“. Manau, kad tai susiję su žaliavų brangimu. Nežinau, ar kada nors yra buvusios tokios aukštos žirnių supirkimo kainos. Tai atsilieps ir galutinei produkcijai, tai tik laiko klausimas“, – neabejoja M.Mazuch.

Indija atsisakė

Anksčiau dideli Lietuvoje išaugintų žirnių kiekiai plukdyti didžiausia pasaulyje žirnių „valgytoja“ pramintai Indijai. Ši šalis kasmet importuoja apie 6 mln. t žirnių, tačiau ji kuris laikas kiša pagalius į eksportu užsiimančių lietuviškų įmonių ratus. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė pasakoja, kad eksporto į Indiją galimybes mažina Rusijos ir Ukrainos pigių grūdų konkurencija. Be to, Indija palaiko vietinius žemdirbius, keldama kainas vietos rinkoje, o eksportą į šią šalį stabdo kartkartėmis įvesdama kvotas, muitus ar kitus ribojimus. Dėl to Indija išnyko iš mūsų eksportuotojų horizonto.

„Apie 80 proc. pupų ir apie 75 proc. Lietuvoje užaugintų žirnių yra eksportuojama. Likusi dalis lieka sėklai, maistui ir pašarams. Maistui mūsų pupos Lietuvoje nelabai naudojamos, jos nėra populiarios, žirnių maistui sunaudojama apie 6 tūkst. t. Į pašarus, priklausomai nuo jų rūšies, apdorotų ankštinių įvedama nuo kelių iki keliolikos procentų. Vidaus rinkoje tiek maistui, tiek pašarams ankštinių suvartojama pagal rinkos poreikius“, – įsitikinusi D.Ruščiauskienė, vardindama, kad per paskutinius trejus metus pagrindinės rinkos lieka nepakitusios. Pupos ir žirniai keliauja į Prancūziją, Vokietiją, Daniją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Egiptą.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė,2021-10-16

Stereotipus griaunančiame žemės ūkyje Lietuva gali pritrūkti lyderių

Pastaruoju metu pasaulyje vis garsiau kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją. Akivaizdu, kad į žemės ūkį ji jau įsiveržė, laužydama daugelį nusistovėjusių stereotipų. Ten, kur anksčiau galiojo bendrosios taisyklės ir normos dirvos įdirbimui, sėjai ar pjūčiai, dabar raginama pereiti prie precizinės žemdirbystės, kuomet privalu atsižvelgti į individualias aplinkybes, prieš imantis bet kokio naujo veiksmo.

Precizinę žemdirbystę skatina poreikis mažinti gamybos kaštus, tausoti biologinius išteklius siekiant Europos žaliojo kurso tikslų. Tačiau modernėjimo tempai didele dalimi priklausys nuo to, ar šalyje turėsime pakankamai specialistų, turinčių žinių ir kompetencijų kurti, diegti ir valdyti sumaniosios inžinerijos sprendimus. Pastaruoju metu žemės ūkio inžinerijos progresas yra stulbinantis ir plačiajai visuomenei, apie jį pravartu sužinoti daugiau.

Technologinė agrosektoriaus evoliucija

Inžinerija per santykinai trumpą žmonijos raidos etapą žemės ūkį pakeitė iš esmės: jei 18 a. vienai tonai kviečių derliaus nupjauti ir iškulti reikėjo 30 žmogaus darbo dienų, tai dabartinis modernus kombainas šį kviečių kiekį nupjauna ir iškulia per 3-5 minutes, o siekiant rekordų – ir dar greičiau.

Žmogaus ir darbinių gyvūnų jėga bei paprastais įrankiais vystomą žemės ūkį į naują raidos etapą prieš daugiau nei šimtmetį perkėlė vidaus degimo variklių pritaikymas žemės ūkio mašinoms. Iki tol sunkiausius ūkio darbus dirbusių arklių bei mulų skaičius su pasaulyje gaminamų traktorių skaičiumi susilygino apie 1954 m.

Nauju dideliu žingsniu žemės ūkio pažangai tapo kompiuterių išradimas, programavimas, technologinių procesų automatizavimas. Taip atėjome iki ketvirtosios, dabartinės pakopos su precizinėmis technologijomis, robotais, dronais, mobiliosiomis programėlėmis, nuotolinio valdymo, nuotoliniu serviso galimybėmis, daiktų internetu, didžiųjų duomenų debesimis, dirbtiniu intelektu. Šiuo metu mokslui ir verslui keliama nauja užduotis – siekti, kad visos šios technologijos būtų draugiškos aplinkai ir funkcionuotų naudodamos ne iškastinius, bet atsinaujinančius energijos išteklius.

Žemės ūkyje sėkmingai taikomos labai įvairios išmaniosios technologijos. Vienos jų jau tapusios įprastais įrankiais, kitos – dar tik skinasi kelią. JAV Nebraskos ir Linkolno universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad populiariausi yra dirvožemio mėginių tyrimai (jie parodo, kiek ir kokių maisto medžiagų ir reikalingų elementų dirvožemis yra sukaupęs ir kiek jų reikės dar papildyti), derliaus žemėlapiai, apibūdinantys atskirų lauko vietų potencialą išauginti derlių, derliaus stebėjimas, leidžiantis prognozuoti būsimą augalų derlių ir pagal tai parinkti bei naudoti reikalingas medžiagas ir jų kiekius, automatinis vairavimas, kintamos sėklų, trąšų, chemikalų normos technologija, palydovinės, dronų, bepiločių lėktuvų nuotraukos, GPS valdymo sistemos.

Kol kas dar ne tiek plačiai praktikoje taikomi (nors technologija sėkmingai sukurta) pasėlių priežiūros planų žemėlapiai ir chlorofilo jutikliai, nustatantys pasėlių sveikatos būklę. Ne itin plačiai taikomi ir dronai, tačiau Tarptautinė nepilotuojamų transporto priemonių sistemų asociacija prognozuoja, kad ateityje būtent žemės ūkis užims apie 80 proc. visos pasaulio komercinės dronų rinkos. Dominuojantis veiksnys, dėl kurių traktoriai keičiami dronais, robotais – darbo jėgos taupymas ir siekis tausoti aplinką, nes vienas darbuotojas nuotoliniu būdu gali valdyti kelis ar net keliolika robotų, energiją gaunančių iš atsinaujinančių išteklių.

Autonominės mašinos su dirbtiniu intelektu po dešimtmečio bus kasdienybė

Pasaulyje lyderiaujantieji žemės ūkio mašinų gamintojai į naujų bei tvarių skaitmeninių technologijų kūrimą pastaruoju metu investuoja milžiniškas lėšas. Tokios gamybos milžinės kaip „John Deere“, „Case“, „Kubota“ bei kitos jau pristatė koncepcinius autonominius traktorius vikšrine važiuokle. O štai japonų įmonė „Kubota“ netgi yra sukūrusi vadinamąjį „Svajonių traktorių“ „X traktor“.

Šis projektinis modelis reprezentuoja įsivaizduojamą ateities ūkininkavimo modelį, kai žemės ūkio operacijos atliekamos visiškai autonomiškai, remiantis įvairiais duomenimis, tokiais kaip oro sąlygos, pasėlių augimo tempas ir kai dirbtinis intelektas parenka ir atlieka visas reikalingas operacijas palankiausiu laiku. Elektros energija varomo „Svajonių traktoriaus“ vikšrinės važiuoklės geba prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų keisdamos savo formą – padidindamos arba sumažindamos traktoriaus aukštį.

Tikimasi, kad per dešimtmetį automatizuotos žemės ūkio mašinos ir robotai taps neatsiejama kiekvieno modernaus ūkio dalimi. Prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų pasaulinė technologines operacijas atliekančių žemės ir miškų ūkio mašinų rinka augs vidutiniškai 6 proc. kasmet. Skaitmeninės žemės ūkio inžinerijos įrenginių rinka augs sparčiau – beveik po 10 proc. kiekvienais metais. Autonominių traktorių ir robotų rinka augs sparčiausiai – iki 20 proc. kasmet.

Precizinė žemdirbystė jau sugriovė senąsias vadovėlines tiesas

Dar visiškai neseniai planuojant žemės ūkio darbus nebuvo kreipiama dėmesio į konkretaus ploto dirvožemio savybes, reljefą, įvairius kitokius veiksnius – visais atvejais buvo privalu laikytis vienodų nustatytų normatyvų. Pavyzdžiui, ariant dirvą buvo leistinas ne didesnis kaip 2 cm nuokrypis, sėjant sėjamoji medžiaga privalėjo būti įterpta vienodu gyliu, su leistina 0,5-1 cm paklaida. Ir būdavo problema, kaip techniką „priversti“ tokias užduotis atlikti.

Šiuolaikinėje precizinėje žemdirbystėje senų vadovėlinių postulatų visiškai atsisakoma – sėjama, purškiama ir tręšiama kintamomis normomis. Įsigalioja taisyklė, kad reikia dirbti tiek, kiek reikia. Precizinė žemdirbystė daugelyje mokslinių šaltinių apibrėžiama kaip keleto T kompleksinis rinkinys. Tai – tinkamos medžiagos (sėklos, trąšos, augalų apsaugos priemonės), tinkami kiekiai, t. y. į kiekvieną plotelį šių medžiagų įterpiama kintama norma, įvertinant konkrečią situaciją, tinkama mašina, tiksli vieta (plotas ir gylis), tinkamas laikas ir tinkama kaina.

Akivaizdu, kad visuose šiuose tiksliosios žemdirbystės dėmenyse koreliuoja inžinerijos, agronomijos bei įvairių kitų sričių mokslai. Lietuvos žemės ūkis šiuo metu turi išskirtines galimybes remtis mokslo tyrimų, atliktų VDU ŽŪA ir kitose mokslo įstaigose, rezultatais bei tarptautinėmis inovacijomis.

Inovacijos reikalaus žinių, darbdaviai – šių žinių turinčiųjų

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros mokslininkai, bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais, vietos ūkininkais ir agroverslo įmonėmis itin aktyviai dirba, skatindami modernaus ūkininkavimo procesus mūsų šalyje. Siekiant mažinti energines ir ekonomines išlaidas žemei dirbti ir labiau tausoti aplinką ūkininkams siūlomos supaprastinto žemės dirbimo sistemos naudojant atitinkamą techniką.

Tokių sistemų tikslai – tausoti dirvožemį, saugoti jį nuo erozijos, mažinti derlingojo dirvos sluoksnio išplovimą, darbo laiko, degalų sąnaudas ir išauginamos žemės ūkio produkcijos savikainą. Viena tokių populiarinamų sistemų – juostinio žemės dirbimo sistema, pagal kurią dirva įdirbama tik tose vietose, kuriose bus įterpiamos augalų sėklos, kita dirvos dalis lieka nesuardyta. Antra jau nemažą populiarumą įgijusi yra tiesioginės sėjos sistema, kuomet sėjama į visiškai neįdirbtą dirvą, į ražieną.

Kartu su užsienio mokslininkais VDU ŽŪA yra vykdomas aukšto lygio mokslo projektas, kurio tikslas – sukurti moksliniais tyrimais, telemetrinėmis sistemomis ir daugiafunkciniais VIS-NIR spektrometrijos metodais pagrįstą žieminių kviečių precizinės sėjos technologinio proceso valdymo modelį. 2021 m. kartu su Belgijos, Švedijos, Ispanijos ir Graikijos mokslininkais pradėtas naujas tarptautinis ICT-AGRI-FOOD projektas, kurio tikslas – nustatyti skirtingais išmaniaisiais jutikliais gaunamų duomenų sąveikos galimybes aptikti ir prognozuoti fuzariozės ir mikotoksinų paplitimą lauke, kad preciziniais technologiniais procesais, taikant precizinį purškimą ir selektyvų derliaus nuėmimą, būtų sumažintas grūdų užterštumas.

Šiuolaikiniame intensyviame žemės ūkyje viena dažniausiai taikomų technologijų – laukų purškimas įvairiais chemikalais – pesticidais, skystosiomis mineralinėmis trąšomis. Tačiau tokį cheminį „lietutį“ vėjas gali nunešti net 30 metrų į šoną – į tokiu atstumu esančias sodybas, bitynus, vandens telkinius, ekologinių ūkių plotus. Todėl VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros profesoriaus Dainiaus Steponavičiaus vadovaujama mokslininkų grupė, bendradarbiaudama su vietos verslu ir užsienio partneriais, laboratorijoje įrengtame vėjo tunelyje eksperimentuoja ieškodami sprendimo, kuris ateityje būtų komercializuotas ir leistų sumažinti riziką dėl purškiamų chemikalų patekimo į šalia apdorojamo lauko esančią aplinką.

Viena sparčiausiai į žemės ūkį bei aplinkosaugos sritį besiveržiančių inovacijų – bepiločiai orlaiviai. Jie gali efektyviai bei preciziškai sėti, tręšti, purkšti, diagnozuoti pasėlių ligas, taip pat padėti prižiūrėti miškus, atlikti teritorijų dezinfekciją bei daugybę kitų darbų. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mokslininkų komanda šiuo metu atlieka tyrimus ir vertina šių apie 20 kg krovinį pakeliančių pagalbininkų galimybes Lietuvos sąlygomis.

Tad akivaizdu, jog žemės ūkio modernizacijai spartėjant darbo rinkai reikės daug tarpdisciplininių žinių ir kompetencijų įgijusių specialistų, gebančių kurti, diegti ir valdyti inžinerines žemės ūkio inovacijas. Ir tai yra gera žinia fizika, robotika, informacinėmis technologijomis, nuotoliniu mašinų valdymu besidomintiems jaunuoliams. Su žemės ūkio inžinerijos studijomis ir veikla agrosektoriuje savo ateitį susiejusių jaunų žmonių karjeros perspektyvos neabejotinai bus puikios.

Šaltinis: lrytas.lt, Egidijus Šarauskis, 2021-10-15

Ministras K. Navickas lankėsi bendrovėje, iš kviečių gaminančioje glitimą, sirupus, krakmolą

Skeptikai, manantys, kad iš miltų galima tik bandeles kepti – klysta, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, apsilankęs augalinės kilmės ingredientų ir baltymų pradininkės „Roquette“ grupės įmonėje „Roquette Amilina“, įkurtoje Panevėžyje, buvusiose „Malsenos“ ir Panevėžio cukraus“ įmonių teritorijose. Keičiantis vartotojų poreikiams, grūdų perdirbimo technologijoms žengiant koja kojon su mokslu, įmonė planuoja plėtrą ir siekia gaminti daugiau įvairių produktų iš lietuviškų grūdų.

„Ši įmonė iš kviečių gamina baltymą (glitimą), sirupus, krakmolą. Gamykla – modernus biotechnologijų fabrikas – orientuotas į modernius sprendimus, įrodo, kad, pasitelkus žinias ir inovacijas, galima reaguoti į rinkos, klimato pokyčius, patenkinti kintančius vartotojų poreikius ir iš to užsidirbti. Svarbus ir gamtos išteklių tausojimo faktorius“, – teigia žemės ūkio ministras, susipažinęs su gamybos procesu ceche ir apžiūrėjęs įmonės mokslinių tyrimų centrą, kur atliekami bandymai ir gimsta naujos technologijos.

Susitikimo metu aptartas ne tik gamybos procesas, bet ir superkamų kviečių kokybė, perdirbimo apimtys bei sektoriaus potencialas ir perspektyvos.

„Roquette Amilina“ – viena iš 3 didžiausių gamybos bendrovių Šiaurės Europoje, iš kviečių biorafinavimo būdu išgaunanti augalinės kilmės produktus, pašarų, popieriaus, ir kitoms pramonės šakoms skirtą produkciją.

„Tikime pramoninėmis Lietuvos augalininkystės perdirbimo perspektyvomis bei palaikome siekius didinti žemės ūkių produktyvumą, orientuotą į efektyvų ir konkurencingą darnaus vystymosi tikslais grįstą pridėtinės vertės didinimą. Matome stiprią Lietuvos orientaciją į klimato kaitą mažinančias tiekimo grandines. Pasisakome už mažiausius šiltnamio efekto dujų kiekius generuojančių išteklių perdirbimą bei tendencijas, orientuotas į tvarius vartotojų poreikius“, – teigia įmonės Valdybos pirmininkas dr. Danas Tvarijonavičius.

Pasak jo, Lietuva, labiau išnaudojusi bioekonomikos galimybes, sustiprintų savo konkurencinį pranašumą Europos Sąjungoje ir už jos ribų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-18

Ankstesnės žemės ūkio naujienos