Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-01-14

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-01-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Sėkmės paslaptis: nori uždirbti iš mėsinių galvijų, vien juos paleisti į pievą nepakaks

Žemės ūkio kooperatyvas „Sartų lankų jautiena“ – sėkmingos veiklos pavyzdys, tačiau kooperatyvo iniciatorius, administracijos vadovas ūkininkas Gintaris Petrėnas, ūkininkams, karštligiškai ketinantiems pasitraukti iš augalininkystės ar pienininkystės ir auginti mėsinius galvijus, bando paaiškinti.

„Klysta manantys, kad mėsinius galvijus tereikia nusipirkti, paleisti į savo aptvertus plotus ir daugiau nieko nereikia daryti. Iš tikrųjų – investicijos ne mažesnės nei į pienininkystės ūkius, o pajamas gauni tik po 2-3 metų. Jeigu apskritai gauni“. Kooperatyvą įsteigė mėsinius angus veislės mėsinius galvijus auginantys ūkininkai. Iš pradžių kooperatyve dalyvavo penki, o dabar – devyni ūkininkai. Šiuo metu devyniuose ūkiuose ūkininkai augina per 1000 angus veislės mėsinių galvijų.

Kodėl ūkininkai įsteigė kooperatyvą?

„Jeigu nori efektyviai dirbti, tai tiesiog nespėji viskuo užsiimti, juk ne tik augini, bet ir turi ieškoti kam parduoti, kaip parduoti, kur ir kaip galvijus išvežti iš ūkio, kur skersti, kaip skerdeną paruošti, perdirbti, galiausiai yra veterinariniai reikalai. Taigi viską vienam ūkiui sunku atlikti – reikia kooperuotis“, – aiškino G.Petrėnas. Pasirinko angus veislę Ir dabar, ir ypač pradėdamas ūkininkauti G.Petrėnas daug domėjosi, kaip dirba gilesnes tradicijas turintys ūkininkai kitose šalyse. Priminsime, kad G.Petrėnas turi šiai ūkininkavimo sričiai labai svarbią specialybę – veterinarijos gydytojas. Informacijos apie mėsinių galvijų auginimą prieš penkerius metus buvo nedaug, todėl zarasiškiai mokėsi ir iš kitų patirties, ir iš savo klaidų.

Kodėl pasirinko angus veislės galvijus?

„Jie geriausiai tinka. Angusus galima auginti lauko sąlygomis ne tik šiltuoju metų laiku, jie puikiai ištveria ir žiemas. Jų mėsa pripažinta kaip pati skaniausia. Šie galvijai anksti ima kaupti riebalus, o tai labai svarbu norint gauti geros kokybės jautieną – kuo ji riebesnė, tuo minkštesnė, sultingesnė”, – pasakojo G.Petrėnas. Ūkininkai galvijus šeria tik natūraliais pašarais – vasarą žole, žiemą – šienu ir šienainiu. Vartotojai vertina kokybę „Pasirinkome angus veislę ir laikomės susitarimo, nes vartotojams turime tiekti ne bet kokią mėsą, bet vienodos kokybės, jiems įprasto skonio produktus, o ne bet kokius, o kokių jie iš mūsų laukia ir tikisi“, – paaiškino G.Petrėnas. Kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“ produkcija per penkerius metus pelnė geriausią įmanomą vartotojų vertinimą.

„Tai yra geriausia reklama. Ir būtent tokį vertinimą mes labiausiai branginame, todėl dirbame labai atsakingai, nes viena klaida gali labai daug sugadinti“, – sakė G.Petrėnas. Vidutiniškai vieną angus veislės galviją kooperatyvo nariai užaugina per 18 mėnesių ir gauna nuo 240 iki 320 kg skerdienos. Kooperatyvas šiuo metu skerdžia po vieną galviją per parą. Atvėsinta mėsa brandinama 14 parų. Mėsai bręstant vyksta natūralūs biocheminiai procesai, subrandinta jautiena tampa minkštesnė, pagerėja jos skonis ir aromatas, ji lengviau virškinama. Visa produkcija parduodama Lietuvoje. Šviežiai išpjaustyta mėsa jau kitą dieną išvežiojama pagal užsakymus visoje Lietuvoje. Kooperatyvas Zarasuose atidarė ir nedidelę kavinę, pavadintą taip kaip ir kooperatyvas – „Sartų lankų jautiena“, kurioje galima pasimėgauti įvairiausiais patiekalais iš jautienos.

Išgyvenimo sąlyga – mokytis

Kokios galimybės prisijungti prie kooperatyvo? „Šiuo metu nebeturime galimybių priimti naujus narius. Reikėtų papildomų investicijų galvijus skersti, mėsą išpjaustyti, perdirbti, nors mūsų produkcija turi paklausą ir rinkoje turėtume galimybių realizuoti daugiau, nei realizuojame dabar“, – sakė G.Petrėnas. LR ŽŪR surengtos ūkininkai domėjosi, nuo ko reikėtų pradėti, planuojant užsiimti mėsinių galvijų auginimu?

„Planuokite, kad vienam galvijui reikės nuo 1,5 iki 2 ha ganyklos. Optimaliausia banda – nuo 60 mėsinių galvijų. Jeigu tikitės išgyventi tik iš ūkininkavimo“, – patarė G.Petrėnas. Ir ūkininkas nuolat kartojo, kad reikia įprasti, jog norintiems sėkmingai auginti mėsinius galvijus, reikės nuolat mokytis. Ši LR ŽŪR surengta kelionė šiam tikslui ir buvo skirta. Ūkininkams – pasimokyti, o LR ŽŪR savivaldos organizatoriams – zarasiškių pavyzdį panaudoti konsultuojant ūkininkus.

Šaltinis: delfi.lt, Žemės ūkio rūmai, 2022-01-12

Trąšų skandalo atgarsiai: Lukašenka uždirbo daugiau, o lietuvių sandėliai tušti

Lietuvos prekybininkų trąšomis ir ūkininkų laukia galvosūkis – kaip organizuoti sėją, kuri bus po kelių mėnesių, nes kviečiai pradėjo pigti, o keletą kartų pabrangusių trąšų sandėliuose tik 25 proc. reikalingo kiekio.

Ar pavyks nupirkti tiek, kiek reikia, nežino niekas. Be to, kainos tokios, kad tai gali tapti ne gamybos priemone, o prabangos preke. Masinis sandėlių šlavimas jau baigėsi. „Sandėliai pustuščiai, baltarusiškų ir kitų trąšų nedaug. Ūkininkai suskubo jas išpirkti. Dabar dirbame keliomis kryptimis. Viena dalis – keičiame auginimo technologijas, kad būtų galima naudoti efektyviausias trąšas, tačiau mažinti jų kiekį.

Kita kryptis – ieškomi nauji tiekėjai Vakarų Europoje, tačiau jau aišku, kad kainos bus aukštos“, – dėlioja Lina Magilevičienė, „Kauno grūdų“ produktų vadovė ir pabrėžia, kad pigimo niekas neprognozuoja. „Trąšos brangsta ir su nerimu galvoju, kuo čia baigsis. Blogai tai, kad grūdai pradeda pigti. Jei ši tendencija tęsis, o trąšos brangs, tai bus visai kita savikaina nei prieš mėnesį, kai dar buvo skaičiuojama, kad sąnaudoms padengti ir dirbti pelningai reikėjo užauginti tiek pat derliaus, kiek ir pernai“, – skaičiuoja „Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys ir prisipažįsta, kad netiki pareiškimais, jog įprastines trąšas pakeis mikrobai.

Nežinomųjų dėlionė

L. Magilevičienė įvardina ir kelis nežinomuosius, lemsiančius apsirūpinimą trąšomis ir kainą: kokios bus Rusijos kvotos – kiek jie leis įvežti trąšų į Baltijos šalis, ir kokia bus dujų kaina, nes jos esminė savikainos dalis gaminant azotines trąšas. Tačiau ji pabrėžia, kad kraštinis šiame procese bus galutinis vartotojas – maisto pirkėjas. Jie už maistą turės mokėti daugiau. „Gaminame daug maisto ir matome, kad jis jau brangsta ir šis procesas nebesustos. Pavyzdžiui, jau matome, kad paukštieną brangina net mūsų kaimynai lenkai, kurie tradiciškai parduodavo produktus pigiausiai Europoje.

Brangsta ir iš grūdinių kultūrų pagaminti produktai. Nuo gruodžio kalbame su tinklais ir jau pasirašytos sutartys, kad produktai bus brangesni. Dar mėnesį tieksime gaminius sena kaina. Sausio gale tą pamatysime lentynose. Kilimas bus iki 20 proc. dėl to jau pasirašytos sutartys“, – dėlioja L. Magilevičienė. L. Magileviečinė sako, kad kol kas neanalizavo, ar kviečių kainos dar padengia trąšų kainą, jei jas naudoti pagal dabartinę technologiją. Visų trąšų pardavimai lėtėja. Ūkininkai gali palaukti pavasario, nes jų žiemą jų nenaudoja.

„Nežinau, ar pavasarį užteks trąšų, nes kai iš mūsų neperka, mes taip pat neperkame iš tiekėjų, nes perspektyva neaišku. Šiandien Lietuvoje sandėliuose tik 25 proc. azotinių trąšų kiekio, kuris bus reikalingas pavasarį. Prekybininkai laukia, nes tiesiog neturi tiek apyvartinių lėšų. Tonos kaina didėjo nuo 200-250 eurų iki 600-700 eurų“, – paprastą priežastį, kodėl vagonai ir konteineriai su šiais produktais neplūsta į Lietuvą paaiškina E. Šakys ir prognozuoja, kad pigimo laukti, greičiausiai, neverta, nes dujos ateities sandoriuose parduodamos panašia kaina, kaip dabar. E. Šakys sako, kad girdi, jog NPK trąšų gamintojai jau sako, kad fosforas brango 30-40 proc. tuo pačiu augs ir galutinio produkto kaina.

Nežino, ar trąšų išvis užteks

„Jei mes nenuperkame iš gamyklų kovą, tai balandžiui, kai pagrindinė sėja, nebespėsime atvežti. NPK taip pat turime nedaug, nes kainos aukštos nuo pavasario, atsargų niekas nekaupė, o dabar jų ir nusipirkti galimybių mažėja. Skaičiavome, kad netręšiant derlius bus per mažas, kad dirbtum pelningai“, – neguodžia „Agrokoncerno“ vadovas ir neslepia, kad papuolė į tiekimo spąstus. „Agrokoncerno“ valdomos žemės ūkio bendrovės daugumą trąšų nupirko, trūkstamas užsakinėja iš tiekėjų. Nuo užsakymo gamykloje iki pirkimo gali praeiti ir keletas mėnesių.

„Ūkininkai keis technologijas, mėgins trąšų naudoti mažiau, tačiau duona parduotuvėse brangs“, – paprastai aiškina E. Šakys. Ūkininkai Delfi kiek anksčiau yra sakę, kad šis trąšų brangimas katastrofiškas ir šiemet tikėtis rekordinių derlių neverta. Atvirkščiai, grūdų gali būti mažiau, nes keis technologijas ir stengsis tręšti kaip galima mažiau. „Mažiau bersime trąšų, natūraliai įgyvendinsim žaliąjį kursą. Pernai jau mažinom azotinių trąšų naudojimą. Tiriame dirvas ir jei jose yra pakankamai azoto, jį taupome. Dabar yra du klausimai. Pirmas ar trąšų kaina pagrįsta ir kaip ji keisis.

Antras – ar jų bus fiziškai kai prasidės sezonas, ar turėsime iš kur atsivežti“, – aiškina ūkininkas Alfredas Bardauskas, dirbantis virš tūkstančio hektarų ir prognozuoja, kad jei grūdų kainos išsilaikys tokios, kaip dabar, tai dirbti pelningai dar bus įmanoma. Azotinių trąšų kaina dabar apie 600 eurų, kviečių tona ateities sandoriuose apie 250. Kitas niuansas – teks daugiau skolintis, nes sumos, reikalingos ūkininkavimui, augs.

Diktatorius uždirbo daugiau

Gabrielius Landsbergis teigė, jog dalinės sankcijos „Belaruskalij“ jau yra įvestos. „Tai tas tranzitas per Lietuvą, jį galima vertinti kaip tam tikrą sankcijų apėjimą, arba jų neefektyvumą. Mes matėme, kad sankcijos buvo įvestos daliai produkcijai, kaina likusios produkcijos augo stipriai ir taip išeina, kad jei mes suskaičiuojame teisingai, tai režimas ar jį remiančios įmonės uždirbo gerokai didesnius pelnus jau po sankcijų įvedimo. Ir tai mūsų vertinimu jau galima traktuoti kaip sankcijų efektą netikėtą ir nelauktą, bet ir neteisingą sankcijų efektą. Bet tą galima taisyti ir mes esame pateikę pasiūlymus, kaip tai galima taisyti“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-01-12

Kokios naujovės laukia planuojančių gauti paramą įsigyti grynaveislius ūkinius gyvūnus?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena – nuo šių metų sausio 11 dienos įsigaliojo Pagalbos grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti įgyvendinimo taisyklių pakeitimai. Aktualiausi pasikeitimai planuojantiems teikti paraiškas naujuoju periodu – atnaujinta paraiškos forma ir trumpėjantis terminas, per kurį bus galima įsigyti gyvūnus su valstybės skiriamu finansavimu.

Atnaujintomis taisyklėmis patvirtinta nauja paraiškos forma. Tokią paraišką reikės pildyti ir 2022 metais teikiantiems paraiškas.

Dar vienas pakeitimas, kuris svarbus planuojantiems teikti paraiškas ir norintiems įsigyti gyvūnus su parama, – tai trumpesnis numatytas terminas, per kurį gyvūnai turi būti įsigyjami. Iki šiol įsigyti gyvūnus buvo galima per 150 kalendorinių dienų nuo pranešimo, kad skirta parama, dienos gavimo. Dabar taisyklės numato, kad šis terminas sutrumpėja iki 90 kalendorinių dienų.

Siekis – kad parama pasinaudotų daugiau

Termino sutrumpinimas leis organizuoti antrą paraiškų rinkimo etapą tais pačiais metais, siekiant, kad visos priemonei įgyvendinti skirtos lėšos būtų panaudojamos. Įprastai visos priemonės lėšos būdavo paskirstomos pirmo paraiškų rinkimo etapo metu, tačiau dalis asmenų, kuriems pagalba skiriama, ja nepasinaudodavo arba spėdavo pasinaudoti tik dalinai.

2021 m. buvo organizuojami du paraiškų rinkimo etapai, kurie davė išties gerų rezultatų. Pernai grynaveislių veislinių gyvulių įsigijimo išlaidoms komensuoti buvo skirta 1 mln. 845 tūkst. eurų valstybės pagalbos. Iš jų panaudota lėšų dalis sudarė beveik 1 mln. 426 tūkst. eurų, t. y. daugiau nei 77 proc. Palyginimui 2020 metais – 52 proc., o 2019 m. dar mažiau – 48 proc.

VMVT primena, kad jau pasinaudojusieji valstybės pagalba įsigyjant grynaveislius veislinius gyvulius įsipareigoja grynaveislius ūkinius gyvūnus, kuriems įsigyti buvo skirta pagalba, ne mažiau kaip ketverius metus nuo gyvūno perkėlimo pas pareiškėją registravimo dienos, panaudoti tolimesniam veisimui, savo bandai genetiškai gerinti, kontroliuoti jų produktyvumą, vykdyti jų veislinės vertės nustatymą, auginti, užtikrinti jų gerovę, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims šių gyvūnų. Tai numatyta Ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše.

Planuojama, kad 2022 metais paraiškų rinkimas prasidės sausio pabaigoje – vasario pradžioje. Kviečiame sekti naujienas VMVT interneto svetainėje www.vmvt.lt.

Šaltinis: vmvt.lt, 2022-01-13

Nuo vasario 1 d. – Lietuvos kaimo tinklo narių renginių organizavimo paraiškos

Vasarį Lietuvos kaimo tinklo (LKT) nariai vėl galės teikti paraiškas dėl paramos organizuoti gyvus renginius. Šiam tik mėnesį (vasario 1–28 d.) truksiančiam paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos(KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas (renginių komunikacijos priemonės)“ rinkimo etapui skirta 300 000 Eur paramos lėšų.

Paramos gavėjai ir remiamos veiklos

Paraiškas kviečiami teikti nacionaliniu lygiu veikiantys ir LKT narių sąraše esantys LKT nariai (sąrašas skelbiamas LKT svetainės skyriuje „Nariai“), pvz.: nacionalinė šakinė ar konkrečios veiklos dalyvius vienijanti organizacija, kitos institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios visos šalies lygmeniu.

Numatoma finansuoti šių LKT renginių (komunikacijos priemonių) išlaidas:

-teminių renginių, kurie skirti suinteresuotųjų subjektų įsitraukimui į kaimo plėtros procesus didinti, KPP įgyvendinimo kokybei pagerinti, plačiajai visuomenei ir galimiems paramos gavėjams informuoti apie kaimo plėtros politiką bei KPP, inovacijoms žemės ūkio, miškų ūkio, maisto gamybos srityse bei kaimo vietovėse skatinti;
-vienos dienos renginių „Atviras ūkis“ – gali būti organizuojamas visas ciklas, kurį sudarytų ne daugiau kaip 5 renginiai, kai aplankomi kaimo vietovėse žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklas vykdantys subjektai, parodant visuomenei bei galimiems pareiškėjams kaimo vietovėse vykdomų žemės ūkio ir (arba) ne žemės ūkio veiklų rezultatus ir jų teikiamą naudą, taip pat dalijantis geromis idėjomis skatinti galimus pareiškėjus teikti paramos paraiškas ir įgyvendinti projektus, finansuojamus iš KPP lėšų;
– renginių „Gerieji KPP pavyzdžiai“ – dalijamasi KPP gerąja patirtimi, projektais, inovacijų pavyzdžiais, organizuojami su tuo susiję renginiai ir pristatymai, skirti teigiamai visuomenės nuomonei apie EŽŪFKP formuoti bei informacijai apie geruosius KPP pavyzdžius skleisti;
-KPP viešinimo akcijų, t. y. parodų, mugių, kurios susijusios su žemės ūkiu, maisto ūkiu, miškų ūkiu, kaimo plėtra ir pan., renginių „Miesto ūkis“, kuriuose dalijamasi žiniomis apie KPP įgyvendinimą. Dalijimasis žiniomis padėtų paaiškinti žemės ūkio svarbą miesto gyventojams, o susidomėjusiems asmenims būtų teikiama informacija apie EŽŪFKP paramą ir KPP. Taip pat parama bus galima pasinaudoti organizuojant renginius, skirtus vaikams bei jaunimui, kurie paskatintų domėtis EŽŪFKP parama, įsitraukti į KPP įgyvendinimą.

Paminėtina, jog šalyje paskelbus karantiną ar ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės teminiai renginiai bei renginiai „Gerieji KPP pavyzdžiai“ gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, tačiau turi būti suteikta galimybė patikrinti renginio dalyvių skaičių bei užtikrinta turinio kokybė. Tokiu atveju dalomosios medžiagos ar lankstinukų parengimo ir įsigijimo, renginio dalyvių aprūpinimo maistu išlaidos ir kt. išlaidos, kurios patiriamos organizuojant gyvus renginius, nebus kompensuojamos.

Paramos suma

Projektui skirta paramos suma skaičiuojama atsižvelgiant į tinkamas finansuoti komunikacijos projekto išlaidas – numatomo renginio, jame esančių dalyvių skaičiaus, kaip nurodyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

Didžiausia paramos suma per vieną paraiškų etapą vienam pareiškėjui negali viršyti 50 000 Eur, nepriklausomai nuo planuojamų įgyvendinti komunikacijos priemonių skaičiaus ir jų rūšių, arba 25 000 Eur, nepriklausomai nuo planuojamų įgyvendinti komunikacijos priemonių skaičiaus ir jų rūšių, jei pareiškėjui jau buvo skirta parama trims arba daugiau projektų pagal šią priemonę.

Vienam projektui vykdyti gali būti finansuojama iki 90 proc. tinkamų finansuoti komunikacijos projekto išlaidų.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai pagal priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ bus vertinami pagal šiuos atrankos kriterijus:

1. Projektas bus įgyvendinamas:

daugiau nei 5 Lietuvos apskrityse – suteikiama 20 balų;
nuo 3 iki 5 Lietuvos apskričių (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;
iki 2 Lietuvos regionų (įskaitytinai) – suteikiama 10 balų.

2. Komunikacijos projekto tikslas – spręsti specifines tam tikros srities problemas, prisidedant prie efektyvesnio KPP įgyvendinimo (projekto rezultatas – pasiūlomi konkretūs problemos sprendimo būdai, siūlymai dėl KPP įgyvendinimo tobulinimo) – suteikiama 20 balų.

3. Projektas prisideda prie didesnio plačiosios visuomenės supratimo apie KPP, jos žinomumo. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį renginiuose dalyvauja:

daugiau nei 150 asmenų – 40 balų;
nuo 101 iki 150 asmenų įskaitytinai – 30 balų;
nuo 51 iki 100 asmenų įskaitytinai – 20 balų;
nuo 31 iki 50 asmenų įskaitytinai – 10 balų.

4. Komunikacijos projektas skirtas gerosios patirties, įgyvendinant KPP, sklaidai – suteikiama 20 balų.

Didžiausias galimas balų skaičius – 100. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 45 balai. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 45 balų skaičiaus, paramos paraiška bus atmesta.

Kvietimas gyviems renginiams organizuoti – po pertraukos

Kvietimas teikti paraiškas rengti gyvus renginius yra pirmas po gana ilgos pertraukos, mat 2020–2021 m. LKT nariai dėl šalyje siautusios pandemijos buvo kviečiami teikti paraiškas elektroninėms komunikacijos priemonėms įsigyti. Šiemet kvietimai teikti paraiškas įsigyti elektronines komunikacijos priemones taip pat numatomi – jie bus vykdomi net 3 kartus: kovą, liepą ir lapkritį.

Pagal KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Projektai, skirti renginių komunikacijos priemonėms įgyvendinti“ LKT nariai nuo 2019 metų birželio pateikė 50 paraiškų gauti paramą. Šiuo metu paramos lėšomis įgyvendinami arba jau įgyvendinti 36 projektai, baigti įgyvendinti 8 projektai, išmokėta apie 240 000 Eur paramos lėšų.

Dažniausiai vykdomi teminiai 1–3 dienų renginiai bei dalijimosi geraisiais KPP pavyzdžiais renginiai, juose dalyvauja daugiau nei 150 dalyvių.

Vis tik dėl šalyje siaučiančios pandemijos, ribojančios renginių įgyvendinimo galimybes, nemažai jų nusprendžiama vykdyti nuotoliniu būdu arba renginius numatoma organizuoti vėliau. Primintina, jog projektą būtina įgyvendinti per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.

Šaltinis: nma.lt, 2022-01-13

Trys VDU ŽŪA mokslininkų kartos apie Laisvę: skirtingos patirtys, bet vienoda atsakomybė

Laisvės gynėjų diena kviečia diskusijai apie svarbiausią visuomenės vertybę – laisvę. Laisvė ir mokslas – neatsiejami, be laisvės mokslas tampa butaforija, be mokslo – laisvė tik hipotetinė. Mokslo žmonės visada buvo visuomenės vedliai, kokią kryptį jie mato šiandien? Kas šių dienų kontekste yra laisvė tris skirtingas kartas atstovaujantiems mokslininkams, ar jie jaučiasi nepriklausomi?

Galimybes atverianti laisvė kurti

Kas yra laisvė suvaržymų nepatyrusiam jaunam aktyviam mokslininkui? „Laisvė ypatingai svarbi, vertinu, kad galiu nevaržomas kurti, reikšti mintis be cenzūros, generuoti inovatyvias idėjas, jomis dalytis ir įgyvendinti, būti atsakingas už asmeninius pasirinkimus, be suvaržymų keliauti. Jaučiuosi nepriklausomas ir kaip mokslininkas. Turiu pareigas, jaučiu atsakomybę, bet galiu dirbti be dirbtinių suvaržymų ar ribojimų, atvirai kalbėti apie tyrimų metu kylančius iššūkius, pranešti apie tyrimų rezultatus, drąsiai išsakyti hipotezes ir kelti klausimus. Prieš tris dešimtmečius tai buvo prabanga, dabar – daugumai savaime suprantama duotybė. Laisvė mokslui suteikia galimybę prisidėti prie visuomenės tobulėjimo ir gerovės“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantas, įmonės „Biovala” vadovas Mantas Rubežius.

Už šiandieninę laisvę M. Rubežius jaučiasi dėkingas laisvės gynėjams, kurie išdrįso imtis veiksmų 1991 m. sausio 13-ąją ir tiems, kurie padeda išlaikyti laisvę šiandien, dirba dėl žodžio laisvės ir stengiasi dėl kitų gerovės.

Laisvė – galimybė rinktis

Kaip laisvę supranta viduriniosios kartos akademinės visuomenės atstovai? Anot VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkės Gintarės Vaznonienės, laisvė, nors tai tik vienas žodis, bet turi daug pavidalų: asmeninė, moralinė, ekonominė, religinė laisvė, o pandemijos akivaizdoje atsiranda ir neigiamas emocijas kelianti ribotos laisvės sąvoka. „Man pačiai laisvė yra vien teigiamas ir šviesus žodis, kaip dėstytojai ir mokslininkei jis siejasi su galimybe bendrauti su jaunesniąja ir vyresniąja karta, dirbti mėgiamą darbą, keliauti ir puoselėti lietuvišką kultūrą ir vertybes, skleisti mokslines idėjas Lietuvoje ir už šalies ribų. Kaip asmeniui, laisvė susijusi su mūsų kiekvieno orumu, tai galimybė rinktis, kaip norime gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį ir svarbiausia – galime būti Lietuvos piliečiais“, – kalbėjo docentė Gintarė Vaznonienė.

Anot viduriniosios akademikų kartos atstovės, šių dienų Lietuvos laisvės gynėjai puoselėja lietuviškas vertybes, išlaiko tradicijas, nesvarbu, gyvena Lietuvoje ar užsienyje. „Galima paminėti asmenis grįžtančius į Lietuvą ir kuriančius savo gerovę čia, skatinančius vartoti lietuviškus produktus, kuriančius ir dirbančius Lietuvoje arba užsienyje dėl Lietuvos, kurie rodo, kad esame laisvi daryti tai, kas mums artima ir galime džiaugtis ne tik finansine, bet ir moraline nauda sau ir visai visuomenei“, – kalbėjo G. Vaznonienė.

Tikrasis tautos laimės ir gerovės šaltinis

Vyresniajai kartai laisvė turi ypatingą reikšmę, gyvenę iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, auklėti tarpukario laisvės troškulį jautusių tėvų, galėdami per asmeninę patirtį lyginti ir vertinti kelias sistemas, šios kartos atstovai į laisvę žiūri kaip į pamatinę vertybę. VDU ŽŪA profesorius emeritas Albinas Kusta pasakoja dažnai prisimenantis Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus žodžius, kad tik laisvė leidžia gyventi visavertį žmogaus gyvenimą.

„Laisvę sieju su aukščiausiu tautos gėriu, nevaržoma galimybe kalbėti savo kalba, saugoti savo tapatybę, tai pirmasis ir tikrasis visos tautos laimės ir gerovės šaltinis, daugelis karų ir nesutarimų istorijoje kilo dėl bandymų apriboti laisvę. Laisvės atėmimas žmogui viena didžiausių bausmių. Kaip sakydavo mano tėvai – laisvės kainą ir jos svarbą geriausiai supranti jos netekęs, tarpukario žmonės puikiai suprato laisvės vertę“, – kalbėjo prof. A. Kusta.

Laisvė neatsiejama nuo atsakomybės

Anot profesoriaus A. Kustos, džiaugdamiesi laisve, gyvendami laisvoje valstybėje ir jausdamiesi laisvi, kartais pamirštame, kad laisvė siejasi ir su atsakomybe. „Negali būti absoliučios laisvės, laisvas žmogus turi elgtis taip, kad nepažeistų kito žmogaus laisvės. Gyvendami demokratinėje kultūroje patys žmonės susitardami tarpusavyje susikuria taisykles, kurių privalo laikytis.

Žmogus, kuriam šios taisyklės priimtinos, kurias jis geranoriškai pripažįsta ir jų laikosi yra laisvas kurti verslą, organizuoti renginius ir visa kita, kas patinka ir naudinga visuomenei. Mūsų valstybės laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos laisvės gynėjų gyvybėmis, lenkiame prieš juos galvas ir gėrimės jų žygiais žinodami laisvės vertę, suprasdami, kad ją reikia saugoti. Prisimenu popiežiaus Pranciškaus kreipimosi į Baltijos tautas žodžius, kad laisvė yra turtas, kurį reikia nuolat saugoti ir perduoti kitoms kartoms kaip brangų paveldą“, – mintimis dalijosi prof. A. Kusta.

Šaltinis: VDU Žemės ūkio akademija, 2022-01-13

Ankstesnės žemės ūkio naujienos