Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-14

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Artėja pasėlių deklaravimas – aptarti svarbiausi pokyčiai

Artėjant pasėlių deklaravimui, Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai socialiniams partneriams, savivaldybių žemės ūkio skyrių bei seniūnijų specialistams pristatė tiesioginių išmokų bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos su plotu susijusių priemonių aktualijas. Pristatytas aktualijas apie žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų  deklaravimo pokyčius 2022 m. galite rasti čia. Informacija apie susietosios paramos išmokų už gyvulius taisyklių pakeitimus 2022 m. yra čia.

Konferencijos „Tiesioginių išmokų bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos su plotu susijusių priemonių aktualijos“ dalyviams priminti svarbiausi šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pokyčiai: pievų ir ganyklų priežiūros, susietosios paramos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių naujovės.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-12

Taivane atidaryta lietuviškų maisto produktų ekspozicija

Lietuviški maisto produktai sulaukia vis daugiau dėmėsio Taivane.  Sostinės Taipėjaus Pasaulio prekybos centre balandžio 12 d. atidaryta lietuviškų maisto produktų ekspozicija, kuri bus atvira kiekvienam susidomėjusiam taivaniečiui.

Ekspozicijos atidarymo ceremonijoje nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, Taivano užsienio prekybos plėtros tarybos pirmininkas James Huang, Taivano ekonomikos ministrė Mei-Hua Wang, Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas Eric Huang, Japonijos akcinės bendrovės DelSole vadovas Takeshi Okawara.

„Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai yra labai suinteresuoti atverti ir įžengti į naujas Pietryčių Azijos rinkas. Taivanas šiuo aspektu yra labai svarbus šiame regione. Siekiame ilgalaikio, stabilaus ekonominio bendradarbiavimo, todėl Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į mūsų eksportuotojų poreikius, dės visas pastangas, kad padėtų ir sustiprintų mūsų ryšius su Taivanu,“ – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas.

Taivanas importuoja daug maisto produktų, domisi lietuviška produkcija ir jos importo galimybėmis į Taivaną. Lietuvos maisto pramonės įmonės taip pat atranda Taivano rinką, todėl jau dabar intensyvėjantis bendradarbiavimas su Taivanu padės lietuviškiems maisto produktams čia įsitvirtinti.

„Džiugu, kad lietuviški produktai jau užsitarnavo gerą reputaciją Taivane. Taivaniečius jau sužavėjo lietuviški saldainiai ir alus, todėl tikimės, kad apsilankę Lietuviškų maisto produktų ekspozicijoje Taivano vartotojai atras dar daugiau produktų, kuriuos pamėgs,“ – džiaugėsi ministras K. Navickas.

Lietuviškų produktų ekspozicijoje taivaniečiai turės galimybę susipažinti su įmonių UAB „Viktorija ir partneriai“ (sausainiai), UAB „Volfas Engelman“ (alus), UAB „Malsena plius“ (miltai), UAB „Amber pasta“ (makaronai), AB „MV Group Production“ (įvairūs alkoholiniai gėrimai), UAB „Pakruojo dvaro spirito varykla ir alaus darykla“ (trauktinės), UAB „Vilniaus alus“, UAB „Rūta“ (saldainiai, šokoladai), UAB „Straikas“ (Sip Sap beržų sula), , UAB „Meškėnas“ (šokoladai), UAB „Birštono mineraliniai vandenys“, UAB „Boslita“ (alkoholiniai gėrimai), UAB „Cerera Foods“ (sausi pusryčiai), UAB „Ekko“ (ekologiškas rapsų aliejus), UAB „Foksas“(ekologiškas aliejus), UAB „La Naya“ (šokoladai) gaminama produkcija.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-12

Kadastriniai sklypų matavimai bus spartesni

Žemės sklypų kadastriniai matavimai vyks sparčiau – Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui tikslinti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ir šių duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre procesą. Nuo šiol matininkai, nustatydami žemės sklypo kadastro duomenis, nebeprivalės skaičiuoti ir žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodyti žemės sklypo vertės.

Tai leis paprasčiau ir greičiau atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus. Iki šiol atlikdami žemės sklypo, kuriame yra miškas, kadastrinius matavimus, matininkai dėl reikalingų duomenų apie miško medynų tūrio vertę turėdavo kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.

Dėl to matininkai ir sklypų savininkai patirdavo papildomų išlaidų, o žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimas užtrukdavo ilgiau.

Taip pat bus paprasčiau pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (nekeičiant kitų žemės sklypo kadastro duomenų) Nekilnojamojo turto kadastre. Žemės sklypo savininkui nebereikės kreiptis į matininką, kad užpildytų žemės sklypo kadastro duomenų formą.

Sklypo savininkui pakaks pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui prašymą ir savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos, patvirtinusios specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, sprendimą.

Nauja tai, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus reikės atlikti ir nugriovus statinį. Iki šiol patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis buvo privalu tik statant, rekonstruojant ar kapitališkai suremontavus statinį.

Šiuo pokyčiu siekiama, kad žemės sklypo kadastro duomenys būtų teisingi, t. y. patikslintas žemės sklypo užstatymo plotas, statinių, esančių sklype, sąrašas. Kai Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas išregistruodavo statinį, duomenys apie jo buvimą likdavo žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

Siekiant išregistruoti statinį, kuriam griauti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, iš Nekilnojamojo turto registro, be kitų dokumentų, turės būti pateikiama ir statinio kadastro duomenų byla.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-13

Stresą ūkininkams kelia „auksinės“ trąšos

Trąšų kainoms pašokus dvigubai, labai smarkiai šoktelėjus augalų apsaugos priemonių kainoms, dvigubai pabrangus degalams, ūkininkai svarsto, kiek tai turės įtakos derliui ir kiek brangs produkcija. Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sako, kad praėjusiais metais už toną azotinių trąšų mokėjo 620 erų, o šį pavasarį – 1 200 eurų. Dar daugiau pakilo fosforo ir kalio trąšų kaina – išaugo net tris kartus.

Be proto pabrango ir augalų apsaugos priemonės – pesticidai, herbicidai, fungicidai. O kur dar dvigubai pakilusi degalų kaina.

Asociacijos pirmininkas pasakojo, kad dauguma ūkininkų bent dalį trąšų įsigyja iš rudens. Tie, kas pirko pernai rudenį, šiemet išlošė. Tačiau kiti laukė pavasario, nes tada trąšos ankstesniais metais kiek atpigdavo. Tačiau dabar viskas kitaip.

Asociacijos vadovas sako, kad žemdirbiai dabar nežinomybėje. Mano, kad jei praradimai bus bent iš dalies kompensuoti, išgyvens, o jei ne – bus prasti reikalai. Nelabai ką šiandien guodžia ir lengvatinių paskolų pažadai. „Niekas nesitikėjo, kad viskas į blogą pasisuks taip greitai“, – sako pašnekovas.

Mano, kad taupydami trąšas, tręšdami laukus minimaliomis normomis, javų augintojai neteks trečdalio derliaus.

Kadangi maisto visiems reikės, vartotojams bus didelis stresas.

A.Valaiša pastebi, kad šį pavasarį optimizmo neprideda ir šalti orai. Tokiu metu dažną pavasarį jau prasidėdavo žemės darbai – kultivavimas, akėjimas, pasiruošimas sėjai ir net pati sėja. Šiemet pavasaris vėlyvas, orai labai šalti. Net jei į dirvą ir galima įvažiuoti, ji neužmirkusi, sėklų geriau neberti. Kai vegetacija dar beveik neprasidėjusi, išpurentą dirvą tik apeis piktžolės, o grūdai gulės žemėje ir nedygs.

Šiuo metu žiemkenčiai jau pradedami tręšti azotinėmis trąšomis. Tačiau ir šie darbai turėtų būti kiek nutolinami, nes reikia laukti vegetacijos pradžios, tada išpurkštos skystos trąšos duoda didžiausią efektą. Paties palankiausio meto vertėtų palaukti, ypač dabar, kai trąšos šitokios brangios.

Pasak A. Valaišos, Ukmergės rajono žemdirbių asociacija šiuo metu vienija per 80 narių, kurie užsiima javų bei daržovių auginimu, gyvulininkyste ar yra kitų žemės ūkio šakų atstovai. Dauguma narių – smulkesnių ūkių savininkai, kai kuriems ūkis tik pagalbinė veikla.

Asociacijos vadovas pastebi, kad augalininkyste užsiimantys ūkininkai veiklų smarkiai nekeičia. Daugiausia augina tradicines kultūras, tokias kaip žieminiai javai ar pupos. Tiesa, įtraukiamos ir naujesnės kultūros. Pastaraisiais metais tokiomis tapo kanapės.

A.Valaiša vis dėlto mano, kad nors ir labai sudėtinga dabartinė situacija, optimizmo nereikia prarasti – kad ir mažesnis, derlius tikrai užaugs, o maisto Lietuva nepritrūks.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-04-13

Augantis kaimo žmonių užimtumas neparodo realios padėties

Augantys kaimo gyventojų užimtumo rodikliai neparodo realios padėties, ypač nuo didžiųjų miestų nutolusiose vietovėse, sako ekonomistas Boguslavas Gruževskis. Pasak jo, žmonių užimtumas gerokai skiriasi moderniame, arba priemiesčių kaime, ir „tradiciniame“ kaime.

„Yra dvi „kaimo Lietuvos“: yra kaimo Lietuva – priemiesčiai, todėl pirmiausiai užimtumą didina Vilniaus rajonas, Kauno rajonas, Klaipėdos rajonas, atitinkamai šiek tiek stiprėja Šiaulių, Panevėžio (rajonai – BNS) ir panašiai… Tai yra modernus kaimas“, – statistikų fiksuojamą kaimo gyventojų užimtumo augimą antradienį spaudos konferencijoje komentavo Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius B. Gruževskis.

Tuo metu „tradiciniame“ kaime, kur kaimo gyventojai sudaro daugiau nei 50 proc. gyventojų, anot jo, užimtumas yra žemas. „Ir yra tradicinis kaimas, ir ten gali būti problemų. Jeigu jūs pamatysite pateiktą informaciją apie užimtumo lygį kaimo savivaldybėse, pavyzdžiui, Pakruojo rajone, Kupiškio, Kelmės – ten dominuoja tradicinis kaimas. Ten kaimo gyventojai sudaro daugiau nei penkiasdešimt procentų savivaldybės gyventojų ir ten mes matome žemą užimtumą“, – kalbėjo B. Gruževskis.

„Džiaugiamės, kad ta tendencija yra, bet faktiškai ji neparodo (…) žmonių užimtumo tradicinėse kaimo bendruomenėse“, – pridūrė ekonomistas. 2021 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį kaimo gyventojai itin sparčiai artėjo prie miestiečių: mieste užimtumas padidėjo 2,6 punkto (2011 metais – 59,6 proc., 2021 metais – 62,2 proc.), kaime – 10,2 punkto (atitinkamai 50,5 ir 60,7 proc.). Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipė dėmesį, kad kaimo žmonės, turintys puikų susisiekimą ir galimybes dirbti mieste, ten ir dirba, o gyvenantys atokiuose kaimuose iš esmės neturi jokios galimybės važiuoti ir dirbti. „Jie dirba miestuose, šalia kurių gyvena. (…) Bet mes turime labai atokių regionų, iš kurių autobusas per savaitę važiuoja vieną kartą, paprastai turgaus dieną. Tai reiškia, kad jaunas ar vyresnis žmogus tame regione praktiškai neturi jokios galimybės, jeigu jis neturi savo santaupų ar lėšų pradėti dirbti“, – spaudos konferencijoje teigė ji. B. Gruževskis pažymėjo, kad teigiama tendencija yra augantis moterų užimtumas, taip pat išaugęs 55–64 metų gyventojų užimtumas.

„Vis daugiau vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų dirba, vis daugiau suranda tas galimybes, ir aš manau, kad tikrai pas mus, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, keisis ta kultūra, kai vyresnio amžiaus žmogus tikrai nebus mažiau reikšmingas“, – sakė B. Gruževskis. Pasak statistikų, per dešimtmetį išaugo priešpensinio amžiaus – 55–64 metų – gyventojų aktyvumas išaugo nuo 55 proc. iki 75,7 proc. Tačiau, pasak ekonomisto, vertinant pensinio amžiaus gyventojų įsidarbinimo rodiklius, reikėtų įvertinti, ar dirbama dėl pasitenkinimo, ar dėl būtinybės. B. Gruževskio teigimu, 2012 metais atliktas tyrimas parodė, kad dėl neekonominių priežasčių dirbo tik apie 20 proc. tokių gyventojų, kai Vakarų Europoje tai daro daugiau nei 50 proc.

Užimtumo tarnybos direktorės I. Balnanosienės teigimu, nepaisant augančių vyresnio amžiaus žmonių užimtumo rodiklių, 60-mečiams ir vyresniems susirasti darbą vis dar nelengva. „Tikrai yra labai teigiama tendencija, kad yra dirbančių žmonių daugiau vyresnio amžiaus. Lygiai taip pat yra dirbančių senjorų, tai yra pensinio amžiaus žmonių daugiau. Tačiau ar tie yra žmonės yra vertinami ir pastebimi, aš tikrai dar taip nesakyčiau“, – sakė I. Balnanosienė. Pasak jos, vyresnio ir pensinio amžiaus žmonės darbą dažniausiai randa ten, kur yra daugiausia laisvų darbo vietų – logistikos, transporto, paslaugų, maitinimo, apgyvendinimo sektoriuose. „Bet jie tikrai neįsitvirtina aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose – inžinerinėje pramonėje, informacinėse kryptyse. Yra vienetai žmonių, kurie išdrįsta mokytis, keisti profesiją“, – teigė ji.

B. Gruževskio teigimu, jį neramina padidėjusi dirbančių tik pagrindinį išsivalinimą turinčių gyventojų dalis. „Pagrindinio (išsilavinimo – BNS) pokytis yra tikrai svarbus ir reikia labai sustiprinti bendrojo lavinimo, bendrojo ugdymo mokyklų atsakomybę už jauno žmogaus parengimą darbo rinkai. Šiandien Švietimo ministerija neįpareigoja ugdymo sistemos ruošti betarpiškai darbo rinkai. (…) Ši tendencija yra nelabai džiuginanti“, – teigė B. Gruževskis. Pasak statistikų, pernai pagrindinį išsilavinimą turėjo 9,9 proc. dirbančiųjų, tuo metu 2011 metais tokių buvo 7,4 proc. Dar viena ekonomisto įvardyta neigiama tendencija – dominuojantis gyventojų užimtumas mažos pridėtinės vertės sektoriuose, pavyzdžiui statybų ar transporto.

„Tai nėra tai, kas generuoja mums atlyginimus po du tūkstančius ar daugiau (eurų – BNS), o tokių atlyginimų mums reikia – ir dėl biudžeto, ir dėl socialinės apsaugos, dėl „Sodros“, ir dėl mūsų patrauklumo“, – sakė B. Gruževskis. „Investicinė politika turi būti žymiai labiau orientuota į aukštos pridėtinės vertės darbo vietų steigimą“, – pridūrė jis. B. Gruževskis atkreipė dėmesį ir į nekvalifikuotų darbininkų dalies padidėjimą per dešimtmetį. Anot jo, tai nesuderinama su šalies ekonominiais interesais. „Tada, aišku, gali būti, kad auga žmonių (dalis – BNS), kuri nebaigė vidurinės mokyklos. Kadangi jeigu jis gali įsidarbinti, jį priima, tai tikrai iki 35-40 metų nekvalifikuotas darbuotojas gali puikiai funkcionuoti ir vidutiniškai uždirbti daugiau nei mes čia esantys. Bet argi mums nacionaliniame kontekste šito reikia? Ar mes galime tai toleruoti (…) būdami vienų iš labiausiai išsivysčiusių šalių grupėje“, – teigė ekonomistas.

Užimtumo tarnybos vadovė I. Balnanosienė teigė, kad regionuose savarankiški verslai nesukuria nei didelės pridėtinės vertės, nei generuoja pakankamai pajamų. „Ar tai yra technologinis proveržis? Vargu. Ar tai yra Lietuvos ateitis? Vargu. Žmonės tiesiog užtikrina sau stabilias pajamas. Didelės pridėtinės vertės regionuose dirbantys savarankiški žmonės tikrai nesukuria, ir mes turime taip pat apie tai galvoti“, – sakė I. Balnanosienė. „Kuo mažesnė savarankiškai dirbančių žmonių kuriama pridėtinė vertė, tuo mažesnės biudžeto pajamos. Jeigu mes sukuriame įmones, kurios generuoja per mėnesį tik minimalią algą vienam žmogui, tai tokią turime grąžą į biudžetą“, – pridūrė ji.

Šaltinis: lrytas.lt, Giedrius Gaidamavičius, BNS, 2022-04-12

Europoje 2022 m. prognozuojamas mažesnis žieminių javų derlingumas negu 2021 m.

ES pasėlių derlingumo prognozių sistemos (toliau – MARS) 2022 m. kovo mėnesio duomenimis, 2022 m. pagrindinių žieminių javų derlingumas turėtų būti mažesnis nei 2021 m. ES šiuo metu žieminių pasėlių būklė, praėjus žiemos laikotarpiui, vertinama gerai. MARS analitikai informuoja, kad daugumoje Europos šalių sėkmingai pradedami sėjos darbai, tačiau nuogąstaujama Europos pietvakarinėje dalyje dėl drėgmės trūkumo.

Žieminių javų pasėliai pietinėje Pirėnų pusiasalio dalyje gali būti nukentėję nuo sausros, o pietų Prancūzijoje ir šiaurės vakarinėje Italijos dalyse pasėlių vystymasis vis dar yra labai ankstyvoje stadijoje ir žiemkenčių pasėliai dar nenukentėjo arba nukentėjo labai nedaug. Žieminiams pasėliams lietaus taip pat reikia likusioje Italijos dalyje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir pietvakarių Ukrainoje.

Šaltos ir drėgnos sąlygos Italijos Adrijos jūros pakrantėje, Graikijoje ir Turkijoje lemia lėtesnį pasėlių vystymąsi, bet šiuose regionuose nejaučiamas toks didelis drėgmės trūkumas. Kritulių perteklius europinėje Rusijos dalyje gerina pasėlių būklę šiame regione. ES šalyse bendras kviečių derlingumas 2022 m. turėtų sudaryti 5,80 t/ha, tai būtų 0,2 proc. mažiau nei praėjusiais metais, bei vidutiniškai 3,4 proc. daugiau nei per pastaruosius penkerius metus.

Labiausiai iš ES šalių kviečių derlingumas, palyginti 2022 m. su 2021 m., gali sumažėti Kroatijoje – 10,7 proc. (iki 5,92 t/ha), Ispanijoje – 10,2 proc. (iki 3,53 t/ha), o Bulgarijoje – 9,7 proc. (iki 5,38 t/ha). Didesnis kviečių derlingumas analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas Suomijoje – 20,4 proc. (3,84 t/ha), Estijoje – 13,0 proc. (4,62 t/ha), Belgijoje – 11,9 proc. (8,73 t/ha).

Šaltinis: Agro RINKA, 2022-04-11

Ankstesnės žemės ūkio naujienos