Žemės ūkio naujienos: 2021-12-03

Naujuoju finansiniu laikotarpiu ūkininkų laukia patobulinta paramos sąlygų sistema, kuri bus privaloma visiems, norintiems gauti ES paramą. Vienas iš šios sistemos elementų – valdymo reikalavimai. Jie skirti mažinti vandens užterštumą, saugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdį, užtikrinti maisto saugą, ūkinių gyvūnų sveikatingumą ir gerovę bei tinkamą augalų apsaugos priemonių naudojimą.

Valdymo reikalavimai privalomi ES valstybėms narėms ir ūkininkams. Jie susieti su paramos gavimu, o už jų nesilaikymą bus taikomos sankcijos.

2023–2027 m. laikotarpiu vietoje dabar esamų 13-os planuojami 11-a valdymo reikalavimų. Dalis jų bus nauji, kiti – papildyti, tačiau daugelis liks nepakitę. Valdymo reikalavimai nėra naujiena ūkininkams – jie visi galioja pagal nacionalinės teisės aktus.

“Svarbiausia peržiūrėti į Strateginį planą iš teisės aktų perkeliamus reikalavimus ir visiems kartu nutarti, ar kai kurie jų nėra pertekliniai”, – sako ministras K. Navickas.

Didžiausią nerimą ūkininkams kelia griežtesni vandens apsaugos reikalavimai. Visi, naudojantieji 100 m3 ir daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio, išskyrus sodininkus ir nedideles hidroelektrines, privalės turėti leidimus. Naudojantieji požeminio vandens gręžinius taip pat turės turėti tai patvirtinančius dokumentus. Tokių gręžinių Lietuvoje yra daugiau kaip 30 tūkst. ir ne visi jų įteisinti ar turi sutvarkytus dokumentus.

Korekcijų sulauks ir vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš ūkių reikalavimai, numatantys mėšlo laikymo ir tręšimo, taip pat mineralinėmis trąšomis terminus ir sąlygas. Nuo 2023 m. įsigaliojus valdymo reikalavimų patikslinimams, per metus į dirvą patenkančio bendrojo azoto kiekis tręšiant mineralinėmis trąšomis arba kartu mineralinėmis ir organinėmis trąšomis – negalės viršyti 210 kg/ha. Tręšiantys daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalės turėti tręšimo planą. Ūkininkų pageidavimu, į valdymo reikalavimus nebus įtrauktos konkrečios draudimo tręšti mėšlu šaltuoju metų laikotarpiu datos.

Naujuoju laikotarpiu nesikeis maisto ir pašarų saugos, ūkinių gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimai. Įsigaliojus naujai direktyvai, korekcijų sulauks tausaus augalų apsaugos priemonių naudojimo reikalavimai.

Laukinės augalijos bei gyvūnijos apsaugos reikalavimai galios konkrečiuose plotuose, patenkančiuose į „Natura 2000“ teritorijas. Paukščių apsaugos reikalavimai taip pat galios konkrečiuose plotuose, tačiau jie gali būti tiek „Natura 2000“ teritorijose, tiek ir už šių teritorijų ribų.

Naujuoju laikotarpiu bus atsisakyta reikalavimų dėl spongiforminės encefelopatijos, taip pat kiaulių, galvijų ir ožkų registravimo bei ženklinimo.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-01

Iš „Sekundės“ išgirdusi, kad Šilagalyje iš mėšlo bus gaminamos dujos, šio kaimo bendruomenės pirmininkė Nijolė Brogienė pratrūko: „Rado gi mus, durnelius! Apstatė Šilagalį baldų fabrikais, kvėpuojam greitkelių mašinų išmetamosiomis dujomis, o dar š… pas mus degins.“

Kvapai ir garsai atitinka normas

Apie tai, kad Šilagalyje, šalia kaime esančių karvių fermų, bus statoma biometano jėgainė, informuoja Panevėžio rajono savivaldybės internetinėje svetainėje skelbiama šios jėgainės poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita. Visuomenei ji bus pristatoma lapkričio 29-ąją nuotolinio vaizdo transliacija. Ataskaita skelbia, kad jėgainę Šilagalio kaime, Miško gatvėje, statys Kaune įsikūrusi bendrovė „Engerta“.

Joje įdarbintas vienas asmuo. Jėgainė naudos biologiškai skaidžiomis vadinamas komunalines, riebalų, vaisių, daržovių perdirbimo, alkoholio gamybos ir kitokias atliekas bei karvių mėšlą (srutas). Iš viso to bus gaminamos dujos. Ataskaitoje teigiama, jog pirmaisiais jėgainės darbo metais bus perdirbama 100 tūkstančių kv. m žaliavos, kurios pagrindinė dalis – srutos. Vėliau perdirbimai dvigubės.

Pagrindine srutų tiekėja numatyta žemės ūkio bendrovė „Šilagalis“, šalia kurios fermų esančiame 0,4 hektaro sklype ir bus pastatyta jėgainė. Kadangi jos darbas bus nepertraukiamas, pritrūkus mėšlo, būtų deginamos kitos atliekos. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad pirminio technologinio proceso metu jėgainėje gali susidaryti sprogioji medžiaga. „Mažinant sąvartynuose šalinamų atliekų kiekius, skatinamas biodujų jėgainių įrengimas“, – rašoma ataskaitoje.

Pretenzijos dar neplaukia

Teigiama, kad Šilagalyje veikiant maksimalaus našumo biodujų jėgainei, joje pagamintos dujos būtų tiekiamos į tinklus. Jėgainės skleidžiama oro tarša, jos skleidžiami kvapų, garsų šaltiniai, anot ataskaitos, atitiktų reikalavimų normas. Numatyta, kad atliekos į Šilagalį būtų atvežamos sunkiasvorėmis transporto priemonėmis – sunkvežimiais bei autocisternomis, per parą į šį kaimą jų užsuktų bent dešimt. Tačiau, pasak ataskaitos autorių, automobilių triukšmas girdėtųsi tik keliose gatvėse, o jėgainę nuo gyvenamųjų namų skiria 200 metrų. Šilagalio jėgainėje dirbtų iki dviejų žmonių.

Pasiteiravus, kas Panevėžio rajono savivaldybės vadovybei žinoma apie būsiančią Šilagalio jėgainę, administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigė, kad įvairių skyrių specialistai studijuoja parengtą poveikio visuomenės sveikatai ataskaitą. Jei turės pastabų, jas pateiks per viešą susirinkimą. Administracijos direktorius tvirtino iš pačių šilagaliečių jokių pastabų dėl jų kaime planuojamos statyti jėgainės negavęs. Žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ direktorius Gražvydas Stankūnas apie būsimąjį statinį teigė nelabai norintis šnekėti. Visgi, jo nuomone, tokia jėgainė turėtų išvaduoti Šilagalį nuo žmonėms nelabai malonių kvapų, dabar sklindančių iš bendrovės karvių fermų.

Statys direktoriaus sklype

Kaip pavyzdį, kokia bus Šilagalio jėgainė, žemės ūkio bendrovės vadovas nurodė esančią netoli Krekenavos, kur energija paverčiamos „Krekenavos agrofirmos“ gyvulių srutos. G. Stankūnas įsitikinęs, jog krekenaviškiai džiaugiasi tokiu statiniu. „Tikrai būtų gaila, jei, išgirdę apie Šilagalio jėgainę, šilagaliečiai imtų prieš ją protestuoti, kaip, pavyzdžiui, šaukė prieš „Dominari“ gamyklą. Anksčiau šaukė, dabar džiaugiasi, o rajono Savivaldybė prizus tai gamyklai skiria“, – kalbėjo G. Stankūnas.

Ir dar viena detalė. Biometano jėgainės Šilagalyje poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje minima, kad ji bus statoma sklype, kurį statytojai nuomojasi iš piliečio G. S. Tad G. Stankūno paklausus, gal jis ir yra tas G.S., iš pradžių teigęs, jog tik iš nuogirdų žino apie Šilagalyje planuojamą jėgainę, bendrovės vadovas turėjo pripažinti: „Gal ir aš. O kas iš to?“

Jaučia valdžios paramą

Ataskaitoje nurodoma, kad Šilagalio jėgainę numačiusi statyti Kaune įsikūrusi bendrovė „Engerta“ įdarbinusi vieną žmogų – direktorių Vytautą Keršį. Tas pats V. Keršys vadovauja ir Vilniuje įkurtai bendrovei „Horeca sprendimai“. Šioji turi 57 darbuotojus ir užsiima gyvulinės kilmės bei maisto pramonės atliekų tvarkymu, surinkimu, išvežimu, utilizavimu. Susisiekus su V. Keršiu, šis patvirtino, jog išties sumanęs Šilagalyje pastatyti kol kas vienintelę Lietuvoje itin modernią jėgainę, kuri karvių mėšlą pavers dujomis. Jis teigė statybas planuojantis pradėti jau po metų, o po dvejų, jei nebus trukdžių, jėgainė turėtų pradėti veikti.

Pasak jo, Šilagalys statyboms pasirinktas dėl strategiškai patogios vietos, esančios šalia pagrindinių kelių, vedančių į visus šalies didmiesčius bei Latviją. Vietos privalumas – Šilagalio karvių fermos, teiksiančios jėgainei žaliavą. V. Keršys įsitikinęs, esą jėgaine, kurioje visas mėšlo perdirbimo į dujas procesas bus uždaras, vietos gyventojai jau dabar turėtų džiaugtis. Anot verslininko, žmonės bus išvaduoti nuo blogų kvapų iš fermų. Be to, pasak jo, ateityje darbą šioje jėgainėje turėtų gauti net septyni žmonės. Verslininkas pridūrė, kad tokių ar panašių jėgainių statybas remia šalies vadovybė – t. y. ir pats prezidentas, ir Vyriausybė, tad trukdžių statyboms tikrai neturėtų būti.

Gyventojus išgąsdino

Šilagalio kaimo bendruomenės pirmininkė Nijolė Brogienė teigė, kad pastatyta jėgainė būtų kone galas kaimui. „Tapsime ne šiaip atliekų, o š… perdirbimo centru. Visi badys mus pirštais“, – žinia apie planuojamas statybas išgąsdino pirmininkę. Ji teigė neturinti žodžių įvertinti situacijai ir būtinai apie tai kuo garsiau skelbsianti bendruomenei. Anot N. Brogienės, iki šiol jų dar niekas neinformavo apie kokias nors statybas.

O į Krekenavos seniūną Vaidą Kaušakį kreipėmės klausdami, ar krekenaviškiai išties džiaugiasi netoli jų pastatyta jėgaine, panašia į tą, kokią ketinama statyti Šilagalyje. „Nei džiaugiamės, nei ką. Bet turiu pripažinti, kad pastačius šią jėgainę srutų smarvė Krekenavos gyventojų nebekamuoja“, – patikino seniūnas.

Šaltinis: sekunde.lt, 2021-11-21

Rapsų 2021 m. spalio mėnesį eksportuota 28,686 tūkst. t – 65,59 proc. mažesnis kiekis negu 2020 m. analogišku laikotarpiu. Jie išvežti į Latviją, Vokietiją, Daniją ir Belgiją (vidutinė kaina – 523,67 EUR/t).

Šaltinis: vic.lt, Agrorinka, 2021-11-29

ES kviečių derliaus prognozė sumažinta Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurią tik iš dalies galėtų kompensuoti prognozuojamas didesnis kviečių derlius Rumunijoje. Rusijoje kviečių derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta 2 mln. t (iki 74,5 mln. t). Rusijos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nors ir sumažinti kviečių pasėlių plotai, bet tiek žieminių, tiek vasarinių kviečių derlingumas prognozuojamas didesnis.

Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2021–2022 m. prognozė padidinta 0,37 mln. t (iki 787,42 mln. t). Prognozė padidinta dėl didesnio pašarinių ir kitų kviečių sunaudojimo Rusijoje, Irane ir Turkijoje, o tai daugiau nei kompensuotų ES, Jungtinės Karalystės, Ukrainos ir Uzbekistano sumažėjimą. Pasaulinė prekybos prognozė padidinta 3,53 mln. t, iki rekordinių 203,2 mln. t. Prekybos prognozė padidinta dėl didesnio eksporto iš ES, Indijos, Rusijos ir Ukrainos.

Šaltinis: vic.lt, Agrorinka, 2021-11-29