Žemės ūkio naujienos: 2022-01-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Daugiametės pievos – kam jų atkurti nereikės?
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas siūlo išimtis dėl daugiamečių pievų atkūrimo taikyti ūkininkams, įkūrusiems sodus, uogynus, riešutmedžių ūkius, taip pat auginantiems vaisius ir daržoves gamtą tausojančiu būdu. Svarstoma apie išimtis ir smulkiems ūkiams bei jauniesiems ūkininkams, tačiau tam reikia ir ūkininkų solidarumo deklaruojant ir išlaikant daugiametes pievas.
Šiuos klausimus žemės ūkio ministras aptarė su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovais. Galutinis sprendimas bus priimtas kitą savaitę, pasitarus su socialiniais partneriais.
„Dirbame su socialiniais partneriais ir NMA, ruošdami argumentus Europos Komisijai dėl daugiamečių pievų apskaitos ir referencinių dydžių.
Pavyzdžiui, jei žemės ūkio paskirties žemė yra apsodinama mišku, šios pastangos, nors ir yra ES prioritetas, nėra priskiriamos prie referencinių dydžių. Taip pat, jei deklaruotos daugiametės pievos paverčiamos mišku, nustatant naujus įsipareigojimus miškai yra išbraukiami ir taip didėja privalomų išlaikyti pievų plotai. Taip netruktų ateiti laikas, kai neturėtume žemės ne tik pievoms, bet ir apskritai žemės ūkio produkcijai užauginti“, – sako K. Navickas.
Siūlo išplėsti išimčių sąrašą
Planuojama išimtis dėl pievų atkūrimo taikyti sodininkams, uogų, riešutų augintojams ir kitiems, pievas pakeitusiems daugiamečiais sodiniais, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kurie įprastai auginami biokurui.
Taip pat siūloma, kad pievų atkurti nereikėtų tiems ūkininkams, kurių beveik visa turima žemė yra daugiametė pieva (95 proc. ir daugiau) ir jie laiko gyvulius (ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio / ha).
„Taip pat sieksime išimčių jauniesiems ūkininkams, smulkiems ūkiams, kurie dalyvauja Kaimo plėtros programose. Tačiau tam reikia ir ūkininkų solidarumo deklaruojant ir išlaikant daugiametes pievas. Pačiai ministerijai pakeisti susidariusią situaciją būtų sudėtinga“, – sako žemės ūkio ministras.
Tiems ūkininkams, kurie į išimtis nepateks, Nacionalinė žemės tarnyba bus įpareigota pateikti detalią informaciją apie laisvus valstybinės žemės plotus, kuriuose jie galėtų atstatyti pievos plotą, ją tiesiog deklaruodami.
Dalis ūkininkų, išarusių pievas ir turinčių žolynų, kurie nedeklaruoti kaip daugiamečiai, bus siūloma daugiametėmis pievomis deklaruoti atitinkamą dalį savo žolynų.
Europos Komisijoje sieks kompromiso
Su Europos Komisija planuojama tartis dėl pievų pokyčio rodiklio skaičiavimo metodikos – į daugiamečių pievų apskaitą įtraukti buvusias ir referenciniais metais deklaruotas daugiametes pievas, kurios buvo apsodintos miškais arba apaugo savaiminiais medžiais, supelkėjo, taip pat šlapynes už deklaruojamo ploto ribų – plotus, kurie nebėra įtraukiami į daugiamečių pievų apskaitą, nors dėl jų agro-aplinkosauginė būklė pagerėjo.
Skaičiuojant pievų santykinio pokyčio rodiklį jau yra įtraukiami plotai, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai. Jų įtraukimas gerina šalies rodiklį. Tačiau Žemės ūkio ministerija Briuselyje sieks, kad į skaičiavimus taip pat būtų leista įtraukti ir kitas žemes, kuriose naudojami tausojantys ūkininkavimo būdai, tokie kaip neariminė žemdirbystė, sodai ir uogynai, tvarkomi gamtai palankiu būdu, auginant sertifikuotus išskirtinės kokybės produktus pagal tausojančią vaisių, uogų ir daržovių programą.
„Tikimės, kad Europos Komisija atsižvelgs į pagrįstus mūsų argumentus dėl nuolat didėjančio bendro deklaruojamo ploto, kuris blogina pievų santykinio rodiklio pokytį, tiek dėl pačių pievų ploto apskaitos metodikos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad įsipareigojimas nearti pievų niekur nedings ir ūkininkai turėtų atsakingai jo laikytis“, – pabrėžia K. Navickas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-01-14
Ministro K. Navicko akcentai Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje – santykiai su Kinija ir padėtis kiaulininkystėje
Situacija Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje bei prekybiniai santykiai su Kinija ir toliau bus pagrindiniai klausimai, kuriuos sausio 17 d. Briuselyje vyksiančioje Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje akcentuos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Kiaulienos sektoriaus patiriami sunkumai taryboje buvo aptariami jau ne kartą.
„Šį sektorių toliau veikia perteklinė kiaulienos pasiūla ES vidaus rinkoje, didelės pašarų ir energijos kainos, AKM protrūkiai, neigiamas COVID-19 pandemijos poveikis. Kiaulių augintojai dėl susikaupusių nuostolių bei didėjančių energetinių kaštų, brangių pašarų, supirkimo kainų svyravimų ir toliau susiduria su rimtais sunkumais. Vien nacionalinių pastangų nepakanka, krizė reikalauja ES lygio atsako ir ES finansinės paramos priemonių“, – teigia ministras.
Lietuvos ir Kinijos santykiai – po padidinamuoju ES stiklu
Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje EK pateiks naujausią informaciją apie padėtį tarptautinės prekybos žemės ūkio produktais srityje.
Vienas iš Lietuvai aktualiausių klausimų – eksporto į Kinijos rinką trikdžiai, atsiradę dėl šios šalies prieš mūsų valstybę vykdomų politiškai motyvuotų ekonominio spaudimo veiksmų.
Pasak ministro, svarbu, kad ES prekybos politika būtų orientuota į vienodų konkurencinių sąlygų užtikrinimą, bendradarbiavimo stiprinimą ir laisvosios prekybos susitarimų tinklo plėtrą. Labai svarbus ir ES ekonominių interesų gynimas.
„Pastaruoju metu patiriame didelį Kinijos ekonominį spaudimą. Lietuvos įmonės susidūrė su precedento neturinčiais trikdžiais, kurie turi įtakos ne tik dvišalei Lietuvos ir Kinijos prekybai, jie taip pat nukreipti ir prieš ES bendrąją rinką bei ES prekybos politiką. Šiems iššūkiams spręsti būtina vieninga ES reakcija, pasitelkiant visas priemones“, – teigia ministras K. Navickas.
2022 m. pirmą pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija pristatys savo pirmininkavimo programą. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityse bus įgyvendinami Prancūzijos pirmininkavimo prioritetai: Europos suverenumas, kova su klimato kaita ir tvaraus vystymosi skatinimas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-01-14
Aplinkos ministro trys rezoliucijos 2022-aisiais: žemė savivaldai, tvari vandentvarka, tvirtos saugomos teritorijos
Šiais metais aplinkos srityje laukiančios trys svarbiausios pertvarkos efektyvesnei ir veiksmingesnei aplinkosaugai – tai valstybinės žemės perdavimas savivaldai išskaidrinant žemės valdymą, vandentvarkos sektoriaus įgalinimas užtikrinant kokybišką vandenį visiems ir saugomų teritorijų reforma šiuolaikiniam jų valdymui sukurti. Tai aplinkos ministras Simonas Gentvilas atskleidė savo metinėje spaudos konferencijoje.
Be to, kaipsyk penktadienį aplinkos ministras susitinka su Lietuvos savivaldybių merais ir administracijų direktoriais aptarti vandentvarkos reformą, kurios projektas Seimą pasieks kovo mėnesį. „Vilniuje beveik miesto centre vis dar matome vandens pumpavimo sifonus. Net gavę 1,5 mlrd. eurų europinę paramą šiam sektoriui – tai yra vidutiniškai po 500 eurų statistiniam gyventojui, vis dar nesugebėjome sukurti infrastruktūros, visiems užtikrinančios kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tai dėl to vis dar „žaliuoja“ mūsų ežerai ir upės. Turime padaryti šį sektorių įgalų, pradedant sodų bendrijomis prie sostinės, baigiant regionais – nuo Pagėgių iki Kalvarijos“, – teigė aplinkos ministras.
Kartu dar sausį Vyriausybei planuojama pateikti projektą, pagal kurį bus formuojamos keturios regioninių parkų ir rezervatų direkcijos, užtikrinant kiekvienos jų identitetą: Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos. Keturi nacionaliniai parkai išlaikys dabartinį juridinį statusą.
Artimiausiuose Aplinkos ministerijos planuose – naujas nacionalinis parkas Suvalkijoje, Trakų istorinio nacionalinio parko integracija į saugomų teritorijų struktūrą. Sausį Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, kuriuo 5 kartus padidinama Punios šilo rezervato gamtos vertybių apsauga.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2021 m. buveinių „Natura 2000“ plotas didėjo 35 tūkst. hektarų. „Tai yra beveik Vilniaus miesto dydžio plotas“, – atkreipė dėmesį Simonas Gentvilas.
Vyriausybė Lietuvos saugomas teritorijas numačiusi išplėsti iki 20 proc. šalies ploto – tokiai plėtrai būtinos aukštos kompetencijos priežiūros institucijose. Aplinkos ministro žodžiais, dabar šios pajėgos išskaidytos po daug įstaigų, kurios veikia ne visada efektyviai.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-01-14
Sukilo šeimos ūkininkai: V. Pranckietis turi trauktis iš pareigų
Septynios organizacijos raštu kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininką Viktorą Pranckietį, reikšdamos susirūpinimą ir nepritarimą KRK daugumos sausio 5 d. priimtam nutarimui ir reikalauja KRK persvarstyti klausimą dėl tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimo.
„Viktoras Pranckietis privalo trauktis iš einamų pareigų, jei vadovaudamas Seimo Kaimo reikalų komitetui neatstovauja kaimo daugumai – šeimos ūkininkams ir kaimo gyventojams“, – sako V. Juodsnukis.
Raštą pasirašė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, Vietos veiklos grupių tinklas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, Pramoninių uogų augintojų asociacija, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ir Skuodo rajono žemdirbių asociacija.
Anot raštą pasirašiusių organizacijų, Lietuva, tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, jau neteko 58 proc. žemdirbių. Vieni pasitraukė pasinaudoję 2004-2006 m. Kaimo plėtros programoje (KPP) numatyta ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos galimybe, kiti – negavę investicijų, atsiliko nuo jų sulaukusių ūkių.
„Esmė ir visa bėda ta, kad praėjusiais ES KPP priemonių laikotarpiais net 50 proc. visos ES finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų. Būtent jie aktyviai naudojosi investicine parama, dalį nuosavų finansinių išteklių nukreipdami žemei įsigyti. Prie ūkių stambėjimo ypač prisidėjo 2007-2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkio gaunama parama buvo susieta su valdomu žemės ūkio naudmenų plotu. Kuo daugiau ūkis valdė žemės, tuo daugiau jis gavo išmokų“, – rašoma bendrame asociacijų pranešime.
Pasak jų, dėl tokios neteisingos išmokų dalinimo sistemos, smarkiai sumažėjo smulkių ūkių ir iškilo regionų gyvybingumo problema.
„Juk ES KPP priemonės programos lėšos skiriamos ne tik žemės ūkiui, bet ir visam kaimo gyvybingumui išlaikyti, padėti kurti verslą, skatinti bendruomeniškumą, kooperaciją ir kt.“, – pažymi rašto autoriai, pabrėžiantys, kad Lietuvos politikai palaiko ir suteikia galimybę ES skiriamas visam Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui lėšas pasiimti tik mažai grupei žmonių.
„Juk 100 tūkst. eurų ribojimas liečia tik ūkius, kurie yra didesni nei 1400 ha, ir tokių ūkių Lietuvoje yra mažuma, todėl atsakingai pareiškiame, kad tokia politika veda į visišką kaimo sunaikinimą“, – rašoma pranešime.
Kritikuoja KRK siūlymą
Asociacijos kritikavo KRK sausio 5 d. priimtą siūlymą koreguoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plane numatytą nuostatą tiesiogines išmokas ūkininkams nuo 60 tūkst. eurų mažinti 85 proc. KRK siūlo apsistoti tiesioginių išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų, ribojimu, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.
Pasak V. Juodsnukio, tokių sąlygų siekė didžiųjų gamintojų grupėms atstovaujančios organizacijos – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga. Jų reikalavimai, pasak ūkininkų atstovo, nėra didžiosios dalies Lietuvos kaimo gyventojų ir žemdirbių nei nuomonė, nei pozicija.
„Toks KRK sprendimas palankus ne daugiau kaip 20 proc. šalies žemės ūkio veiklos subjektų. Vyriausybės programoje numatyta parama ir dėmesys jauniesiems ūkininkams, smulkiojo ir vidutinio ūkio palaikymui, kaimo socialiniams klausimams, todėl darosi net nejauku, kai didieji ūkininkai šantažuoja Vyriausybę“, – sako V. Juodsnukis.
Pasak jo, praėjusiais KPP priemonių laikotarpiais apie 80 proc. paramos visoje ES atiteko stambiems ūkiams.
„Todėl, jei norime, kad kaime išliktų smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurtųsi verslai ir kooperacija, veiktų trumposios grandinės, aktyviai veiktų bendruomenės – negalima siekti atimti paramos iš smulkių ir vidutinių ūkių. Mažesni ūkiai sugeneruoja gyventojų tankį kaime. Žmonės, šalia savo kitos veiklos turintys ir žemės ūkio veiklą, turi papildomų pajamų, kurios ateina į šeimą. Be to, vaikai mokosi žemės ūkio veiklos, verslo pradmenų, dalyvauja procesuose, todėl formuojami kiti gebėjimai kaime. Todėl kalbėti, kad tik dideli ūkiai yra perspektyvūs, nėra teisinga, ir šį požiūrį būtina keisti. Žemės ūkio veiklos tvarumas yra didelis iššūkis“, – sakė jis.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-14
Šiuolaikinės žemės ūkio technikos vairuotojai – kompetetingi, vertinami ir labai reikalingi
Pasaulyje viskas keičiasi ir atsinaujina neįtikėtinu tempu. Žemės ūkio technika – ne išimtis. Valdyti šiuolaikinius traktorius ar kombainus jau nėra taip paprasta, kaip buvo anksčiau. Būtent dėl to stambiausi ūkiai ir žemės ūkio bendrovės vis dažniau susiduria su kompetentingų vairuotojų trūkumu.
Traktorininkas šiais laikais yra vertinga ir paklausi specialybė, reikalaujanti daug atsakomybės bei sugebėjimų, nors tai ir nėra išskirtinė profesija. Daugelis vis dar įsivaizduoja, kad vairuoti traktorių ar kombainą yra labai lengva, tačiau iš tikrųjų viskas daug sudėtingiau, nei gali pasirodyti. Vilkaviškio rajone, Mockabūdžių kaime gyvenantis ūkininkas Rokas Šlivinskas valdo per 700 ha žemės plotą. Jo ūkyje dirba 5 darbuotojai, 2 iš jų – traktorininkai. Vyras pasakojo, kad nors pastarųjų darbas ir nėra labai sunkus fiziškai, tačiau reikalaujantis specifinių žinių. Nuolat technikos parką atnaujinantis žemdirbys sakė, kad valdant šiuolaikines priemones būtina mokėti užprogramuoti skirtingas operacijas, žinoti, kada ką traktoriuje reikia spausti. Neužtenka vien įjungti pavarą ir važiuojant sukioti vairą.
Neretai jaunesni vairuotojai visus šiuos niuansus įsisavina daug greičiau nei vyresni. Tą patvirtina ir R.Šlivinsko patirtis.
„Mano ūkyje dirba vienas jaunas traktorininkas ir kitas jau šiek tiek vyresnis. Pamenu, kai tas jaunesnis iš Kaišiadorių atsikraustė į mūsų kaimą ir atėjo prašyti darbo. Nors tuo metu darbuotojų ūkyje lyg ir nereikėjo, nutarėme padėti naujakuriui. Tuo metu jis nieko nemokėjo. Buvo vairavęs tik T-40 traktorių. Šis vyras buvo labai imlus ir dabar jį drąsiai galiu vadinti patikimiausiu ūkio darbuotoju. Prieš porą metų pasikeitė jo situacija ir jis ketino grįžti atgal į gimtinę. Nenorėjome, kad tai įvyktų, tad nupirkome jam Vilkaviškyje butą. Dabar jis kartu su manimi purškia, sėja, suka mėsiniams galvijams skirtus šieno ritinius, kulia ir daro visus kitus darbus“, – pasakojo Vilkaviškio rajono žemdirbys.
Jo teigimu, išmokyti naujus traktorininkus dirbti su vakarietiška technika nėra lengva. Neretai į pagalbą pasitelkiami įvairių žemės ūkio įmonių atstovai.
„Mokymosi proceso metu buvę visko: tas jaunas traktorininkas kartą važiuodamas purkšti pamiršo įjungti automatinį purškimą, neišpurškė reikalingo kiekio. Buvę ir kitų nesusipratimų. Bet tik taip ir išmokstama. Gerai, kad šiais laikais yra išmanieji telefonai. Jei kas neaišku, galime atlikti vaizdo skambutį ir viską greitai išsiaiškinti. Esame susikūrę internetinę ūkio pokalbių grupę, kur visi darbuotojai, jei kas neaišku, konsultuojasi, tariasi vieni su kitais. Mūsų ūkyje darbininkams palikta labai daug laisvių ir atsakomybių. Tai žmones verčia tobulėti“, – sakė R.Šlivinskas.
Jis su šypsena prisiminė dar vieną neseną nutikimą. Iki šiol Šlivinskų ūkyje buvo likęs vos vienas traktorius, kuriame dar nebuvo įmontuota automatinė vairavimo sistema. Juo dirbo vyresnis ūkio traktorininkas. Kai Rokas pasiūlė šią sistemą įdiegti ir į jo traktorių, darbuotojas tam labai priešinosi. Jis bijojo, kad nemokės prisitaikyti prie pokyčių. Vis dėlto kai automatinė vairavimo sistema buvo įdiegta, traktorininkas, vos pusvalandį su ja padirbėjęs, jau nenorėjo grįžti prie senojo vairavimo stiliaus.
Deramai neapmokama specialybė
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos ir jaunimo lyderis Vytautas Buivydas sakė, kad matant, kiek šalyje parduodama naujos žemės ūkio technikos, galima nesunkiai nuspėti, jog traktorininkų ar kombainininkų specialybė yra labai perspektyvi. Vis dėlto jis įžvelgė ir keletą problemų. Bene pagrindinė iš jų – nepakankamas darbo užmokestis.
„Dabartiniams žemės ūkio technikos vairuotojams reikia daug žinių, noro ir kompetencijų. Jaunimas gana imlus naujoms technologijoms, tačiau jie nori ir solidaus atlyginimo už savo darbą. Deja, tikrai ne visi ūkiai gali ir nori jiems mokėti norimą sumą. Blogai yra tai, kad traktorininko specialybė – labiau sezoninė. Šiltuoju metų laikotarpiu ūkininkai tikrai savo darbuotojams negaili solidžių atlyginimų, tačiau ką daryti žiemą, kai darbo mažiau arba jo išvis nėra? Tik nedidelė dalis darbdavių linkę stabilią algą mokėti ištisus metus“, – pastebėjimais dalijosi V.Buivydas.
Anot jo, traktorininko ar kitas panašias specialybes dažniausiai renkasi provincijose gyvenantys jaunuoliai, neretai – ūkininkų vaikai.
„Šias specialybes renkasi vis daugiau jaunuolių, tačiau jų vis tiek trūksta. Pagrindinė problema, kad didelė jų dalis išvyksta uždarbiauti į užsienį. Taip po truputį ir nyksta Lietuvos kaimai. Jei nieko nedarysime, po kelerių metų jau nieko daryti ir nereikės – bus vėlu. Tie patys traktorininkai galėtų kurti sau darbo vietas ir patys pradėti ūkininkauti, tačiau tai padaryti dabartinėmis sąlygomis – taip pat sunki užduotis“, – apgailestavo V.Buivydas.
Darbdaviai nuolat kreipiasi
Bene žinomiausia šiuolaikinius traktorininkus bei kitus žemės ūkio srities specialistus ruošianti Lietuvos įstaiga – Joniškio žemės ūkio mokykla. Jos vadovė Juventa Jurgelienė pasakojo, kad susidomėjimas žemdirbiškomis specialybėmis kasmet tik didėja.
„Ūkiai plečiasi, darbuotojų poreikis auga. Ūkininkai nuolat mums skambina ir klausia, ar turime mokinių, kurie norėtų dirbti bei užsidirbti. Ypač skambučių padaugėja pavasariais, kai atšyla orai ir prasideda lauko darbai. Mes įprastai leidžiame derinti darbą ir mokslą, tad daug mūsų mokinių pasinaudoja tokiomis galimybėmis“, – teigė J.Jurgelienė.
Jos vadovaujama mokykla sutraukia mokinius kone iš visos šalies. Daugiausia, aišku, iš Joniškio ir aplinkinių rajonų. Šiais metais įstaigoje mokosi apie 300 jaunuolių.
„Mūsų technikos bazė gera, tad tai daug ką tikrai vilioja. Senų traktorių jau beveik nelikę. Neseniai vieną pardavėme aukcione. Dalyvaujame įvairiuose modernizavimo projektuose, tad savo parką vis atnaujiname“, – pasakojo įstaigos vadovė.
Ji teigė, kad Joniškio žemės ūkio mokykloje itin paklausios ir tos specialybės, kurias įgijus galima praktiškai nesukti galvos dėl darbo. Viena iš jų – automechaniko. Šiais metais į ją buvo priimta daugiau mokinių, nei planuota iš pradžių.
„Baigę šią specialybę jaunuoliai vėliau dirba ne tik autoservisuose, bet ir ūkiuose. Įgytų žinių jiems tikrai pakanka. Apskritai, didžioji dalis mūsų siūlomų specialybių yra labai paklausios. Kone visi mūsų trečiakursiai jau turi darbus Lietuvoje arba yra susitarę dėl darbų užsienio ūkiuose“, – sakė pašnekovė.
Bendraudamas su puikiai žemės ūkį išmanančiais asmenimis supranti, kad traktorininkai, kombainininkai ir kitų panašių specialybių atstovai turi nemažą perspektyvą. Šių sričių profesionalai visada bus reikalingi ir laukiami ūkiuose. Belieka tik tikėtis, kad jų žinios, kompetencijos, pastangos ir apskritai atliekamas darbas ateityje bus dar geriau vertinamas finansiškai.
Šaltinis: valstietis.lt, Valentinas Jakimavičius, 2022-01-15
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
