Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-03-29

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-03-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Pieno pardavimo tiesiogiai vartoti deklaravimas prasidės balandžio 19 d.

Nuo balandžio 19 d. kartu su pasėlių deklaravimu prasidės ir pieno pardavimo tiesiogiai vartoti deklaracijų teikimas. Jas bus galima teikti iki liepos 29 d. Deklaruojantys turės pateikti informaciją apie 2021 m. balandžio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. turguje, kaimynams ar kitur parduotą tiesiogiai vartoti pieną.

Gamintojai, turintys galimybę naudotis elektronine bankininkyste, galės jungtis prie Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) interneto svetainėje www.vic.lt ir užpildyti deklaracijos elektroninę formą už praėjusį apskaitos laikotarpį.

Prisijungimo nuoroda deklaracijai pateikti čia, pasirinkus „Pieno gamybos ir realizavimo metinė deklaracija“

Gamintojai, neturintys galimybės naudotis elektronine bankininkyste, gali kreiptis į savivaldybę (seniūniją) telefonu, elektroniniu paštu, paštu arba kurjerio pagalba bei pateikti pasirašytą deklaraciją ar duomenis, reikalingus deklaracijai užpildyti.

Gamintojai, neturintys galimybės deklaracijos ar duomenų pateikti kitais būdais, gali atvykti į savivaldybę.

Jeigu pieno gamintojai duomenis savivaldybei (seniūnijai) pateiks telefonu, paštu ar el. paštu iki liepos 29 d., jie turės atvykti pasirašyti TP deklaraciją savivaldybėje iki rugpjūčio 12 d.

Pagalbą deklaruojant teikia savivaldybių (seniūnijų) žemės ūkio skyrių ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistai: pagalba@vic.lt arba telefonu: (8 5) 266 0620.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-25

Per metus pabrango keturi iš penkių maisto produktų

Per metus Lietuvoje labiausiai brango kruopos, duona, pieno produktai, o žuvis – pigo. Labiausiai išaugusias kainas pajuto būtiniausių ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai. Pokyčius lėmė padidėjusios energijos kainos bei brangę grūdai.

Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse labiausiai per metus pabrango grikių kruopos – jų kaina augo daugiau kaip 47 proc. – už kilogramą grikių šiuo metu reikia mokėti maždaug 1,32 euro brangiau negu prieš metus. Taip pat ženkliai brango natūralus jogurtas – 42 proc., atvėsintas viščiukas – beveik 40 proc. ir geriamas pienas – daugiau kaip 39 proc. Litras pieno dabar kainuoja 35 centais brangiau negu prieš metus.

Brango ne tik grikiai, bet ir kitos kruopos – daugiau kaip trečdaliu pabrango ir perlinės, miežinės, avižinės kruopos, manai. Taip pat ženkliai kilo ir duonos kaina.

Yra ir produktų, kurių kaina per metus sumažėjo. Labiausiai atpigo švieži karpiai – 12,45 proc. atlantinės lašišos – 10 proc. (maždaug euru už kilogramą), jūriniai ešeriai – daugiau kaip 7 proc. (60 cnt/kg). Narvuose laikomų vištų kiaušiniai taip pat pigo beveik 9 proc.

Tyrimą atlikęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras palyginto vidutines 96 maisto produktų šių ir praėjusių metų 11 savaitės kainas. Bendrai per metus pabrango 76 maisto produktai, atpigo – 18, o dviejų produktų kainos išliko nepakitusios.

Ekonominės klasės būtiniausi maisto produktų brango labiau

Ekonominės klasės būtiniausių maisto produktų kainų tyrimas parodė, kad per metus padidėjo visų produktų, išskyrus mineralinį vandenį, kainos. Tyrimo metu stebėti 20 atrinktų būtiniausių produktų kainų pokyčiai. Vidutinė kaina apskaičiuojama pasirenkant trijų mažiausių kiekvieno produkto kainų vidurkį.

Per metus labiausiai pabrango grikiai, saulėgrąžų ir rapsų aliejus, tamsi duona, manai, ryžiai.

Pavyzdžiui, grikiai ekonominės klasės produktų segmente per metus pabrango beveik 59 proc., maistinio rapsų aliejaus kaina didėjo 50 proc., o saulėgrąžų aliejaus – 37 proc. Tamsi duona pabrango beveik 37 proc., manų kruopos – beveik 27 proc., o ryžiai – 26 proc.

Geriamas ekonominės klasės (2–2,5 proc. riebumo) pienas ir sviestas (82 proc. riebumo) – brango penktadaliu. Apie 19 proc. didėjo kvietinių miltų, virtų dešrelių ir 30 proc. riebumo grietinės kaina. Šviesios duonos kaina pakilo beveik 18 proc., batonų – 8 proc. Liesa varškė brango beveik 15 proc., o fermentiniai sūriai – beveik 14 proc. Makaronai pabrango kiek daugiau kaip 13 proc., virtos dešros brango dešimtadaliu, kefyras – daugiau kaip 8 proc., o M dydžio narvuose laikomų vištų kiaušiniai – beveik 7 proc.

„Šių metų 11 savaitės vidutines kainas palyginus su 2021 metų 11 savaite, matome, jog brango keturi iš penkių maisto produktų.

Be to, labiau brango ekonominės klasės maisto produktui – kai kurių populiarių ekonominės klasės būtiniausių maisto produktų mažiausios kainos per metus padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos“, – pastebi Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-28

Žemės ūkio ministerija keičia deklaravimo taisykles, kuriose – išimtys dėl žalinimo

Žemės ūkio ministerija paskelbė derinti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių projektą, kuriame numatoma laikinai – 2022 metais – neriboti žemės ūkio gamybos pūdyme, naudojamame ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) įskaitai. Planuojama, kad taisyklės bus patvirtintos iki pasėlių deklaravimo pradžios – balandžio 19 d.

Ką svarbu žinoti ūkininkams:

Reikalavimai žalinimo išmokoms gauti nesikeičia, tačiau ūkininkams leista nukrypti nuo reikalavimų siekiant išnaudoti žemės ūkio potencialą dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių pasaulinei maisto rinkai.

Išimtis taikoma tik 2022 metų pasėlių deklaravimo laikotarpiui. Ūkininkai dėl to žalinimo išmokų nepraras.

Siūloma, kad žaliajame pūdyme gali būti vykdoma žemės ūkio gamyba (t. y. ganomi gyvuliai, šienaujama žolė, nuimamas derlius) einamųjų metų produkcijai gauti. Žaliajame pūdyme auginami žemės ūkio augalai, neskirti derliui, ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti įterpiami į dirvą.

Pareiškėjas, deklaravęs daugiau nei 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip EASV, kuria, be kita ko, gali būti pūdymas, kurio 1 kv. m atitinka 1 kv. m EASV ploto – atsisakoma nuostatos, kad iš šio pūdymo einamaisiais metais negaunama produkcijos.

EASV plotuose, kaip ir iki šiol, einamaisiais metais draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, tačiau žaliajam pūdymui 2022 metais numatyta išimtis.

Į deklaravimo taisykles taip pat įtraukiamas punktas, pagal kurį pareiškėjai turės patvirtinti, jog yra susipažinę su pagrindinėmis lauko, daržo ir sodo augalų integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairėmis.

Europos Sąjungoms šalims narėms nukrypti nuo žalinimo reikalavimų leido Europos Komisija (EK), atsižvelgdama į iššūkius, kurių kyla dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. EK pabrėžė, kad išimtys bus taikomos tik ribotu laikotarpiu – tiek, kiek būtina – kol kas 2022 metais. Metų pabaigoje visos šalys narės turės pateikti detalias ataskaitas, kokia dalis pūdymo buvo dirbama.

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių projektas pateiktas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) pastaboms.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-28

Kovo 30 d. – transliacija investuojantiems į žemės ūkio valdas

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) tęsia transliacijų apie paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ciklą. Trečiadienį, Kovo 30 d., kviečiame stebėti transliaciją, skirtą paramai investicijoms į žemės ūkio valdas. Transliaciją bus galima stebėti internetu Youtube platformoje, kovo 30 d., 14 val. prisijungus šiuo adresu https://youtu.be/d3uyCJccFLc  Žiūrovai galės tiesiogiai užduoti klausimus.

„Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ yra viena iš populiariausių Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių. Atsižvelgdama į šios paramos aktualumą, NMA organizuoja dar vieną tiesioginę transliaciją, skirtą 2022 m. pirmajam paraiškų rinkimo etapui pristatyti.

Pasibaigus transliacijai, bus paskelbtas jos įrašas.

Paraiškos paramai gauti pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pirmuoju kvietimu renkamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 29 d. Kviečiame pasinaudoti proga ir sužinoti paramos teikimo sąlygas!

Šaltinis: nma.lt,2022-03-28

Grūdų rinkoje situacija kinta ne savaitėmis, o dienomis

Šį mėnesį ūkininkai jau pradeda pirmuosius darbus laukuose ir ruošiasi sėjai. Tuo metu karas Ukrainoje tebesiūbuoja grūdų kainų sūpuokles tarptautinėse biržose. Kviečių paklausa pasaulyje auga lyg ant mielių. Per pastarąjį mėnesį jų kainos išaugo daugiau kaip 30 proc., ir ekspertai kol kas labai atsargiai vertina šio sezono derliaus perspektyvas.

Kovo 14-18 d. Prancūzijos Euronext MATIF grūdų biržoje gegužės mėnesio kviečių kaina sumažėjo 2,43 proc. iki 361,75 euro, o šiuo metu jų kaina vėl perkopė 380 eurų ribą. Rapsų kainos Euronext MATIF biržoje augo 3,65 proc. ir siekė 937,75 euro už toną, o darbar jų kaina pakilo iki 940 eurų.

„Įtakos kainų kilimui turi ir Rusijos, galimai, priimtas sprendimas iki šių metų birželio pabaigos uždrausti grūdų eksportą. „IKAR“ analitikų duomenimis, per šį periodą galėtų būti eksportuota 6– 6,5 mln. tonų kviečių“, – sako Svajūnas Banelis, AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas.

Kol kas įvairių šalių analitikai nesiima vertinti galimų scenarijų grūdų kainų rinkose, nes, pasak S.Banelio, situacija jose kinta ne savaitėmis, o dienomis.

„Šiandien akivaizdu, kad dėl aktyvių karo veiksmų Ukrainos ūkininkams bus sudėtinga pasirūpinti pasėliais ir sėjos darbais. Ekspertai skaičiuoja, kad Ukrainos šio sezono vasarinių pasėlių plotai sumažės 39 proc., iki 4,7 mln. hektarų. Praėjusių metų sezoną Ukrainoje užauginta 86 mln. tonų grūdų, o vasarinių pasėlių plotai sudarė 7,7 mln. hektarų. Kol kas sudėtinga prognozuoti, koks grūdų derlius bus užaugintas šiemet. Šių dienų duomenimis, skaičiuojama, kad apie 2 mln. ha žieminių kultūrų pasėlių gali būti pažeisti arba sunaikinti, o apie 5,5 mln. ha žieminių kultūrų pasėlių gali pavykti nukulti. Jei išsipildytų tokia prognozė, tai Ukrainos žieminių kultūrų derlius 2022–2023 metų sezoną būtų apie 28 proc. mažesnis“, – sako S.Banelis.

Europos agroekonomikos tyrimų biuro „Strategie Grains“ analitikai prognozuoja, kad 2021–2022 m. sezoną pasaulio rinkos negaus apie 11 mln. tonų kviečių, kurie įprastomis sąlygomis į pasaulio rinkas būtų patekę iš Ukrainos bei Rusijos. Kviečių eksporto prognozė 2021–2022 metų sezonui sumažinta 6 mln. tonų iš Rusijos bei 5 mln. tonų iš Ukrainos. Todėl „Strategie Grains“ analitikai prognozuoja, jog 2021–2022 metų sezoną 2 mln. tonų išaugs kviečių eksportas iš ES 27 šalių narių ir sieks apie 32,5 mln. tonų.

„Strategie Grains“ analitikai prognozuoja, kad 2021–2022 metų sezoną pasaulio rinkų nepasieks apie 12 mln. tonų kukurūzų iš Ukrainos bei Rusijos. Skaičiuojama, kad Ukrainoje šį sezoną kukurūzų derlius bus mažesnis 17 mln. tonų, kviečių derlius sumažės 13 mln. tonų, o miežių – 5 mln. tonų.

Tuo metu ES šalių ir Didžiosios Britanijos šio sezono derliaus potencialą „Coceral“ analitikai vertina optimistiškai. Šios Europos grūdų prekybos organizacijos analitikai kviečių derliaus prognozę ES šalyse ir Didžiojoje Britanijoje šį sezoną kilstelėjo iki 141,3 mln. tonų (2021 metų gruodžio mėnesį prognozė siekė 139,8 mln. tonų). Nepaisant to, pastarosios prognozės yra mažesnės, nei 2020–2021 metų EU ir Didžiosios Britanijos kviečių derlius, kuris siekė 143,2 mln. tonų.

Pasak S.Banelio, „Coceral“ analitikai padidino ir ES bei Didžiosios Britanijos 2021–2022 metų derliaus kukurūzų derliaus prognozę iki 67,3 mln. tonų. Šie skaičiai artimi 2020–2021 metų užaugintam kukurūzų derliui, kuris siekė 67,2 mln. tonų.

„Coceral“ analitikai šiek tiek pakoregavo ES ir Didžiosios Britanijos 2021–2022 metų rapsų sėklų derliaus prognozę iki 19,3 mln. tonų (2021 metų gruodžio mėnesį buvo prognozuojama 20 mln. tonų). Tačiau, pasak S.Banelio, ši prognozė yra didesnė, nei 2020-2021 sezoną užaugintas ES ir Didžiosios Britanijos rapsų sėklų derlius, kuris siekė 18,5 mln. tonų.

Bendras grūdų derlius, „Coceral“ analitikų vertinimu, 2022–2023 metų sezoną ES ir Didžiojoje Britanijoje sieks 305,6 mln. tonų. Ši prognozė šiek tiek optimistiškesnė, nei skelbta pernai gruodį, kai buvo prognozuojamas 304,5 mln. tonų grūdų derlius. 2020–2021 metų sezoną grūdų derlius šiame regione siekė 307,3 mln. tonų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022-2023 metų sezoną žieminių kviečių plotai Lietuvoje sieks 780 tūkst. Ha, šiek tiek mažiau nei pernai, kai žieminių kviečių užsėti plotai siekė 791 tūkst. ha. Šį sezoną Lietuvoje fiksuojamas ženklus augimas žieminių rapsų plotų – jų užsėta 326 tūkst. ha. Tuo metu pernai jų plotai siekė 296 tūkst. ha. Žieminių kvietrugių užsėti plotai šį sezoną sumažėjo ir siekia 54 tūkst. ha. Praėjusiais metais žieminių kvietrugių buvo užsėta daugiau ir jų plotai siekė 65 tūkst. ha.

Saulėti ir sausi orai Europoje ir Lietuvoje, pasak S.Banelio, palankūs ūkininkams pradėti pirmuosius sezono darbus, nors kai kur jau pastebimi pirmieji sausros požymiai. „Šiuo metu daugelyje ūkių jau pradėti laukų tręšimo darbai. Netrukus prasidės ir sėja, todėl ūkininkai su viltimi laukia kritulių, kurių trūkumas gali būti pragaištingas tiek žieminiams pasėliams, tiek naujos sėjos kultūroms. Šiuo metu ūkininkai susiduria ir su trąšų stygiumi bei išaugusiomis jų kainomis. Todėl tikėtina, kad šių metų derlių žemdirbiai mėgins užauginti naudodami mažiau trąšų. Be to, jau tenka girdėti, kad rinkoje atsiranda ir ankštinių kultūrų sėklų deficitas, todėl gali būti užsėti mažesni jų plotai“, – pažymi S.Banelis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-25

Tektoninio lūžio maisto tiekimo grandinėje nebus

Jau daugiau nei mėnuo nuo karo Ukrainoje pradžios. Didžiulė geopolitinė krizė Europoje paskatino atidžiai ir kritiškai pasižiūrėti į mūsų maisto tiekimo grandinę. Pradėta nerimauti, kad užsidarius Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos rinkoms, mūsų maisto tiekimo grandinė gali trūkinėti. Tačiau ekspertai ramina – prekių nepritrūks, tik už jas teks susimokėti daugiau. 

Galime jaustis saugiai?

Karo niokojamos Ukrainos vyriausybė iki šių metų pabaigos uždraudė rugių, miežių, grikių, sorų, cukraus, druskos ir mėsos eksportą. Įvestos griežtos sankcijos ir karą sukėlusiai Rusijai, ir jai padėjusiai Baltarusijai. Dvi iš šių šalių – mūsų kaimynės, kita – artima partnerė, todėl visuomenėje kilo nerimas, ar mūsų maisto tiekimo grandinė nepradės trūkinėti.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ramina, kad mūsų šalies žemės ūkis yra modernus, o maisto pramonė labai gerai išvystyta. Importo rinkos, maisto produktų tiekėjai yra diversifikuoti, taip pat daug kokybiškų maisto produktų yra gaminama šalies viduje. Tai lemia, kad nutrūkus vienų ar kitų produktų importui iš vienų šalių, jų galime atsivežti iš kitų. Bendrai Lietuva, kaip ir Europa, yra maistą eksportuojantis regionas. „Pavyzdžiui, didžiąją dalį grūdų Lietuva eksportuoja. Galima sakyti, kad maisto Lietuva nepritrūks nei dabar, nei iki metų pabaigos“, – teigia ŽŪM specialistai.

Panašios nuomonės laikosi ir finansų analitikas Marius Dubnikovas. Jis įsitikinęs, kad Lietuva maisto apsirūpinimo klausimu gali jaustis bene saugiausiai visoje Europos Sąjungoje, esą, galime didžiuotis, kad energetiškai mes esame praktiškai nepriklausomi nuo Rusijos.

„Reikia suprasti, kad maisto gamyba be energetikos neįsivaizduojama. Šie du sektoriai tampriai susiję. Žinoma, degalai, dujos kainuos brangiau nei praėjusį sezoną. Kalbant apie maisto produktus, mums nereikia jaudintis ir kelti sumaišties. Pradėkime nuo to, kad lietuviai užaugina daugiau grūdų nei mes suvartojame. Visame šiame tamsiame geopolitiniame etape galima pasidžiaugti, kad ūkininkai sulauks rekordinių kainų už grūdus. Tikėtina, kad jos bus aukščiausios per visą nepriklausomybės istoriją. Dalis ūkių turėjo išankstines sutartis trąšoms pirkti, buvo įsigiję ir dyzelino“, – dėsto finansų analitikas.

Tektoninio lūžio nebus

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) ekonomistas–analitikas Albertas Gapšys pastebi, kad Lietuva atliko paruošiamuosius darbus dar nuo to laiko, kai Rusija skelbė embargą, o prekių, importuojamų iš Baltarusijos ir Ukrainos, nesunkiai bus galima rasti kitur. „Mes viskuo, išskyrus kiaulieną, apsirūpiname 100 proc. Pagrindinius maisto produktus užsiauginame patys ir didelės grėsmės maisto tiekimo grandinei kol kas nematau. Svarbiausia, kad tie produktai, kurie šiuo metu pasiekia Lietuvą iš kitų šalių, ir toliau keliautų pas mus. Rusija ir Ukraina yra svarbios žaidėjos grūdų rinkoje, tačiau mes grūdų užsiauginame penkis kartus daugiau, nei mums jų reikia vidaus rinkoje“, – pabrėžė analitikas.

Prekybos lentynose dar iki karo buvo nemažai rusiškų, baltarusiškų prekių. Tai alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, arbatos, riešutai, saldumynai, kosmetika. Tuo tarpu 2019 metais Ukraina buvo 22-a didžiausia Lietuvos importo rinka ir jai teko 1,0 proc. (0,32 mlrd. euro) viso Lietuvos prekių importo.

„Versli Lietuva“ duomenimis, iš Ukrainos daugiausia importuota javų – 16,7 proc., arba 53,1 mln. euro (didžiausia javų importo tiekėja), medienos ir jos gaminių – 13,9 proc., arba 44,3 mln. euro (5-a didžiausia importo tiekėja), geležies ir plieno – 10,2 proc., arba 32,4 mln. euro (6-a didžiausia importo rinka), gyvūninių ar augalinių riebalų ir aliejaus – 9,6 proc. arba 30,7 mln. euro (2-a didžiausia importo tiekėja), ir elektros mašinų ir įrenginių – 4,9 proc., arba 15,7 mln. euro (23-ia didžiausia importo tiekėja).

Prekybos centruose turime ir nemažai ukrainietiškų prekių: padažų, kiaušinių, paukštienos, konditerijos gaminių ir kitų saldumynų. A.Gapšio manymu, net ir sustojęs šių prekių importas privers greičiau ieškoti kitų rinkų ir esminių pokyčių nedarys. Vienintelis klausimas – už kokią kainą keisime produktus iš Ukrainos. „Ukrainietiškai produkcijai buvo sudarytos palankesnės sąlygos vežti savo gaminius į Europą. Dėl to jų ir pas mus atsirado daugiau. Tačiau mes ir patys galime pasigaminti ne prastesnius produktus, dėl to, sustojus maisto produktų importui iš Ukrainos, tektoninio lūžio maisto tiekimo grandinei tikrai nebus“, – neabejoja LAEI analitikas.

Geriau brangiau, nei negauti visai

M.Dubnikovas sutinka su A.Gapšio nuomone akcentuodmas, kad Lietuva – ne Rusija ir mes galime gauti daugelį prekių iš civilizuotos pasaulio dalies. Vienintelis „bet“ – prekių kaina. „Bet kuriuo atveju mūsų pozicija yra nepalyginamai geresnė nei ta, į kurią pateko Rusija dėl savo veiksmų. Mes gausime prekių iš kitur ir už jas susimokėsime, tik kiek didesne kaina. O štai rusams daugelis šalių paskelbė embargą ir vakarietiškų prekių jie visai negaus. Visuomet susimokėti brangiau už reikalingą prekę yra geriau, nei jos visai neturėti“, – kliūčių perkant mūsų rinkai būtinas prekes nemato finansų analitikas.

Skaičiavimai be pagrindo

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPA) skelbia, kad kviečių kainos nuo praėjusio rudens jau buvo patyrusios didelį šuolį, jos kilo iki 50 proc. Tam įtakos turėjo dėl pandemijos sutrikusi pasaulinė logistika. Vos tik kainos ėmė stabilizuotis, Rusija pradėjo karą Ukrainoje, ir kviečių kainos vėl šoko į neregėtas aukštumas. Kainos rinkose kinta kasdien ir priklauso nuo įvairių įvykių, pasirodančių prognozių ir geopolitinės situacijos. Kada tikėtis kainų stabilizacijos, šiandien nieks negali atsakyti.

Šią savaitę socialdemokratų partija kreipėsi į Vyriausybę, įspėdama dėl situacijos žemės ūkyje. Jų kreipimesi nurodoma, kad Ukraina yra labai svarbi šalis pasaulio maisto sistemoje, o karas prieš ją sudavė skaudų smūgį pasaulio apsirūpinimo maistu architektūrai. Lietuvos žemdirbiams dėl aukštų kainų šiandien sunku apsirūpinti trąšomis ir kuru. Be to, Lietuvai tenka politinis uždavinys padėti Ukrainai žemės ūkio produktais.

Socialdemokratai taip pat įspėjo, kad „rudenį grūdinės kultūros smarkiai brangs. Išaugusios grūdų kainos pabrangins pašarus, taigi pašoks ir gyvūninės produkcijos kainos. Kiaulienos, vištienos, kiaušinių kainos gali kilti 2 ar3 kartus.“

Tačiau finansų analitikas, išgirdęs apie tokius skaičiavimus, reaguoja skeptiškai. Jo nuomone, kilsiančios grūdų kainos turės įtakos maisto produktams, tačiau didžiausią įtaką darys pabrangusi elektra, dujos, degalai ir kylantys darbuotojų atlyginimai, nes grūdų kainą sudaro maždaug 7–8 proc. duonos savikainos. „Gaila, kad politikai bando kainomis bauginti visuomenę. Dar keisčiau yra tai, kad pretenduojama išspręsti kainų klausimą. Deja, šių kainų paveikti neįmanoma. Nesvarbu, ar dirbs ši, ar kita vyriausybė. Apmaudu, kad keliama sumaištis, įvardijant, kiek ir kas brangs, nes to tiksliai negalėtų įvertinti joks specialistas“, – skaičiavimus, kad mėsos gaminiai, kiaušiniai brangs kelis kartus, nepagrįstais laiko M.Dubnikovas.

Kirtis trąšomis ir energetikos kainomis

Lietuvai už kviečių importą iš Ukrainos reikšmingesnis buvo pašarinių žaliavų – saulėgrąžų išspaudų ir rupinių, aliejaus – importas. LGPA asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė teigia, kad juos dabar reikės keisti brangesnėmis žaliavomis iš kitų šalių, o tai paveiks ne tik pašarų rinką, bet didins ir gyvulininkystės produkcijos kainas. Pasak jos, iš Ukrainos kviečių importas į Lietuvą praktiškai nevyko, tiesiogiai maistui iš Rusijos bei Ukrainos gamintojai pirkdavo dalį grikių grūdų, kuriuos ateityje yra galimybė atsivežti iš Kazachstano.

Pašnekovė pažymi, kad Lietuva užsiaugina pakankamą kiekį kviečių ir šalies poreikius visiškai patenkina, o apie 70 proc. užaugintų grūdų eksportuoja, todėl nerimauti nėra dėl ko. Pašarų gamybai greičiausiai bus perkama ir naudojama daugiau sojos, bet prognozuoti dar anksti. Tačiau didesnę netiesioginę įtaką karas Ukrainoje turės dėl trąšų ir energijos kainų. Trąšas ūkininkai gali pirkti iš ES šalių, Maroko, Kanados ir t. t., bet skirsis kaina, bus brangiau, o iš toliau trąšos keliaus ilgiau.

Siekia svarbių pokyčių

Pasiteiravus, su kokiomis šalimis jau yra tariamasi, keičiant rusiškas ir ukrainietiškas žaliavas maisto produktų ir pašarų gamybai, D.Ruščiauskienė pabrėžia, kad Lietuvoje sprendimų priėmėjai turėtų skirti daugiau dėmesio Lietuvos perdirbamajai pramonei. Jos teigimu, Lietuvos maisto pramonės sektorius jau kreipėsi į LR Seimą, ministerijas, kad, susiklosčius tokiai grėsmingai geopolitinei situacijai, būtina, jog maisto sektorius (įskaitant maisto ir gėrimų, žaliavų, ingredientų, medžiagų, pakuotės, pašarų gamybą bei visą su sektoriumi susijusią logistiką) būtų įteisintas kaip ypač svarbus pramonės sektorius ir užtikrinta nepertraukiama jo veikla (prieiga prie energijos išteklių, prekių judėjimas per sienas ir šalies viduje, prioritetinės prieigos prie reikiamų resursų, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą gamybinį ir tiekimo procesus) ekstremalių situacijų ar krizės metu.

Grūdai sieja visą maisto sektorių

Pašnekovė neabejoja – Lietuva pajėgi pati viską pasigaminti. Žemės ūkis labai pasikeitė per pastaruosius metus ir žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis ir mokslu. Dabar užauginta produkcija įgauna visai kitą paskirtį ir prasmę. „Pavyzdžiui, grūdai jau tampa pagrindiniu ingredientu augalinei mėsai ir jos gaminiams. Išskaidžius grūdą, jį galima panaudoti įvairiausiais būdais: papildų, proteinų, augalinių saldiklių, krakmolo, skirto bioplastikams, biodegalų ar biodujų gamybai. Atskiros dalys tampa biotrąšų komponentu. Todėl augalininkystė labai plačiai susijusi su visu spektru pramonės segmentų ir veikia tiesiogiai ir netiesiogiai įvairiausius maisto sektorius“, – sako D.Ruščiausikienė.

Trąšų užtenka tik pirmam tręšimui

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis sako, kad šiuo metu šalies ūkininkai geba vidaus rinkai užauginti pakankamai produkcijos, tačiau jis atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją. Per praėjusį mėnesį Lietuvoje ir toliau mažėja melžiamų karvių, su itin dideliais sunkumais susiduria paukščių augintojai, ūkininkams kelia nerimą ir vadinamasis Žalias kursas.

Susiduriant ir su dideliu azoto trąšų trūkumu, išaugusiomis trąšų kainomis, jis ragina liberaliau žiūrėti ir į mėšlo ar srutų paskleidimo terminus. Šiuo metu ankstesnė pavasario mėšlo ir srutų skleidimo pradžia gali būti skelbiama, kai pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos raštu ŽŪM pateiktą informaciją 5 paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 5℃. „Tokių reikalavimų nėra europinėse direktyvose. Manau, kad esant tokioms trąšų kainoms, būtų galima kiek laisviau žiūrėti į šiuos reikalavimus“, – kalbėjo J.Sviderskis, aiškindamas, kad šiuo metu nemaža dalis žemės ūkio bendrovių turi trąšų tik pirmajam tręšimui, o antram tręšimui visiškai apsirūpinę vos 9 proc. bendrovių.

Daržovių plotai kis nežymiai

Laikantis rekordinėms trąšų kainoms, pasigirsta kalbų, kad šiemet šalyje mažės ir sodinamų bulvių bei daržovių plotai.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovė Indrė Lukoševičienė sako, kad sodinamų bulvių ir daržovių plotams įtakos turės pakilusios trąšų kainos, manoma, kad plotai kis nežymiai, nes augintojai supranta apsirūpinimo maistu svarbą. „Rudenį trąšų kaina kilo 2–2,5 karto. Prasidėjus karui ir įvedus sankcijas atsirado didelis trąšų trūkumas, dėl to išaugo jų kainos. Apie 20–25 proc. ūkininkų nespėjo arba neišgalėjo nusipirkti trąšų. Dalis žemdirbių dėl išaugusių kainų apribos tręšimą, dalis visai netręš“, – įsitikinusi I.Lukoševičienė.

Pasak jos, trąšų trūkumas turės lemiamos įtakos ir derliui. Šiemet jis bus mažesnis. Tačiau net ir gavus mažesnį derlių, lietuviškų daržovių šį sezoną neturėtų pritrūkti. Daržovių augintojų atstovė pabrėžia, kad ūkininkų išauginto derliaus savikaina išaugs, nes padidėjo savikainos dedamųjų – elektros, kuro, trąšų – kainos bei darbo užmokestis. Daržovių kainas diktuoja ne augintojai, o rinka. Jei bus juntamas daržovių trūkumas, augs ir kainos. Viskas priklausys nuo situacijos daržovių rinkoje.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-03-25

Bioekonomikos verslo vadyba – strateginė sritis, kuriai Lietuva, viena pirmųjų ES, pradeda rengti specialistus

Lietuva tarp šių šalių yra viena pirmųjų – jau šį rugsėjį pas mus startuos Bioekonomikos verslo vadybos bakalauro studijų programa, kurios iniciatorė – didžiausią mokslinį potencialą šioje tyrimų srityje turinti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ir jos socialiniai partneriai.

Pasaulyje bei Europoje kelią skinasi bioekonomika – ekonomikos sektorius, paremtas perėjimu nuo iškastinių prie atsinaujinančių biologinių išteklių naudojimo ir gamybos be atliekų. Šio sektoriaus atsiradimą paskatino klimato kaita, Europos žaliojo kurso tikslai ir sunkiai prognozuojami geopolitiniai pokyčiai, tačiau sėkmingai sektoriaus raidai būtini aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie Europos Sąjungos šalių universitetuose pradėti rengti visiškai neseniai.

Biologiniai ištekliai įgyja naują vertę

„Bioekonomika – ekonomikos dalis, susijusi su biologinių išteklių gamyba, perdirbimu ir naudojimu aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Jie perdirbami į maisto produktus maisto ir gėrimų pramonėje, panaudojami baldų, chemijos, popieriaus, automobilių, medicinos, kosmetikos gamybos ir kitose srityse. Iš biologinių išteklių atliekų ir likučių gaminama bioenergija – viena atsinaujinančių energijos rūšių, kurios svarbios visos Europos, taip pat ir Lietuvos, energetiniam saugumui užtikrinti“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė dr. Vilija Aleknevičienė. Prieš keletą metų Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją su kitais VDU ŽŪA kolegomis rengusi mokslininkė pastebi, kad spartus šio sektoriaus vystymasis turi būti vienas svarbiausių mūsų valstybės strateginių tikslų.

„Bioekonomikos vystymasis pagrįstas tarpsektoriniais ryšiais. Tai reiškia, kad tas pats pagamintas biologinis išteklius gali būti naudojamas įvairiose pramonės šakose: vienose kaip pagrindinė žaliava, kitose – kaip likučiai ir atliekos. Idealiu atveju bioekonomika veikia piramidės principu: pirmiausia biologiniai ištekliai naudojami didžiausios pridėtinės vertės produktų gamybai, ir tik po to – mažesnės. Piramidės principu veikiančioje bioekonomikoje svarbu užtikrinti, kad susidarytų kuo mažiau biologinių išteklių atliekų ir likučių“, – esminius bioekonomikos principus komentuoja V. Aleknevičienė.

Profesorės teigimu, sėkminga bioekonomikos raida neretai reikalauja didelių investicijų. Dėl šios priežasties yra kuriami klasteriai, telkiantys mokslininkus ir verslo organizacijas. Atsižvelgiant į tai, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą reikalauja didelių finansinių išteklių ir yra rizikingos, klasteriai yra pajėgūs mokslinius tyrimus greičiau komercializuoti. Dalį kaštų pasidalijant verslo organizacijoms galima įgyvendinti daugiau ir didesnės apimties investicinių projektų. „Mažos verslo organizacijos gali turėti daug gerų idėjų, bet stokodamos finansinių išteklių negali jų realizuoti. Tik susivienijusios, pasitelkusios mokslininkus ir įdiegusios pažangias technologijas jos gali pasiekti gerų, kartais stulbinamų rezultatų“, – įsitikinusi pašnekovė, atkreipianti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra keletas bioekonomikos srityje sėkmingai veikiančių klasterių.

V. Aleknevičienės teigimu, siekiant plėtoti bioekonomiką kaip atskirą ekonomikos sektorių, reikalingi verslo vadybos specialistai, gebantys atlikti vadybos funkcijas, turintys žinių ir gebėjimų, reikalingų valdyti ir vystyti organizacijas, išmanantys vadybos procesus, biologinių išteklių gamybos, perdirbimo ir konversijos technologijas, suprantantys ekonominį, politinį, teisinį ir socialinį kontekstą globalioje visuomenėje, gebantys jį vertinti ir priimti vadybos sprendimus bioekonomikos sektoriuje veikiančiose verslo ir viešosiose organizacijose bei valdžios institucijose. „Studijuojantieji naujoje vadybos krypties programoje įgis ne tik vadybos, bet ir ekonomikos bei technologijų žinių, būtinų ekonomikos transformacijos laikotarpiu“, – teigia V. Aleknevičienė.

Sektoriaus raidos ašis – išmani vadyba

Bioekonomikos sektoriuje vadyba yra ypatinga. Šio sektoriaus vystymasis neįmanomas be radikalių ir žlugdančių inovacijų. Radikalios inovacijos susijusios su kardinaliai naujų technologijų ir vadybos procesų diegimu, jos sukelia daug neapibrėžtumo esamiems verslo modeliams ir įmonėms, sąlygoja poreikį kurti naujus verslo modelius. Žlugdančios inovacijos sunaikina esamą rinką ir sukuria ją naują.

Bioekonomikos sektoriui yra būdingos sisteminės, o ne linijinės inovacijos, būtinos žiediškumui užtikrinti. Taigi inovacijų vadyba tampa vienu kertinių dalykų vystant bioekonomikos sektorių. Be to, bioekonomikos sektoriaus vystymasis pasižymi tarpsektoriniais ryšiais, apima daug įvairių subsektorių. Bioekonomikos sektoriaus vystymosi rezultatas – naujai sukuriami biologiniai produktai ne tik iš pirminių, bet ir iš šalutinių biologinių išteklių bei jų atliekų. Atitinkama vartotojų elgsena ir rinkų paieška naujai sukurtiems biologiniams produktams taip pat yra nemažai iššūkių kelianti veikla vadybos specialistams. Visa tai suponuoja poreikį parengti naujų žinių ir kompetencijų turinčius profesionalus. Ir jų ateityje reikės vis daugiau“, – prognozuoja V. Aleknevičienė. Profesorė neabejoja, kad bioekonomikos verslo vadybą išmanantys specialistai turi puikias karjeros perspektyvas verslo ir konsultavimo įmonėse, mokslo institucijose, įvairiose asociacijose, klasteriuose, ministerijose, Europos lygmeniu kuriamose organizacijose, susijusiose su bioekonomikos vystymu.

Baigę studijų programą absolventai gali dirbti projektų vadybininkais ir administratoriais, pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadybininkais, verslo ir rinkos tyrimo analitikais, vadybos konsultantais, viešųjų ryšių specialistais bioekonomikos sektoriuje veikiančiose verslo ir viešosiose organizacijose. Jie taip pat gali įsidarbinti skyrių ir grupių vadovais, administratoriais, programų koordinatoriais, patarėjais, konsultantais, vertintojais, ekspertais, viešųjų ryšių specialistais valdžios institucijose. Didžiausias tokių specialistų poreikis tikėtinas Aplinkos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijose. Studijų programos absolventai taip pat gali kurti ir vystyti savo verslą bioekonomikos sektoriuje, tęsti studijas magistrantūroje, įgydami verslo vadybos ar socialinių mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį.

Sėkmės pavyzdys – inovatyvūs lietuviški pieno produktai pripažinimą pelno 49 eksporto rinkose

Lietuvoje ekspertai kaip vieną bioekonomikos sektoriaus vystymosi sėkmės pavyzdžių įvardija VDU ŽŪA verslo partnerį – Žemės ūkio kooperatyvą „Pienas LT“.
Darbo grupėje, VDU ŽŪA kūrusioje naująją bioekonomikos vadybos programą, dalyvavęs šio kooperatyvo generalinis direktorius Mantas Rudaitis pasakoja, kad būrys ūkininkų pieno gamintojų daugiau nei prieš dešimtmetį susibūrė į kooperatyvą siekdami ekonominių interesų. Šiuo metu tai yra didžiausia Baltijos šalyse pieno gamintojų bendruomenė, turinti savo pieno perdirbimo įmonę ir nuosekliai įgyvendinanti vertikalios integracijos kooperacijos idėją. „Pienas LT“ gamykloje nuo 2017 m. pagal pažangiausias technologijas gaminami sausi aukštos pridėtinės vertės pieno baltymų produktai – micelinio kazeino, pieno baltymų, pieno filtrato ir pieno išrūgų baltymų milteliai. Šie produktai eksportuojami į 49 pasaulio šalis. Jie kaip ingredientai naudojami ir įprastinio maisto pramonės įmonėse, ir unikalių maisto papildų bei funkcinio maisto gamyboje.

„Pasauliniame maisto produktų ingredientų gamybos versle naujas rinkos žaidėjas gali įsitvirtinti tik su aukštos kokybės produktu iš itin aukštos kokybės žaliavinio pieno. Todėl nuolat vyksta bendradarbiavimas su šalies mokslininkais, toliau diegiamos inovacijos ne tik perdirbimo grandyje, bet ir ūkininkų ūkiuose“, – inovacijų vadybos svarbą pabrėžia „Pienas LT“ generalinis direktorius.

Pasirinkimas gyventi santarvėje su gamta gali kurti labai aukštą pridėtinę vertę

VDU ŽŪA socialinis partneris, kartu rengęs bioekonomikos verslo vadybos studijų programą, VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros vadovas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad bioekonomika prasideda nuo žmogaus pasirinkimo gyventi santarvėje su gamta, o civilizuotame pasaulyje tokių žmonių atsiranda vis daugiau. Pašnekovas daugiau nei dešimtmetį yra atstovavęs Lietuvai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, kurio darbotvarkėje buvo sprendžiami Europos žaliojo kurso ir bioekonomikos vystymosi klausimai.

„Komitetas, pasitelkęs geriausius Europos Sąjungos šalių mokslininkus, teikė siūlymus Europos Komisijai. Grįžęs į Lietuvą bandydavau skleisti žinią, kad visi turime jausti atsakomybę už planetos ateitį, tačiau sulaukdavau kojų trepsėjimo ir argumentų, kad besikeičiantis klimatas Lietuvoje tik didina žemės ūkio kultūrų derlius. Šiuo metu situacija visiškai pasikeitusi ir nerasi ūkininko, kuris neigtų klimato kaitą ir jos neigiamus padarinius“, – teigia M. Maciulevičius. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad sukurta ir kuriama daug ekonomiškai efektyvių žaliųjų technologijų, kuriančių didelę pridėtinę vertę, tačiau reikia profesionalų, kurie šias technologijas įdiegtų.

Dažniausiai laimi naujoje srityje pradėję veikti anksčiausiai

„Bioekonomikoje atliekų nėra. Jos gali būti konvertuojamos į pašarus, biodujas, natūralias trąšas ir daugybę kitų naudingų produktų. Mano kartos žmonėms progresyvūs dėstytojai aiškino, kad ateitis yra informacinės technologijos, bet mums buvo sunku tuo patikėti. Šiandien studentams turime sakyti, kad ateitis yra ne tik IT, bet ir bioekonomika. Galbūt dabar ir tuo sunku patikėti, kaip buvo sunku patikėti informacinių technologijų svarba.

Bioekonomika suteikia naują galimybę kurti iki šiol nesamus produktus. Ji grindžiama inovacijomis ir moderniausiomis technologijomis, kurios peržengia buvusias mokslo ribas ir laužo stereotipus. Dėl šios priežasties naujos kartos vadybininkai turi ateiti degančiomis akimis, gilintis į technologijas, kurias yra sukūręs pasaulis, ir patys tapti novatoriais, nes Lietuvoje tam turime didžiulį potencialą. Dažniausiai laimi tie, kurie į naują sritį „įšoka“ pirmieji. Bioekonomika atveria nerealias galimybes augti kartu, pasiekti karjeros aukštumų ne tik Lietuvoje, bet ir visos Europos lygmeniu“, – ateities ekonomikos galimybėmis įsitikinęs Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros vadovas.

Šaltinis: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos informacija

„Achema“ trąšų kainų kritimo neprognozuoja, mano, kad ūkininkams prireiks paramos

Azoto trąšų gamintoja „Achema“ šiuo metu dirba puse pajėgumų, nes neturi reikiamo kiekio užsakymų – ūkininkai nenori pirkti trąšų smarkiai išaugusiomis kainomis. Bendrovė ginasi, kad šiandien net 80 proc. gamybos kaštų sudaro gamtinių dujų kainos – joms toliau augant ši dalis artėja prie 90 proc.

Įmonės generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas kalbėjo, kad dujų kainos šiandien sudaro 80 proc. azotinių trašų gamybos kaštų. Tiesa, šis procentas kinta su dujų kainomis – esant žemesnėms dujų kainoms, didesnę dalį kaštų užima kiti gamybos komponentai. Bendrovė dujas perka tiek vamzdynais, tiek iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. „Vamzdinių dujų – „Gazprom“ dujų – net ir dirbdami pilnu pajėgumu imame ne daugiau nei trečdalį, šiuo metu (kai gamybos apimtys sumažėjusios – 15min) „Gazprom“ dujų beveik nenaudojame“, – sakė vadovas. Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ramūnas Miliauskas

Gamtinių dujų kainos per metus kilo daugiau nei 7 kartus. Tai lėmė, kad gamybą sustabdė ir Europos trąšų gigantai. Pavyzdžiui, tarptautinė norvegiško kapitalo bendrovė „Yara“ paliko tik 40-45 proc. savo pajėgumų. R.Miliauskas teigė, kad dėl Rusijos iškritimo iš azotinių trąšų eksporto rinkos, joje susidarė deficitas.

„Aišku, jį galėtų užpildyti Kinijos gamintojai, nes jų pajėgumai viršija jų pačių vartojimą, bet kol kas dar galioja nuo praėjusių metų vidurio Kinijos vyriausybės įvestos kvotos, kad jokios trąšos iš valstybės negalėtų iškeliauti“, – kalbėjo „Achemos“ vadovas. Europos poreikius galėtų užtikrinti ir vietos gamintojai, tačiau aukštos dujų kainos lemia dideles trąšų kainas, kurios mažina paklausą. Todėl kai kurios gamyklos nedirba pilnu pajėgumu. Vis dėlto R.Milausko teigimu, ūkininkams apsimokėtų pirkti ir pabrangusias trąšas, nes šias išlaidas atpirks taip pat augusi grūdų kaina. Ją gerokai kilstelėjo karas Ukrainoje – Rusija ir Ukraina užima apie ketvirtadalį pasaulinės grūdų eksporto rinkos, dėl šios vasaros derliaus apimčių vyrauja neapibrėžtumas. „Sumažinus tręšimą 20 proc., grūdų išaugimas sumažės ne proporcingai, o beveik 50 proc.“, – prognozavo R.Miliauskas. Jis teigė, kad aukštos dujų kainos išliks visus metus, ši tendencija greičiausiai persikels ir į 2023 m.

„Achema“ ir „Achema Group“ valdybos narys Gintaras Balčiūnas kalbėjo, kad šiandien Lietuvoje salietros trąšų poreikis nepatenkintas apie 10 proc., o skystų azoto trąšų poreikis nepatenkintas 50 proc. „Achema“ dirba puse pajėgumų, nes nuo rugsėjo uždarė amoniako cechą. Įmonės atstovai teigė, kad „Achemos“ pajėgumai paruošti dirbti pilnu pajėgumu, tačiau azoto trąšų ūkininkai nesiruošia pirkti aukštomis kainomis.

Įprastai Lietuvoje ūkininkai sezonui reikalingas trąšas dažniausiai nusiperka vėliausiai iki vasario. Iki šiol „Achemos“ Baltijos rinkoje parduodavo apie 30 proc. savo produkcijos, likusi dalis keliaudavo į užsienio šalis. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius spėjo, kad ūkininkai gali netrukus pradėti gausiau pirkti trąšas, nes dalis jų turėjo iš anksčiau. „Pirmam tręšimui turėjo, antram tręšimui, paskui pamatys, kad viskas klostosi ir tikrai pirks daugiau trąšų“, – spėjo jis.

Paklausti, kokių pagalbos priemonių trąšų gamintojai tikėtųsi, G.Balčiūnas teigė, kad geriausia būtų remti ne pačius gamintojus, o ūkininkus. „Situacija tokia, kad matome, kad smulkieji ūkininkai gali iš viso trąšų nenusipirkti, nes neaišku, kaip bus su pasėliais, ar jie nuspręs paleisti dirvonuoti, ar kažką kitką daryti. Aišku, kadangi trąšos yra biržinė prekė, vienintelis protingas dalykas būtų paremti ūkininkus“, – kalbėjo G.Balčiūnas.

Graikijos ir Lenkijos vyriausybės jau yra paruošusios lengvatinio PVM trąšoms schemą, kai kurios kitos ES šalys taip pat ruošiasi skirti paramą žemės ūkiui ir energetikos sektoriui.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-03-23

Ankstesnės žemės ūkio naujienos