Žemės ūkio naujienos: 2021-10-29

Pasak ministro K. Navicko, JAV rinka yra patraukli ir turinti daug galimybių plėsti lietuviško maisto produktų eksportą, tačiau pirmiausia turi būti atlikti paruošiamieji darbai.

„Įmonėms labai svarbu įvertinti savo pasiryžimą, galimybes bei riziką, susijusią su didele konkurencija šioje rinkoje. Sėkmės gali tikėtis išskirtinių bei produktų su tvariomis pakuotėmis gamintojai, galintys tiekti didesnius produkcijos kiekius ir atsakingai įgyvendinantys savo patekimo į rinką strategijas. JAV didžiuosiuose prekybos tinkluose jau yra sėkmingai parduodamų lietuviškų įmonių produktų – šia patirtimi ir pavyzdžiais būtų neišmintinga nepasinaudoti. Bendradarbiaujant su vietos ekspertais ir pasinaudojus jų pagalba, tokių sėkmės istorijų tik daugės“, – sako ministras.

Susitikime su tarptautinės kompanijos „PointOne International“ partneriu Linu Klimavičiumi aptarta, kokios konsultacijos ir pagalba reikalinga Lietuvos eksportuotojams, prieš žengiant į labai patrauklią, daugiau kaip 320 milijonų gyventojų turinčią JAV rinką. Dėmesys skirtas ir galimiems iššūkiams, kurių šioje itin konkurencingoje rinkoje netrūksta. Diskutuota ir apie tai, kaip galima padėti įmonėms juos įveikti.

Ministras taip pat susitiko su Čikagoje įsikūrusiais verslininkais, dirbančiais maisto produktų importo ir distribucijos srityse, kurie pasidalijo savo bendradarbiavimo su lietuviškomis maisto pramonės įmonėmis patirtimi bei įžvalgomis.

Kompanijos „Baltic Food Distributing“ vadovai su ministru K. Navicku aptarė iššūkius, kokius patiria vietos verslininkai dėl darbuotojų trūkumo įvairiose maisto produktų tiekimo grandyse bei problemas dėl užsitęsiančių produktų gabenimo terminų. Ši kompanija užsiima daugelio lietuviškų maisto produktų distribucija Čikagos regione, labiausiai orientuojasi į etnines ir vietines parduotuves.

Anot ministro, kiek labiau suklusti turėtų tradicinių lietuviškų maisto produktų ar gėrimų eksportuotojai, nes lietuvių diaspora jaučia vis mažiau sentimentų nacionaliniams produktams, pavyzdžiui, juodai duonai. Tokius pokyčius lemia vis didesnės pasirinkimo galimybės ir pagerėjęs mobilumas.

Ketvirtadienį Vašingtone ministras susitiks su Lietuvos Respublikos ambasadore JAV Audra Plepyte, Pensilvanijoje – su šios valstijos žemės ūkio sekretoriumi Russellu C. Reddingu, Garbės generaline konsule Pensilvanijoje Krista Bard, lankysis pažangiuose pieno ūkiuose.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-28

Kam skirta parama

Dėl paramos įgyvendinti projektus pasitelkiant elektronines komunikacijos priemones pagal KPP priemonę gali kreiptis nacionaliniu lygiu veikiantys LKT nariai (jų sąrašas skelbiamas LKT svetainės skyriuje „Nariai“).

Netinkamais pareiškėjais laikomi juridiniai asmenys, nuo kurių įregistravimo datos (vadovaujantis duomenimis iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro) iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję mažiau nei dveji metai, taip pat LKT nariai, veikiantys vietos lygmeniu kaimo vietovėje, pvz., kaimo bendruomenė, kita nevyriausybinė organizacija, viešoji įstaiga, veikianti vietos lygmeniu.

Remiama veikla

Parama skirta skleisti informaciją apie kaimo plėtros programas elektroninėmis komunikacijos priemonėmis – paramos lėšomis kompensuojamas internetinių seminarų, filmukų, virtualių turų po kaimą rengimas, aktyvios veiklos socialiniuose tinkluose vykdymas, taip pat elektroninių leidinių kūrimas. Šios priemonės turi būti viešai prieinamos visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.

Paramos suma

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 300 000 Eur.

Didžiausia paramos suma per vieną paraiškų surinkimo etapą vienam pareiškėjui – iki 30 000 Eur, nepriklausomai nuo planuojamų įgyvendinti komunikacijos priemonių skaičiaus ir jų rūšių.

Jei pareiškėjui jau buvo skirta parama dviem arba daugiau projektų pagal šias priemonės įgyvendinimo taisykles, didžiausia paramos suma per vieną paraiškų etapą negali viršyti 15 000 Eur, nepriklausomai nuo planuojamų įgyvendinti komunikacijos priemonių skaičiaus ir jų rūšių.

Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, koks komunikacijos projektas yra įgyvendinamas, t. y. vienam komunikacijos projektui, įskaitant PVM, skiriama:

iki 450 Eur vienam internetiniam seminarui (maksimalus internetinių seminarų skaičius yra 15, juose turėtų dalyvauti ne mažiau 15 unikalių klausytojų, o didžiausia paramos suma – 6 750 Eur);
iki 500 Eur vienam veiklos mėnesiui vykdant komunikaciją internetiniuose socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Instagram“) ir kituose interneto šaltiniuose. Paraiškoje nurodoma veiklų įgyvendinimo trukmė pagal priemonę privalo būti pateikiama mėnesių tikslumu (turi būti paskelbta ne mažiau kaip 15 pranešimų per vieną veiklos mėnesį) ir veikla negali būti trumpesnė kaip 12 mėnesių;
iki 10 000 Eur rengiant virtualius gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turus, kurie vaizdžiai ir patraukliai reprezentuotų gerąjį kaimo plėtros pavyzdį, gerintų kaimo įvaizdį ir šviestų visuomenę;
iki 20 000 Eur audiovizualinei produkcijai kurti;
iki 6 000 Eur elektroninių leidinių sukūrimui, vienam elektroniniam leidiniui didžiausia paramos suma iki 3 000 Eur. Elektroniniai leidiniai turi prisidėti prie LKT tikslų įgyvendinimo, KPP įgyvendinimo kokybės bei dalinimosi gerąja KPP patirtimi.

Atrankos kriterijai

Pagal KPP veiklos sritį „Projektai, skirti elektroninėms komunikacijos priemonėms įgyvendinti“ pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atrankos kriterijus, o už atitiktį jiems bus skiriamas atitinkamas balų skaičius. Žemiau pateikiami atrankos kriterijai ir balai, kuriais remiantis bus vertinami projektai:

1. Komunikacijos projekte bus tikslingai prisidedama prie KPP priemonių žinomumo didinimo:

tikslingai prisidedama prie 4 ir daugiau KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 40 balų;
tikslingai prisidedama prie 3 KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 30 balų;
tikslingai prisidedama prie 2 KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 20 balų.

2. Pareiškėjas turi patirties vykdant komunikaciją elektroninėmis priemonėmis, kurias ketina įgyvendinti komunikacijos projekte (pagal įgyvendinimo taisyklių 8 p.), – suteikiama 30 balų. Pareiškėjui balai gali būti suteikiami, jei jis įrodo savo turimą patirtį vykdant komunikaciją kiekviena iš tų elektroninių priemonių, kurias ketina įgyvendinti komunikacijos projekte. Šio atrankos kriterijaus atitikčiai įrodyti gali būti nurodoma ne tik su kaimo plėtra susijusi komunikacija.

3. Komunikacijos projekte bus vykdoma gerosios patirties, įgyvendinant KPP, sklaida – suteikiama 30 balų.

Didžiausias galimas balų skaičius – 100, tuo tarpu norint gauti paramą privaloma surinkti 40 balų. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 40 balų skaičiaus, paraiška bus atmesta.

Paraiškų teikimas NMA

Paraiškos teikiamos NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos metu NMA teritoriniai skyriai priima paraiškas, atsiųstas registruotu paštu, per kurjerį, taip pat „paraiškų dėžutėse“ paliktas paraiškas. . Atkreipiame dėmesį, jog paraiškos per „paraiškų dėžutes“ priimamos 2 darbo dienomis trumpiau, nei nustatyta paramos paraiškų priėmimo data – iki lapkričio 26 d. Paraiškas, pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, galima siųsti ir elektroniniu paštu adresais, nurodytais www.nma.lt svetainės skiltyje „Susisiekite“ (informacinis blokas „Informacija taip pat teikiama Agentūros teritoriniuose skyriuose“).

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-29

Prarandamas didžiulis turtas

Praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) posėdžiavo Rokiškio rajono savivaldybės administracijoje, kur buvo išklausytos melioracijos problemos, aptartos finansavimo perspektyvos. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis priminė, kad 2012 m. visų Lietuvos melioracijos statinių ir įrenginių vertė buvo įvertinta 24 mlrd. litų. Tai prilygo dviem tuometiniams Lietuvos biudžetams!

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje turimų melioracijos inžinerinių statinių balansinė vertė siekia 2,19 mlrd. eurų, iš jų valstybei nuosavybės teise priklauso 1,192 mlrd. eurų (apie 54 proc.), ūkio subjektams – 998 mln. eurų (apie 46 proc.). Valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos inžineriniai statiniai yra labai nusidėvėję – apie 73,4 proc. Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės.

Taigi, prarandamas didžiulis turtas, o valstybė kelia rankas aukštyn: „Pinigų iš esmės tvarkyti melioracijos sistemas nėra.“ Jau seniai brandinama mintis, kad prie to turi prisidėti ir patys žemės naudotojai. Jie tai ir daro įgyvendindami investicinius projektus, tačiau tam pajėgūs toli gražu ne visi.

Nerado sutarimo

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pateikė skaičių: 2021–2022 m. melioracijos statinių priežiūrai ir remontui iš valstybės biudžeto skirta po 11,506 mln. eurų, iš Valstybės investicijų programos – po 2,880 mln. eurų. 2018–2021 m. iš Valstybės investicijų programos rekonstravimui buvo skirta apie 19,724 mln. eurų. Dar gauta lėšų iš Solidarumo fondo – 16,99 mln. eurų (2019–2020 m.). Iš Kaimo plėtros programos (KPP) žemės ūkio vandentvarkai per pastaruosius 5 metus atiteko daugiau nei 70 mln. eurų.

Metinis finansavimas melioracijos statinių priežiūrai, remontui ir rekonstrukcijai sudaro apie 28,39 mln. eurų. Tačiau tai tik lašas jūroje – iš visų finansavimo šaltinių skiriamos lėšos sudarė tik nuo 1 iki 5 proc. statinių nusidėvėjimo vertės. Valstybės žemės fondo 2021 m. pradžios duomenimis, valstybei priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui reikėtų apie 1 mlrd. eurų (2020 m. kainomis).

ŽŪM parengė Melioracijos įstatymo projektą, tačiau, pasak D.Dudučio, nebuvo rasta bendro sutarimo dėl deramo finansavimo melioracijos statinių rekonstrukcijai užtikrinimo. Siūloma steigti melioracijos fondą ir telkti alternatyvius finansavimo šaltinius.

Žemės ūkio viceministras pabrėžė, kad naujuoju 2023–2027 m. programiniu laikotarpiu numatomi esminiai pokyčiai – smarkiai mažėja KPP lėšų, be to, ne mažiau kaip 30 proc. jų bus nukreipta „žaliesiems“ tikslams. Tad kitoms investicijoms, taip pat ir melioracijai, liks mažiau.

Lėšos tik „kosmetikai“

Rokiškio ir Kupiškio rajonų savivaldybių administracijos atstovai skaičiais pailiustravo, kokie melioracijos skauduliai jų krašte. Jie panašūs visuose rajonuose – drenažas ir kiti melioracijos statiniai lūžta, dėvisi, tačiau lėšų paberiama tik „kosmetikai“.

„Nuo 2014 m. valstybės finansavimas buvo daugmaž panašus – apie 300 tūkst. eurų. 2019 m. iš Solidarumo fondo liūčių pažeistai infrastruktūrai atstatyti gavome beveik 532 tūkst. eurų. O didžiausia suma pasiekė iš Valstybės investicijų programos – 737 tūkst. eurų, dar ir kitais metais jos pažadėta. Beje, tokią paramą gaus tik keturios šalies savivaldybės“, – sakė Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė.

Ji dar užsiminė, kad rajone įgyvendinami ir vandentvarkos projektai, remiami europinės paramos lėšomis. Žemės ūkio skyriaus vedėja pabrėžė, kad nemažą indėlį įneša ir melioracijos statinių naudotojų asociacijos, kurių rajone yra apie 30. Jų pasirašytų investicinių projektų suma siekia apie 11 mln. eurų, rekonstruota maždaug 110 km melioracijos griovių ir drenažo sistemų.

„Pagal gaunamas lėšas melioracijos griovius rekonstruosime 35 metus. Mes nebesuprantame, kokia darbų ir investicijų prasmė. Jeigu nebus priežiūros, strategijos, laukai vėl „grįš į gamtą“, – perspėjo J.Jasiūnienė.

Laukia naujo įstatymo

Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Bimbiris antrino kolegei: „Ilgalaikis valstybės melioracijos politikos nebuvimas, skurdus finansavimas, neaiškus melioracijos inžinerinių statinių valdymas melioracijos šaką atvedė į katastrofišką situaciją, kuri kasmet tik blogėja. Kaip ir ankstesniais metais, šiemet Kupiškio rajonui skirta 201 tūkst. eurų, iš kurių 30 proc. skiriame avarinių gedimų taisymui, 20 proc. – užtvankų ir griovių priežiūrai, 40 proc. – griovių ir juose esančių statinių remontui.“

Jis minėjo, kad 2009 m. rajonui skirtos lėšos melioracijai buvo sumažintos 2,2 karto. „Jeigu dabar gautume tiek, kiek 2008 m. (450 tūkst. eurų per metus), per 10 metų susitvarkytume visus griovus ir dar liktų lėšų jų priežiūrai“, – kalbėjo melioracijos specialistas.

Ir ūkininkai, ir specialistai laukia naujo melioracijos įstatymo. Jie tikisi, kad jis įneš šiek tiek daugiau aiškumo. „Dėl melioracijos įstatymo yra daug įvairių klausimų, bet laukiame galutinio varianto, tada ir matysime“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės atstovas.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausia lėšų skiriama melioracijos griovių ir juose esančių statinių remontui. „Pagrindinė problema – kas toliau prižiūrės suremontuotus griovius. Jeigu to nebus, vėl pradės augti žolės ir krūmai, vagoje kaupsis nešmenys. Todėl naujo Melioracijos įstatymo projekte yra numatomas sutvarkytų griovių priežiūros perdavimas naudotojams. Bet kyla klausimas, kas tuos darbus prižiūrės, kaip tai darys smulkūs ūkininkai, kurie neturi technikos“, – problemas vardijo R.Bimbiris.

Skirtingas požiūris

Melioracijos specialistas neapėjo problemos, kuri kyla dėl reguliuotų upių ir upelių. Aplinkos ministerija ir ŽŪM juos traktuoja skirtingai. O juk reguliuoti upeliai, anot jo, atlieka lygiai tą pačią funkciją kaip ir visi kiti melioracijos grioviai, todėl ir juos remontuoti yra privalu tomis pačiomis sąlygomis. Esant nesusikalbėjimui daugelio šių upelių tvarkymo darbai atidedami, dėl to kenčia ūkininkai.

„Daug girdime, kad ruošiamasi kreivinti ar kitaip gadinti melioracijos griovius, kuriuos gamtininkai vadina upeliais. Bet jie juk yra mūsų apskaitoje. Kaip mes galėsime tuos griovius prižiūrėti ir remontuoti? Juk reikės kiekvienais metais šienauti, o visokie kliuviniai trukdys. O kas atsakys už patvenktas drenažo žiotis? Ar tam buvo melioruojama, kad vėl būtų gadinama?“ – klausė Kupiškio rajono savivaldybės atstovas.

Dar viena didelė problema – melioracijos specialistų stygius. 80 proc. Lietuvos savivaldybėse dirbančių tarnautojų jau yra netoli pensinio amžiaus arba jau pensininkai, o jaunų šios srities specialistų neatsiranda.

Blusa svarbiau už žmogų?

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius paantrino, kad ir ŽŪM trūksta specialistų, kurie išmanytų melioraciją. „Mes praradome daug laiko ir šimtus milijonų eurų, kurie nuėjo perniek, nes investavę europinius pinigus į griovius toliau jų neprižiūrėjome ir jie vėl užaugo. Kol nepriimame jokių sprendimų, situacija žiauriai blogėja. Iš susitikimo su žemės ūkio ministru išgirdau naujieną, kad ten, kur melioracija sugedusi, gal neapsimoka jos taisyti, tegu natūraliai pelkėja. Laimingas yra „pelkių“ ministras, kurio svajonės pildosi“, – žemės ūkio ministrui įgėlė ūkininkas.

Jis stebėjosi, kad melioracijai pinigų stinga, tačiau, pavyzdžiui, melioracijos griovių kreivinimui, tokių darbų reklamavimui ir kt. jų žaibiškai atsiranda. „Mes šiandien daugiau kalbame apie vandens blusą, nei apie žmogų, kuris gyvena šalia to griovio. Sugalvojame keisčiausių sprendimų, kad įsisavintume pinigus, ir neskiriame jų ten, kur jie greitai atsipirktų. Turime apsispręsti: leidžiame užpelkėti ar dar bandome kažką gaminti. Reikia gelbėti brangiausią turtą – melioruotas žemes“, – rėžė Z.Aleksandravičius.

Įtampa dėl lėšų didės

Žemės ūkio viceministras sakė, kad steigti privačių iniciatyvų melioracijos fondą Lietuvoje būtų nerealu, o valstybiniai fondai pagal naujuosius biudžeto sandaros principus nebenumatomi. „Tačiau galės būti ir yra specialiosios programos, bet jos bus stipriai transformuotos. Į jas nebus surenkamos tikslinės lėšos, mokesčiai. Specialiosios programos bus finansuojamos iš bendro valstybės biudžeto pagal tai, kiek sektorius, kuriam prašoma lėšų, generuoja pridėtinės vertės, arba kiek jis jos prarastų be finansavimo. Čia yra ir galimybių, ir grėsmių. Galima įrodyti, kad šalies mastu šis sektorius generuoja didelę pridėtinę vertę, todėl turi būti stipriai finansuojamas. Bet yra grėsmė, kad ir kiti sektoriai turės svarių ar dar svaresnių įrodymų. Taigi, nuo 2023 m. pjaustant biudžeto pyragą įtampa padidės“, – aiškino D.Dudutis.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-10-28

Tokia augalininkystė mažina šiltnamio dujų emisijas, dirvožemis apsaugomas nuo erozijos, didėja organinės anglies kiekis, tausojama biologinė įvairovė, pažymi Aplinkos ministerija pranešime.

Neariminė žemdirbystė yra viena iš priemonių žemės ūkio veiklos sukuriamai vandens telkinių taršai, kuri šiuo metu kelia daugiausia rūpesčių Lietuvoje, mažinti. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Modernizavimo fondo subsidijuojama neariminė žemdirbystė leis apsaugoti vandenis nuo perteklinių maistinių medžiagų, kurios sukelia eutrofikaciją, ir kitų vandens kokybės problemų.

„Lietuvoje pusė vandens telkinių yra prastos ekologinės būklės. Didžiausias kaltininkas – cheminės trąšos iš žemės ūkio. Esame įsipareigoję švarių vandens telkinių dalį padidinti iki 90 proc., ir šio tikslo siekiant pasitarnautų neariminė žemdirbystė. Toks žemės apdirbimo būdas leidžia sulaikyti trąšas dirvožemyje jų neišplaunant į upes ir ežerus“, – sako ministras.

Skirtoji parama sykiu padės sparčiau sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį žemės ūkyje.

Aplinkos ministerija nurodo, kad dar šiemet mūsų šalis gaus ir Modernizavimo fondo skirtą 20 mln. paramą savivaldybių pastatams renovuoti. Bendra šio fondo Lietuvai numatoma paramos suma 2021–2030 m. laikotarpiu – daugiau kaip 700 mln. eurų.

Šaltinis: Valstietis.lt, 2021-10-28

Imbarės seniūno Antano Turauskio manymu, ir padidinta kvota dar yra aiškiai per maža. „Jeigu, pavyzdžiui, kur nors ten, Aukštaitijoje, medžiotojams geriau pasiseks, jie greičiau apsisuks, tai mūsų Žemaitijos medžiotojams kas veikti nebeliks, nors vilkų neatsiginam, ūkininkai nuolat skundžiasi“, – sakė jis. Anot Kretingos rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, kuri yra ir komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui suskaičiuoti pirmininkė, prieš keletą metų 14-a avių vilkai buvo pražudę Darbėnų seniūnijoje, o šią liepą dviejų – beveislės ir Romanovo veislės ėriavedžių – neteko imbariškis Robertas Staponkus.

„Šalia mano sodybos miškų masyvų nėra, užtat arti paupiai. Vilkai – gudrūs žvėrys, išdrąsėję. Jie stebi aplinką, patyko ir, kur mato grobį, atsiduria, kada jiems palanku. Akivaizdu, kad vieną mūsų avį pagrobė tiesiog ganykloje, o kitą, kaip supratau, tempėsi iš aptvaro“, –„Pajūrio naujienoms“ pasakojo jis. Aplinkos ministerija finansinius nuostolius R. Staponkui jau atlygino. Dėl saugumo du likusius sveikus avinus ir kelias ėriavedes imbariškis kuriam laikui buvo įkurdinęs pas draugus.

„Reikėjo palaukti, kol pavojingasis periodas praeis. Savaitgalį savo avis jau susigrąžinau“, – atviravo jis. Bet R. Staponkus Imbarės seniūnijoje – ne vienintelis, nukentėjęs nuo vilkų. „Jie sliūkina kiaurai, nebijo, yra nevaldomi. Neseniai buvo apsilankę Skaudaliuose. Tačiau čia ūkininkai dėl prarastų dviejų ėriukų žalos kompensuoti nė neprašė, mat Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kaip priklauso, savo ūkinių gyvūnų nebuvo spėję įregistruoti. Tik pakalbėjom apie ištikusią bėdą, nurijo žmonės nuoskaudą, ir tiek“, – sakė A. Turauskis.

Šaltinis: delfi.lt, Audronė Griežienė, Pajūrio naujienos, 2021-10-28