Žemės ūkio naujienos: 2022-01-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Sumanaus kaimo projektai – kelias į pokyčius
Lietuvos kaimas jau nebeatsiejamas nuo naujausių technologinių laimėjimų: ūkininkai laukuose dirba išmania, inovatyvia technika, gerėja infrastruktūra, elektroninių paslaugų prieinamumas, daugėja paslaugų viešame sektoriuje. Šie ir kiti pokyčiai didina gyvenimo kaimuose kokybę bei vis labiau čia vilioja persikelti miestiečius, jaunus žmones. Kad gyventi kaimiškosiose vietovėse būtų patogiau ir patraukliau, Žemės ūkio ministerija rengiasi teikti paramą Sumaniųjų kaimų projektams.
Kas yra sumanus kaimas?
Sumanus (SMART) kaimas – tai modernus, iniciatyvus, pažangus, orientuotas į pokyčius kaimas, gebantis pasinaudoti savo stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, atviras naujovėms ir inovatyvioms technologijoms, galinčioms pagerinti gyvenimo kokybę.
Sumaniesiems kaimams, kaip rodo tyrimo duomenys, būdingi geri gyventojų elektroninio raštingumo įgūdžiai, socialinių ir kitų paslaugų prieinamumas, novatoriški ir integruoti sprendimai aplinkosaugos klausimais, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimas, žiedinės ekonomikos principų taikymas žemės ūkio ir maisto atliekoms, verslo galimybių didinimas ir darbo vietų kūrimas, turizmui pritaikytas vietos kultūros paveldas bei kiti aspektai.
Siekiant, kad ateities Lietuvos kaimas būtų sumanus, vienas svarbiausių vaidmenų teks vietos veiklos grupėms (VVG), kurios geriausiai išmano vietines problemas, yra sukaupusios socialinį kapitalą – vietos gyventojų ryšius, pasitikėjimą bei turi patikimas administravimo struktūras ir patirtį.
Sumanaus kelio projektai – galimybė keistis
Mokslininkų išvadose nustatyta, kad LEADER yra ideali priemonė besiformuojančiai Sumanių kaimų koncepcijai vietos lygmeniu paremti. Teikiant paramą Sumanaus kaimo projektams, prioritetas turėtų būti teikiamas plačiai partnerystei – kad niekas neliktų užribyje, žaliajai pertvarkai, aplinkosaugai, investicijų pritraukimui, skaitmeniniams sprendimams.
Sumanaus kaimo paramos priemonės bus įgyvendinamos pereinamuoju (2021-2022 m.) ir 2023-2027 m. laikotarpiu.
Šiemet, pasitelkus VVG tinklą, planuojama parengti bendrą Sumanaus kaimo koncepcijos Lietuvoje projektą. VVG tinklas turėtų sutelkti aktyvius visų kaimo vietovių atstovus ir paskatinti sumanių idėjų, kurios galėtų tapti realiais projektais, kūrimą. Bus atrinkti iki 20 pilotinių Sumanių kaimų projektų, kurie bus įgyvendinti iki 25 m. pabaigos. Tam numatyta 3,6 mln. Eur.
2023-2027 m. Sumanaus kaimo projektams įgyvendinti numatyta 15 mln. Eur. Projektus kvies teikti Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Rengiant ir įgyvendinant Sumanaus kaimo vystymo projektus ypatingas dėmesys bus skiriamas partnerystei ir bendradarbiavimui – siekiama, kad projekte bendradarbiautų kelios kaimo vietovės ar net kelių savivaldybių kaimai. Projekte dalyvautų vietos bendruomenės, verslo, valdžios atstovai. Kadangi sumanių kaimų tema – nauja kaimo plėtros projektuose, į pagalbą projektus koordinuosiančioms VVG turėtų būti kviečiami mokslo atstovai bei kiti inovacijas pritaikyti gebantys asmenys.
Gerieji pavyzdžiai
Sumanaus kaimo vystymo pavyzdžiai kitose šalyse rodo, kad vietos bendruomenės, bendradarbiaudamos su mokslu bei savivalda, gali pasiekti puikių rezultatų. Jau įgyvendinti Sumanaus kaimo projektai atneša daug naudos vietos gyventojams, pavyzdžiui, Ispanijoje taip atsirado sveikatos bei socialinės priežiūros poreikių taksi, Vokietijoje įgyvendinti atsinaujinančios energijos sprendimai pastatams šildyti, Prancūzijoje kaimo vietovių skaitmenizavimas, t.y. sukurti skaitmeniniai centrai, platformos mokymuisi, bendravimui ir darbui, o Rumunijoje vystoma vietos kultūros paveldo sklaida.
Sumanaus kaimo priemonė turėtų prisidėti prie kaimo gyvybingumo, patrauklumo didinimo, kad kaimas taptų vieta, kurioje gera gyventi.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-01-14
Lietuviškiems žemės ūkio ir maisto produktams atsiveria vis daugiau rinkų – kas lemia sėkmę?
Praėjusiais metais suderinus eksporto leidimus su JAV, Taivanu, Albanija, Australija, Azerbaidžanu, Bosnija ir Hercogovina, Honkongu ir Maroku, tikėtina, kad į šias šalis jau šiemet bus pradėta eksportuoti daugiau mėsos gaminių, kviečių, taip pat – žuvininkystės ir akvakultūros produktų, paukštiena ir jos gaminiai, gyvūnų augintinių konservuotas ėdalas, veisliniai ir produkcijos galvijai.
„Praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkio produktų ir maisto gamintojams atsivėrė daugiau galimybių – Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės į JAV galės eksportuoti daugiau mėsos gaminių, o lietuviški kviečiai keliaus ir į Taivaną. Tai – dar ne pabaiga, su JAV šiuo metu deramasi dėl kviečių eksporto sertifikato, tad tikėtina, kad į šią milžinišką rinką bus galima vežti ir lietuviškus kviečius“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.
Su Taivanu siekiama pradėti derybas dėl pieno ir jo produktų, jautienos ir kiaulienos produktų, paukštienos eksporto leidimų. Jau suderintas žuvininkystės produktų sertifikatas su Albanija, taip pat veterinarijos sertifikatas lašišinių žuvų produktams į Australiją.
Su Azerbaidžanu praėjusiais metais suderintas sertifikatas veisliniams ir produkcijos galvijams, o su Bosnija ir Hercogovina – paukštienai ir gyvūnų augintinių konservuotam ėdalui. Su Honkongu praėjusiais metais suderintas atnaujintas sertifikatas paukštienai ir jos gaminiams. Su Maroku – žuvininkystės ir akvakultūros produktams.
„Eksporto augimas priklauso nuo eksporto sertifikatų naujose rinkose suderinimų. Atsižvelgę į pieno gamintojų poreikį, ruošiamės Lietuvos eksportuotojams atverti Pietų Korėjos, Hondūro bei Panamos rinkas. Pieno ir jo produktų, kiaušinių gaminių ir žuvininkystės produktų veterinarijos sertifikatų rengimo ir atnaujinimo procedūras netrukus pradėsime su Taivanu. Lietuvai atsiveriančios naujos rinkos tik patvirtina, kad mūsų tarnybos vykdoma veterinarine kontrole yra pasitikima, ji vertinama tarptautiniu mastu. Tikimės, kad šie metai taip pat bus sėkmingi ir galėsime pasidžiaugti reikšmingu proveržiu derybose dėl eksporto galimybių naujose šalyse“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius.
2021 metais prasidėjusios derybos šiuo metu taip pat yra tęsiamos su Malaizija, Pietų Korėja, Singapūru, Vietnamu. Su šiomis šalimis yra deramasi dėl kiaušinių ir jų produktų eksporto, o su Singapūru – dėl paukštienos eksporto, su Vietnamu – dėl papildomų žuvininkystės produktų, jautienos eksporto. Dėl pieno produktų perdirbimo įmonių įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus deramasi su Indonezija.
Šiuo metu derybas dėl eksporto leidimų VMVT yra pradėjusi daugiau nei su 25 šalimis.
Naujų rinkų atvėrimas – ilgas ir nelengvas procesas
Iki užsienio rinkų atvėrimo tiek Žemės ūkio ministerijai, tiek VMVT tenka nuveikti išties nemažai. Neretai trunka ne vienus metus, kol bendradarbiavimas su kompetentingomis užsienio institucijomis ima duoti rezultatų.
Nors COVID-19 pandemija gerokai apribojo verslo galimybes gyvai megzti ir plėtoti ryšius, tačiau nepaisant iššūkių, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktus pavyko pristatyti tarptautinėse parodose, taip pat buvo organizuotos verslo misijos, kuriose gamintojai turėjo galimybę susitikti ir užmegzti ryšius su kitų šalių verslo atstovais.
„Parodose Vokietijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Japonijoje, Kinijoje, Taivane dalyvaujantys gamintojai turėjo neeilinę progą pristatyti savo produkciją potencialiems partneriams, rasti nišą net pačiose didžiausiose ir išrankiausiose rinkose.
Tam, kad šis procesas vyktų dar sklandžiau ir paprasčiau, Žemės ūkio ministerija nuolat organizuoja verslo misijas, kuriose mūsų gamintojai taip pat turi galimybę susitikti ir užmegzti ryšius su kitų šalių verslo atstovais“, – teigia A. Venckus.
Siekdama Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams plačiau atverti JAV, Vokietijos, Japonijos, Skandinavijos šalių, JAE ir kitų Persijos įlankos šalių rinkas, Žemės ūkio ministerija planuoja atlikti išsamius rinkų tyrimus, ieškoti naudingų Lietuvos verslui kontaktų bei samdyti eksporto atstovus, galinčius padėti mūsų įmonėms įsitvirtinti minėtose rinkose.
„Tikslinėje rinkoje, pavyzdžiui, JAV, lietuviškai įmonei būtų kompensuojama didelė dalis atstovo samdymo kaštų, kuris suteiktų profesionalių žinių apie produkto ženklinimo, muitinės reikalavimus, registraciją ir t.t. Jis taip pat atliktų rinkos analizę, rastų kontaktus ir organizuotų susitikimus, konsultuotų ir padėtų pritaikyti produktą pagal rinkos reikalavimus. Tai padėtų potencialiems eksportuotojams pritaikyti savo produktus konkrečiai rinkai, atsižvelgiant į jos ypatumus ir reikalavimus“, – teigia Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas.
Kiekvieno eksportuotojo, norinčio žengti į naują rinką, laukia nemažai iššūkių. Būtinos žinios apie reikiamą akreditavimą toje šalyje, konsultacijos prieš užsienio sertifikavimo įstaigų auditą ir jo metu, pagalba registruojantis patikimais eksportuotojais užsienio valstybinių institucijų internetiniuose portaluose – visa tai ir atliktų ministerijos samdomas konsultantas.
Žemės ūkio ministerijos iniciatyva praėjusiais metais buvo įsteigta Žemės ūkio eksporto skatinimo patarėjų taryba, kuri siekia skatinti bendradarbiavimą su Lietuvos maisto pramonės sektorių asociacijomis ir įmonėmis, kad jų lūkesčiai bei poreikiai atveriant kitų šalių rinkas būtų labiau atspindėti.
Lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai keliauja į daugiau kaip 150 valstybių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-01-17
Strateginis žemės ūkio ir kaimo plėtros planas – skatins gamybą ar saugos pelkes?
Prieš pat Naujuosius metus baigtas rengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas į susipriešinusią žemdirbių savivaldą įpylė dar daugiau žibalo. Vieni žemdirbių atstovai piktinosi, kad strategija rengta skubotai ir jos nederinant su socialiniais partneriais, kiti džiaugėsi konstruktyviu dialogu. Viešai sutariama tik dėl vieno – taisytinų vietų strategijoje apstu. Nedidelės korekcijos bus įterptos tik gavus Europos Komisijos (EK) išvadas.
Jurgita Stakėnienė, Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė
Strateginį planą teko rengti nesant ES reglamentų, o pats planas – sudėtingesnis ir kompleksiškesnis negu ankstesnių laikotarpių dokumentai. Ankstesnių strateginių planų paramos instrumentai – tiesioginės išmokos, kaimo plėtros priemonės, sektorinės programos – iki šiol buvo rengiami ir vėliau įgyvendinami pagal skirtingas sistemas, teisės aktus, skyrėsi atsiskaitymo EK sistemos. Nuo 2023 m. šie paramos instrumentai tampa nuosekliu strateginiu dokumentu, kuriame išgrynintos pagrindinės ir svarbiausios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptys.
Po ilgų ir išsamių diskusijų su socialiniais partneriais apibrėžėme svarbiausias strategines kryptis: gamybos, aplinkosaugos ir kaimo gyvybingumo, kuriam labai svarbus vaidmuo numatytas jaunimui. Patys socialiniai partneriai teigia, kad toks strateginis planas tinka 80 proc. šalies ūkių. Žinoma liko ir nepatenkintų, tačiau kompromisai yra neišvengiami. Vis dėlto galima sakyti, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane pavyko suderinti ES keliamus tikslus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos prioritetus, mokslininkų įžvalgas, ūkininkų ir kitų suinteresuotų šalių bei visuomenės lūkesčius.
Pastarieji mėnesiai buvo labai intensyvūs, netrūko pristatymų, diskusijų, derybų su ūkininkų bendruomene, taip pat politikais, visuomenininkais. Sulaukėme daugybės įvairių siūlymų, kuriuos vertinome pagal tai, kiek jie atitinka šalies žemės ūkio prioritetus, įsipareigojimus ES ir ūkininkavimo rodiklius iki šiol. Manau, kad pavyko sutarti dėl svarbiausių dalykų, kurie atitinka strategines kryptis ir vertybines nuostatas.
Turbūt daugiausia diskusijų rengiant strateginį planą kėlė aplinkosauginiai reikalavimai ir su jais susijusių priemonių pasirinkimas, nuostatos. Naujuoju finansiniu laikotarpiu EK agroaplinkosaugai įpareigojo mus skirti ne mažiau kaip ketvirtadalį visos paramos – per 1 mlrd. eurų. Tai didelis pokytis, kuris, galbūt, gąsdina dalį ūkininkų.
Su socialiniais partneriais radome nemažai kompromisų dėl geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartų bei valdymo reikalavimų. Šiuo laikotarpiu aplinkosauginiai reikalavimai bus griežtesni nei buvo iki šiol, tačiau kai kurių apribojimų, atsižvelgę į socialinių partnerių pastabas ir pasiūlymus, atsisakėme. Belieka tikėtis, kad EK su žemdirbiais pasiektiems kompromisams pritars.
Labiau nei numatyta minimaliuose reikalavimuose bazinėms išmokoms gauti, tausoti vandenį, dirvožemį, saugoti bioįvairovę, puoselėti kraštovaizdį ūkininkai bus skatinami per ekoschemas, kurių yra penkios – skirtos skirtingai žemės ūkio veiklai. Nemaža dalis socialinių partnerių pasiūlymų buvo susiję ne su strateginio plano turiniu, o su paramos taisyklėmis. Tad dar ne kartą rengdami paramos taisykles susitiksime su socialiniais partneriais ir atsakingai išnagrinėsime visus pasiūlymus bei pastabas. Tam turime dar gerus metus.
Šių metų pirmoje pusėje EK teiks pastabas ir planą bus galima tobulinti. Planas turės būti galutinai suderintas ir patvirtintas iki metų pabaigos. Tad su socialiniais partneriais dar tikrai susitiksime aptarti gautų EK pastabų, kurios gali įnešti tam tikrų korekcijų. Socialiniai partneriai visada gali teikti pastabas ir pasiūlymus tiek dėl šio dokumento, tiek dėl kitų. Konstruktyvūs pasiūlymai visada laukiami, jie padeda tobulinti ministerijos rengiamus ar jau įgyvendinamus dokumentus.
Metų pabaigoje bus rengiamos priemonių įgyvendinimo taisyklės, todėl socialinių partnerių indėlis į bendrą darbą bus labai vertingas. Kiek šį planą dar reikės tobulinti, paaiškės po EK pateiktų pastabų. Dabar pateiktas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas atitinka valstybės prioritetus, strategines kryptis ir įsipareigojimus ES.
Pats dokumentas yra labai didelės apimties, tad, matyt, neišvengiamai aptiksime techninių klaidų, kurias taisysime, gali būti, kad ir EK turės pastabų dėl tam tikrų įsipareigojimų vykdymo. Po EK pastabų gali būti koreguojami išmokų dydžiai bei su jomis susiję rodikliai. Tačiau tai yra įprastas teisėkūros procesas.
Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas
Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano vyko daug diskusijų ne tik tarp ŽŪR narių, bet ir tarp visos žemdirbiškos bei kaimo gyventojų bendruomenės: diskutavome Kaune, ŽŪR, atskiruose rajonuose, buvome susitikę ir analizavome įvairias situacijas su ekspertais, ūkininkų, kaimo gyventojų, bendruomenių lyderiais, mokslininkais, organizavome nuotolines viešas diskusijas, kuriose aktyviai dalyvavo ir rajonų savivaldybių vadovai bet atsakingi asmenys. Su atskirų sektorių ŽŪR narių lyderiais ne kartą vykome ir į ŽŪM, kur atskirų sektorių lyderiai pateikė argumentuotus siūlymus. Ir labai džiugu, kad į konstruktyvius siūlymus buvo atsižvelgta.
Iš esmės ŽŪR organizacijų ir visos kaimiškosios bei ūkininkų bendruomenės pasiektas rezultatas, manau, yra teigiamas. Vis dėl to, turime labai atsakingai vertinti šį strateginį planą, kuriame numatyta, kaip paskirstyti daugiau negu 4 mlrd. eurų Europos paramą žemės ūkiui. Kiekvienas turi suprasti, jog tai ne vien pinigai, bet ir atsakomybė bei įsipareigojimai, kurių teks nuosekliai laikytis.
Kadangi bendradarbiaujame su užsienio šalių ŽŪR, turėjome ne vieną diskusiją dėl šio strateginio kiekvienai šaliai dokumento su lenkais, estais, čekais, vengrais, latviais. Diskusijų metu ieškojome sąlyčio taškų, bandėme tarptautiniu mastu žvelgti į žemės ūkio sektoriaus ir viso kaimo ateitį, diskutavome dėl paramos priemonių, ekoschemų taisyklių, jaunimo ir kaimo bendruomenių gyvybingumo, kooperacijos ir kt.
Tiek su plačiąja žemdirbiška bendruomene, tiek su ŽŪR nariais palankiai vertiname Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytus tiesioginių išmokų ribojimus – 100 tūkst. eurų lubos, o didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus mažinamos 85 proc. Svarbus ir teigiamas aspektas, kad net 20 proc. tiesioginių išmokų voko sudarys perskirstymo išmoka, kuri skiriama smulkiems ir vidutiniams ūkiams labiau paremti. Ji bus mokama už pirmuosius 50 ha ir ne didesniems nei 500 ha ūkiams. Labai gera žinia ir žymi parama jauniesiems ūkininkams, kuriems numatyta beveik dvigubai didesnė parama, negu ankstesniu finansiniu laikotarpiu. Nors šiandien daugelį ūkininkų ir žemės ūkio veiklos subjektų gąsdina aplinkosaugos reikalavimai, matome, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane būtent agroaplinkosaugai skiriama beveik 1 mlrd. eurų. Be abejo, tai pareikalaus ne tik noro, bet ir žinių bei gebėjimų taikyti aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės reikalavimus, tačiau tam yra numatytos papildomos išmokos. Kaip žinome, ekoschemos nėra privalomos, o pasirenkamos laisvai.
Manau, kad toks planas, kuriame numatyta, kad susietoji parama turi būti skiriama ekonomiškai jautriausiems sektoriams: pienininkystės, galvijininkystės ir daržovių sektoriams, jauniesiems ūkininkams, ekologiniam ūkininkavimui, turėtų sustiprinti ne tik agrosektorių, bet ir visą kaimo gyvybingumą, pritraukti jaunų, iniciatyvių bei verslių žmonių, aktyvių kaimo bendruomenės lyderių bei teigiamai įtakoti viso kaimo ateitį.
Pasiūlymų turėsime, tačiau tai priklausys nuo to, kokių pastabų sulauksime iš EK. Žinant tai, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą EK turi suderinti ir patvirtinti iki kitų metų pabaigos, laukia didelis darbas dėl atskirų priemonių įgyvendinimo taisyklių rengimo, derinimo ir tvirtinimo – jos tiesiogiai palies ūkininkus ir kaimo gyventojus. Taigi ir čia laukia labai atsakingas ir nuoseklus darbas tiek su ŽŪR nariais, tiek su visa žemdirbiška visuomene ir kaimo gyventojais.
Vilma Živatkauskienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė
Naujus metus mėsinių galvijų augintojai pasitinka su viltimi, bet kartu ir su savotišku nerimu. Nors galime pasidžiaugti, kad mėsinių galvijų (grynaveislių ir mišrūnų) skaičius auga, nuo 2006 metų galvijų skaičius padidėjo 2,3 karto ir jau artėja prie 200 tūkst. galvijų, šiuo metu kai kurie priimami sprendimai neramina galvijų augintojus, taip pat LMGAGA narius.
Vienas iš tokių nerimą keliančių dalykų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. Džiugu, kad buvo atsižvelgta į strateginių partnerių pasiūlymus ir atsirado ekoschemos skirtos gyvulininkystės ūkiams, planuojamos didesnės išmokos ganant gyvulius, tačiau neramina, kad nors ir deklaruojamas dėmesys smulkiems bei vidutiniams ūkiams, vis dėlto paramą investicijoms ūkiuose planuojama nukreipti į stambųjį verslą, didžiąją dalį mėsinių galvijų augintojų paliekant už brūkšnio.
Minėtame plane numatoma, kad parama bus teikiama, jei valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, bus ne mažesnis nei 16 tūkst. eurų. Tai pagal skaičiavimus ir standartinę vertę būtų ūkis nuo 60 mėsinių karvių (praeinamumo riba modernizuoti ūkius padidinta nuo 8 tūkst. iki 16 tūkst. eurų ir didžioji dalis mūsų asociacijos narių ūkių, įsigijusių gyvulius, paliekama be galimybės modernizuoti ūkius (vidutinis ūkių dydis Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijoje – 30 mėsinių galvijų). Parama tokiems ūkiams numatoma tik susikooperavus, kas smulkesniems ūkiams nelabai įmanoma, nes kai kurie ūkiai vienas nuo kito nutolę 40 ar 100 km. Kaip tokiems ūkiams spręsti mėšlo tvarkymo problemas? Galbūt mėšlidė turėtų būti statoma pusiaukelėje. Taip pat tikrai nebus skatinimo jauniesiems ūkininkams rinktis mėsinę gyvulininkystę, nes retas kuris galės projekto pabaigoje turėti 60 galvijų bandą ir 30 ha žemės. Taigi, tikėtina, kad parama, kuri, kaip deklaruojama, skirta smulkiems ir vidutiniams, nukeliaus 2–3 proc. stambiausių ūkių modernizuoti.
Keista, kad nors ir matant mėsinių galvijų skaičiaus didėjimą bei praeito laikotarpio paraiškų modernizuoti ūkius didelį kiekį, mėsinės gyvulininkystės sektoriuje nebenorima stengtis žmonių tame sektoriuje išlaikyti, nes mėsinių galvijų augintojai – dažniausiai kaimo gyventojai, užtikrinantys kaimo gyvybingumą, sukuriantys darbo vietas ir, kas šiuo metu labai svarbu, galintys užtikrinti, kad nebemažės pievų plotai, nereikės Lietuvai taikyti sankcijų ir ūkius, pasirinkusius augalininkystę, versti išlaikyti pievas. Viskas spręstųsi savaime, tik reikia geros valios ir matyti visumą žemės ūkyje, o ne atskirus fragmentus.
Vytautas Buivydas, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas
Strategijos pamatai pakloti neblogai. Žinoma, kai kurie techniniai klausimai yra taisytini, tačiau tam turime laiko. Matome, kad Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) atsirado didžiulis pasipriešinimas dėl tiesioginių išmokų lubų. Natūralu, kad ir iš socialinių partnerių bus jaučiamas spaudimas lubas kelti nuo 60 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Labai džiaugiuosi dabartinio ministro sprendimu riboti tiesiogines išmokas. Daug kalbame, kad šiandieną dar remiami tie ūkiai, kuriems paramos galbūt ir nereikia tiek, kiek kitiems. Pažiūrėkime į kaimyninę Lenkiją. Ten maksimalus remiamas plotas – 300 ha. Mes turime situaciją, kai 20 proc. pareiškėjų gauna 80 proc. investicijų. Tai yra ydinga praktika, nes kaimo plėtros pinigais mes žlugdome kainą. Reikia suprasti, kad kaimas klestės tik tada, kai jame bus žmonių.
Mane, kaip jaunąjį ūkininką, pirmiausia džiugina didesnis dėmesys smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Taip pat atsiranda jungtinės veiklos galimybės, t. y. smulkiems ūkiams susikooperavus atsiranda galimybė dalyvauti investicinėse priemonėse. Mažųjų ūkių rėmimas turi didelį potencialą ūkiams, kurie nori augti, investuoti į gamybą, jie vienareikšmiškai taps konkurencingesni.
Reikia išsaugoti ūkininkus, kurie dar nemetė žemės ūkio. Tai yra labai svarbu, nes nuo to laiko, kai įstojome į ES, mes praradome 50 proc. ūkininkų. Taigi, privalome galvoti, kaip sudaryti palankias sąlygas ūkininkaujantiems, kaip pritraukti jaunus žmones. Gaila, kad KRK posėdyje iš Seimo nario nuskambėjo mintys, kad esą jaunieji ūkininkai iškreips konkurencinę aplinką. Ponams noriu priminti, kad statistiškai Lietuvoje jaunieji ūkininkai sudaro 12 proc. visų ūkininkaujančių, tačiau realybėje aktyvesnių ūkininkų yra apie 5 tūkst. Jie aktyviai dalyvauja investiciniuose projektuose, nori augti. Tai jokiu būdu neiškreips konkurencinio lauko. Man, kaip jaunam žmogui, net gėda klausytis tokių samprotavimų, kai politikai, užuot rūpinęsi bendru interesu, nukrypsta į kraštutinumus ir savo interesų tenkinimą.
Danutė Karalevičienė, Žemės ūkio tarybos pirmininkė
Parengtą strateginį planą vertinu kaip skubotą dokumentą, kuris buvo paruoštas ir atiduotas EK be išsamios analizės, nepasitarus su socialiniais partneriais. Pamatę šį strateginį planą, socialiniai partneriai pateikė net 50 pasiūlymų. Deja, į siūlymus buvo visiškai neatsižvelgta. Galiu pasakyti, kad su mumis buvo pradėta kalbėti tik spalio mėnesį, kai mes ministrui išsakėme nepasitikėjimą. ŽŪR gali kalbėti ką nori, tačiau, mano manymu, jie nenutuokia, kas apskritai tame plane buvo parašyta. Sakantys, kad ši strategija yra apie tai, kad pinigai bus paimti iš didžiųjų ūkininkų ir atiduoti mažiesiems, rodo, kad tas žmogus strateginio plano net neskaitė. Esu įsitikinusi, kad ūkiai iki 100 ha po šios strategijos patvirtinimo nukentės labiausiai. Tai yra didžiausia skriauda.
Rengiant strategiją nebuvo atsižvelgta į jaunųjų ūkininkų programą, įstrigo klausimas dėl tiesioginių išmokų „lubų“, nenašių žemių savininkams mokamomis išmokomis. Nors sakoma, kad šia strategija lyg ir norima nuskriausti pačius didžiausius ūkininkus, iš tikrųjų labiausiai nukentės vidutiniai ūkiai. Manau, kad šis planas žemės ūkiui proveržio neduos. Jis orientuotas į pelkes, į paukščiukus, bet ne į gamybą.
Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-01-17
Žemės ūkio technikos pardavimas auga
Pernai per 8 mėnesius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo parduota 1 214 traktorių ir 248 kombainai. Vien Lietuvoje šiemet jau parduoti 677 traktoriai ir 140 kombainų, tai yra, atitinkamai 45,9 proc. ir 59 proc. daugiau nei pernai. Rinkos ekspertai konstatuoja, kad naujos technikos pardavimo apimčių augimas yra tvarus procesas dėl sektoriaus atsparumo pandemijos trikdžiams, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir technologijų įtakos veiklos efektyvumui.
Modernūs traktoriai ir kombainai yra itin imlūs technologijoms įrenginiai, todėl nieko keisto, kad moderniausia technika gali kainuoti ne vieną šimtą tūkstančių eurų (įvairiuose TOP sąrašuose galima rasti 0,5 milijono eurų kainuojančių traktorių ar kombainą už 700 tūkst. eurų), todėl vidutinė finansuojama suma nuosekliai auga visose trijose šalyse.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-15
Baltijos šalių kooperatyvai vienijasi investicijoms į dideles gamyklas
Augalininkystės sektoriaus ūkininkų valdomi Baltijos šalių kooperatyvai imasi bendrų projektų šimtamilijoninių gamyklų statyboms. Ramūno Karbauskio valdoma prekybos cheminėmis medžiagomis ir grūdais grupė „Agrokoncernas“ jau paskelbė apie sprendimą Kuršėnuose, Šiaulių rajone, statyti vieną moderniausių pasaulyje giluminio grūdų perdirbimo gamyklą.
Šį mėnesį Paidėje, Estijoje iškils apie 100 mln. eurų vertės pieno kombinatas. Kooperatyvas „E-Piim“ susijungė su Latvijos kooperatyvu „Piena cels“. Planuojama, kad gamykla pradės veikti 2023 metų vasarą.
Šaltinis: lrytas.lt, 2022-01-17
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
