Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-01-06

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-01-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ministerija su NMA ieško sprendimų dėl pievų atkūrimo

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) patikslins suartų pievų žemėlapį ir kartu su Žemės ūkio ministerija įvertins netipinius atvejus, kai prašymai atkurti išartas daugiametes pievas ūkininkams buvo pateikti galimai nepagrįstai. Tai paaiškėjo Žemės ūkio rūmų surengtoje nuotolinėje konsultacijoje dėl pievų atkūrimo, kurioje dalyvavo beveik tūkstantis ūkininkų.

„Išartų pievų žemėlapyje yra netikslumų, kuriuos reikia ištaisyti, taip pat iš ūkininkų gauname informacijos apie netipinius atvejus, kai reikalavimas atkurti pievas būtų nelogiškas. Dėl to NMA įpareigojome susisteminti probleminius atvejus ir kartu juos įvertinsime.

Susitikimas su ūkininkais buvo naudingas – susidarėme realesnį vaizdą apie situacijas ir sulaukėme pasiūlymų, kaip jas būtų galima taisyti“, – pastebi žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

NMA praėjusių metų pabaigoje 30 tūkst. ūkininkų išsiuntė laiškus, informuojančius apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas. Laiškų gavėjų sąrašas suformuotas automatiškai, neatsižvelgiant į individualią ūkininkų situaciją – įvertinta tik tai, kad pareiškėjo deklaruotas pievų plotas per pastaruosius dvejus metus sumažėjo.

Šie laiškai buvo bendro informacinio pobūdžio – tokią informaciją NMA privalo ūkininkams pateikti pagal Europos Sąjungos reglamentą, nors galutinio sprendimo, ar reikės atkurti išartas pievas, dar nėra – Lietuva laukia atsakymo iš Europos Komisijos.

NMA paviešintame žemėlapyje nurodyti visi plotai, kur daugiamečių pievų plotų neliko. NMA skaičiavimu, atkurti reikės tik apie pusę ploto, o tai padaryti galima ir nebūtinai ten, kur pievos suartos – tai galima padaryti ir kitame plote arba deklaruojant visiškai naujus pievų plotus.

Visi ūkininkai, kurie anksčiau gavo pranešimus apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas, bus dar kartą informuoti individualiai, ar jiems reikės atkurti pievas, įvertinus visus atvejus ir galimas išimtis.

Skaičiuojama, kad iš 30 tūkst. pareiškėjų, kuriems gali tekti atkurti pievas, pusės prašoma atkurti ne daugiau nei vieną hektarą ploto. To nepadaręs ūkininkas, priklausomai nuo savo suartos daugiamečių pievų dalies, nebegautų naujos žalinimo išmokos tik už neatkurtą plotą (mažiau nei 70 eurų už ha), o tiems, kuriems atkurti reikia daugiau nei 3 ha, dar sumažės visa žalinimo išmoka (ne daugiau kaip 25 proc.).

Nearti daugiamečių pievų visos Europos Sąjungos šalys narės, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo dar nuo 2015 metų. Tai viena iš sąlygų ūkininkams gauti žalinimo išmokas. Jeigu valstybės mastu deklaruojamų pievų plotas, palyginti su 2015 metais, sumažėja daugiau nei 5 proc., valstybė narė privalo pradėti pievų atkūrimo mechanizmą. Taip atsitiko ir Lietuvoje.

Ūkininkai, kuriems kyla klausimų dėl daugiamečių pievų atkūrimo, taip pat – dėl netipinių individualių situacijų, gali kreiptis į NMA trumpuoju numeriu – 1841, paprastu numeriu (8 5) 252 6999 .

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-01-05

Dėl Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo pakeitimo

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-879 „Dėl žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 3D-382 „Dėl Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) buvo papildytas 4 priedu, kuriame nurodytos pasikeitusios produkcijos rūšių standartinės vertės. Su įsakymo tekstu galite susipažinti čia.

Įsakymas įsigaliojo 2021 m. gruodžio 31 d. ir bus taikomas 2022 m. sausio 1 d. produkcijos standartine verte išreikštam žemės ūkio valdos ekonominiam dydžiui (VED) apskaičiuoti.

Įsakyme numatyta galimybė perskaičiuoti VED pagal Aprašo 1 arba 3 priede nurodytas reikšmes, jeigu Aprašo 4 priede nustatytas VED turės įtakos valdų valdytojų, iki 2021 m. gruodžio 31 d. pateikusių paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, įsipareigojimų, priežiūros rodiklių ir (ar) atrankos kriterijų neįvykdymui.

Šaltinis: vic.lt, 2022-01-04

Nuo sausio 1 d. mokėjimo prašymai ir ataskaitos – tik elektroniniu būdu

Nuo sausio 1 d. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos administravimo taisyklėse įsigaliojo svarbios nuostatos, įpareigojančios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) klientus mokėjimo prašymus ir ataskaitas teikti tik elektroniniu būdu. Šie pakeitimai labai svarbūs siekiant spartinti paramos administravimo procesą, o šalyje nuolat kintant pandeminei situacijai – tai ir saugus būdas teikti dokumentus, rūpinantis savo bei kitų sveikata.

Nuo sausio 1-osios mokėjimo prašymai ir projektų įgyvendinimo ataskaitos NMA turės būti teikiami tik užpildžius elektroninę ŽŪMIS (Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje) esančią dokumento formą. Mokėjimo prašymai bei ataskaitos, pildant elektroniniu būdu ŽŪMIS portale, turi būti pateikti ne vėliau kaip iki paramos sutartyje ar paramos paraiškoje numatyto jų pateikimo termino 24 valandos. Kartu su mokėjimo prašymu bei ataskaita pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (popierinis dokumentas turi būti nuskenuotas). Neužpildžius elektroninės formos ŽŪMIS portale, o mokėjimo prašymą (ataskaitą) pateikus nuskenuotą, naudojantis ŽŪMIS portalu, mokėjimo prašymas (ataskaita) nebus priimtas.

Mokėjimo prašymų, projekto ataskaitų dokumentai gali būti teikiami DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF formatais. Svarbu žinoti, jog į ŽŪMIS per vieną kartą gali būti keliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, o didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami į ŽŪMIS per kelis kartus. Jei dokumentai pateikiami el. paštu dokumentai@nma.lt, vienu metu gali būti įkeliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai. Šiuos dokumentus siunčiant ne vienu metu, jie turi būti pateikti tą pačią dieną. Jei teikiami statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų techniniai dokumentai, jie turi būti pateikti elektronine forma (ne didesni nei 25 MB), bet ne nuorodomis į dokumentus.

Pažymėtina, jog, dokumentus teikiant elektroniniu būdu, akivaizdžiai išvengiama klaidų, nes sistema jas pati identifikuoja ir leidžia pasitaisyti. Pareiškėjų užpildyta informacija iš karto matoma vidinėse NMA informacinėse sistemose, o teikiant dokumentus elektroniniu būdu, vienodo prašomo formato, laikantis visiems teikiamiems dokumentams keliamų reikalavimų, jie bus vertinami greičiau ir parama mokama sparčiau.

Šaltinis: nma.lt, 2022-01-05

Prašys nukelti akcizų kėlimą ūkininkams

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) trečiadienį bus aptartas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis atskleidė, kad posėdžio metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tikslins atsakymus į seniau komiteto narių pateiktus klausimus ir pasiūlymus. Yra surašę komiteto nariai atskirus klausimus, kurie jiems rūpi, tie klausimai buvo nusiųsti ministerijai. Kol kas gavome tik atsakymus, bet negavome pritarimo. Dabar tikimės tam ir pritarimo“, – Eltai sakė V. Pranckietis.

Anot jo, KRK nariai norėtų išsamiau padiskutuoti dėl strategijoje numatytų subsidijų ūkininkų investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, taip pat – dvigubai didesnių vidutinių metinių išmokų jauniesiems ūkininkams.

KRK pirmininko pastebėjimu, net keli jo kolegos komitete spėja, kad toks padidėjimas gali iškreipti rinką, kadangi jauniems žemdirbiams laukus nuomojantys asmenys gali tuo pasinaudoti ir pakelti nuomos kainą, o tai esą gali iškreipti rinką. „Ne vienas komiteto narys kelia klausimą, nes tai gali sukelti žemės nuomos kainą, nes tas, kuris nuomoja žemę, jis žiūri į išmokas ir sako „tiek gauni, tiek ir atiduok“. Tai turbūt negerai tai rinkai“, – teigia V. Pranckietis.

Kitos parlamentarų abejonės susijusios su ŽŪM suplanuota nauja tiesioginių bazinių išmokų skyrimo tvarka. Joms nuo kitų metų ketinama įvesti 100 tūkst. eurų lubas, o didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus mažinamos 85 proc., nors iš jų bus galima išskaičiuoti darbo užmokestį. KRK nariai ketina siūlyti išmokas pradėti riboti nuo 100 tūkst., o ne 60 tūkst. eurų. „Buvo skaičius įrašytas 60 tūkst. eurų išskaičiuojant (darbo užmokestį – ELTA).

Pasiūlėme, kad įrašytų 100 tūkst. išskaičiuojant“, – teigia V. Pranckietis. Vieną pasiūlymą, anot KRK pirmininko, pateikė kito, Ekonomikos, komiteto pirmininkas, anksčiau ėjęs ir žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius. Jis siūlo riboti išmoką ekologiniams ūkiams penkerių metų laikotarpiui.

„Ekologiniams ūkiams yra K. Starkevičiaus pasiūlymas dėl to, kad būtų ribojama 5 metams milijono eurų išmoka. Kitaip sakant, kad nebūtų skatinami plotai, o būtų skatinama gamyba. Nes išmokos dabar eina už plotus, todėl tos sumos gali augti tik deklaruojant plotus, o ne didinant gamybą“, – dėstė V. Pranckietis.

Prašo nukelti akcizų kėlimą

KRK prašys atidėti planus iki 2024 m. atsisakyti subsidijų taršiam žemės ūkyje naudojamai iškastiniam kurui, pavyzdžiui, „raudonajam“ dyzelinui. Šiuo projektu, kuris jau yra įveikęs pateikimo stadiją Seime, be kita ko, siūloma nuo 2025 m. taršaus iškastinio kuro akcizui įvesti CO2 dedamąją. V. Pranckietis įsitikinęs, kad tokiems planams dar per anksti, be to, dėl to gali strigti jau įgyvendinti žemės ūkio projektai, nukentėti kaimiškų vietovių įstaigos. „Dėl kuro akcizo, kad diskusija prasidėtų 2025 m. kartu su Europos Sąjunga, kad nebūtume išbėgę į priekį. Yra daug įgyvendintų projektų, kurie gali veikti tik su „raudonu“ dyzelinu, ir tie įsipareigojimai yra tęstini. (…) Ir namai gyvenami, socialiniai būstai ir įvairios valstybinės įstaigos, kurios veikia kaimiškose teritorijose, su tuo dyzelinu veikia“, – pažymi V. Pranckietis.

Žemės ūkio plėtros strategija jau pateikta Europos Komisijai ELTA primena, kad gruodžio 31 d. ŽŪM pateikė Europos Komisijai (EK) Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Didžiausią dėmesį ministerija žada skirti jauniesiems ūkininkams, smulkiems bei vidutiniams ūkiams, taip pat ūkininkaujantiems ekologiškai.

Strategijoje ministerija numačiusi penkias ekoschemas – papildomus aplinkosauginius reikalavimus ūkininkaujant. Išmokomis ŽŪM skatins sodininkystę, uogininkystę ir daržininkystę, ariamos žemės keitimą pievomis ir jų priežiūrą, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, gyvūnų gerovę bei kompleksinės ekoschemos ariamoje žemėje įgyvendinimą. ŽŪM keliamais aplinkosauginiais tikslais numatoma puoselėti kraštovaizdį, apsaugoti dirvožemį, švelninti klimato kaitą, gerinti vandens kokybę bei atkurti ir saugoti biologinę įvairovę.

Iš viso per ateinantį Europos Sąjungos paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai ŽŪM numato 4,27 mlrd. eurų: beveik 2 mlrd. eurų bus skiriama apsirūpinti tvariai užauginti žemės ūkio produkciją ir didinti agrosektoriaus pridėtinę vertę, 1,24 mlrd. eurų ministerija asignuos klimato kaitai neutraliam ir gamtos išteklius tausojančiam žemės ūkiui, 917 mln. eurų kainuos gyvybingo ir ūkininkavimui bei verslui patrauklaus kaimo kūrimas. Mokslui, konsultavimui ir techninei paramai bus skirta 115 mln. eurų. EK strateginį planą patvirtins kitų metų antrojoje pusėje. Iki tol, atsižvelgus į Komisijos pastabas, planas turėtų būti derinamas su socialiniais partneriais ir tobulinamas.

Šaltinis: valstietis.lt,2022-01-05

Ministras ramino žemdirbius

Paskutinėmis gruodžio dienomis Nacionalinė Mokėjimo agentūra (NMA) išplatino pranešimą, kad 30 tūkst. šalies ūkininkų turės atkurti anksčiau suartas daugiametes pievas. Tokia Naujametinė „dovanėlė“ ne juokais išgąsdino ūkininkus. Ministras ramino ūkininkus. Sprendimo atkurti daugiametes pievas dar nėra. Žemės ūkio ministerija gruodžio 15 d. notifikavo Europos Komisijai, kad Lietuvoje daugiamečių pievų plotas sumažėjo daugiau negu leistinais 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. Europos Komisija šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą. Tik tada paaiškės, ar ūkininkams atsiras prievolė atkurti pievas.

Ministras ramino ūkininkus

Šiandien, nuotoliniu būdu vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, žemės ūkio ministras ministras Kęstutis Navickas ramino žemdirbius, – „Turėjome ilgą pasitarimą su NMA. Žemėlapis – nekorektiškas, nes jame rodomas visas plotas ir tarsi formuojama nuomonė, kad reikia atkurti jį visą. Siųsime atsiprašymą. Iš 30 tūkst. pranešimų (išsiųstų ūkininkams – „VL“), 15 tūkstančių reikia atkurti 1 ha. Didžiausias plotas, kurį reikia atkurti, tai žemės ūkio bendrovei, valdančiai 2000 ha, tai – 40 ha. Jei matysime, kad pievos mažėja, grįšime prie pakeitimų strateginiame plane ir visų ūkininkų rūpestis bus išlaikyti pievų dydžius. Tai nuo 2004 m. galiojantis įsipareigojimas“.

Sprendimo atkurti daugiametes pievas dar nėra. Žemės ūkio ministerija gruodžio 15 d. notifikavo Europos Komisijai, kad Lietuvoje daugiamečių pievų plotas sumažėjo daugiau negu leistinais 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu.

Tuo pačiu Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą ir kitų argumentų, kodėl atkurti suartų pievų plotų nereikėtų. Europos Komisija šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą. Tik tada paaiškės, ar ūkininkams atsiras prievolė atkurti pievas.

Sumažėjo daugiamečių žolynų plotai

Pareiškėjai, teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o NMA pareikalavus jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2015 m. nustatyta referencine santykine dalimi.

NMA, įvertinusi 2021 m. deklaravimo duomenis, nustatė, kad daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu santykiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc.

NMA pranešė, jog jei Europos Komisija priims sprendimą, kad daugiametės pievos Lietuvoje turi būti atkurtos, pareiškėjams, kurių 2021 m. deklaruotas plotas, vadovaujantis dviejų ankstesnių metų deklaravimo duomenimis, buvo pakeistas iš daugiametės pievos į kitos rūšies pasėlius (ariamąją žemę arba sodus ar uogynus), reikės suartas pievas atkurti. Tai pareiškėjai galės padaryti bet kuriame savo valdos plote, kad Lietuvos mastu kitais metais nebūtų viršyta didžiausia leistina daugiamečių pievų sumažėjimo riba.

Apie Europos Komisijos priimtą sprendimą dėl būtinybės atkurti daugiametę suartą pievą NMA informuos pareiškėjus, kuriems galios šis reikalavimas, asmeniškai iki 2022 metų vasario 28 d.

Galima pasitikrinti

Per paskutinius dvejus metus suartų daugiamečių pievų žemėlapį bei papildomai žemėlapyje nurodytą suarto ploto bei ploto, kurį gali reikėti atkurti, dydį galima peržiūrėti paspaudus šią nuorodą Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis (arcgis.com). (po šiandieninio Žemės ūkio ministro pasisakumo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, panašu, kad žemėlapis yra labiau informacinio pobūdžio.)

Taip pat pareiškėjai apie jiems individualiai priklausantį atkurti ploto dydį gali sužinoti prisijungę prie NMA informacinio portalo pranešimų skilties arba kreipdamiesi į savivaldybės, kurioje registruotas pareiškėjo valdos centras, seniūniją ar skyrių, atsakingą už žemės ūkio klausimus.

Atsiradus prievolei, daugiamečių pievų plotą reikėtų atkurti iki savo paraiškos pateikimo dienos.

Atkūrus daugiamečių pievų plotą, reikėtų mobiliąja programėle „NMA agro“ pateikti atkurtų pievų nuotraukas, kaip numatyta Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse.

Jei pareiškėjas neatkuria suartų daugiamečių pievų ploto, jam žalinimo išmoka už neatkurtą plotą nemokama, taip pat gali būti taikoma papildoma administracinė nuobauda.

Šaltinis: valstietis.lt,2022-01-05

Skandalas dėl trąšų pasėjo paniką ir tarp ūkininkų: šluojami sandėliai

Rekordiškai pabrangusios trąšos varo į neviltį grūdininkus, kuriems jos reikšminga savikainos dalis. Jie šluoja pardavėjų sandėlius ir skubiai atlieka dirvos tyrimus vildamiesi, kad per keletą metų azoto ten susikaupė pakankamai ir metus ar dvejus trąšų bus galima naudoti mažiau. Kitas niuansas – ūkininkai bijo, kad trąšų nebus fiziškai – dėl sankcijų ir dėl to, kad jų gamybą dėl brangių energetinių išteklių ribos fabrikai.

„Bendravau tiek su ūkininkais, tiek su pardavėjais. Matome, kad draudimas įvežti kalio trąšas iš Baltarusijos bus ir dauguma prekybininkų planuoja iki vasaros, kiek įmanoma, papildyti atsargas. Ūkininkai šiuo metu šluoja trąšas. Vadybininkai sako, kad jas perka dabar taip aktyviai, kaip pavasarį, prasidėjus darbymečiui. Sunkiausia bus grūdininkams, nes daržininkas ir sodininkams savikainoje trąšos nėra pagrindinė dedamoji“, – dėlioja Vytautas Buivydas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas.

Ūkininkai kalba panašiai

„Mažiau bersime trąšų, natūraliai įgyvendinsim žaliąjį kursą. Pernai jau mažinom azotinių trąšų naudojimą. Tiriame dirvas ir jei jose yra pakankamai azoto, jį taupome. Dabar yra du klausimai. Pirmas ar trąšų kaina pagrįsta ir kaip ji keisis. Antras – ar jų bus fiziškai kai prasidės sezonas, ar turėsime iš kur atsivežti“, – aiškina ūkininkas Alfredas Bardauskas, dirbantis virš tūkstančio hektarų ir prognozuoja, kad jei grūdų kainos išsilaikys tokios, kaip dabar, tai dirbti pelningai dar bus įmanoma. Azotinių trąšų kaina dabar apie 600 eurų, kviečių tona ateities sandoriuose apie 250. Kitas niuansas – teks daugiau skolintis, nes sumos, reikalingos ūkininkavimui, augs.

Kentės ir pienininkai Jis pats nusipirko dalį trąšų – tiek, kiek reikia pirmam tręšimui, kad nereikėtų rizikuoti. Kitas pirks pavasarį tokia kaina, kokia bus, tačiau jau dabar planuoja mažinti jų kiekį. Kalbant apie metus, A. Bardauskui jie buvo pelningi – pasisekė, nes kilo kainos ir grūdus pardavė ne per anksti, kai derlius buvo kur kas pigesnis. „Mes dvejojam ir nežinome, ar yra pagrindo trąšoms pigti, ar ne. Iš kitos pusės neaišku, ar jų gamintojai fiziškai gali patiekti rinkai tiek produkcijos, kiek jos reikia, nes dalis fabrikų buvo prastovose.

Kalbantis su dideliais ūkiais jie bijo, kaip toliau reikės dirbti ir kokios bus derliaus kainos, nes skaičiuojant pagal išankstinius sandorius, tai pagal tuos skaičius, kurie yra biržose, laikantis technologijų derliaus pelningai užauginti neįmanoma“, – analizuoja Rimas Norvilas, „Lytagros“ komercijos direktorius, ir spėja, kad šiemet javų kulsime mažiau, nes tręšime mažiau, Pasak R. Norvilo, dalis ūkių rizikuos ir naudos azotinių trąšų kaip įprasta bei tikėsis, kad grūdai pabrangs.

Kitas niuansas – tai persiduoda į visą grandinę. Pavyzdžiui, brangsta gyvulių pašarui naudojamos rapsų išspaudos ir tai kelia pieno savikainą. Gyvulininkystės ūkiai taip pat sutrikę. „Dabar žemdirbiai gyvena nežinomybėje. Kalbant apie technikos pardavėjus, paskutiniu metu matome vis didesnę tiksliajai žemdirbystei skirtos technikos paklausą. Kelio atgal nebėra“, – nuotaikas apibūdina R. Norvilas.

Mokėsim tarpininkams

V. Buivydas įvardina ir kodėl tie, kas turi kokį eurą sąskaitoje, veržiasi įsigyti trąšų – jų sandėliuose yra draugiškesne kaina nei, kaip prognozuojama, bus po pusės metų. Kalbant apie kalio trąšas, didžiausi jų tiekėjai Rusija, Baltarusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Nedidelių tiekėjų yra Vokietijoje ir jau dabar matoma, kad prelybininkai organizuoja kelius „įsivežti produkciją per kitą pusę“. Iš Skandinavijos gali keliauti rusiškos ar baltarusiškos trąšos, nes importas iš JAV dar brangesnis.

„Neturime pasirinkimo, nes šių žaliavų kalio trąšoms gaminti kitur pasaulyje tiesiog nėra“, – dėsto V. Buivydas ir pabrėžia, kad tuo žemdirbių vargai nesibaigia. Kartais brangsta ir azotinės trąšos, kurioms gaminti reikia didžiulių energetinių išteklių. Jei anksčiau buvo įprasta, kad už toną kviečių buvo galima įsigyti toną „salietros“, tai dabar tona azotinių trąšų jau kainuoja tris tonas grūdų ir aišku, kad trąšų bus naudojama kur kas mažiau nei pernai.

Derlius mažės. Be to, dabar perkamos trąšos kito grūdų derliaus sąskaita. Jei grūdai nebrangs, o trąšos brangs, daug ūkininkų susidurs su finansinėmis bėdomis ir mes tapsime nekonkurencingi su Rusija, kur plotai milžiniški ir sąnaudos kur kas mažesnės. „Sodininkams ir daržininkams tai bus mažiau skausminga, tačiau sąnaudos vis tiek didės ir produkcija brangs“, – dėlioja V. Buivydas.

Dalis pardavė per anksti

A. Bardauskas sako, kad kalbant apie kalio trąšas, mes dažnai perkame mišinius, kurie importuojami ne tik iš Rusijos ar Baltarusijos, bet ir Ukrainos, kitų šalių. Be to, jų kainos pakilo ne dėl to, kad augo energetinių išteklių kaina, o dėl grūdų brangimo. Šį kartą prekybininkai nepražiopsojo šio augimo, kaip nutiko 2008 m., kai žemdirbiai puikiai uždirbo iš staiga šokusių javų kainų, o trąšos ir augalų apsaugos priemonės brango tik po metų.

Tada daug kas pateko į bėdą, nes kitais metais kviečiai pigo, o trąšos brango. „Bandysim skaičiuoti, kaip savikainą keičia brangstančios trąšos ir energetiniai ištekliai. Kiek įmanoma, stengiuosi kuo daugiau išteklių pirkti senomis kainomis. Tą daro dauguma mano pažįstamų. Problema tik tiems, kurie grūdus pardavė pagal išankstines sutartis, kurias sudarė pernai žiemą. Ten kainos kur kas mažesnės nei dabar“, – dėlioja Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas ir sako, kad vieną dieną rapsų tona buvo pabrangusi iki 770 eurų, kviečių viršijo 300.

Pagal išankstines sutartis už kviečius mokėjo 180 eurų. Jis pats savo ūkio javų dar nepardavė ir laukia dar geresnių laikų. „Technologijos, kurias dabar naudojame, ir taip pakankamai išmanios. Trąšų ir chemikalų naudojimą esame pakankamai sumažinę. Į tai daugelis ūkių investavo“, – aiškina P. Puskunigis ir sako, kad kol kas politika tokia, kad lietuvius nori paversti ne gamintojais, bet vartotojais.

A. Bardauskas mano kitaip ir tikina, kad kalbant apie išmanią žemdirbystę yra daug niuansų. Pavyzdžiui, norint gerai reguliuoti trąšų įterpimą reikia grynų kalio ar kitų trąšų. Su mišiniais, kuriems pritaikytas technikos parkas, nieko gero nebus. „Neužtenka nusipirkti kompiuteriuką ir problemos bus išspręstos. Sąnaudų daug, nebūtinai tai atsiperka. Tačiau trąšų kiekį mažinti galima jei dirvos tyrimai parodo, kad tiek, kiek planuota jų nereikia. Iš kitos pusės, mažiau priedų, mažesnis derlius ir tuo pačiu jis brangesnis“, – sako A. Bardauskas.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-01-03

Strateginis planas pateiktas EK, tačiau nuskriausti jau rašo laiškus

Nors po ilgo svarstymo Žemės ūkio ministerija prieš pat Naujus metus Europos Komisijai pateikė Lietuvos strateginį planą, pagal kurį žemės ūkis gyvens kelerius ateinančius metus, nepatenkinti lėšų paskirstymu jau reikalauja jį peržiūrėti.

Į Seimo kaimo reikalų komitetą su oficialiu raštu kreipėsi Lietuvos Uogų augintojų asociacija. Šiame dokumente rašoma: „Strateginio plano projekte (versija 2021.12.31) susietoji parama 2023-2027 metais uogų sektoriui numatoma apie 280 eur/ha, kai tuo tarpu daržovių ir sodų sektoriui numatoma apie 400 eur/ha. Atstovaudami Lietuvos uogų augintojus ir apibendrinę gautus prašymus/paklausimus dėl per mažos susietosios paramos uogų augintojams 2023-2027 m. strateginiame plane, prašome išnagrinėti mūsų kreipimąsi bei atitinkamai teikti pasiūlymus LR ŽŪM dėl susietosios paramos didinimo ir suvienodinimo su sodų/daržovių sektoriumi (400 eur/ha),“ Žemės ūkio ministerija sako, kad tiesioginės išmokos taip sudėliotos pačių socialinių partnerių prašymu, o bendra parama šiam sektoriui augs trečdaliu.

„Kažkodėl uogininkus žemės ūkio ministerija paliko už borto. Uogos tarsi niekinės ir joms lieka panašiai kaip grūdams – 280 eurų už hektarą, nors mūsų verslas sudėtingas ir imlus darbo rankoms. Mėginame išsikovoti didesnes išmokas, nes jei dabar nepakeisime, tai daugelį metų tiek ir gausime. Mums keista, kad uogas ir vaisinius sodus atskyrė kaip šakas“, – dėsto T. Gurskas ir aiškina, kodėl jiems reikšmingas 120 eurų skirtumas. Jis pastebi, kad, pavyzdžiui, daržininkystė atsiperka kur kas greičiau, nes ten derlius gaunamas jau pirmais metais po pasodinimo.

Dauguma uogakrūmių pradeda derėti tik ketvirtais metais, o investuoti tenka kasmet. Būtent šiuo laikotarpiu svarbu kiekvienas centras. Vėliau, įsikūrus, ši parama ne tokia svarbi, nors sukuriama daug darbo vietų. „Kaimai nyksta, nes žmonės atsisako ūkininkavimo ir plotus atiduoda didiesiems grūdų ūkiams, kurie remiasi technika. Uogininkystėje šeima gali pragyventi ir turėdama vieną hektarą žemės“, – dėlioja T. Gurskas.

Žemės ūkio ministerija savo komentare rašo: „Žemės ūkio ministerija vertina bei rimtai analizuoja visus pasiūlymus ir pagal galimybes bei prioritetus į juos atsižvelgia. Susietoji parama vaisių ir uogų/ riešutų sektoriams nuo 2023 metų bus atskirta pačių socialinių partnerių siūlymu. Bendrai vidutinis metinis lėšų krepšelis vaisių ir uogų/ riešutų sektoriams 2023 – 2027 m.„ palyginti su 2021 m., išauga 30 proc. Uogoms/ riešutams vidutiniškai per metus teks 2,5 mln. Eur., o vaisų sektoriui – 2,2 mln. Eur. Dar palyginti, lauko daržovių sektoriui, kuriam parama irgi padidinta, vidutinė metinė lėšų suma sieks 2,3 mln. Eur.

Visiems šiems sektoriams parama didinama, nes Lietuva savo vaisiais, uogomis ir daržovėmis apsirūpina nepakankamai. Skirstant susietąją paramą atsižvelgta, kad vaisių ūkių bendrasis pelnas su subsidijomis (be susietosios paramos) 1 šeimos sutartiniam darbuotojui yra vidutiniškai 36 proc. mažesnis nei uogų ūkių, o vaisių ūkių pajamų svyravimai itin dideli ir kelis kartus viršija uogų ūkių pajamų svyravimus. Remiantis ŽŪIKVC plotų deklaracijomis, sodų plotai 2015 – 2020 m. sumažėjo dvigubai, o tuo pačiu laikotarpiu uogynų plotai išaugo 85 proc.

Vidutinis išmokos dydis už hektarą yra preliminarus ir sumodeliuotas pagal prognozuojamą hektarų skaičių. Jeigu ūkiams paramos schema (įvertinus ir kitą paramą) ir kiti ekonominiai rodikliai yra patrauklūs ir jų dirbamų žemės plotų didėja, automatiškai parama už hektarą mažės. Tokios tendencijos buvo akivaizdžios iki šiol – parama uogynams buvo patraukli – jie plėtėsi, o sodai atvirkščiai – traukėsi. Jei parama neskatins kurtis ūkių ir pareiškėjų bus mažiau, likę pareiškėjai automatiškai gaus didesnes išmokas už hektarą.

Taip tikimasi subalansuotos plėtros. Bendrai susietosios paramos krepšelis yra skirtas ekonomiškai jautriems sektoriams, jis yra ribotas (negali būti didinamas) ir ministerija visą susietąją paramą skirsto pagal prioritetus. Strateginis planas pateiktas Europos Komisijai vertinimui. Jeigu Europos Komisija turės pastabų, jis gali būti koreguojamas.“

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-01-05

Ankstesnės žemės ūkio naujienos