Žemės ūkio naujienos: 2021-11-23

Aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimą galima ir savivaldybėje ar seniūnijoje pagal žemės ūkio valdos centrą.

Įkeliama nuotrauka turi būti *.jpg, *.png arba *.gif formato, dydis negali viršyti 5 Mb. Taip pat galite įkelti nuotrauką su buvimo vietos gaire (angl. geotag) ar išmatuotą žemės plotą (SHP ar KML formatu).

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2021 m. aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus galima visus metus, tačiau VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras juos įvertins ir patikslins teisės aktų nustatytais terminais:

Atkreipiame dėmesį, kad kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimai turi būti aprašyti tik tada, kai netinkami paramai plotai yra pilnai sutvarkyti t. y. iškirsti medžiai, krūmai, išrauti ir išvežti kelmai, išvežtos nupjautų medžių ir krūmų šakos, išvežtos akmenų krūvos, tvarkingai įdirbti išstumdyti žemės plotai ir pan.

Nustačius, kad aprašytas netinkamas paramai žemės plotas nebuvo sutvarkytas (medžiai, krūmai neiškirsti, medžių kelmai neišrauti, nupjauti medžiai ar jų liekanos neišvežtos, akmenų krūvos nesutvarkytos ir pan.) kontrolinių žemės sklypų ribos bus patikslintos tik tada, kai vėlesniais metais bus gauta naujausia ortofotografinė medžiaga arba palydoviniai vaizdai.

Pažymėtina, kad turi būti pažymėti ir netinkami paramai žemės plotai, pvz., pastatytas naujas pastatas, iškastas tvenkinys ir kt.

Kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų tikslinimo eigą galite stebėti elektroniniame žemėlapyje paspaudę elektroninio žemėlapio nuorodą.

Kilus papildomiems klausimams, prašome kreiptis bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 266 0620 spausti 2 arba el. paštu pagalba@vic.lt.

Šaltinis: vic.lt, 2021-11-22

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ renkamos lapkričio 3–30 d. Šiuo laikotarpiu paramos lėšos skiriamos atskirai šiems sektoriams:

pieninei galvijininkystei skirta 27 mln. Eur;
kiaulininkystei skirta 6,2 mln. Eur;
paukštininkystei, įkaitant kiaušinių gamybą skirta 6,2 mln. Eur;
mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę skirta 3,1 mln. Eur;
sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei skirta 8 mln. Eur.

Kas gali teikti paraiškas

Dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (fizinis asmuo turi būti įregistravęs ir ūkininko ūkį) ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą bei iš jos gaunantys pajamų. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu (-ais), nepriimamos.

Parama teikiama, jei pareiškėjo, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).

Remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Jei tai yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, remiamas iš kooperatyvo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Paramos intensyvumas

Paramos intensyvumas 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei vykdoma žemės ūkio produktų gamyba gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose.

Paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų:

jaunajam ūkininkui, fiziniam asmeniui (kuriam dar nėra suėję 41 metai);
žemės ūkio kooperatyvui, įgyvendinančiam kolektyvines investicijas.

Paramos intensyvumas 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei vykdomas prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai.

Paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų:

pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose);
pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose).

Didžiausia paramos suma projektui – 300 tūkst. Eur, 2014–2020 metų laikotarpiu 900 tūkst. Eur, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 1,3 mln. Eur.

Atkreipiame pareiškėjų, planuojančių keisti valdos specializaciją, dėmesį į š. m. lapkričio 19 d. taisyklių pakeitimą.

Pareiškėjui, kuris numato keisti valdos specializaciją, suteikiamos paramos dydis apskaičiuojamas pagal nustatytą paramos intensyvumą tam specializuotam žemės ūkio sektoriui, į kurį pareiškėjas numato investuoti ir visos projekte numatytos investicijos yra susijusios su to konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu. Specializuotam daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių (t. y. nepriskiriamos nenatūraliai išdžiovintos ir natūraliai išdžiūvusios ankštinės daržovės) gamyba arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu). Tuo atveju, kai projekto investicijos yra susijusios ne tik su to konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu, tokios investicijos paramos lėšomis nefinansuojamos. Valdos specializacija 2014–2020 metų programos laikotarpiu pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gali būti keičiama tik vieną kartą (valdos specializacijos pakeitimu nelaikomi atvejai, kai pateiktame projekte investuojama į vykdomą veiklą pagal jau keistą valdos specializaciją, siekiant ją išplėsti, ir kai dar nėra pasiektas taisyklių 11 punkte specializuotam žemės ūkio sektoriui nustatytas pajamų lygis).

Projektų atrankos kriterijai

Pieninės galvijininkystės sektoriaus paraiškos vertinamos pagal 8 atrankos kriterijus, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 30 balų.

Mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės, avininkystės, ožkininkystės, triušininkystės, paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, sektorių paraiškos vertinamos pagal 10 atrankos kriterijų, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 20 balų.

Sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių paraiškos vertinamos pagal 10 atrankos kriterijų, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 20 balų.

Atrankos kriterijai, taikomi paminėtų žemės ūkio sektorių paraiškoms, išvardyti įgyvendinimo taisyklių XI skyriuje.

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius visuose žemės ūkio sektoriuose – 35 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Paraiškų priėmimas

Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose, adresais nurodytais NMA interneto svetainės kiltyje „Susisiekite“.

Šaltinis: nma.lt, 2021-11-23

Šiandien matome, kad yra suaktyvėję kažkokių neformalių ir neaišku kam atstovaujančių grupių, kurie prisistato visų ūkininkų vardu, veiksmai, taip pat agresyviai, šmeižikiškai ir neaišku ką siekiant įbauginti elgiasi žemės ūkio tarybos atstovai, grasindami atvaryti traktorius į sostinę. Kyla klausimas, kodėl būtent šiandien jaučiamas toks suaktyvėjimas? Kur šios grupės ir žemės ūkio taryba buvo anksčiau? Kam atstovauja, kieno interesus gina, ir kokie yra šių grupių/ organizacijų tikslai? Ar tikslas yra lipti ant bačkos ir rėkti, kaip viskas blogai, ar tikslas yra dirbti drauge, siūlyti problemų sprendimus ir siekti bendrų visam žemės ūkiui ir kaimui būtinų sprendimų.

Tikėtina, kad toks nepasitenkinimas kyla iš kai kurių ūkininkų, kuriems finansiškai nėra palanki naujoji 2021–2027 m. BŽŪP ir siūlomi finansiniai mechanizmai.

Galima sutikti, kad susitarti dėl ES lėšų paskirstymo nėra lengva ir paprasta, tačiau misija tikrai įmanoma, jei galvojame apie šalies ateities kaimą, kuriame bus ir jaunimo, ir darbo vietų, ir tvariai ūkininkaujančių ūkininkų, sėkmingų verslininkų, sumanių bendruomenių, kooperatyvų ir pramoninių ūkių.

ŽŪR už konstruktyvų darbą ir viso kaimo bei žemdirbių interesų atstovavimą

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) vienija visus žemės ūkio šakinius sektorius, įskaitant ir miškų, Vietos veiklos grupes (kurių Lietuvoje yra 49) ir atstovauja ne tik žemdirbiams, bet visiems kaimo gyventojams šalies ir tarptautiniu mastu. ŽŪR veikia pagal Žemės ūkio rūmų įstatymą, Asociacijų įstatymą. ŽŪR tęsia prieš 95 metus įkurtos organizacijos tradicijas ir jau 30 metų nuo atkūrimo dirba nuosekliai ir konstruktyviai.

„ŽŪR yra žemdirbių ir kaimo gyventojų parlamentas: čia diskutuojama, tariamasi, kalbamasi argumentų kalba ir sprendimai priimami demokratiniais principais – balsų dauguma. ŽŪR vienija ir smulkius bei vidutinius, ir industrinius ūkius, atskiras ūkio šakas VVG tinklą, kooperatyvus ir visada ieško kompromiso ne tik tarp savo narių, bet ir su valdžios institucijomis. Viešai daromas spaudimas žemės ūkio ministrui iš stambių grūdininkų pusės, nes jiems mažėja lėšos per tiesiogines išmokas, ribojamas žemės įsigijimas. Kaime žmonės pradeda jausti, kad pagaliau palaikomas šeimos ūkis, o tai nepatinka žemės ūkio bendrovių asociacijai. Keleto ūkininkų ar vienos asociacijos nuomonė jokiu būdu nėra visų žemdirbių ir kaimo gyventojų nuomonė. Mes didžiuojamės, kad turime žemdirbių parlamentą – ŽŪR, čia kalbamės argumentų ir faktų kalba. Privalome matyti visą kaimą ir kiekvieną žemdirbį. Žemės ūkio ministras kalbasi, įsiklauso ir reaguoja į argumentuotus siūlymus, todėl matome, kad pasiekti rezultatų galime tik dirbant ir diskutuojant, o ne keliant įtampą, kurios šiandien ir taip pakanka: sudėtinga kovido situacija, didelė įtampa pasienyje. Todėl tokiu metu bereikalingą įtampą gali kelti tik valstybės priešai“, ‒ sako ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

ŽŪR nariai organizuoja daug viešų diskusijų ir pasitarimų su plačiąja kaimo visuomene dėl Žaliojo Europos kurso (angl. European Green Deal) ir pasiūlymus teikia valdžios institucijoms, nes valstybės narės savo BŽŪP strateginių planų projektus turi pateikti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tada Europos Komisija turės 6 mėnesius įvertinti ir patvirtinti planus, kurie įsigalios 2023 m. pradžioje. Todėl šiandien yra svarbu susitarti ir priimti Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui reikalingus ir tiesiog gyvybiškai svarbius sprendimus. Siekiant padidinti valstybės ar regiono konkurencingumą svarbus dalykas yra visų suinteresuotų asmenų įtraukimas į teritorijos vystymo sprendimų priėmimą.

Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimas

2021–2027 m. ES biudžete BŽŪP finansuoti numatyti 387 mlrd. Eur – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. Eur numatyta tiesioginei paramai Europos ūkininkams.

Susitarta dėl 25 proc. metinių išmokų per septynerių metų BŽŪP laikotarpį, suteikiant galimybę palaipsniui įvesti naują sistemą. Susitarimas dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos reformos turėtų įsigalioti nuo 2023-ųjų metų. Nors tiesioginės išmokos Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje didės apie 30 proc. iki maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, tačiau 2027 metais Lietuva pasieks tik 82 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Šiuo metu jis siekia 68 proc.

Labai svarbu, kad pinigams panaudoti būtų sukurtos tokios taisyklės, kurios įtakotų tvaresnį ūkininkavimą, plėtotų žiedinę ekonomiką ir produktų, ypač ekologinių, gamybą bei prisidėtų prie regionų plėtros. ES susitarime numatyta vidutiniškai 25 proc. tiesioginių išmokų skirti ekologinėms schemoms, be to numatyta, kad valstybė narė ne mažiau kaip 10 proc. lėšų turi skirti arba įvedant lubas, arba smulkiems ūkiams, arba pirmiesiems hektarams. Vadinasi Lietuva turi apsispręsti, kokiems poreikiams skirti maždaug 400 mln. eurų iš viso 4 mlrd. eurų tiesioginių išmokų voko.

„Tai, kad 2007‒2013 m. BŽŪP laikotarpiu ES ir Lietuvoje 20 proc. ūkininkų gavo 80 proc. paramos žemės ūkiui nėra teisinga, todėl šiuo nauju programiniu laikotarpiu ir ES, ir Lietuva kelia kitus tikslus. Jei siekiame išlaikyti žmones kaime, turime imtis atitinkamų priemonių ir pradėti veikti nedelsiant, kol kaimas dar visai neišsivaikščiojo. Suprantama, kad daug kam nepatinka atitinkamų valdžioje esančių vadovų politiniai sprendimai, tačiau čia turime palikti savo asmeninius interesus ir ambicijas ir sutelkti bendrai jėgas dėl kaimo ateities, kuriame norėtume, kad gyventų ir mūsų vaikai“, ‒ sako Vytautas Buivydas.

ŽŪR nepritaria dažnai ministrų kaitai

Šiuo metu Žemės ūkio rūmai neįžvelgia priežasčių nepasitikėti Žemės ūkio ministru ir nepritaria dažnai žemės ūkio ministrų bei jų politinio pasitikėjimo komandų kaitai, kadangi tai daro neigiamą įtaką sklandžiam žemės ūkio ministerijos darbui bei žemės ūkio ir kaimo plėtros procesams.

Vicepirmininkas Algis Baravykas pažymi, kad ŽŪR pritarė žemės ūkio ministro iniciatyvoms dėl valstybės įmonių prie žemės ūkio ministerijos veiklos peržiūros ir pertvarkos, siekiant skaidrumo ir tvarių finansinių rezultatų užtikrinimo, nepaisant to, kad kai kurioms suinteresuotoms organizacijoms tokia pertvarka kelia diskomfortą. Savo nuomonę raštu esame pareiškę Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Tik konstruktyviai dirbdami, su valdžios institucijomis galime surastu geriausius sprendimus visų Lietuvos žemdirbių ir kaimo gyventojų labui.

Į kaimą reikia žvelgti globaliau

Vietos veiklos grupių tinklo (VVGT) pirmininkė Kristina Švedaitė informuoja, kad organizacija vienija net 49 kaimo vietovių vietos veiklos grupes (VVG), taip užtikrindama sėkmingą LEADER iniciatyvos įgyvendinimą. VVG veikia kiekvienoje kaimiškoje savivaldybės teritorijoje skatina vietos bendruomenių, verslo ir valdžios bendradarbiavimą, t. y. įgyvendina pagrindinį LEADER principą „iš apačios į viršų“. Būtent šie trys sektoriai sprendžia kokias kryptis mūsų teritorijoje tikslinga remti, kad būtų atliepta žmonių poreikiams.

LEADER Europoje jau 30 metų, kas rodo šio metodo galią ir patikinimą, tačiau nuo pat LEADER įgyvendinimo pradžios Lietuvoje, vis dar tenka įrodinėti, kad ši priemonė ir visi kaimo plėtros proceso dalyviai yra svarbūs. Todėl ir šįkart noriu atkreipti dėmesį į šios priemonės svarbą. Per LEADER priemonę ir Vietos veiklos grupes, kur jau yra sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, remiamas verslo kūrimas ir plėtra, trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektai, smulkiųjų ūkininkų veiklos, žemės ūkio produktų perdirbimas, projektai susiję su atsinaujinančia energija. LEADER yra pagrindinė priemonė Lietuvoje finansuojanti socialinį ir bendruomeninį verslus. Taip pat daug dirbama ir gyventojų užimtumo bei kompetencijų tobulinimo, švietimo veiklos klausimais.

Mes drąsiai teigiame, kad LEADER ir VVG padarė proveržį ir teigiamą pokytį kaime. LEADER‘io dėka Lietuvoje atsirado „bendruomenių sąjūdis“, kurio svarbos ir galios niekas negali paneigti. Pastaruoju metu, tapo madinga susitikti su bendruomenėmis: dažnai skaitome antraštes „vyko diskusija su bendruomenėmis“, „aukšti pareigūnai susitiko ir bendruomenėmis“, „dėmesys vietos bendruomenei“ ir pan.. Žinoma, lieka atviras klausimas, kiek po tokių susitikimų įvyksta realių darbų įvykdymo, tačiau bent jau procesas tikrai vyksta. Miesto bendruomenės dažnai pavydi kaimo bendruomenėms aktyvumo, darnos, vienybės ir galimybių veikti. Regionų politika bandoma gaivinti kuriant Regiono plėtros tarybas, per kurias dėmesys bus skiriamas tik savivaldybių centrų plėtrai, o tikrosios kaimo vietovės su mažiau nei 6000 gyventojų liks LEADER prerogatyvai.

„Žemės ūkio ministerija vietos veiklos grupėms pristatė kito laikotarpio viziją, kurioje planuojamas LEADER priemonei finansavimo mažėjimas. Mūsų matymu, pristatytas lėšų skyrimo metodikos projektas, deja parengtas neieškant sumanesnių būdų spręsti finansavimo sumažėjimą, o tiesiog perskirstant lėšas tarp skirtingo dydžio VVG. Tačiau mes nesakėme, kad dėl to reikia kažkam pakeisti darbą, o einame civilizuotu keliu. Taip, mums skauda, kad LEADER planuojamas tik privalomas 5 proc., (beveik 74,9 mln.) paramos dydis nuo Strateginio plano (II programos ramsčio), o dabar turėjo 6 proc. Stengiamės adekvačiai suprasti, kad mažėjo suma visai programai. Iš esmės įvyko stipri demotyvacija sėkmingai veiklai, tačiau esame įsitikinę, kad dar galimi įvairūs sprendimo būdai. Todėl vis dar nenuleidžiame rankų, teikiame siūlymus Seimo Kaimo reikalų komitetui, ministerijai. Bandome kalbėtis argumentų kalba. Toliau planuojame sumanių (smart) kaimų projektus ir esame nusiteikę gan viltingai“, ‒ informuoja VVG tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė.

Yra nuomonių, kad jei kaime gyventojų mažėja, ten nieko daryti ir nereikia. Tačiau tai labai neteisinga, tiesiog absurdiška nuomonė, nes ir Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja, ir ar tai reiškia, kad nereikia nieko keisti, kurti, planuoti? Atkreipiame dėmesį į tai, kad būtent pandeminė situacija atskleidė mūsų tautiečių norą ne tik izoliuotis kaime, bet kurtis ten, ir ten vystyti verslus, auginti vaikus. O tai geras ženklas visam kaimo plėtros procesui. Šiandien matome, kad bet kokie atstumai jau įveikiami per nuotolį. Taip pat VVG Tinklo pirmininkė K.Švedaitė pastebėti, kad į kaimo plėtros procesą reikia žvelgti globaliau, nes kaimo plėtra – tai nėra vien tik ūkininkai, ar trinkelės. Tai ‒ žmonės, gyvenantys kaime, ir čia kuriantys ateities gyvenimą.

ŽŪR Tarybos narys, ŽŪR Prezidiumo narys, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis atsakingai pareiškia, kad keleto ar kelių šimtų ūkininkų grupė negali diktuoti visos žemės ūkio politikos ir šantažuoti valdžios atstovų. Lietuvoje yra virš 100 tūkst. ūkių, kurie yra šeimos ūkiai (smulkūs ir vidutiniai). Būtų didžiausia klaida palikti kaimą didiesiems grūdinikams ir neriboti paramos dydžio. ŽŪR atstovauja visam kaimui ir žemdirbiams, mato ir kaimo verslininką, ir amatininką, ir žemdirbį ir kaimo bendruomenės narį, kadangi yra už gyvybingą kaimą. Tik bendras darbas gali duoti rezultatą, o ne kipišo kėlimas.

Žemės ūkio rūmų informacija

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-11-22

Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje augo ir spalį. Palyginti su praėjusių metų spaliu, per metus jos pakilo 22,8 proc. iki 374,7 eurų už toną. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, pieno supirkimo iš ūkių kainų augimą Bendrijoje paveikė Europos biržinėje prekyboje brangstantys pieno produktai. „Sezoninė pieno gamyba Europos ūkiuose mažėja, todėl artimiausiais mėnesiais žalio pieno tiekimas perdirbimo pramonei, greičiausia, išliks ribotas. Tuo tarpu pieno produktų paklausa prieš žiemos atostogų sezoną tradiciškai išauga, o tai veikia ir kainas“, – sako E.Simonis.

Daugiau kaip pusę Lietuvos žalio pieno gamybos rinkos valdantiems stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, šalies pieno perdirbimo įmonės spalį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 420,12 euro už toną. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 1,1 proc. Kaina, mokama stambiems Lietuvos pieno ūkiams, viršijo žalio pieno kainų vidurkį Europos Sąjungoje. Bendrijos šalyse, kuriose vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, spalį mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 380 eurus už toną, arba 1,6 proc. daugiau nei rugsėjį.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-11-19

Ministrai kalbės apie šalių bendradarbiavimą žemės ūkio ir maisto produktų srityje, taip pat numatoma aptarti klimato kaitos ir kitus klausimus. „Lietuva įžvelgia didelį neišnaudotą potencialą plėsti prekybinius ryšius su Saudo Arabijos Karalyste žemės ūkio ir maisto sektoriuje“, – BNS komentavo Žemės ūkio ministerija. 2020 metais eksportas į Saudo Arabiją siekė 117,5 mln. eurų. Daugiausiai Lietuva eksportavo miežių, kviečių ir meslino, pieno produktų.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-11-22

Biometanas bus saugiai gaminamas iš vietos žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ biologiškai skaidžių atliekų – gyvulių mėšlo ir žemės ūkio bei kitų organinės kilmės atliekų. Į jėgainės statybas ir infrastruktūros sutvarkymą planuojama investuoti 4 mln. EUR. Kasmet planuojama pagaminti daugiau nei 2 mln. kubinių metrų biometano, kuris galėtų būti perduodamas gamtinių dujų dujotiekiu bei naudojamas kaip degalai dujiniam transportui. Projekto iniciatoriai – ekologiškų degalų transportui skatinimo startuolis „Dvire“, maisto atliekų perdirbimo bendrovė „Horeca Sprendimai“, žemės ūkio bendrovė „Šilagalis“, gamtinių dujų (metano), biometano ir vandenilio infrastruktūros transportui sistemų kūrėjai – bendrovė „SG dujos“.

Jėgainės projekto įgyvendinimui įkurta bendrovė „Engerta“. Pasak Mariaus Čižo, startuolio „Dvire“ vadovo, biometano jėgainės atsiradimas bus svarbus veiksnys reikšmingai mažinti taršą keliuose, nes transporto parkams atsivers galimybė naudoti aplinką beveik neteršiančius degalus. „Skatinsime metanu ir biometanu varomo transporto naudojimą, nes artimiausiais metais tai bus pats greičiausias kelias pervežimų bendrovėms pertvarkyti savo parkus ir reikšmingai sumažinti CO2 emisijas, o vėliau imti plačiau naudoti vandenilį ir elektrą, išgaunamus iš saulės, vėjo ir perdirbtų atliekų“, – sako M. Čižas.

Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra numatyta, kad iki 2030 metų 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kuriai priskiriamas ir biometanas. Kaip teigia M. Čižas, Europos Sąjungoje šiuo metu dedamos didelės pastangos iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralią ekonomiką, skatinti alternatyviųjų atsinaujinančių degalų – biometano, vandenilio ir elektros panaudojimą kiekvienoje šalyje narėje. Pasak bendrovių „Engerta“ ir „Horeca Sprendimai“ vadovo Vytauto Keršio, nors Lietuvoje yra veikiančių biodujų jėgainių, kuriose iš biologiškai skaidžių atliekų yra gaminamos biodujos, o vėliau – elektros ir šilumos energija, tačiau nei viena iš jų negamina biometano, kuris galėtų būti panaudotas kaip tvari energija transportui, pramonei ir buitiniams vartotojams.

„Planuojame pastatyti modernią, naujausių technologijų jėgainę, kuri reikšmingai prisidės ir prie tvaraus kuro plėtros, ir švaresnės aplinkos. Biometano jėgainė praktiškai neturės jokių gamybos proceso atliekų – perdirbamos žemės ūkio atliekos, gyvulių mėšlas virs ekologiškomis dujomis, o likusi biomasės dalis virs substratu, laikomu aukštos kokybės ir daug azoto turinčia trąša, kurią bus galima panaudoti tręšti pasėliams“, – sako V. Keršys. Vienas iš „Engerta“ akcininkų, ir pagrindinės žaliavos jėgainei tiekėjos – žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ vadovas Gražvydas Stankūnas atkreipia dėmesį, kad biometano jėgainė išspręs įsisenėjusią problemą, kur dėti bendrovės organines atliekas – gyvulių mėšlą, srutas bei kitas atliekas.

„Naujosios partnerystės dėka tapsime gerokai modernesniu ūkiu – biometano jėgainė iš esmės išspręs ne tik nuo dabar atvirose saugyklose laikomo mėšlo sklindančio kvapo problemą, kuriuo skundžiasi vietos bendruomenė, tačiau tuo pačiu jėgainė užtikrins ekologiškas trąšas mūsų bendrovės pasėliams. Be to, pagerės infrastruktūra, bus sukurta naujų darbo vietų, gerokai sumažės triukšmingumas. Visa veikla bus vykdoma jau esančioje bendrovės teritorijoje ir besiribojančiame sklype laikantis visų sanitarinių ir aplinkos apsaugos reikalavimų“, – sako G. Stankūnas. Pasak vieno iš projekto iniciatorių – „SG dujos“ vadovo Virginijaus Korsako – pirmosios biometano jėgainės vieta numatyta neatsitiktinai.

„Jau prieš kelis metus numatėme, kad viena pirmųjų Lietuvoje suskystintų gamtinių dujų pildymo stočių transportui bus įrengta prie Panevėžio – vieno svarbiausių Lietuvos transporto mazgų. Lietuvai nusistačius ambicingus planus dėl klimato kaitos mažinimo ir šiemet patvirtinus Alternatyvių degalų įstatymą, skatinantį atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, nusprendėme žvelgti plačiau ir ieškoti galimybių užuot importavus, išgauti biometaną Lietuvoje.

Tikimės, kad greta Panevėžio susiformuos degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių centras – turėsime ne tik suslėgtų ir suskystintų gamtinių dujų pildymo stotį transportui, bet šalia ir modernią biometano jėgainę, tiekiančią žaliavą mūsų stočiai ir miestui bei paversiančią kaimynystėje esančios žemės ūkio bendrovės atliekas galbūt pirmuoju Lietuvoje išgaunamu ir dujotiekiu perduodamu biometanu“, – sako V. Korsakas.

Šaltinis: ELTA ir lrytas.lt inf., 2021-11-22