Žemės ūkio naujienos: 2022-01-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Privalomus agroaplinkosaugos reikalavimus įgyvendinti ūkininkams padės ekspertų grupė
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko iniciatyva planuojama sukurti tarpinstitucinę ekspertų darbo grupę, kuri padėtų ūkiams įgyvendinti privalomus aplinkosaugos reikalavimus. „Siekiame, kad kontroliuojančių institucijų tikslas būti ne nubausti ūkininkus, o pakonsultuoti ir padėti įgyvendinti agroaplinkosaugos reikalavimus. Šie turi būti vienodai suprantami ir priežiūrą atliekančių specialistų, ir ūkininkų.
Taip išvengsime neaiškumų, o ir konfliktinių situacijų “, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas. Pasak ministro, siekiant mažinti ūkininkams administracinę naštą, ši darbo grupė teiktų siūlymus, kaip būtų paprastinami teisės aktų reikalavimai ir jų įgyvendinimas.
Pilotinis vizitas
Prieš įsteigiant tokią darbo grupę, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento, Žemės ūkio rūmų ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai lankėsi Kauno rajone esančiame Audriaus Banionio ūkyje.
„Būsimos darbo grupės pilotiniu vizitu konkrečiame ūkyje vertinome ne tik aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, bet išgirdome ūkininko lūkesčius, kokią pagalbą galėtų suteikti specialistai. Pirmiausia jie turi padėti įveikti problemas – ūkininkams suteikti žinių, nukreipti tinkama linkme, kaip vienu ar kitu atveju elgtis“, – teigia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.
Tarpinstitucinę darbo grupę sudarys Žemės ūkio ministerijos, konsultavimo institucijų, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos centro, Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros bei Aplinkos apsaugos agentūros specialistai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-01-21
Kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų sistemų dalyviai pateikė paraiškas
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose 2021 m. pateikta 12 paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Paraiškas pagal šią priemonę 2021 m. buvo galima teikti balandžio 1 d. – gruodžio 31 d.
2021 m. paraiškoms pagal šią priemonę finansuoti buvo skirta 332 925 Eur paramos lėšų. Dėl paramos galėjo kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys ir tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai). Parama pagal priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ gali būti teikiama ne ilgiau kaip 5 metus.
Pagal priemonę parama teikiama pareiškėjams, naujai įsijungiantiems į dalyvių gretas pagal tris kokybės sistemas: ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams didžiausia galima viešosios paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus siekia iki 2 998 Eur, ES pripažintų produktų kokybės sistemų dalyviams – iki 2 776 Eur, NKP kokybės sistemos dalyviams – iki 2 895 Eur.
Paraiškos vertinamos keliais etapais: pirmame etape atliekamas paraiškų prioritetinis vertinimas, antrame etape – tinkamumo skirti paramą vertinimas.
Šaltinis: nma.lt, 2022-01-20
Ketinantys įsigyti veislinių gyvūnų kviečiami pasinaudoti valstybės parama – skelbiamas paraiškų priėmimas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia paraiškų priėmimą dėl planuojamų įsigyti grynaveislių veislinių gyvūnų pirkimo dalinio kompensavimo. Paraiškos priimamos vadovaujantis Pagalbos grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-332.
Ši parama teikiama siekiant pagerinti laikomų mėsinių veislių galvijų, avių ir ožkų bandų genetinę kokybę aukštos veislinės vertės gyvūnais, siekti, kad būtų gerinama žemės ūkio produkcijos kokybė.
Parama už įsigytus grynaveislius ūkinius gyvūnus bus mokama iš valstybės biudžeto lėšų, kompensuojant dalį grynaveislio ūkinio gyvūno įsigijimo kainos. 2022 m. priemonei skirta 1414 tūkst. eurų.
VMVT primena, kad norintys įsigyti grynaveislių ūkinių gyvūnų ir gauti dalinį kompensavimą, paraiškas ir kitus dokumentus gali teikti nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2022 m. vasario 19 d. VMVT teritoriniams departamentams (pagal žemės ūkio ir kaimo valdos registracijos vietą) asmeniškai, per įgaliotą asmenį, per kurjerį arba registruota pašto siunta. Pareiškėjai gali būti tik aktyvūs fiziniai ar juridiniai asmenys – žemės ūkio valdos valdytojai, laikantys mėsinių galvijų, avių ir ožkų bandas bei siekiantys pagerinti jų genetinę kokybę.
Bus kompensuojama iki 30 proc. grynaveislių ūkinių gyvūnų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip:
– už grynaveislių mėsinių galvijų telyčią – 1 000 Eur,
– už grynaveislį aviną reproduktorių – 200 Eur,
– už grynaveislę avį – 65 Eur,
– už grynaveislį ožį reproduktorių – 100 Eur,
– už grynaveislę ožką – 65 Eur.
Įsigyjami grynaveisliai mėsiniai galvijai privalo priklausyti veislei, kurios veisimui Lietuvos Respublikoje VMVT yra patvirtinusi veisimo programą, ir turi būti įrašyti į atitinkamą mėsinių galvijų kilmės knygą. Buliai turi būti įrašyti į pagrindinį kilmės knygos skyrių, įvertinti pagal nuosavą produktyvumą arba jų tėvai turi būti įvertinti pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, o įvertinimo pagal skerdenos išeigos (%), pašarų sąnaudų priesvorio vienetui (MJ AE) ir priesvorio per parą (g) rodiklius rezultatai turi būti teigiami, t. y., turi būti nustatyta, kad bulius yra šių rodiklių gerintojas. Telyčios turi būti nesiveršiavusios ir įrašytos į pagrindinį kilmės knygos skyrių.
Grynaveislės avys turi priklausyti veislei, kurios veisimui Lietuvos Respublikoje VMVT yra patvirtinusi veisimo programą, ir turi būti įrašytos į atitinkamos avių kilmės knygos pagrindinį skyrių. Ir avys, ir avinai turi būti įvertinti ne žemesne nei pirmąja klase (perkamos iš kitų šalių grynaveislės avys ir avinai turi būti įvertinti tik aukščiausia klase, avinai turi atitikti pirmąją ir antrąją skrepi ligos rezistentiškumo grupę). Avys turi būti iki pirmosios vados.
Grynaveislės ožkos turi priklausyti veislei, kurios veisimui Lietuvos Respublikoje VMVT yra patvirtinusi veisimo programą, ir turi būti įrašytos į atitinkamos ožkų kilmės knygos pagrindinį skyrių. Ožkos ir ožiai turi būti įvertinti ne žemesne kaip elito klase (perkamos iš kitų šalių grynaveislės ožkos ir ožiai turi būti įvertinti tik aukščiausia klase). Ožkos turi būti iki pirmosios vados.
Perkami grynaveisliai ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti.
Pažymime, jog trūkstant lėšų iš dalies kompensuoti išlaidas už įsigyjamus grynaveislius gyvūnus, pirmumas teikiamas pareiškėjams, kurių ūkiniai gyvūnai jau dalyvauja pripažintų veisimo organizacijų veisimo programose ir (ar) kurie vertina bulius arba avinus pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, ir (ar) kuriems dar nebuvo skirta pagalba pagal šią priemonę. Pareiškėjams, neturintiems pirmumo kriterijų, komisijos sprendimu lėšos gali būti proporcingai sumažinamos.
Pareiškėjai turi teisę atšaukti ir pateikti naują paraišką kvietimo teikti laikotarpiu. Raštu pranešus apie užregistruotos paraiškos atšaukimą, VMVT išregistruoja šią paraišką paramai gauti ir nutraukia vertinimo procedūrą.
Pareiškėjai, kurie Žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkiu 2021 m. po antro paraiškų rinkimo buvo patvirtinti paramos gavėjais, bet neįsigijo grynaveislių ūkinių gyvūnų ir negali pateikti dokumentų, pagrindžiančių neįsigijimo priežastis, netenka teisės gauti paramą pagal šią priemonę, šio kvietimo metu.
Papildomos informacijos iškilus neaiškumams kreiptis į VMVT Veislininkystės skyriaus vedėją Dalią Laureckaitę-Tumelienę, el. paštu dalia.tumeliene@vmvt.lt arba tel. 8 (5) 200 0238.
Svarbu! Gyvuliai, kurių įsigijimui bus skirta pagalba, turės būti įsigyti per 90 kalendorinių dienų po, pranešimo apie skirtą paramą gavimo dienos.
Šaltinis: vmvt.lt, 2022-01-19
Gentvilas sako, kad atmetus automobilių taršos mokestį, tą gali tekti sumokėti ūkininkams
Seimo kaimo reikalų komitete svarstytas beakcizio dyzelino normų mažinimo įstatymo projektas. Žemės ūkio ministerija pateikė kitokį dyzelino apmokestinimą, nei norėjo Finansų ministerija. Pagal ŽŪM, nuo 2026 m. turėtų būti įvesto lubos 100 tūkst. litrų dyzelino, nuo 2029 m. 50 tūkst. Šį pasiūlymą pristatė viceministras Paulius Astrauskas.
Finansų ministerija siūlė 100 tūkst. litrų lubas įvesti nuo 2026 metų. Seime svarstomu Akcizų įstatymo projektu Apsaugos ministerija siūlo 2023-2025 metais mažinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų iš viso atsisakyti bei didinti tarifus. Žemdirbiams siūloma nuo 2024 metų po 60 eurų už 1 tūkst. litrų leisti įsigyti iki 100 tūkst. litrų dyzelino per metus, nuo 2025 metų – iki 50 tūkst. litrų.
„Gazolio emisijos skaičiuojamos ne iš žemės ūkio, bet iš transporto taršos srities. Ką tik atmetus automobilių taršos mokestį, realių priemonių, kurios mažintų transporto taršą, nėra. Reikia suprasti, kad atsisakius vieno instrumento, reikės kalbėti apie kitų instrumentų sustiprinimą, nes tikslai priimti. Mes retoriškai klausiame, kur didiname įsipareigojimus kitose srityse. Žemės ūkis irgi yra dėmesio centre. Negalima viskam sakyti „ne“ ir reikia griežtinti kitas priemones“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Kęstutis Mažeikas atkirto, kad tokie pareiškimai, kad jei buvo nepritarta kažkokiam įstatymui reikia „nusmaugti“ ūkininkus, tai graudu. Beariminė technologija, apie kurią kai kurie politikai mėgsta kalbėti, kai kuriuose regionuose veda į bankrotą. „Situacija akcizo kėlimui nepalanki. Trąšos brangsta, Lenkijoje mažėja mokesčiai. Galime grįžti prie taršos įstatymo“, – sako Jonas Gudauskas, Seimo narys. Viktoras Pranckietis sakė, kad nėra jokio pagrindo nustatyti tokius laiptus, kurie siūlomi.
Ministerijoms reikėtų pasitelkti algoritmus ir išanalizuoti kokie bus pokyčiai. Siūlomi laiptai nieko nepakeis. Traktorius, kuris arė laukus, tuos laukus ir ars. Dyzeliną jam vis tiek reikės pirkti. Neverta tęsti diskusijos. Pritariame Žemės ūkio ministerijos nutarimui. Finansų ministerijos atstovė sakė, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2024 metų. Tai ne šios dienos sprendimas ir kvotų pakeitimas palies tik 250 stambiausių ūkių, kurie dirba pelningai, kurie bus įgalūs prisitaikyti. Kitas dalykas – biudžetas dėl šios lengvatos netenka 92 milijono eurų pajamų, nors šia lengvata naudojasi stambiausi ūkininkai. Biudžeto netektys didelės. Siūlau palaikyti mūsų pasiūlymą.
V. Pranckietis pastebėjo, kad ministerija klaidina žmones, kad dėl didžiųjų ūkių biudžetas netenka 92 milijonus eurų. Andrius Vyšniauskas, Seimo narys, sakė, kad teisinga, jog diskutuojama dėl didžiųjų ūkių, tačiau esmė, kad šiuo metu nėra alternatyvos dyzeliniam traktoriui. Realiai technologijos gali keistis apie 2027 metus. Kitas dalykas – Lietuvoje ūkininkai įsigijo techniką panaudodami ES paramą ir ŽŪM šiuo metu nėra numačiusi jokių paramos priemonių, kurios leistų pirkti alternatyvią techniką.
Tai nėra tvaru. ŽŪM pasiūlytas kalendorius realiausias. „Išklausius visų išsakytų minčių turiu pabrėžti, kad didysis ūkis, kuris įvardinamas, kaip galintis sau leisti taikyti naujas technologijas, jis gamina ir didelį kiekį produkcijos. Jei mažiname gazolio akcizą, didėja ir produkcijos savikaina. Siūlyčiau kalbėti apie alternatyvas ir pereiti prie tvaresnių sprendimų. Čia turėtų būti akcentai. Akcizo mažinimui dar ne laikas“, – sakė P. Astrauskas, žemės ūkio viceministras. Ignas Hofmanas, ūkininkų sąjungos vicepirmininkas sakė, kad pagal Vyriausybės programą žalioji pertvarka neturi pakenkti konkurencingumui.
Gaila, kad Aplinkos ir Finansų ministerijos nesupranta konkurencingumo ir klausimas, ar ir kituose sektoriuose, kur naudojamas iškastinis kuras, bus taikomos šios priemonės. Pavyzdžiui, žemės ūkiui beakcizį dyzeliną naikinti, o laivybai palikti. Jonas Kuzminskas pastebėjo, kad ES maistui ir technikai keliami vieni didžiausių aplinkosauginių reikalavimų. Jau dabar tai papildomai kainuoja. Be to, pradedame didinti akcizą ir ūkininkams tai vėl kainuos, nors ES pabrėžiama, kad tai neturi turėti įtakos savikainai, nors konkuruojame su Rusijos ūkininkais, kur trąšos ir kiti resursai kainuoja kur kas pigiau. Kaimo reikalų komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymui, pagal kurį akcizo mažinimas būtų vėlėsnis.
Šaltinis: delfi.lt,2022-01-19
Kaimo reikalų komitetas linkęs diskutuoti, nuo kokios sumos reiktų riboti išmokas ūkininkams
Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK), sulaukęs kelių Žemės ūkio rūmų narių kreipimųsi persvarstyti sausio 5 d. priimtą protokolinį nutarimą dėl tiesioginių išmokų ribojimo, tam nepritarė, tačiau diskutuotų dėl tiesioginių išmokų ribojimo modelio Europos Sąjungos valstybėse KRK posėdyje vasarį, praneša KRK atstovai.
KRK pasiūlė Žemės ūkio ministerijai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane atsisakyti nuostatos, kad pareiškėjo bazinių išmokų sumos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų mažinamos 85 proc.
Siūlyme taip pat norima palikti nuostatą, kad būtų ribojamos tiesioginės išmokos, viršijančios 100 tūkst. eurų, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius. KRK Žemės ūkio rūmų narių kreipimusis aptarė trečiadienio posėdyje. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad galutinį sprendimą dėl tiesioginių išmokų ribojimo priima žemės ūkio ministras, su kuriuo KRK sprendimas buvo suderintas, ir viešame jo posėdyje buvo patikinta, kad toks sprendimas galėtų būti įgyvendintas.
ELTA primena, kad Lietuvos žemės ūkio rūmų vienijamų asociacijų atstovai šią savaitę įspėjo, jog smulkūs ir vidutiniai ūkiai toliau nyks, jei 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio strategijoje bus atsisakyta nuostatos riboti didesnes nei 60 tūkst. eurų išmokas ūkininkams. Anot jų, pusę visos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos gauna absoliuti mažuma žemdirbių – stambiausi Lietuvos ūkiai.
Dėl to dar Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ir kelios kitos Žemės ūkio rūmų narės pateikė prašymą V. Pranckiečiui palikti postą, esą jis neatstovauja kaimo daugumai – šeimos ūkininkams ir kaimo gyventojams.
Šaltinis: delfi.lt, Lukas Juozapaitis, 2022-01-19
Pieno supirkimo kainos Lietuvoje kyla ir toliau
Sparčiausiai Europos Sąjungoje augančios pieno supirkimo kainos Lietuvoje toliau gerina visų laikų rekordus – vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina stambiesiems ūkiams mūsų šalyje praėjusį gruodį gerokai viršijo Bendrijos vidurkį ir pasiekė 466,62 eurus už toną. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse, kuriose vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, gruodžio mėnesį vidutinė kaina siekė 407 eurus.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, žalio pieno kaina stambiesiems tiekėjams mūsų šalyje išaugo 34 proc., palyginti su 2021 metų lapkričiu, – 4,9 proc.
Stambieji ūkiai Lietuvoje pagamina ir parduoda perdirbti iki 70 proc. viso superkamo pieno šalyje.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, visiems ūkiams vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje pernai gruodį pasiekė 427,15 eurus už toną – 35,2 proc. daugiau nei metais anksčiau ir 6,7 proc. daugiau nei lapkritį.
Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – šalyje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai. Tad maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje.
„Eksporto rinkose pieno produktų kainos nuo rudens laikėsi aukštumoje ir tai leido Lietuvos perdirbimo įmonėms daugiau mokėti ūkiams už pieną. Tačiau jau pastebimi ženklai, kad kai kurių produktų kainos eksporto rinkose, pasiekusios piką, pradėjo leistis“, – sako Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.
Jis atkreipia dėmesį, kad dėl brangstančios žaliavos ir visame pasaulyje brangstančių pieno produktų kainos taip pat kyla ir Lietuvoje. Tačiau dėl didelės konkurencijos mūsų šalies vidaus rinkoje, kuriai netrūksta pieno gaminių, kainų augimas yra mažesnis, nei eksporto rinkose, kuriose pieno produktų trūksta, aiškina ekspertas.
E. Simonio teigimu, pasaulinėje pieno rinkoje dabartiniam kainų lygiui pagrindą paklojo lėtėjanti pieno gamyba svarbiausiuose eksporto regionuose ir tuo pat metu augusi pieno produktų paklausa pagrindinėse importuojančiose šalyse.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasauliniu mastu lėtėjo žaliavinio pieno gamyba – išaugusios pašarų, energijos bei kuro kainos. Pieno produktų gamintojai eksporto rinkose susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia sutrikdyta logistikos grandinė, apribotas konteinerių prieinamumas, augusios prekių transportavimo kainos, sako ekspertas.
