Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-20

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-04-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Tausesnį išteklių naudojimą skatina ir žemės ūkio skaitmenizavimas, ir ūkininkų švietimas

Technologijos ir inovacijos svarbios, tačiau negalima užmiršti žinių, mokslinių tyrimų ir švietimo. Taip vieningai nusprendė į septintąjį žemės ūkio ir dekarbonizacijos darbo grupės susitikimą susibūrę specialistai. Jie diskutavo apie tausesnį išteklių naudojimą, energetinį efektyvumą, žiediškumą žemės ūkyje.

Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKS) būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys. Šį atnaujintą planą Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti kitąmet. Tad politikai, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai kartu ieško geriausių problemos sprendimo būdų.

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje atskirų energetinio efektyvumo ar atsinaujinančių energijos išteklių plėtros uždavinių žemės ūkiui nėra numatyta, tačiau nemažas dėmesys skiriamas tvaresniam išteklių naudojimui, žiediškumui skatinti. Pavyzdžiui, keliamas uždavinys iki 2030 m. užtikrinti taupų, ekonomiškai efektyvų ir aplinkai nekenksmingą trąšų naudojimą, taip pat pasiekti, kad pusė kiaulių ir galvijų mėšlo būtų naudojama biodujoms gaminti. Taip pat įvardintas siekis plėtoti į aukštą pridėtinę vertę orientuotą ir į žiedinę pereinančią bioekonomiką, padidinti jos indėlį į šalies BVP.

Ilgesnėje perspektyvoje keliamas tikslas iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo žemės ūkio sektoriuje, tokie patys tikslai keliami ir kituose sektoriuose.

Susitikimo pradžioje buvo trumpai pristatyta ir praėjusią savaitę pasirodžiusi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC, Intergovernmental Panel on Climate Change) ataskaita apie klimato kaitos švelninimo priemones. IPCC ataskaitos duomenimis, nors žemės ūkis, miškininkystė ir žemės naudojimas sukuria nuo 13 iki 21 proc. visų emisijų, priklausomai nuo metų, žemė, jeigu yra tvariai naudojama, gali būti vienas iš didžiausių sąjungininkų kovojant su klimato kaita dėl anglies absorbavimo iš atmosferos.

„Net 3 iš 5 didžiausią efektą turinčių klimato kaitos švelninimo priemonių priklauso žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo sektoriui. Miškų naikinimo stabdymas, ekosistemų atkūrimas ir anglies sekvestracija žemės ūkyje savo teigiamu efektu emisijų mažinimui yra beveik lygūs investicijoms į vėjo ir saulės energiją“, – ataskaitos rezultatais dalinosi žemės ūkio ministro patarėja klimato, agroaplinkosaugos klausimais Kristina Simonaitytė.

Susitikimo metu buvo atskirai aptarti dekarbonizacijos darbo grupei pateikti pasiūlymai dėl saulės energetikos plėtros žemės ūkio naudmenose, taip pat dėl žiediškumo skatinimo panaudojant miestuose susidarančias atliekas – vandenvalos įrenginių dumblą ir biomasės pelenus – kaip trąšas auginant biomasę energijos gamybai. Diskusijoje darbo grupės nariai diskutavo apie šių priemonių perspektyvas ir trūkumus.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. dr. Antanas Juostas savo pranešime pastebėjo, kad prie energetinio efektyvumo skatinimo gali prisidėti ir žemės ūkio procesų skaitmenizavimas – dirbtinio intelekto panaudojimas (dronai, robotai, automatinės vairavimo sistemos), kuris leistų dirbti itin preciziškai, mažiau naudoti trąšų ir augalų apsaugos priemonių, taip sukuriant ir mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, leistų išvengti žmogiškųjų klaidų. Tačiau, jo nuomone, ypatingai svarbus yra ir tinkamas bei prieinamas ūkininkų konsultavimas, taip pat pilotinių projektų vystymas, kad naujausios technologijos būtų taikomos išties veiksmingai, o jų efektas ŠESD emisijų mažinimui – reikšmingas.

Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė pratęsė pasiūlymų dekarbonizacijos priemonėms pateikimo terminą iki š. m. balandžio 22 d.

Pasiūlymus galima pateikti https://klimatokaita.lt/dekarbonizacija/pasiulymai.

Darbo grupės susitikime pristatytą informaciją galima rasti, pasirinkus „Žemės ūkis ir miškininkystė“ bei susitikimo datą – balandžio 14 d.

Šio ir ankstesnių darbo grupės susitikimų įrašus galima rasti Aplinkos ministerijos YouTube paskyroje.

Kitas bendras žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimas planuojamas balandžio 28 d. Jo preliminarios temos: maisto pramonės emisijos, maisto švaistymas, mitybos pokyčiai. Planuojama, kad balandžio pabaigoje taip pat įvyks ir dar vienas susitikimas, skirtas aptarti miškininkystės sektoriuje planuojamas ŠESD emisijų mažinimo ir absorbcijų didinimo priemones.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-04-15

Netrukus prasidės kasmetinis pasėlių deklaravimas (ATNAUJINTA)

Nuo balandžio 19 d. šalies žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per Elektroninius valdžios vartus ar atvykti į savivaldybės, kurioje registruota žemės ūkio valda, seniūnijas. Deklaruoti pasėlius bus galima iki birželio 14 d.

Tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones: „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, taip pat susietosios paramos už mėsinius galvijus ir mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas, pienines karves.

Taip pat jau antrus metus tiesioginių išmokų paraiškoje bus galima prašyti paramos ir pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.
Miškininkai įsipareigojimų laikotarpiu turėtų neužmiršti tiesioginių išmokų paraiškoje deklaruoti įveisto miško plotą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurių plotai patenka į „valstybinės žemės“ ir (arba) „laisvos valstybinės žemės“ sluoksnius, tos žemės naudojimo ir valdymo teisės patvirtinimo dokumentus turi įregistruoti Valdų registre iki paraiškos patvirtinimo ar keitimo dienos. Kitu atveju nebus galima įbraižyti šių valstybinės žemės plotų. Įbraižant valstybinės žemės plotus bus taikoma 10 proc., bet ne daugiau nei 1 ha paklaida laukui.

Nuo 2022 m. savivaldybėse ir seniūnijose teikiamose paraiškose įvestas el. pašto adresas turės būti patvirtintas, įvedant el. paštu gautą kodą. Pareiškėjas, atvykęs į savivaldybę ar seniūniją, turės su savimi turėti mobilųjį įrenginį ir prieigą prie el. pašto, kad galėtų darbuotojui padiktuoti el. paštu gautą kodą. Tuo atveju, jei pareiškėjas negalės to padaryti, paraiškoje įvestą el. pašto adresą reikės ištrinti. Jei pasirinktas informavimo būdas yra „Elektroniniu paštu“, jį reikės pakeisti į kitą būdą: „Trumpąja žinute mobiliuoju telefonu“ arba „Neregistruotu laišku“. Po paraiškos patvirtinimo pareiškėjas galės savarankiškai pakeisti informavimo būdą, prisijungęs prie PPIS per el. valdžios vartus.

Primename, jog nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. žaliajame pūdyme gali būti vykdoma žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti. Plotas, kuriame ganomi gyvuliai, šienaujama žolė, nuimamas einamaisiais metais pasėtų augalų derlius, turi atitikti ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimus, jame bus galima naudoti augalų apsaugos produktus ir ūkininkai nepraras žalinimo išmokų. Tokį žaliojo pūdymo plotą reikia deklaruoti PDŽ kodu.

Žaliajam pūdymui, kuriame neauginamas derlius, taikomi iki šiol galioję reikalavimai, t. y. auginami ne žemės ūkio derliui skirti augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti įterpiami į dirvą, be to, lauke draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. Pareiškėjas, kuris deklaruoja žaliojo pūdymo plotą, kuriame nevykdoma gamyba, turi prie šio žaliojo pūdymo lauko pažymėti PD požymį. Atkreipiame dėmesį, kad jei žaliajame pūdyme bus vykdoma gamyba (ganomi gyvuliai, šienaujama žolė, nuimamas pasėtų augalų derlius), papildomų požymių žymėti nereikia.

Pirmą kartą deklaravimo metu bus prieinami Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) įsigyti Sentinel 1 metro mastelio visos Lietuvos vaizdai. Šis atnaujinimas leis NMA administruoti paraiškas su aktualiausiais duomenimis, pareiškėjai išvengs sankcijų.

Paraiškas bus galima teikti pavėluotai nuo birželio 15 d. iki liepos 8 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc.

Šaltinis: nma.lt, 2022-04-19

Ūkininkai visko pasės, užaugins – kad tik karo nebūtų

Suvalkijoje pavasario sėjos darbai vienur jau pradėti, kitur vis dar ruošiamasi, laukiama palankaus oro. Naktinės šalnos pristabdė žiemkenčių vegetaciją ir augalai nėra tokie vešlūs, kokie turėtų būti balandį. Pavasario kaprizai – žemdirbiams įprastas reiškinys. Jų nuotaikos kiek svyruoja dėl išbrangusių trąšų, degalų ir minčių apie karą. Maisto trūks, todėl vasarojaus plotų mažinti nežadama, tik pasiskaičiuojama, ką labiau apsimoka šiemet auginti, ir jau dabar aišku, kad sumažės cukrinių runkelių plotų.

Jankiečiai nerizikuoja

Kazlų Rūdos savivaldybės, Jankų seniūnijos ūkininkai šį pavasarį darbymečio neskubino, laukė, kol atšils orai. Merkevičių šeimos ūkis bendrai dirba ir rūpinasi apie 400 ha žemės. „Praktiškai žiemos nebuvo, pavasaris per anksti prasidėjo, o dabar ir vėl jis turi prasidėti antrą kartą. Stebime, kad per sausa pas mus laukuose ir balandžio pradžioje nebuvo palankus oras sėjai“, – apie šiemečio pavasario kaprizus kalbėjo Jankų ūkininkas Vitas Merkevičius.

Nors šiomis dienomis Jankuose ir lijo, ir snigo, ir vėjo netrūko, patyręs ūkininkas menką lietų po kelių savaičių sausros vertino atsargiai. Todėl, kad pavasaris bunda antrą kartą ir vis dar kažko trūko, Merkevičiai vasarinių kultūrų sėti neskubėjo, tik tam ruošėsi – bers trąšas ir sės, kai tik bus palankus oras.

Šiemet savo ūkio laukuose Merkevičiai sės žirnių, avižų, mišinių. Jie aplinkui Jankus pasilikę lengvesnių dirvų vasarojui. „Jeigu per daug drėgmės nebus, neprilis gausiai, tai apie vidurį balandžio tikrai sėsime. Sunku pasakyti tikslią datą. Dar savaitę palauksime, bet, aišku, priklausys nuo orų“, – VL sakė Kazlų Rūdos savivaldybės ūkininkas.

Šio krašto žemdirbiams pavasaris gal bus šiek tiek vėlyvesnis, tačiau, anot V.Merkevičiaus, viskas turi ateiti savo laiku, nes Kazlų Rūdos savivaldybės žemdirbiai gal niekada ir nebuvo iš tų pirmūnų, kurie labai anksti pradėdavo pavasarinės sėjos darbus. Jis sakė, gal anksčiau pabunda gamta aplinkui Vilkaviškį, Marijampolę, bet ten ir žemės kiek kitokios, todėl sėja kartais pradedama pora savaičių anksčiau. Jankuose – visada šiek tiek vėliau. Šeimos ūkio savininkas minėjo, kad pas juos gal vienas kitas ūkininkas jau pradėjęs žemę judinti. Pačių Merkevičių laukia daug darbų.

„Nuotaikos negali būti blogos. Visiems šiemet vienodai – pabrangę degalai ir trąšos. Mūsų nelepina, bet kaip nors išgyvensime. Svarbu, kad karo nebūtų“, – atsisveikindamas sau ir kitiems palinkėjo V.Merkevičius.

Vilkaviškiečiai sėja tai, kas pelninga

Vilkaviškio rajono ūkininkai vieni pirmųjų šiemet pradėjo pavasario sėją. Apie Vištytį, Kybartus, Klausučius plyti lengvos žemės, todėl ūkininkai čia sėja anksčiau. Pasak ūkininko Irmanto Mačiulio iš Mažųjų Šelvių kaimo (Klausučių sen., Vilkaviškio r.), jiedu su tėčiu Vincu savo ūkiuose jau pasėję pupų, vasarinių kviečių ir avižų. Suvalkiečiai techniką į laukus išvairavo šilčiausią kovo savaitę, kai netrūko drėgmės dirvoje. Jie laiku išnaudojo sėjai palankų orą – net ir naktimis tą savaitę Suvalkijoje buvo pliusinė temperatūra.

„Dabar galime naktinių šalnų baimintis ar nesibaiminti, kitaip jau nebus, pas mus jau pasėta. Mes skubėjome sėti, nes dabar jau per šalta ir per sausa“, – komentuodamas permainingą pavasarį, balandžio pirmąją savaitę VL teigė ūkininkas I.Mačiulis.

Pietų Lietuvoje ne vien Mačiuliai pasėję vasarines kultūras – ir aplinkiniai ūkininkai sėjos Vilkaviškio krašte neatidėliojo. Atšilę orai visus paskatino imtis darbų.

Tėvas ir sūnus Mačiuliai jau ruošiasi cukrinių runkelių sodinimui – sėklas į dirvą terpti planuoja balandžio antrąją savaitę. Tik šiemet šiai tradicinei kultūrai Mačiuliai skirs perpus mažiau žemės. Per abu ūkius Mačiuliai pernai augino 100 ha cukrinių runkelių, o šiemet planuoja apsodinti 50 ha. Plotų mažinimo priežastis aiški – jiems nepavyko susitarti su Marijampolės cukraus fabriku dėl palankesnės supirkimo kainos. Ten, kur būtų galėję auginti cukrinius runkelius, Mačiuliai jau pasėjo kviečius.

„Kai tokios neblogos kviečių kainos, cukriniai runkeliai liko po jų. Sudarėme sutartį 4 tūkst. tonų cukrinių runkelių“, – aiškino Vilkaviškio rajono ūkininkas, per daug į galvą neimdamas to, kad cukrinių runkelių auginimas nueina į antrą planą.

I.Mačiulio teigimu, kol kas pavasaris ateina vangiai, bet žieminiai pasėliai jų šeimos ūkyje neblogai įsišakniję ir peržiemoję. Tragiškos situacijos pas juos nėra, todėl ir šių metų pavasario jiedu su tėčiu nepeikė. Jie stebi ir racionaliai įvertina šaltas naktis. Sako, kad gamta yra gamta ir nieko ūkininkas nepakeis, jeigu guosis, vis tiek kitaip nebus. „Kiekvienais metais ta pati daina. Ūkininkams visada negerai – tai per šlapia, tai per sausa, tai per šalta, tai paskui vėl per šilta. Normalus pavasaris ir tiek“, – tikino Irmantas.

Šiemetį trąšų ir degalų išbrangimą Mačiuliai priima ramiai, sako, kad dar šiais metais jie patys tiek nepajaus, nes visko turėjo pasitaupę iš anksčiau. Be to, stipri atsvara šiemet – pakilusios kviečių kainos. „Turėjome atsargų ir azotinių trąšų buvome nusipirkę iš anksto. Tai dar negalime skųstis, o kitais metais tai jau ir mums pasijaus“, – minėjo jie.

Svarbu – tinkamas laikas

Pavasarinei sėjai įsibėgėti Marijampolės savivaldybės ūkiuose trukdė šalti orai. Todėl rimta sėja prasidės, kai dirvos temperatūra pakils bent jau iki 8 laipsnių (balandžio pradžioje dirvos temperatūra tebuvo 4 laipsniai). „Avižas, vikių ir avižų mišinius ūkininkai sėjo, nelaukė, nes drėgmės kiekis kasdien tik mažėjo, kai lietaus Suvalkijoje nebuvo apie dvi savaites, tik šalnos. Taupant drėgmę jau reikėjo kažką berti į žemę. Bet šalta, tai piktžolėmis apželsime, o kultūriniai augalai – javai – nepakils. Todėl daugelis ir laukia šilumos“, – apie pavasario darbus pasakojo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) konsultantas bei Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas.

Jo teigimu, Marijampolės krašte masinė sėja laukuose, jeigu orai nepasikeis į blogąją pusę, turėtų prasidėti balandžio antrąją savaitę. Balandžio 4–6 dienomis Suvalkijoje pasirodžiusius kritulius – lietų su šlapdriba – S.Jundulas vertino nevienapusiškai. „Gerai, kad palaistė žemę. Džiaugiamės, kad jau kelias dienas iš eilės kritulių buvo po kelis milimetrus. Labai didelė atgaiva. Bent jau dulkes sugėrė. Balandžio krituliai patiko visiems – ir kaimiečiams, ir miestiečiams, bet darbus kaime, aišku, sutrukdė, ypač tręšimus. Jeigu tręši, jau lieka vėžės, važiuodami per šlapią dirvą skriaudžiame augalus“, – pastebėjo S.Jundulas.

Anot jo, žemdirbiai žiemkenčiams įterpė pradinę trąšų normą, kai palijo, dirva sušlapo, trąšos gerai įsigers. Taip augalai jau turės ko „valgyti“. Vėliau galės antrą kartą tręšti jau didesne trąšų norma. Jis sakė, kad reikalų nemažai ir darbai pajudėję. Jeigu nelis ir atšils, sėja prasidės net savaitgalį, nes žemdirbiams šventadienių per darbymetį nebūna.

Tuo tarpu ankstyvą šių metų kovo mėnesio sėją S.Jundulas vertina atsargiai. Išgirdęs, kad vilkaviškiečiai jau pasėjo pupas, jis sakė manąs, jog tai „beprotybė“. „Gerai, kad buvo sausas oras, bet jeigu būtų buvę šlapia, tai pupos dirvoje galėjo būti jau supuvę. Nerekomenduojama sėti pupas į šaltą žemę dėl joms gresiančių pašaknių ligų. Avižos – sutinku, viskas tvarkoje. Kvietukai irgi, jeigu tvarkingai beicuota sėkla, nes jokio skirtumo, ar jie stovės sandėlyje, ar dirvoje. Jokia vegetacija tokiu šaltu oru nevyksta“, – savo asmeninę nuomonę išsakė S.Jundulas, nelabai pritardamas lenktyniavimui.

Maisto grandinė nenutrūks

Naktinės šalnos pristabdė ne tik sėjos darbus, bet ir žiemkenčių vegetaciją. S.Jundulas pastebi, kad žieminių javų pasėliai Marijampolės krašto ūkiuose išgyveno, bet žieminiai kviečiai kai kur nėra tokie, kokie turėtų būti balandį. Ankstesniais metais, jo duomenimis, jie būdavo kur kas vešlesni, daug labiau įsikrūmiję, bet naktinės pavasario šalnos šiemet padarė savo.

Anot S.Jundulo, didelių plotų Marijampolės zonoje, kur būtų iššalę ar iššutę, nebus, skirtingai nei pernai, kai buvo daug iššutusių kvietrugių. Tik neaišku, ar dar balandžio mėnesio šalnos nepakenks, nes jos daro neigiamą įtaką derliaus kokybei ir kiekiui.

ŽŪR ir LŪS atstovo teigimu, šiemet žemdirbiai, lyginant su pernai, ko gero, didelio pelno nesusižers, nes 6 kartus pabrangusios trąšos ir dvigubai – degalai išaugins produkcijos savikainą, o grūdų supirkimo kainos dar tiek daug nepakilo, kiek trąšų ir degalų. Nėra trąšų pasirinkimo įvairovės, todėl ūkininkai perka, ką gauna. Net Lenkijoje, kur suvalkiečiai tikėjosi nusipirkti pigiau, ir ten užsidarė trąšų rinka – lenkai saviems ūkiams pasilieka.

S.Jundulas teigė, kad jau ir iki šiol suvalkiečiai trąšas taupė, saugojo aplinką, o šiemet trąšos į dirvą bus beriamos pagal dar taupesnius, itin racionalius tręšimo planus – tik pagal augalo poreikį. „Taupymas kažkiek įtakos derliaus kokybei bei kiekybei. Reikia mažinti trąšų naudojimą po truputėlį – sistemingai, per kokius 5–10 metų pereiti prie tręšimo biologiniais preparatais“, – sakė S.Jundulas.

Nors trąšos ir degalai patuštins pinigines, kol kas Marijampolės regiono ūkininkai nesiruošia mažinti javų pasėlių ir tikisi, kad problemos išsispręs. S.Jundulas įsitikinęs, kad ūkininkavimas liks, nes jis yra amžinas procesas. Mat maisto produktai yra strateginė prekė, kuria aprūpinti gyventojus yra žemdirbio priedermė. Ypač esant šioms geopolitinėms aplinkybėms, kai net ir Europos Komisija palengvino reikalavimus ūkininkams – leido pūdymus arti ir apsėti bei juose ganyti gyvulius. „Švelnina, nes mato, kad maisto produktų gali trūkti. Rusijos karinė agresija Ukrainoje kelia pavojų maisto tiekimo grandinėms“, – aiškino pašnekovas.

Dr. Ilona Vagusevičienė,

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė

Šių metų pavasario orų sąlygos permainingos: naktimis spusteli šaltukas, siekiantis 7–10 °C, o praėjus kelioms paroms situacija pasikeičia – oro temperatūra jau būna aukštesnė kaip 10 °C. Kai kuriuose rajonuose dirvos viršutiniame sluoksnyje jau trūksta drėgmės. O ir ši žiema išsiskyrė temperatūrų kaita, nepastovia sniego danga, negiliu ir dažnai trumpalaikiu dirvožemio įšalu. Tokios sąlygos turi įtakos žemės ūkio augalų augimo bei vystymosi procesams. Pasėlių būklė pavasarį labai priklausė ir nuo augalų išsivystymo rudens laikotarpiu bei pasiruošimo žiemojimui. Rudenį optimaliai išsivystę augalai gerai peržiemojo ir šiuo metu pasėliai atrodo gražiai, tik dėl permainingos ir žemos temperatūros augimo procesai vyksta silpnai. Tie pasėliai, kuriuose augalai dėl vėlyvesnės sėjos ar kitų priežasčių prasčiau išsivystė rudenį, pavasarinę vegetaciją pradeda sunkiau. Šalnos sulėtino žieminių javų augimą, bet augalai turi ilgesnį laikotarpį generatyvinių struktūrų vystymuisi ir šaknų sistemos atsinaujinimui. Šiuo laikotarpiu tęsiasi pavasarinis krūmijimasis, antrojo krūmijimosi ciklo šoniniai ūgliai baigia žiedynų užuomazgų formavimąsi. Intensyvesnis augalų augimas paprastai prasideda gegužės mėnesį, o iki to laiko formuojasi svarbūs pasėlio produktyvumo elementai. Kad šie procesai sėkmingai vyktų, augalams reikalingos optimalios sąlygos: šiluma, drėgmė, mineralinės mitybos elementai ir t. t.

Augalų augimą ir vystymąsi veikia įvairūs kompleksiniai aplinkos veiksniai. Neigiamą poveikį augalams darantys veiksniai (stresas) sutrikdo normalius augalų fiziologinius procesus. Augalų pažeidimo laipsnis priklauso nuo stresą sukeliančių sąlygų (ekstremalios temperatūros, netinkamo vandens režimo, rudens ir pavasario šalnų bei kitų aplinkos veiksnių) poveikio intensyvumo ir trukmės. Esant nestipriam ir trumpalaikiam poveikiui pristabdomas augalų augimas bei vystymasis, o sąlygoms normalizavusis atsistato ir fiziologiniai procesai augale. Stresui užsitęsus ilgesnį laiką, augaluose gali vykti ir negrįžtami procesai (žūsta atskiros augalų dalys ar net visas augalas). Atsinaujinus vegetacijai, neigiamos temperatūros sulėtina augalų fotosintezę, gali pažeisti jaunus lapelius ar net visą augalą. Stipresnės vėlyvos šalnos gali pažeisti ir besiformuojančius žiedynus, bet tai pastebima tik varpoms išplaukėjus. Požymiai gali būti matomi varpų viršūnėlėse, taip pat gali būti pažeista visa varpa (pasireiškia tuščiavarpiškumas), atmetami kai kurie segmentai ir t. t.

Vanduo yra vienas svarbiausių ir daugiausiai įtakos žemės ūkio augalų produktyvumui turinčių veiksnių. Vanduo dalyvauja augalų fotosintezėje, išnešioja ištirpusias maisto medžiagas ir jų apykaitos produktus, reguliuoja augalo temperatūrą bei kitas gyvybiškai svarbias funkcijas. Augalų lapuose, kuriuose vyksta fotosintezė, kvėpavimas, organinių medžiagų kūrimas, vanduo sudaro 80–95 proc. visos jų masės. Didžiausią dalį vandens augalai paima per šaknis, o patekimas priklauso nuo jo kiekio dirvožemyje, temperatūros bei šaknų sistemos išsivystymo. Vandens poreikis skirtingoms augalų rūšims yra nevienodas. Esant didesniam vandens trūkumui augalai formuos smulkesnius lapus, prasčiau išvystytą šaknų sistemą, todėl sumažėja fotosintezės procesų efektyvumas bei derlingumas. Augalų produktyvumas labiau nukenčia, jeigu drėgmės trūkumas pasireiškia augalų vegetacijos pradžioje (rudens–pavasario laikotarpiu), nes tuo metu žiemojantys augalai formuoja generatyvinius organus (žiedynus).

Pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, nuo krūmijimosi tarpsnio pabaigos iki bamblėjimo pradžios, žieminiai kviečiai sunaudoja apie 40 proc. viso įsisavinamo azoto. Esant azoto trūkumui, augalai mažiau krūmijasi, išaugina mažiau šoninių stiebų, žiedyno ašyje susiformuoja mažiau narelių, prie kurių vystosi varputės, t. y. susiformuoja trumpesnės varpos su atitinkamai mažiau grūdų. Nuo šių derliaus struktūros elementų priklauso derlingumas. Atsinaujinus žieminio rapso vegetacijai auga pavasariniai lapeliai, centriniame žiedyne formuojasi žiedai, iš lapų pažastyse esančių pumpurų – šoninės šakos. Laiku atliktas pavasarinis žieminių rapsų tręšimas paskatins susiformuoti daugiau žiedų bei šoninių šakų ir turės teigiamos įtakos derlingumui.

Tikėkimės, kad artimiausiu metu sulaukus atšilimo bei kritulių, žiemkenčių pasėliai turės geras sąlygas augti, vystytis ir subrandinti gerą derlių.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-04-14

Vežėjų streikas paralyžiuoja Argentinos žemės ūkio produkcijos eksportą

Keturias dienas streikuojantys Argentinos grūdų vežėjai, reikalaujantys krovinių gabenimo įkainių padidinimo, nes dėl karo Ukrainoje kyla dyzelino kainos, paralyžiavo šalies žemės ūkio produkcijos eksportą. Šioje Pietų Amerikos valstybėje, kuri yra didžiausia pasaulyje sojų miltų ir aliejaus eksportuotoja bei viena pagrindinių kviečių, sojų pupelių ir kukurūzų tiekėjų, tūkstančiai sunkvežimių, gabenančių grūdus ir jų produktus, sustojo pakelėse.

„Visas žemės ūkio produkcijos eksporto kompleksas paralyžiuotas. Argentinos ekonomika negali sau leisti tokios prabangos“, – teigė Aliejaus ir grūdų eksportuotojų rūmų „Ciara-CEG“ prezidentas Gustavas Idigoras. Vežėjų įmonės nepatenkintos įplaukomis, kurias jos gauna už grūdų pervežimą, nes pastaraisiais mėnesiais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugo sąnaudos degalams.

„Žemės ūkio įmonės neigia tikrąją dyzelino kainą, kurią moka krovinių vežėjai“, – skelbia Argentinos krovinių gabenimo federacija (FETRA). „Esant tokiai kainai turime sustoti, nes nebegalime dirbti“, – sakė FETRA atstovas Arielis Juarezas (Arielis Chuaresas). Oficiali dyzelino litro kaina degalinėse siekia 110 pesų (0,86 euro), tačiau FETRA teigia, kad sunkvežimių vairuotojams dėl degalų stygiaus tenka mokėti 1,7 karto daugiau. Streikas vyksta per patį derliaus nuėmimo Argentinoje įkarštį.

G. Idigoras pridūrė, jog įprastai per dieną į Argentinos uostus atvyksta 3-4 tūkst. sunkvežimių, o šiuo metu – tik apie dešimt. „Ciara-CEG“ vadovas taip pat sakė, kad trūksta dyzelino ir žemės ūkio technikai derliui laukuose nuimti.

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-04-15

„Linas Agro“ parduoda verslą Rusijoje

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupė „Linas Agro Group“ parduoda verslą Rusijoje. Kas yra galimi pirkėjai informacija neskelbiama, praneša portalas vz.lt. Pasak grupės finansų direktoriaus Mažvydo Šileikos, sprendimai, kaip išeiti iš Baltarusijos, bus priimti per artimiausius mėnesius.

Pernai liepą įsigijusi „KG Group“ „Linas Agro Group“ tapo ir įmonių Rusijoje bei Baltarusijoje savininke. „Rusijoje ir Baltarusijoje turime po dvi pašarų ir produktų žemdirbiams sektoriuose veikiančias įmones, kuriose dirba 316 darbuotojų. Jau kurį laiką siekiame parduoti šias įmones, ieškome joms pirkėjų“, – vasario pabaigoje sakė „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas Darius Zubas. „Linas Agro Group“ yra didžiausia Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupė, kurią sudaro 75 įmonės, veikiančios 8 šalyse.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-04-19

Ekonomistas suskaičiavo: auginti kviečius, nepaisant trąšų kainų, vis pelningiau

Ūkininkai skundžiasi, kad trąšų ir degalų bei augalų apsaugos priemonių kainos taip paaugo, kad gali būti, jog kviečius auginti bus nelabai pelninga. Tačiau Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, suskaičiavo, kad viskas kaip tik priešingai – dabar kviečius auginti pelningiau nei bet kada. Tą jis paskelbė savo feisbuko įraše:

„Trąšų ekspertai sako: 1 tonai kviečių užauginti maždaug reikia apie 32 kg azoto, 11 kg fosforo, 22 kg kalio. Yra skaičiai, galima ir paskaičiuoti, ar pastaųjų metų trąšų brangimas labai pablogins grūdų augintojų finansinius rezultatus. Taip, procentiškai trąšų kaina auga gerokai labiau negu kviečių supirkimo kaina, bet skirtumas tarp 1 tonos kviečių supirkimo kainos ir reikalingų trąšoms išlaidų judėjo priešinga linkme – t.y. auginti kviečius bent prie dabartinių kviečių supirkimo ir trąšų kainų yra dar pelningiau.

Aišku, didėjo sparčiai ir kitos sąnaudos – degalai, pesticidai, darbo užmokestis, tačiau labai panašu, kad jeigu orai nepaves, derlius bus neblogas, o kviečių kainos stipriau nepakris, kalbėti apie mažėjantį pelningumą bent iš tų skaičių, ką matau, sudėtinga. Bet vėlgi, gal yra skaitančių ūkininkų ir mane pataisys.“

Ūkininkai padėtį vertina kiek kitaip. „Trąšos brango šešis kartus, augo dyzelino, augalų apsaugos priemonių kainos. Žmonės skaičiuoja, kad grūdų tonai kainuojant 400 eurų laikytis ūkininkavimo technologijų neverta. Geriau parduoti dalį trąšų ir susimažinti tręšimo normą iki 60-70 proc. įprastinio kiekio. Turi būti idealios gamtinės sąlygos, kad gautum pelną pildamas pilną trąšų po 1200 eurų už toną kiekį“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas ir prisipažįsta, kad trąšų normas mažins net patys stipriausi ūkiai.

Dauguma smulkiųjų tiesiog nepajėgs įsigyti trąšų ir kitų priemonių. A. Macijauskas skaičiuoja, kad hektarui visų trąšų reikės už tūkstantį eurų. Žmonės investuos apie 600 eurų. Iki šiol tam reikėdavo iki 200 eurų. Degalų hektarui sunaudojama 115 litrų, žemės nuoma, atlyginimai, mokesčiai. Vidutinis Lietuvos kviečių derlius 5-5,5 t. „Niekas nežino, kokios bus grūdų kainos. Jos gali tiek kristi, tiek augti. Tačiau jei kviečiai kaip dabar kainuos 400 eurų už toną, pelno nebus. Rizikos milžiniškos, nes mes priklausomi nuo gamtos“, – sako A. Macijauskas, tačiau sako, jog nuotaikos kovinės ir maisto žemdirbiai užaugins.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-04-15

Ankstesnės žemės ūkio naujienos