Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-01-05

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-01-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Inicijuotas žemės ūkio valdų, kurių duomenys nebuvo atnaujinti per paskutinius 3 metus, išregistravimas

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nuostatai) reikalavimais žemės ūkio valdos (toliau – valda) valdytojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti valdos duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Nustačius, kad valdos duomenys nebuvo atnaujinti per paskutinius 3 metus, inicijuojamas jos išregistravimas. Jeigu iki metų pabaigos valdos valdytojas neatnaujina duomenų, valda išregistruojama.

Vadovaudamasis Nuostatų 36 punktu, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras inicijavo 5 230 valdų, kurių duomenys nebuvo atnaujinti per paskutinius 3 metus, išregistravimą.

Jeigu šių valdų duomenys nebus atnaujinti, 2022 m. gruodžio 31 d. valdos bus išregistruotos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro. Atskiri pranešimai apie valdos išregistravimą valdos valdytojams nebus siunčiami.

Atnaujinti valdos duomenis galima:

– seniūnijoje, kurios teritorijoje yra valdos centras;

– VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui pateikus laisvos formos prašymą nurodant, kurie valdos duomenys turi būti patikslinti. Prašymų pavyzdines formas galite rasti čia;

– savarankiškai www.epaslaugos.lt, prisijungus prie paslaugos „Prašymo įregistruoti žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir (arba) ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre, išregistruoti juos iš registrų arba atnaujinti jų duomenis pateikimas, įregistruotų registruose paslaugos gavėjo žemės ūkio valdos ir (arba) ūkininko ūkio duomenų peržiūra“

Šaltinis: vic.lt, 2022-01-03

VMVT primena veterinarijos gydytojams apie kvalifikacijos kėlimo deklaracijų pateikimą

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena privatiems veterinarijos gydytojams, kad jie iki vasario 15 d. turi pateikti regioniniam VMVT padaliniui, kurio teritorijoje vykdo veiklą arba kuris išdavė veterinarijos praktikos licenciją, kvalifikacijos kėlimo deklaraciją. Kelti kvalifikaciją turi visi veterinarijos praktikos licenciją turintys veterinarijos gydytojai.

„Nuolatinis kvalifikacijos kėlimas yra būtina priemonė pagilinti veterinarijos gydytojams reikalingas žinias, gebėjimus bei praktinius įgūdžius. Kvalifikacijos kėlimu ir deklaracijų pateikimu pasirūpinti turi visi veterinarijos gydytojai, kuriems nuo veterinarijos praktikos licencijos išdavimo ar paskutinio deklaracijos pateikimo laikotarpio iki deklaruojamo laikotarpio pabaigos praėję daugiau kaip 12 mėnesių. Artėjant terminui, vasario 15 d., kviečiame veterinarijos gydytojus nedelsti iki paskutinės akimirkos ir teikti deklaracijas jau dabar“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Egidijus Mecelis.

Dalyvaudami kursuose, mokymuose bei seminaruose pagal savo veiklos pobūdį veterinarijos gydytojai per dvejus metus privalo surinkti ne mažiau kaip 32 valandas. Iš jų 6 val. turi sudaryti dalyvavimas specializuotuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo veterinarijoje klausimais ir 10 val. – dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo renginiuose gyvūnų ligų diagnostikos, prevencijos ir gydymo klausimais.

Besiverčiantys ar planuojantys verstis privačia veterinarijos praktika veterinarijos gydytojai privalo ne mažiau kaip 22 val. kelti kvalifikaciją toje srityje, kuri tiesiogiai susijusi su profesine veikla, pvz., gyvūnų augintinių, ūkinių gyvūnų, laukinių gyvūnų gydymu. Jeigu veterinarijos gydytojas dirba su gyvūnais augintiniais, jis 22 val. turi kvalifikaciją gilinti tomis temomis, kurios susijusios su gyvūnais augintiniais, jeigu dirba ir su ūkiniais gyvūnais, ir su gyvūnais augintiniais, 22 val. turi kelti kvalifikaciją tomis temomis, kurios bus susijusios tiek su gyvūnais augintiniais, tiek ir su ūkiniais gyvūnais, nurodytas 22 val.proporcingai paskirstydamas pagal tai, kiek jo darbo krūvio tenka gyvūnams augintiniams, kiek ūkiniams gyvūnams ir t. t.

Ateityje kvalifikacijos kėlimo tvarka keisis

Pasak E. Mecelio, nors 2021 m. ir 2022 m. kvalifikacijos kėlimo vertinamas dar bus atliekamas pagal esamą tvarką, tačiau siekiant plėtoti šiais profesinei veiklai reikalingas kompetencijas nuo 2023 m. sausio 1 d. privačių veterinarijos gydytojų kvalifikacijos kėlimo tvarka keisis. Keičiamoje tvarkoje atsiras privalomi kvalifikacijos kėlimo kursai gyvūnų gerovės ir apsaugos klausimais.

Esminiai pasikeitimai, kurie įsigalios nuo 2023 metų:

• kvalifikacijos kėlimas per dvejus metus turės sudaryti ne mažiau kaip 32 valandas, iš kurių ne mažiau kaip 22 val. turi būti skirtos: 4 val. – gyvūnų gerovės ir apsaugos klausimams, 6 val. – racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo veterinarijoje klausimams, 12 val. – kitoms temoms (t. y. teisės aktai, reglamentuojantys veterinarijos praktiką, gyvūnų ligų diagnostikos, prevencijos ir gydymo naujovės, gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos, prevencijos, kontrolės ir likvidavimo priemonės ir programos), 10 val. – kitoms temoms (veterinariniai vaistai, šėrimas, sėklinimas ir pan.),

• keisis ir deklaracijos forma.

Iki šios dienos VMVT yra išdavusi daugiau kaip 2,7 tūkst. veterinarijos praktikos licencijų. Privatūs veterinarijos gydytojai diagnozuoja gyvūnų ligas ir gydo gyvūnus, profilaktiškai vakcinuoja gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų, konsultuoja gyvūnų laikytojus, ženklina ir registruoja gyvūnus augintinius, išduoda ES gyvūnų augintinių pasus.

Kilus klausimų dėl kvalifikacijos kėlimo dėklaracijų pateikimo, pasikonsultuoti su VMVT specialistais galima bendruoju VMVT nemokamu telefonu 8 800 404 03 arba el. paštu klausimai@vmvt.lt.

Šaltinis: vmvt.lt, 2022-01-04

Įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai

2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus. Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1429 verčių zonų. Palyginti su 2020 m., nustatyta 30 verčių zonų daugiau. 2021 metais tokių zonų buvo 1399, 2020 metais – 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.

Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis. Išsamiau:

(https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9f9048e0634111eca9ac839120d251c4).

Žemės mokestis, kuris perskaičiuojamas kas 5-ius metus, paskutinį kartą buvo perskaičiuotas

2018 m. Kitas žemės mokesčio perskaičiavimas vyks 2023 metais. Savivaldybės, apskaičiuodamos žemės nuomos mokesčio dydį, taip pat vadovaujasi žemės verčių žemėlapiais.

Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2021 m., nuo

2022 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,05 karto (Alytaus rajono, Birštono rajono, Joniškio rajono, Kaišiadorių rajono, Kėdainių rajono, Druskininkų savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,05 karto; Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,11 iki 1,16 karto.)

Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2021 m., nuo 2022 m. sausio 1 d. keičiasi taip:

– gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,04 karto (Varėnos rajono, Šalčininkų rajono, Pagėgių, Molėtų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,13 iki 1,16 karto, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Šakių rajono savivaldybėse mažėja nuo 0,95 iki 0,99 karto; Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,02 iki 1,04 karto);

– komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,05 karto (Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Panevėžio rajono, Prienų rajono, Šalčininkų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,08 iki 1,14 karto, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,09 karto; Birštono savivaldybėje mažėja 0,98 karto);

– mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,04 karto (Biržų rajono, Elektrėnų, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Pagėgių, Lazdijų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,11 iki 1,16 karto; Marijampolės savivaldybėje mažėja 0,98 karto, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,09 karto);

– pramonės ir sandėliavimo vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,04 karto (Biržų rajono, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kalvarijos savivaldybėse didėja nuo 1,07 iki 1,09 karto; Birštono savivaldybėje mažėja 0,99 karto; Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,02 iki 1,05 karto);

– žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,07 karto (Alytaus rajono, Anykščių rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Raseinių rajono, Zarasų rajono savivaldybėse didėja nuo 1,09 iki 1,26 karto; Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,05 iki 1,1 karto).

Šaltinis: nzt.lt, 2022-01-03

Ūkininkams svarbus ne tik derlius

Keturvalakiuose (Vilkaviškio r.) gyvenantys Gailutė ir Ričardas Čėsnai – pavyzdiniai ūkininkai. Tvarkos jų namuose galėtų pavydėti kiekvienas, o ir ūkio rezultatai darbščią šeimą visiškai tenkina. Šiuo metu Čėsnai valdo apie 100 ha žemės. Tik keli hektarai yra nuomojami, visi kiti – nuosavi. Ričardo teigimu, tiek žemės visiškai užtenka patenkinti šeimos poreikius, tad apie plėtrą jis teigė pernelyg rimtai negalvojantis. Nors dabar už lango jau žiema, darbų ūkyje vis tiek netrūksta. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama technikos remontui ir perdažymui.

„Nesinori, kad atėjus darbų sezonui kiltų kokių nors problemų. Mane tėtis nuo mažens mokė, kad viskas turi būti tvarkinga, iš anksto paruošta. To stengiausi išmokyti ir savo sūnų“, – teigė R.Čėsna.

Žiema – savotiškas atskaitos taškas, kai vieni darbai jau pabaigti, o kiti – dar neprasidėję. Tai taip pat puiki galimybė įvertinti neseniai pasibaigusio sezono rezultatus, pagalvoti apie būsimus metus. O praėjusi vasara Čėsnams buvo gana nebloga. Ūkininkai teigė derliumi esantys visiškai patenkinti. Priešingai, nei kai kuriems kitiems žemdirbiams, Čėsnų auginamiems javams bei rapsams beveik nepakenkė nei vasarą tvyrojusi kaitra, nei rudeniop prasidėję lietūs.

„Gal šie metai ir nebuvo įspūdingi, tačiau skųstis tikrai nėra kuo. Rapsų iš hektaro vidutiniškai biro 3,8 t, kviečių – daugiau nei 6 t. Aišku, praėję metai buvo daug geresni, bet šiemet viską kompensavo aukštos produkcijos supirkimo kainos. Išankstinių sutarčių buvome sudarę labai nedaug, tad didžiąją dalį grūdų pardavėme tuo metu buvusiomis rinkos kainomis“, – pasakojo G.Čėsnienė.

Ją su vyru šiek tiek buvo išgąsdinę šį rudenį kiek sunkiau dygę žieminiai rapsai bei kviečiai, tačiau kai daigeliai galiausiai prasimušė į žemės paviršių, jie pamažu pasivijo šiam metų laikotarpiui įprastas normas. „Dabar pasėliai atrodo neblogai. Kol kas šalčiai jiems tikrai nepakenkė, nes tuo metu, kai šalo, buvo pakankamai sniego. Aišku, kaip ir visada, pavasario lauksime su šiokiu tokiu nerimu, tačiau mes patys ką galėjome, tą padarėme, o dabar jau belieka tikėtis gamtos malonės“, – šypsojosi G.Čėsnienė.

Sunki pradžia

Gailutė ir Ričardas ūkininkauti pradėjo Nepriklausomybės pradžioje. Iš pradžių jie tai darė kartu su Ričardo tėvais ir broliu, o savo ūkį įkūrė 1998 m. Tiesa, ir dabar daug ką broliai daro kartu, padeda vienas kitam.

„Pradžia nebuvo lengva. Tuo metu dar gyvenome Marijampolėje, o aš dirbau tekintoju buvusioje maisto pramonės automatų gamykloje. Tada net nuosavo automobilio dar neturėjome, tad kai ūkyje reikėdavo pagalbos, tėtis mus parsiveždavo. Į Keturvalakius persikraustėme 1994 m. Už parduotą butą įsigijome traktorių T-25. Kurį laiką gyvenome su tėvais, tačiau netrukus jie persikraustė į netoliese esantį Palaimos kaimą“, – pasakojo R.Čėsna.

Iš pradžių Čėsnai augino javus, kurių didžiąją dalį parduodavo turguose, laikė keletą karvių, didžiulį būrį kiaulių. Galiausiai dėl blogėjančių pieno bei mėsos supirkimo kainų ūkininkai buvo priversti atsisakyti gyvulių. Žemdirbiai sėjo ir cukrinius runkelius, tačiau prieš šešerius metus nustojo tai daryti. R.Čėsnos teigimu, šį žingsnį žengti privertė nuolatinės problemos su Marijampolės cukraus fabriku.

„Atsigręžus atgal atrodo, kad buvo labai sunku, tačiau iš tikrųjų nuovargio tuomet nejausdavome. Buvo laikai, kai per javapjūtę namo grįždavome jau po vidurnakčio, o dar reikėdavo važiuoti pas karves. Tuo metu kaimuose siautė galvijų vagys, tad naktimis vykdami į laukus ir mes ne kartą aplinkiniams sukėlėme įtarimų“, – juokėsi Ričardas.

Stengėsi rodyti pavyzdį

Vilkaviškio rajono ūkininkai visada rodė teigiamą pavyzdį savo vaikams – Mantui ir Agnei. Nuo pat mažens Čėsnai juos veždavosi į laukus, o jau paaugusioms atžaloms stengdavosi surasti kokių nors darbų. Poros vaikai visada žinojo, kad jei ko nors nori, reikia užsidirbti. Galbūt dėl to tarp šeimos narių susiformavo itin glaudūs santykiai, vaikai ir dabar, kai tik gali, mielai laiką leidžia su tėvais.

„Dar kai Mantas su Agne buvo maži, mes juos vasaromis veždavomės ravėti runkelių. Pastatydavome palapinę, šalia pririšdavome vaikus prižiūrėti apmokytą šunį ir ramiai dirbdavome. Galima sakyti, jog jie užaugo laukuose“, – šypsojosi G.Čėsnienė. Keturvalakių gyventojai dirba ne tik savo ūkyje. Kai reikia, jie padeda ir seniūnijai: žiemą valo sniegą nuo kelių, vasaromis juos žvyruoja. Nepaisant to, ūkininkams kartais nepavyksta išvengti aplinkinių apkalbų.

„Darbo ūkyje niekada netrūko. Kurį laiką auginome linus. Pabaigę juos ravėti iškart skubėdavome prie runkelių. Prasidėjus šių šakniavaisių supirkimo sezonui su broliu kasmet po 2–3 mėnesius nebūdavome namuose. Eilėse prie fabriko pralaukdavome net po 3 paras, tad sunkvežimiuose ir miegodavome. Galbūt kai kas įsivaizduoja, kad mums viską, ką turime, atnešė aitvarai arba paveldėjome iš kokio nors turtingo užsienyje gyvenančio giminaičio. Iš tikrųjų visą gyvenimą sunkiai dirbome, viską kūrėme savo rankomis“, – kalbėjo R.Čėsna

Čėsnų namuose darbų pasiskirstymo nėra ir niekada nebuvo: jei reikia, bet kuris šeimos narys gali ir žolę nupjauti, ir krūmus apgenėti, ir išravėti gėlynus. Lygiai taip pat yra ir ūkyje. Pavyzdžiui, per javapjūtę prie traktoriaus vairo sėda ne tik vyrai. „Ir dabar kasmet sūnus kulia javus, vyras veža grūdus į supirkimo punktus, o aš su traktoriumi budžiu laukuose. Stengiamės vieno kombaino nepalikti. Nors technika ir apdrausta, tačiau visada į laukus vežamės vandens cisterną, jei netyčia kas užsiliepsnotų. Atsarga gėdos nedaro“, – pabrėžė G.Čėsnienė.

Graži aplinka

Vilkaviškio rajono ūkininkams svarbus ne tik derlius, bet ir namų jaukumas. Apie G. ir R. Čėsnų ūkio išskirtinumą kalba ne tik aplinkiniai gyventojai, bet ir titulai. Jų sodyba ne taip seniai buvo pripažinta gražiausia šiame Suvalkijos rajone, o pats ūkis prieš keletą metų išrinktas „Metų ūkiu“. Šeimininkai nuolat įdeda daug pastangų, savo aplinkoje puoselėdami švarą bei tvarką. Čėsnų sodyboje gausu paties šeimininko iš metalo bei akmenų pagamintų akcentų.

Ypač gražus vaizdas atsiveria šiltuoju metų laikotarpiu, kuomet iš tolo matomas teliūškuojantis fontanas, o skoningai prižiūrimus dekoratyvinius krūmus juosia ne įprasta pievelė, bet akmenukų „jūra“. Patys šeimininkai juokauja, kad toks sprendimas ne tik suteikia sodybai papildomo žavesio, tačiau ir palengvina jos priežiūrą.

Apskritai, Čėsnų namuose netrūksta įdomių ir išskirtinių akcentų. Čia puikiai dera medžio, metalo ir akmens dirbiniai. Svečius pasitinka ant akmens stovinti gervė bei šalimais ropojantis skorpionas. Vaikštant po nemažą Keturvalakių kaimo gyventojų teritoriją galima pamatyti ir dar keletą gyvūnijos pasaulio atstovų, išvysti bėgiais riedantį garvežį ar kiemo erdvėse „augančių“ metalinių bei akmeninių gėlių. Visa tai padaryta paties Ričardo rankomis. Vyras internetu beveik nesinaudoja, tad idėjas dažniausiai sugalvoja pats. Jis prisipažino, kad tikrai ne viskas pavyksta iš karto, tačiau sumanymus vis tiek anksčiau ar vėliau įgyvendina.

„Mano vyras – labai nagingas. Šiais metais jis sumeistravo pelėdą, lesyklėlę ir dar keletą elementų. Jis nuolat dega noru atnaujinti sodybą, ją dar labiau išpuošti“, – gražių žodžių sutuoktiniui negailėjo Gailutė.

Jei tik gali, pasidaro pats

Ričardas priklauso tai vyrų grupei, kurie ką nors meistraudami neskaičiuoja darbo valandų. Dažniausiai jis keliasi dar prieš auštant ir garaže būna iki vėlumos. Aišku, taip žemdirbys elgiasi tik tuomet, kai ūkyje nebelieka kitų darbų. Vyras mėgsta ir vidaus darbus. Pavyzdžiui, kadaise jis kartu su sūnumi buvusiose ūkinio pastato patalpose įsirengė laisvalaikio salę.

„Jau sutemus grįždavome iš laukų ir dar bent kelias valandas dirbdavome viduje. Dabar sūnus paprastai užsiima technikos remontu ir atnaujinimu, o aš galiu skirti daugiau laiko kitiems darbams“, – teigė R.Čėsna. Praėjusiais metais vyras susimeistravo namų vartus. Jis teigė nenorintis samdyti kitų tiems darbams, kuriuos gali pats atlikti.

„Geriau už sutaupytus pinigus nusipirksiu trūkstamų įrankių komplektą. Kartais tikrai ne viską galima padaryti su turima įranga, bet tai nėra didelė problema. Jei matau, kad man reikia kokių nors staklių, aš jas paprasčiausiai pasigaminu“, – šypsojosi nagingas pašnekovas.

Šaltinis: valstietis.lt, Valentinas Jakimavičius, 2022-01-03

Kviečių derliaus prognozė pasaulyje 2021–2022 m.

IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2021–2022 m. gali siekti 777,4 mln. t ir tai būtų 3,4 mln. t mažiau nei buvo prognozuota spalio mėn., bet 4,0 mln. t daugiau, palyginti su 2020–2021 m. Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 781,5 mln. t ir tai būtų 2,0 mln. t mažiau nei ankstesnėje prognozėje, bet 10,9 mln. t daugiau, palyginti su 2020–2021 m.

Kviečių sunaudojimas 2021–2022 m., palyginti su 2020–2021 m., maistui gali padidėti 1,50 proc. (iki 540,8 mln. t), pašarams – 2,53 proc. (iki 154,9 mln. t), pramonei – 3,43 proc. (iki 24,1 mln. t). IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos lapkričio mėn. prognozė padidinta 1,4 mln. t, o 2021–2022 m., palyginus su 2020–2021 m., gali būti didesnė 5,0 mln. t ir sudaryti 195,7 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį sumažinta 1,7 mln. t. 2021–2022 m., palyginti su 2020–2021 m., kviečių atsargos gali būti 4,1 mln. t mažesnės ir sudaryti 274,3 mln. t.

Šaltinis: vic.lt, Agrorinka,2021-12-21

Įvardino galimą grūdų brangimo priežastį – Kinija kaupia gigantiškas javų atsargas

Kinijai pavyko sukaupti beveik pusę viso pasaulio kukurūzų ir kitokių grūdų atsargų. Dėl to visame pasaulyje stipriai padidėjo kainos, o kai kuriose šalyse netgi kilo badas, rašoma „NIKKEI Asia“. Kinijos grūdinių kultūrų atsargos istoriškai didžiausio. Vien turimų kviečių atsargų pakaktų patenkinti vidaus poreikį net pusantrų metų.

JAV Žemės ūkio reikalų ministerijos duomenimis, manoma, kad pirmą 2022 metų pusmetį Kinija sukaups 69 proc. viso pasaulio kukurūzų atsargų, 60 proc. ryžių ir 51 proc. kviečių atsargų. Pagal vieną iš versijų, tokie pirkimų kiekiai lemia ir augančias maisto bei maisto produktų kainas.

Jungtinių tautų organizacija skaičiuoja, kad lapkritį maisto ir žemės ūkio produkcijos kainų indeksas buvo 30 proc. didesnis nei prieš metus. Šie procesai palietė ir Lietuvą. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse lapkričio 15–21 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 256,3 euro už toną – 7 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 39,1 proc. brangiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.

Pašariniai miežiai supirkti vidutiniškai po 217,9 euro – 2,1 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 35,4 proc. brangiau negu prieš metus. Kvietrugiai supirkti po 227,2 euro – atitinkamai 7,1 proc. pigiau ir 48,4 proc. brangiau. Digital Matter icon Rugiai supirkti po 184,6 euro – panašiai kaip ir prieš savaitę bei 41,5 proc. brangiau nei prieš metus. Rapsų kaina siekė 671,2 euro – ji buvo kaip ir prieš savaitę, bet 77,4 proc. didesnė nei prieš metus.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-12-30

Ankstesnės žemės ūkio naujienos