Žemės ūkio naujienos: 2021-11-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Informaciją apie pieno supirkimo kainas skelbs VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras
Nuo šiol informaciją apie vidutines žalio pieno supirkimo kainas kiekvieną mėnesį skelbs VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Anksčiau šiuos duomenis rinko ir skelbė Žemės ūkio ministerija, tačiau Seimui priėmus Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimą, rinkti ir skelbti informaciją apie vidutines kalendorinio mėnesio žalio pieno pirkimo kainas pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją įpareigotas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Spalį vidutinė natūralaus (4,40 proc. riebumo ir 3,68 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 374,7 Eur už toną, t. y. 10,6 proc. didesnė, palyginti su rugsėju, kai ji buvo 338,8 Eur už toną. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 4,75 proc. ir buvo 275,8 Eur už t.
Spalį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 22,8 proc. didesnė, palyginti su 2020 m. spaliu, kai ji siekė 305,2 Eur už toną.
Šiemet spalį supirkta 117,58 tūkst. t pieno, o tai yra tik 1 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. spaliu. Sausio – spalio mėnesiais iš viso supirkta 1 125,42 tūkst. t pieno – palyginti su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu 1,6 proc. mažiau.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-19
Aptartos žemdirbių galimybės prisidėti prie aplinkos tausojimo
Į Žemės ūkio ministerijos rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą siekiama įtraukti pačias efektyviausias agrarinės aplinkosaugos priemones. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su visus ūkininkus vienijančių organizacijų – Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos – atstovais bei mokslininkais diskutavo dėl žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, kuriuos privalomai turės įgyvendinti kiekvienas ūkininkas pagal savo ūkio specifiką.
GAAB įgyvendinimas privalomas ir valstybėms narėms, ir ūkininkams. Kadangi GAAB susieti su teikiama parama, už jų nesilaikymą bus taikomos sankcijos.
Naujajame laikotarpyje numatoma, kad bus 9 GAAB reikalavimai, vietoje esamų 7. Žemdirbiams vienas aktualiausių yra įsipareigojimas išlaikyti daugiamečių pievų plotą, t. y. valstybė narė turės užtikrinti, kad daugiamečių pievų einamaisiais nesumažės daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniais 2018 metais.
Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos bendra nuostata – reikalavimas išlaikyti plotus turi būti taikomas ne ūkio, bet nacionaliniu lygmeniu. Pasak ministro K. Navicko, daugiamečių pievų ir ganyklų išsaugojimas išliks, kaip ir dabar, valstybės rūpestis. Vienas iš sprendimo būdų, dėl kurio preliminariai susitarta – vandens apsaugos juostas ūkininkai įrengs ir prie melioracijos griovių, o šios juostos bus įskaitomos į daugiamečių pievų plotus.
Susitikimo metu taip pat diskutuota dėl tinkamiausios durpynų ir šlapynių apsaugos, dirvožemio apsaugos jautriausiu periodu (išlaikant rudeninio arimo galimybę). Sutarta dėl augalų kaitos, neproduktyvių ir kraštovaizdžio elementų ariamoje žemėje – ūkininkams pasiūlytas platus šių elementų sąrašas, įskaitant pūdymą ir posėlį.
„Kalbėdami apie paramos sąlygas ir efektyviausias agrarinės aplinkosaugos priemones, turime nepamiršti nacionalinių prioritetų. Pirma, labai svarbu, kad neblogėtų mūsų dirvožemiai – išliktų stabilus dirvožemio humuso/organinės anglies balansas. Antra, tai vandenų būklės gerinimas. Taip pat neturime pamiršti ir horizontalių klimato kaitos tikslų įgyvendinimo“, – sako ministras.
Konsultacijos su partneriais dėl Strateginio plano yra itin svarbi ir privaloma pagal Europos Sąjungos reglamentą procedūra.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-19
Lapkričio 22 d. paraiškas pradės teikti trumpųjų grandinių dalyviai
Nuo lapkričio 22 d. ūkio subjektai vėl galės teikti paramos paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Paraiškos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus renkamos iki gruodžio 23 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 6 879 352 Eur.
Galimi pareiškėjai
Dėl paramos vystyti ūkio subjektų bendradarbiavimą kuriant trumpąsias tiekimo grandines kviečiami kreiptis žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje veikiantys ūkio subjektai, kuriantys ir vykdantys trumposios tiekimo grandinės veiklą, t. y.:
fiziniai asmenys (ūkininkai), užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara,
privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara,
privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų prekyba. Šios pareiškėjų ir (arba) partnerių grupės gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais.
Paraiškos priimamos tik kartu su partneriais, kurie kartu su pareiškėju dalyvauja projekte, jį įgyvendina ir finansuoja. Jų bendradarbiavimas privalo būti įtvirtintas jungtine veiklos sutartimi.
Projekte gali dalyvauti ir vienas tarpininkas – subjektas, veikiantis prekybos srityje, pvz., pardavėjas, mažmeninės prekybos atstovas ir pan., ir dalyvaujantis trumpoje tiekimo grandinėje tarp gamintojo ir galutinio vartotojo, – tačiau jo dalyvavimas nėra privalomas.
Partneriais ir tarpininkais gali būti ir viešieji juridiniai asmenys, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse.
Reikalavimai kuriantiems logistikos centrus
Galimybė padedant paramai kurti logistikos centrus atsirado tik šiais metais, tad ir nemažai įgyvendinimo taisyklių korekcijų susiję su šių investicijų įgyvendinimu.
Parama galės būti suteikta atsižvelgiant į steigiančio regioninio lygmens logistikos centrą (vykdant naują statybą arba pritaikant esamą nekilnojamąjį turtą) pareiškėjo patirtį vykdant trumposios tiekimo grandinės veiklą. Pareiškėjo patirtis bus vertinama pagal paraiškoje nurodytą informaciją, tačiau nuo šiol nelieka reikalavimo logistikos centrus kurti savivaldybių, besiribojančių su miestais, kuriuose nuolatinis gyventojų skaičius sudaro ne mažiau kaip 149 000 gyventojų, teritorijose.
Reikalavimas, kad logistikos centras veiktų didesniu nei vienos savivaldybės lygiu, išlieka labai svarbus – realizuojama produkcija turi būti tiekiama kelioms savivaldybės viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms, įmonėms, pirkėjams, šio reikalavimo bus privaloma laikytis ir visu kontrolės laikotarpiu, be to, pakeitus įgyvendinimo taisykles, kartu su užbaigto projekto metinėmis ataskaitomis bus būtina teikti NMA produkcijos tiekimo sutartis su viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis ar įmonėmis. Labai svarbu žinoti, jog projekto kontrolės laikotarpiu nustačius, jog šis įsipareigojimas nevykdomas, gali būti taikoma sankcija – paramos lėšų susigrąžinimas už tuos metus, kuriais nebuvo užtikrintas numatytas veiklos mastas.
Įgyvendinant projektą būtina užtikrinti pagrindinių produktų grupių (grūdų produktų, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų, pieno produktų, mėsos ir kiaušinių) asortimento, kuris gali būti laipsniškai plečiamas, krepšelį – iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos į produktų asortimentą turi būti įtrauktos visos produktų grupės.
Nustatytas ir naujas reikalavimas, taikomas paraiškoms, pateiktoms nuo lapkričio 22 d. – užtikrinti, kad ne mažiau kaip 51 proc. projekto grandinės dalyvių (pareiškėjų ir partnerių) valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur.
Įsteigus regioninio lygmens logistikos centrą, visu projekto kontrolės laikotarpiu (5 metus nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos) būtina laikytis įsipareigojimo tiekti žemės ūkio ir maisto produktus į realizavimo vietas, vykdyti mažmeninę prekybą. Tuo tarpu visų projekto grandinės dalyvių užauginta ar pagaminta produkcija, tiekiama į logistikos centrą, turi sudaryti ne mažiau kaip 15 000 kg per metus – šie kiekiai turės atsispindėti pareiškėjo ir partnerių pateiktame apskaitos registre.
Paramos suma
Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti:
120 000 Eur be PVM, skiriant:
iki 30 000 Eur – vienam projekto grandinės dalyviui, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, jei projekte dalyvauja skirtingų žemės ūkio sektorių subjektai;
iki 15 000 Eur – vienam projekto grandinės dalyviui, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, jei projekte dalyvauja vieno žemės ūkio sektoriaus subjektai.
200 000 Eur be PVM, skiriant iki 50 000 Eur – vienam projekto grandinės dalyviui, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, jei projekte numatytos investicijos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu į realizavimo vietas, įskaitant maisto produktų saugojimo ir laikymo būtiną įrangą, viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms ir tai sudaro ne mažiau 80 proc. visų projekte numatytų tinkamų išlaidų vertės.
700 000 Eur be PVM – jei projekte numatytos investicijos regioninio lygmens logistikos centrui kurti ir (arba) naudoti esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu ir tai sudaro ne mažiau 80 proc. visų projekte numatytų tinkamų išlaidų vertės.
Minėti ribojimai vienam projekto grandinės dalyviui, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, netaikomi žemės ūkio kooperatyvams.
Paramos intensyvumas (paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be PVM) – 60 proc. tinkamų finansuoti verslo plano įgyvendinimo išlaidų ir 100 proc. tinkamų finansuoti projekto bendrųjų, einamųjų bendradarbiavimo, einamųjų projekto įgyvendinimo bei skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, išlaidų.
Tinkamos finansuoti išlaidos
Įgyvendinant projektą pagal KPP veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, svarbu atkreipti dėmesį, kad tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms priskirtos išlaidos, kurios susijusios su prekyba ar pardavimų vykdymu, tam kad žemės ūkio ir maisto produktai trumpiausiu keliu iš gamintojų ir perdirbėjų pasiektų galutinį vartotoją ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose.
Paramos lėšomis kompensuojamos verslo plano išlaidos (projekto reikmėms skirtos naujos N1, O2 ir SP (įrengta kaip maisto prekių pardavimo vieta) kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemonės, mechaniniai-hidrauliniai vežimėliai ir (ar) krautuvai, išskyrus teleskopinius, prekybiniai baldai ir prekybinė įranga ir kt.), einamosios bendradarbiavimo išlaidos (susitikimų organizavimo, administracinių patalpų (biuro) nuomos, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos ir kt.), einamosios projekto įgyvendinimo išlaidos (pardavėjo darbo užmokesčio, logistikos centro darbuotojo darbo užmokesčio, prekybos vietos ir (arba) realizavimo vietos patalpų / ploto nuomos ir prekybos vietos ir (arba) realizavimo vietos, ir kt. išlaidos), skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra (populiarinimo (pardavimo skatinimo) ir (ar) rinkodaros veiklos vykdymo, trumpalaikių renginių organizavimo, prekės ženklo kūrimo ir gaminimo paslaugų ir kt.) išlaidos, ir bendrosios išlaidos.
Projektams taikomi atrankos kriterijai
Pateikti pareiškėjų projektai bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos paraiškoms bus skiriamas atitinkamas balų skaičius.
Žemiau pateikiami atrankos kriterijai, kuriais remiantis bus vertinami projektai:
Projekto grandinės dalyvių, gaminančių ir (arba) perdirbančių žemės ūkio ir maisto produkciją, skaičius (skaičiuojami visi projekto grandinės dalyviai, nurodyti veiklos įgyvendinimo taisyklių 11 punkte):
5 ir daugiau – suteikiama 20 balų,
nuo 3 iki 4 – suteikiama 15 balų.
Projekte numatyti šie prekybos būdai (galima pasirinkti kelis būdus, tokiu atveju atrankos balai būtų sudedami – suteikiama ne daugiau kaip 40 balų) (vertinama pagal paramos paraiškos IV skyriaus 3 dalyje nurodytą informaciją, už periodines (ar) laikinas prekybos vietas, nurodytas įgyvendinimo taisyklių 22.3 papunktyje, atrankos balai nesuteikiami):
tiesioginis produktų pristatymas vartotojams – suteikiama 15 balų,
pardavimai ūkiuose – suteikiama 10 balų,
naujų prekybos vietų ne ūkiuose steigimas – suteikiama 15 balų.
Projekto grandinės dalyviai yra žemės ūkio kooperatyvas arba tokio kooperatyvo narys (atitiktis šiam kriterijui vertinama paraiškos teikimo metu, jei bent vienas projekto grandinės dalyvis atitinka šį kriterijų) – suteikiami 5 balai.
Suplanuotų prekybos vietų skaičius – suteikiama ne daugiau kaip 20 balų (atrankos balai suteikiami pagal paramos paraiškoje numatytą prekybos ir (arba) realizavimo vietų skaičių, už periodines (ar) laikinas prekybos vietas, nurodytas Taisyklių 22.3 papunktyje, atrankos balai nesuteikiami):
1 prekybos vieta – 4 balai,
2 prekybos vietos – 8 balai,
3 prekybos vietos – 12 balų,
4 prekybos vietos – 16 balų,
5 ir daugiau prekybos vietų – 20 balų.
Projekto grandinės dalyviai rinkai tieks skirtinguose žemės ūkio sektoriuose pagamintų ir (ar) perdirbtų produktų – suteikiama 10 balų (atrankos balai suteikiami pagal paramos paraiškos III skyriuje nurodytą informaciją):
3 produktus – 5 balai,
daugiau kaip 3 produktus – 10 balų.
Projektas įgyvendinamas be tarpininkų – suteikiami 5 balai.
Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 30 balų. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 30 balų skaičiaus, paramos paraiška bus atmesta.
Jei paraiškos surinks vienodą atrankos balų skaičių, bet joms finansuoti nepakaks lėšų, bus atliekami KPP administravimo taisyklėse nurodyti veiksmai. Papildomas paraiškų atrankos vertinimas bus atliktas, sudarius pareiškėjų eilę pagal mažiausią prašomą paramos sumą.
Šaltinis: nma.lt, 2021-11-19
Kokie pokyčiai laukia vandens gręžinius turinčių gyventojų? Išsklaidome mitus
Šią savaitę Seime po svarstymo pritarus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui, socialinių tinklų erdvėje pasirodė nepagrįstų baimių ir mitų apie šio įstatymo tikslą. Informuojame, kad nelegalių gręžinių savininkams svarstomos pataisos siūlo ne sankcijas, o amnestiją.
Netiesa. Patiksliname, kad Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekte siūloma numatyti tik gręžinių įteisinimo galimybę.
Tuo tarpu geriamojo vandens infrastruktūros perėmimo terminą siūloma nustatyti kitame, kartu teikiamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte.
Mitas. Aplinkos ministerija siekia nacionalizuoti gyventojų įsirengtus vandens gręžinius.
Netiesa. Priešingai, Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas suteikia gyventojams galimybę, kokios iki šiol nebuvo – įteisinti nelegalų gręžinį be jokių sankcijų ir atsakomybės. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gręžinio savininkas būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą tik tokiu atveju, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą. Jei tokiu atveju vanduo gręžinio savininkui būtų toliau reikalingas, jis turėtų įsirengti naują gręžinį.
Atkreipiame dėmesį, kad intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt.
Jei hipotetinio aplinkosaugininkų patikrinimo metu būtų nustatyta, kad nelegalaus gręžinio savininkas atitinka reikalavimus išteklių naudojimo leidimui gauti, jam papildomai dar tektų susimokėti nesumokėtus mokesčius už išgautus požeminio vandens išteklius padidintu tarifu už praėjusius trejus metus.
Aplinkos ministerija pritaria šiuo metu Seime svarstomo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymui, kuris pirmiausia siūlo suteikti galimybę įsiteisinti turimą nelegalų gręžinį, o ne bausti paliekant asmenį be vandens šaltinio. Juk ne visais atvejais gręžiniai įrengti siekiant apgauti valstybę, apeiti galiojančią tvarką.
Kitaip sakant, įstatymo pataisos siūlo ne nacionalizaciją, o nelegalios veiklos amnestiją.
Mitas. Pagal šį įstatymą įteisinę vandens gręžinius gyventojai jų neteks, nes juos perims savivaldybės arba vandens tiekimo įmonės.
Netiesa. Kito įstatymo – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – pakeitimai numato, kad geriamojo vandens infrastruktūros savivaldybės ar jos įmonės neperims, kai iš gręžinio išgaunamas požeminis vanduo skirtas naudotis individualiai.
Perimami tik tie gręžiniai, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų, kai tokie gręžiniai įrengti savivaldybės viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje.
Mitas. Vandens gręžinių perėmimas bus priverstinis ir gyventojai neteks jiems priklausančio turto.
Netiesa. Objektas išperkamas tik savininkui sutikus, kaip numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas. Išperkamo objekto vertę nustatytų nepriklausomi turto vertintojai, o ne savivaldybė. Jei tarp šalių kiltų ginčas, savivaldybės institucijos iniciatyva būtų sudaromos sutartys dėl infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir paslaugų teikimo.
Mitas. Prievolė savivaldybei perimti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą įsigaliojo priėmus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą.
Netiesa. Pareiga savivaldybėms perimti geriamojo vandens tiekimui tinkamą infrastruktūrą įteisinta dar 2006 m. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Vadinasi, jau 15 metų savivaldybės turi pareigą perimti savivaldybės teritorijoje veikiančius gręžinius, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų. Naujas nebent šios infrastruktūros perėmimo terminas, kuriuo siekiama savivaldybėms padėti bendruomenėms spręsti problemą, susijusią su siekiu apsirūpinti geriamojo vandens ištekliais (pastaraisiais metais Aplinkos ministeriją pasiekia vis daugiau bendruomenių nusiskundimų, kad savivaldybės atsisako perimti minėtą infrastruktūrą).
Mitas. Visiems gręžinių savininkams teks įsirengti skaitliukus ir mokėti mokesčius už vandenį.
Netiesa. Pagal Žemės gelmių įstatymą, apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą. Šis reikalavimas galioja ir dabar.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas asmenis atleidžia nuo administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų, o ne nuo prievolės mokėti mokesčius (tais atvejais, kai jie taikomi pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą).
Teiginiai, kad naujame Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas apmokestinimas, neatitinka tikrovės.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-11-19
Lengvatinių degalų kiekio apribojimai – lazda su dviem galais
Parengtas Akcizo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas numato ryškių permainų, kurios palies žemdirbius. Lengvatinis akcizų tarifas žaliajam dyzelinui nebus keičiamas (šiuo metu galioja 60 eurų už 1 tūkst. litrų), tačiau numatomi degalų kiekio apribojimai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. vienas ūkis su lengvatiniu akcizu galės įsigyti ne daugiau kaip 100 tūkst. litrų degalų, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – ne daugiau kaip 50 tūkst. litrų degalų su lengvatiniu akcizu.
Kaip žemdirbius paveiks numatomi apribojimai, kai degalų su lengvatiniu tarifu galės įsigyti tik nustatytą kiekį?
Sigitas Dimaitis,
Žemės ūkio rūmų direktorius
Siūloma mokestinė pertvarka žemdirbių atžvilgiu nėra proporcinga ir neatitinka šiandienos realijų. Šiuo metu žemdirbiai neturi technologinių alternatyvų (pavyzdžiui, elektra ar vandeniliu varomų traktorių, saulės ar vėjo energiją naudojančių grūdų džiovyklų ir kt.), kurias pasitelkę galėtų sklandžiai, nepraradę konkurencingumo pereiti prie mažiau taršių technologijų žemės ūkio sektoriuje taikymo. Absoliuti dauguma Lietuvos ūkininkų naudojasi technika, kuri varoma dyzeliniu kuru, todėl negalėdami įsigyti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinto kuro, žemės ūkio subjektai bus priversti būtiniems žemės ūkio darbams atlikti reikalingą kuro kiekį įsigyti be lengvatos. Dėl šių pakeitimų išaugs ūkininkų sąnaudos, o tai turės tiesioginę įtaką žemės ūkio produkcijos kainoms, kas galiausiai atsilieps ir vartotojams.
Projektu siekiama įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytas priemones dėl taršaus iškastinio kuro vartojimo mažinimo taikant mokestines priemones, tačiau nesant prieinamų alternatyvų, tai bus tik dar vienas papildomas iššūkis žemės ūkio sektoriui, su kuriuo ne visi sugebės susidoroti. Esant tokioms aplinkybėms, abejojame, kad numatomos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės bus efektyvios ir paskatins atsisakyti aplinkai žalingų kuro rūšių žemės ūkio sektoriuje. Nepavykus suvaldyti naujų iššūkių, Lietuvos žemės ūkio sektorius didžia dalimi gali prarasti turimą potencialą, taip sąlygodamas Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės bei valstybės biudžeto praradimus, taip pat neigiamą poveikį kitiems susijusiems sektoriams. Svarbu ir tai, kad vadinamoji žalioji mokesčių peržiūra ir su tuo susiję sprendimai būtų priimami tik įvertinus kaimyninių šalių sprendimus dėl akcizų tarifų keitimo. Pažymime, kad akcizo tarifo lengvatą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, taiko ir kitos Europos Sąjungos šalys. Lietuvoje taikomi mokesčiai turėtų būti artimi kaimyninėse šalyse taikomiems mokesčiams, nes tai leistų išlikti konkurencingiems tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Šiandien didžiausias Lietuvos ūkininkų konkurentas yra Lenkija su savo ganėtinai pigia žemės ūkio produkcija, todėl bet koks išlaidų padidėjimas Lietuvos ūkininkams žymiai padidins jų produkcijos kainas ir atitinkamai sumažins konkurencingumą.
Žemdirbiška visuomenė supranta tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu keliamus su klimato kaita susijusius tikslus ir rekomendacijas, kuriais siekiama prisidėti prie žalios ir teisingos ES ekonomikos pertvarkos pagal Žaliąjį kursą, tačiau planuojami mokestinės sistemos pokyčiai turėtų būti nuosaikesni. Tuo tikslu turėtų būti atlikta būsimo poveikio Lietuvos žemės ūkio sektoriui analizė bei įvertintos realios žemdirbių galimybės prisitaikyti per tokį trumpą laikotarpį. Be to, būtina ieškoti racionalių sprendimų, užtikrinti skatinimo bei paramos priemones, kurios ilgainiui galėtų prisidėti prie aplinkai žalingų kuro rūšių bei technologijų atsisakymo. Įvertinus tai, kad žemės ūkio subjektai gali nespėti prisitaikyti bei atsinaujinti šiuo metu naudojamos technikos ir įrengimų, būtų tikslinga nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ūkininkai galėtų pasinaudoti nacionalinėmis ir (ar) Europos Sąjungos paramos priemonėmis.
Mes siūlome, kad lengvatiniu akcizų tarifu apmokestintiems gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje (žaliam dyzelinui), nustatomas apribojimas būtų pradėtas taikyti vėliau, t. y. nuo 2026 m. – ne daugiau kaip 100 tūkst. litrų vienam subjektui, nuo 2027 m. – ne daugiau kaip 50 tūkst. litrų apribojimas; CO2 dedamoji žemės ūkio subjektams būtų pradėta taikyti tik tuomet, kai rinkoje atsiras realios galimybės įsigyti alternatyvius technologinius sprendimus (elektra ar vandeniliu varomus traktorius, grūdų džiovyklas, veikiančias atsinaujinančių energijos išteklių pagrindu ir pan.).
Antanas Vailionis,
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Druskininkų padalinio pirmininkas
Numatomas ribojimas, kuriuo nustatoma, kiek vienas ūkis galės įsigyti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinto kuro ir palaipsniui dar tą kiekį mažinant iki 50 tūkst. litrų degalų, labiausiai palies didžiuosius augalininkystės ūkius. Nenoriu būti didžiųjų ūkių priešas, tačiau gal ir nėra neteisingas toks ribojimas, nebent norėtume, kad kaime būtų tik didžioji pramonė, ir eiti tuo keliu nepaisant Žaliojo kurso. Visgi manau, kad jeigu ūkininkas gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, į šį skaičių reikėtų remtis ir nustatant lengvatinio dyzelino ar kitas normas. Norint išlaikyti kaimą gyvą, jo tradicijas, turi būti sudarytos sąlygos vystytis smulkiems ir vidutiniams ūkiams, o šis numatomas degalų su lengvatiniu akcizu kiekio ribojimas smulkių ir vidutinių ūkių neturėtų paliesti. Dėl kaimo gyvybingumo, bioįvairovės labai svarbu, kad šie mažesni, vidutiniai ūkiai stiprėtų. Priešingu atveju gali nutikti taip, kaip nutiko kai kuriose vietovėse Druskininkų savivaldybėje. Druskininkams tapus kurortu, kaimas kai kur virto tik gyvenamąja vieta be jokios ūkinės veiklos, kaimo tradicijų.
Andrius Baublys,
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys
Šis ribojimas palies labai didelius ūkius, bendroves. Mes esame maži ir mūsų ūkis kuro su lengvatiniu akcizu gali įsigyti apie 12 tūkst. litrų. Didžioji dalis mėsinių galvijų ūkių yra panašaus dydžio – su keliais šimtais galvijų ir keliais šimtais hektarų žemės. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos narių ūkiuose dažniausiai laikoma po 100–200 galvijų. Retas kuris augina žymiai daugiau.
Mus labiau neramina, kas būtų, jeigu keistųsi akcizų tarifas. Norėčiau pabrėžti, kad degalai ūkininkams nėra beakciziai, nors daug kas mėgsta sakyti, kad ūkininkai degalus perka be akcizo. Taip nėra. Degalai mums taip pat su akcizu, tik mes mokame ne visą akcizo kainą. Jeigu didėtų akcizų tarifas degalams, tai atsilieptų mūsų gaminamos produkcijos savikainai, nes išaugtų kaštai, išlaidos.
Žilvinas Augustinavičius,
Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas
Akcizinių degalų ribojimas palies daug ūkių, ypač didžiuosius. Traktoriais važinėja tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės ūkiai. Pastarieji ir pašarus ruošia, ir grūdus gyvuliams augina, todėl jie taip pat sunaudoja daug kuro. Jeigu dalį kuro reikės įsigyti be lengvatinio akcizo, automatiškai didės sąnaudos. Labai keistai atrodo Aplinkos ministerijos pasakymai, kad lengvatinis akcizas skatina iškastinio kuro naudojimą. Skamba taip, lyg būtų kažkokia alternatyva tam kurui, ir ūkininkai sąmoningai jos nesirinktų. Tokie argumentai prasilenkia su bet kokia logika. Juk iškastiniam kurui nėra absoliučiai jokių alternatyvų.
Saulius Stirna,
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas
Toks apribojimas žemdirbiams būtų skausmingas, bet tai bus skausminga ne tik mums. Jeigu už kurą ar dalį jo teks mokėti brangiau, tai pajus ne tik ūkininkai, bet ir vartotojai. Mes kovosime ir mėginsime įrodyti savo tiesą. Juk lengvatinis akcizas visą laiką buvo duodamas tam, kad vartotojas įpirktų produktus. Jeigu pakils kuro kainos, pabrangs ir produkcija, o žemdirbys negamins produkcijos žemiau savikainos, ieškos kitų veiklos sričių. Nebus taip, kad žemdirbys dirbs tik dėl to, kad dirbtų. Kiekvienas nori oriai gyventi, gauti kažkokį pelną, kad galėtų toliau investuoti, vaikus į mokslus leisti, kad sukauptų lėšų senatvei. Nebus taip, kad žemdirbiai bus tik išnaudojami ir visą laiką valstybės smaugiami. Žemdirbių netenkina tokia politika. Kita vertus, jeigu niekas nesikeis, ateis rinkimai, rinksime kitus politikus.
Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-11-20
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
